Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-03-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-96-468/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-03-18
Bylos Nr.
AN2-96-468/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01907-2024-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-96-468/2025Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-01907-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 16.11; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2025 m. kovo 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija) įgaliotos atstovės Virginijos Bartkevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimo, kuriuo patenkinus R.N. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės 2024-11-11 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena R.N. atžvilgiu, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalį, nutraukta,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. N. 2024-08-23, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę Volkswagen, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) draudžiamoje vietoje, t. y. ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės ženklinimo linijos (bortelio) mažesnis kaip 3 m atstumas ir taip pažeidė KET 150.7 papunktį. Institucijos 2024-11-11 nutarimu R. N. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – 40 Eur bauda. Nesutikdamas su priimtu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktas R. N. pateikė skundą apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimu R. N. skundas tenkintas ir administracinio nusižengimo teisena, jo atžvilgiu, nutraukta. Teismas tokį sprendimą motyvavo tuo, kad Kelio ženklų ir signalų konvencijos 44 punkte, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012-01-31 įsakymu Nr. 3-82 patvirtintų kelių horizontaliojo ženklinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 105 (pastaba – 115) punkte ir 162 (pastaba – 172) punkte įtvirtinta, jog draudimas sustoti žymas geltona ištisine linija ir geltona linija pažymėtu zigzagu, o draudimas stovėti žymas geltona brūkšnine linija, šiuos žymėjimus naudojant atskirai arba kartu su kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, ženklinant palei važiuojamosios dalies kraštą arba ant bortelio, kurio reikšmė teisės aktuose nenustatyta, o KET 150.7 draudžia stovėti ten, kur stovinti transporto priemonė sudarytų kliūtį kitoms transporto priemonėms, kai mėginant ją apvažiuoti tektų kirsti horizontaliojo ženklinimo liniją, užvažiuoti ant bortelio arba, nesant bortelio, turėtų kirsti važiuojamosios dalies kraštą esant mažesniam kaip 3 m atstumui. Teismas sprendė, kad aklagatvyje pastatytas automobilis, nesant draudžiančių sustoti ar stovėti ženklų, nesudarė kliūties apvažiuoti transporto priemonę vietoje, kur toks veiksmas negalimas, dėl ko nėra pagrindo pripažinti, kad R. N. automobilis stovėjo ten, kur stovėti buvo draudžiama. Nesutikdama su priimu nutarimu Institucijos atstovė pateikė skundą aukštesniajam teismui.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė V.Bartkevičienė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą byloje – Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atstovės vertinimu skundžiamą nutarimą priėmęs teismas vadovavosi tik administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. pateikta įvykio versija, nepagrįsta objektyviais įrodymais, neįsigilino į Institucijos paaiškinimus bei nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes ir netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas.

4. Atstovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta KET 150.7 punkto nuostatų interpretacija ir mano jog teismas nepagrįstai rėmėsi Kelio ženklų ir signalų konvencija, kuri skirta tarptautiniu mastu suvienodinti kelio ženklus, signalus ir kelių ženklinimą, tačiau tai nėra teisės aktas, reglamentuojantis eismą Lietuvos Respublikoje. Remiantis Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr. ATP-522-282/2015 nurodoma, jog jei nėra automobilių stovėjimą ar sustojimą draudžiančio kelio ženklo, tai dar nereiškia, kad toks veiksmas yra leidžiamas. Draudimą stovėti tam tikrose vietose įtvirtina ne tik draudžiamieji ženklai, tačiau ir daugybė kitų KET nuostatų, kurių 150 punkte nurodyta, jog draudžiama stovėti skiriamojoje, greitėjimo ir lėtėjimo juostose, ant tiltų, viadukų, estakadų, pėsčiųjų perėjose, ant vejos, šaligatvių, o taip pat ir transporto priemonių eismui neskirtoje teritorijoje. K?? 150.7 punkte numatytas draudimas sustoti ir stovėti ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas. Teigia, jog šiuo atveju būtent tokioje vietoje savo transporto priemonę pastatė R. N. Pažymi, jog informacinis kelio ženklas Nr. 611 „Akligatvis“ tik informuoja, kad viename kelio gale nėra pravažiavimo, tačiau tai nereiškia, kad KET šioje atkarpoje negalioja, todėl nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad pirmasis pasistatęs transporto priemonę neturi laikytis KET reikalavimų, kadangi taip palikta transporto priemonė apsunkintų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimą. Šio administracinio nusižengimo pavojingumą patvirtina ANK 603 straipsnyje įtvirtinta teisė administracinio nusižengimo tyrimą atliekantiems pareigūnams priverstinai nuvežti transporto priemonę, jei toks jos stovėjimas trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, R.N. prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, jog Institucijos skunde išdėstyti argumentai, paremti lingvistiniu teisės aiškinimo metodu ir hipotetiniai samprotavimai apie tai, kas būtų, jei reikėtų apvažiuoti aklakelyje stovintį automobilį, nepaneigia skundžiamos nutarties ir jos išvadų pagrįstumo. Pažymi, jog aklakelyje eismas nebevyksta, todėl reikalavimas išlaikyti 3 metrų atstumą nebetenka prasmės, nes apvažiuoti aklakelyje stovinčio automobilio neįmanoma. Kelio valdytojas (savininkas) įrengęs kelio ženklą „Aklakelis“ norėdamas įvesti papildomus ribojimus automobilių stovėjimui atitinkamose vietose tai turi atlikti vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, prieš tai įvertindamas toje eismo situacijoje taikytinas Kelių eismo taisyklių nuostatas, kelio ženklų reikalavimus, galiojimo zoną ir kt.

Institucijos atstovės V.Bartkevičienės apeliacinis skundas netenkinamas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniu skundu Institucijos atstovė nesutinka su R. N. veiksmų vertinimu ir mano, kad nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikius teisės aktus buvo nepagrįstai padaryta išvada dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių nebuvimo R. N. veiksmuose, todėl prašoma skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepimu į apeliacinį skundą asmuo, kurio atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, R. N. prašo apeliacinio skundo netenkinti, reikalavimas išlaikyti 3 metrų atstumą nebetenka prasmės, nes apvažiuoti aklakelyje stovinčio automobilio neįmanoma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos atstovės apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir pagrįstai R. N. veiksmuose nenustatęs administracinio nusižengimo sudėties požymių panaikino Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukė, todėl pritariant skundžiamo nutarimo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvams naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimo ir tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

8. ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šiuo atveju R. N. inkriminuotas sustojimo ir stovėjimo, draudžiamo pagal KET, požymis. Aptarta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą pagal komentuojamo straipsnio nuostatas, būtina įvertinti KET, reglamentuojančias automobilių stovėjimą tam tikrose vietose. Kaip numatyta KET 150.7 punkte, sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas.

9. Nagrinėjamu atveju R. N. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį tik neabejotinai nustačius teisiškai reikšmingą aplinkybę, jog jis vairuodamas transporto priemonę sustojo ir paliko ją stovėti KET draudžiamoje vietoje, tuo pažeisdamas KET 150.7 punktą. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, R. N. automobilį pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo, Vilniuje, aklakelyje. Šių aplinkybių neneigia nei R. N., nei Institucija. Byloje kilęs ginčas dėl KET 150.7 punkto aiškinimo ir taikymo automobilį pastačius aklakelyje. R. N. teigimu transporto priemonės pastatymas aklakelyje nepažeidžia KET reikalavimų, kadangi automobilio palikimas vietoje, kurioje eismas nebevyksta, kelių eismui kliūčių nesudaro, kam pritarė ir apylinkės teismas, tuo tarpu Institucijos vertinimu toks interpretavimas neatitinka sisteminio KET nuostatų aiškinimo bei KET 150.7 punkto nuostatų esmės, kadangi aklakelyje pastatyta transporto priemonė apsunkintų specialiųjų tarnybų transporto priemonių privažiavimą.

