- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- e2S-698-513/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- V. G., G. O., S. J.
- Atsakovas
- V. K.
- Trečiasis asmuo
- S. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovių V. G., G. O., S. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių V. G., G. O., S. J. ieškinį atsakovui V. K., trečiajam asmeniui S. K. dėl apsimestinės dovanojimo sutarties pripažinimo pirkimo–pardavimo sutartimi ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės V. G., G. O., S. J. kreipėsi į teismą prašydamos apsimestinę jų ir dovanos gavėjo V. K. 2013 m. spalio 29 d. sudarytą dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 10380, bei apsimestines 2013 m. spalio 29 d. jų sudarytas paskolos sutartis Nr. 00131009, Nr. 00131009/01 ir Nr. 00131009/02 su paskolos gavėju V. K. pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi tarp pardavėjų V. G., G. O., S. J. ir pirkėjo V. K., priteisti iš atsakovo V. K. ieškovės G. O. naudai 15000 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d., kurios sudaro 1937,50 Eur, bei procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; priteisti S. J. iš V. K. 16218,72 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas nuo 2018 m. spalio 9 d. iki 2021 m. gegužės 9 d., kurios sudaro 2094,91 Eur, bei procesines palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti.
Teismas nurodė, jog ieškovės nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o iš teismų informacinės sistemos Liteko nustatyta, kad tų pačių ieškovių ieškinyje atsakovui V. K. civilinėje byloje Nr. e2-2221-721/2019 atsakovo gyvenamoji vieta buvo nurodyta (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, jog ieškovės ieškiniu ginčija nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius, prašydamos juos pripažinti nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartimis, t. y. ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). CPK 31 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, o jos pažeidimas sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atsisakė priimti ieškinį 137 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu kaip neteismingą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams ir išaiškino ieškovėms, kad su ieškiniu jos gali kreiptis į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus (CPK 27 straipsnio 1 punktas, 137 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovės V. G., G. O., S. J. (apeliantės) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ieškinyje nurodytas aplinkybes ir netinkamai jas įvertino. Teigia, kad Gyventojų registro duomenimis atsakovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, tačiau jos žino, jog atsakovas faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) su sutuoktine, kuri yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turi mokyklą lankantį vaiką. Dėl to reiškia ieškinį pagal atsakovo šeimos gyvenamąją vietą.
Nurodo, kad nekilnojamojo turto atsakovas ir jo sutuoktinė neturi, todėl pagal atsakovo turto buvimo vietą objektyviai nėra galimybės pareikšti ieškinį. Aplinkybė, kad kitose ankstesnėse bylose atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), neaktuali, nes būtent šis adresas yra bylos šalių paveldėtos ginčo namų valdos, tačiau turtas buvo parduotas dar 2019 m. gruodžio mėnesį ir atsakovo šeima (duomenys neskelbtini) tikrai negyvena.
Argumentuoja, kad ieškinys šiuo atveju nėra dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, tačiau reikalavimas reiškiamas dėl piniginės prievolės įvykdymo – kainos už parduotą daiktą sumokėjimo. Tokiu atveju ieškinys neturi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui. Mano, kad nėra pagrindo vadovautis išimtinio teismingumo taisyklėmis, o ieškinys reiškiamas pagal bendrąją CPK 29 straipsnyje įtvirtintą teismingumo taisyklę, t. y. pagal atsakovo gyvenamąją vietą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą tam teismui, pagrįstumo ir teisėtumo.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar konkreti byla yra tam teismui teisminga. CPK numatytos teismingumo taisyklės, kuriomis vadovaujantis konkretus civilinis ginčas priskirtinas konkrečiam bendrosios kompetencijos teismui (CPK 26 – 28 straipsniai). Bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga ir, jei byla tam teismui neteisminga, teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Bendroji CPK 29 straipsnyje įtvirtinta teritorinio teismingumo taisyklė, jog ieškinys reiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Esant nežinomai atsakovo gyvenamajai vietai, ieškinys gali būti pareiškiamas pagal jo turto buvimo vietą arba pagal paskutinę žinomą gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 1 dalis).
Pagal CK nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kurioje jis nuolat ar daugiausia gyvena (CK 2.12 straipsnio 1 dalis, 2.16 straipsnis). Jeigu fizinio asmens gyvenamoji vieta nežinoma arba jos nustatyti neįmanoma, tokio asmens gyvenamąja vieta laikoma paskutinė žinoma jo gyvenamoji vieta (CK 2.17 straipsnis). Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad gyvenamoji vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse. Sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, jog asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Gyvenamosios vietos deklaravimas viešajame registre yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų (CK 2.17 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu nustatant asmens gyvenamąją vietą, be gyvenamosios vietos deklaravimo, svarbūs ir kiti kriterijai: faktinio gyvenimo toje vietoje trukmė bei tęstinumas, paties asmens vieši pareiškimai apie savo gyvenamąją vietą. Pažymėtina, kad Gyventojų registro pažymoje nurodytas asmens gyvenamosios vietos adresas laikomas asmens gyvenamąja vieta, kol šie duomenys nepaneigti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006). Byloje dalyvaujančio asmens pateiktame procesiniame dokumente turi būti nurodyta nebūtinai asmens deklaruota gyvenamoji vieta, bet ta, kurioje šis faktiškai gyvena ir turi galimybę gauti jam siunčiamus procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).
Iš su ieškiniu pateiktų priedų nustatyta, kad ieškinyje nurodytose ieškovių ir atsakovo 2013 m. spalio 29 d. sudarytose dovanojimo bei paskolos sutartyse atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), 2019 – 2020 m. išnagrinėtose civilinėse bylose atsakovo gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini). Prie ieškinio pridėti dokumentai patvirtina apeliančių teiginius, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini), atsakovui nuosavybės teise nebepriklauso, nei atsakovas, nei jo sutuoktinė (trečiasis asmuo) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, tačiau atsakovo sutuoktinė yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas sutikti su apeliančių argumentu, kad atsakovas gali būti labiausiai susijęs su apeliančių nurodyta gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini), ypač joms tvirtinant, kad atsakovas būtent joje ir gyvena su savo šeima, o ieškovių nurodytus teiginius paneigiančių kitų objektyvių įrodymų apie atsakovo gyvenamąją vietą nepateikta.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ginčas tarp šalių yra kilęs dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, todėl ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų ir dėstomų argumentų, ieškovių ieškinys nėra pareikštas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, priešingai, ieškovės jokių pretenzijų į nekilanojamąjį daiktą nereiškia, o prašo dovanojimo ir paskolos sutartis pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir priteisti iš atsakovo skolą pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tik