10. Pažymėtina, jog bendrosios įrodymų vertinimo taisyklės įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis). Aukštesniojo teismo vertinimu šioje byloje apylinkės teismas visapusiškai įvertino ir išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs bylos aplinkybes, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, paremtą sistemingu teisės aktų nuostatų taikymu.

11. Šiuo atveju bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, jog R. N. automobilį pastatė aklakelyje, kur automobilių eismas nebevyksta. Pažymėtina, jog, kaip teisingai skundžiamame nutarime išaiškino apylinkės teismas, remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 3 straipsniu, eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato KET, pagal kurios taisykles gali būti numatyti tam tikri eismo ribojimai kelio ženklais, ženklinimo linijomis, šviesoforais ir reguliuotojo signalais. Tai gi KET nustato eismo keliais tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje (KET 1 punktas) ir eismo ribojimus. Šiuo atveju R. N. pastatė transporto priemonę aklakelyje, t. y. vietoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 611 „Aklakelis“, reiškiančiu, jog kelias viename gale neturi išvažiavimo. Tuo tarpu KET 150 punktu siekiama užtikrinti sklandų eismą, nustatant ribojimus stovėjimui ir sustojimui, o šiai bylai aktualiu atveju – draudžiant sustoti ir stovėti vietose, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir ištisinės horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio, kai jo nėra, – važiuojamosios dalies krašto mažesnis kaip 3 m atstumas. Vis tik, sistemiškai aiškinant KET nuostatas, šis ribojimas negali būti suprantamas susiaurintai kaip draudžiantis sustoti ar stovėti bet kokiose vietose, kur tarp sustojusios transporto priemonės ir horizontaliojo ženklinimo linijos, bortelio ar važiuojamosios dalies krašto lieka mažesnis nei 3 metrų atstumas. Kelių eismo taisyklės ir juose nustatyti ribojimai taikomi tik siekiant užtikrinti sklandų ir saugų eismą bei tai, kad transporto priemonės nesudarytų kliūčių kitoms transporto priemonėms. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog pastačius automobilį aklakelyje nėra galima situacija, kad pastatytą automobilį bandytų apvažiuoti kitos transporto priemonės ir dėl to jos turėtų kirsti horizontaliojo ženklinimo liniją, užvažiuoti ant bortelio arba kirsti važiuojamosios dalies kraštą esant mažesniam kaip 3 m atstumui. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pastatyta transporto priemonė automobilių eismui kliūčių nesudarė, dėl to apeliacinio skundo argumentai apie tokio pažeidimo pavojingumą atmestini, kaip nepagrįsti.

12. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog ANK 417 straipsnio 2 dalies požymiai gali būti nustatyti tik asmeniui nesilaikius konkretaus draudimo. Byloje esančiais ir teismo ištirtais įrodymais nustatyta, kad vietoje, kurioje R. N. pastatė automobilį buvo pastatytas vienas kelių eismo ženklas Nr. 611 „Aklakelis“. Tuo tarpu atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį galima tik tuo atveju, kuomet automobilis pastatytas ar sustojo vietose, kuriose: 1. pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti arba 2. nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose. Tai gi iš normos turinio akivaizdu, jog stovėjimą ir sustojimą turi drausti skiriamieji ženklai arba ženklinimas. Šiuo atveju apylinkės teismas, pažymėjo, jog 1968-11-08 Kelio ženklų ir signalų konvencijos, Lietuvos Respublikoje įsigaliojusios nuo 1992-11-20, D skirsnio „Sustojimo ir stovėjimo reguliavimas“ 44 punkte įtvirtinta, kad ribojimus galima nurodyti paženklinant ant bortelių arba kelio važiuojamosios dalies, bei tai, kad remiantis Taisyklių 115 ir 172 nuostatomis, draudimas sustoti žymimas geltona ištisine linija ir geltona linija pažymėtu zigzagu, o draudimas stovėti žymimas geltona brūkšnine linija, naudojant jas kartu su kelio ženklais Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ ir Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ arba atskirai. Šiuo atveju vietoje, kurioje R. N. pastatė transporto priemonę, nebuvo nei kelio ženklų, nei kelio ženklinimų, informuojančių kelių eismo dalyvius apie tai, kad šioje vietoje yra draudžiama sustoti ar stovėti dėl kurios nors iš KET 150 punkte įtvirtintų sąlygų. Priešingai iš byloje esančios medžiagos matyti, kad R. N. automobilis pastatytas vietoje, kur jo automobilio apvažiavimas negalimas dėl to, kad prieš automobilį yra stulpeliai, ribojantys eismą, t. y. jo automobilis stovi aklakelyje. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo spręsti, kad R. N. pastatė automobilį vietoje, kurioje sustojimas ar stovėjimas Kelių eismo taisyklėmis yra draudžiamas. Atsižvelgiant į tai apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad R. N. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje sudėties požymių ir aukštesnysis teismas neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Atskirai pažymėtina, jog KET numatytas ženklinimas turi būti nedviprasmiškas ir aiškus, nekeliantis abejonių. Byloje nėra duomenų apie specialiuosius ženklinimus ir/ar specialiajam transportui skirtas ir aklagatvyje esančias vandens kolonėles, todėl skundo argumentai dėl trukdymo specialiajam transportui plačiau nenagrinėjami ir neaptariami.

13. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi išimtinai tik R. N. subjektyviu situacijos vertinimu ir nevertino Institucijos pateiktų paaiškinimų bei įrodymų, tai gi nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė teisės normas. Aukštesniojo teismo vertinimu šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir paneigti šios nutarties 11-12 punktuose pateiktais išaiškinimais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Institucijos cituojama Šiaulių apygardos teismo nutartis Nr. ATP-522-282/2015 ir joje pateikti išaiškinimai negali būti laikytini precedentu šioje byloje, kadangi joje analizuota faktinė situacija neatitinka šioje byloje nagrinėjamos situacijos, t. y. cituojamoje byloje teismas vertino asmens veiksmų atitikimą KET normų turiniui, kuomet transporto priemonė buvo pastatyta ant šaligatvio, nesant tai leidžiančių kelio ženklų. Šiuo gi atveju analizuojami asmens veiksmai, t. y. sustojimas ir stovėjimas aklakelyje bei tokių veiksmų atitikimas KET reikalavimams, kurie apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip nepažeidžiantys KET nuostatų. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

14. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo sudėties požymius. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi keturi elementai: objektas, objektyvieji požymiai, subjektas, subjektyvieji požymiai. Jeigu bent vieno minėtų požymių nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, o tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir, remiantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-30-699/2017, 2AT-10-693/2018).

15. Taigi, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimo padarymo neturi kilti abejonių dėl jo fakto ir asmens kaltės, kadangi sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, tuo tarpu šioje byloje patikimų ir neabejotinų įrodymų dėl R. N. inkriminuoto nusižengimo nėra. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis byloje Nr. N663-156/2007).

16. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad R. N. sąmoningai pasirinko pažeisti KET 150.7 punkto reikalavimus ir sustoti bei stovėti vietoje, kurioje tai draudžia Kelių eismo taisyklės, kadangi sustojo ir stovėjo aklakelyje, neišskirtame jokiais draudžiamaisiais ženklais ar kelio ženklinimu, teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius administracinį nusižengimą, neįrodyta, todėl apylinkės teismas pagrįstai priėmė sprendimą administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas vadovavosi Kelio ženkłų ir signalų konvencija, kaip neva Lietuvos Respublikoje negaliojančiu ir teisės aktu nelaikomu dokumentu, taip pat tai, kad aiškindamas teisės normas padarė logines spragas dėl KET 150 punkto nuostatų (ne)galiojimo asmenims, pirmiems bei antriems pastačiusiems transporto priemones aklakelyje bei kiti skundo argumentai, kaip nesudarantys pagrindo keisti priimamo sprendimo aukštesniojo teismo plačiau nevertinami. Atsižvelgiant į tai skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025-02-03 nutarimą nepakeistą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės įgaliotos atstovės Virginijos Bartkevičienės apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis yra neskundžiama.

Teisėja Daiva Kazlauskienė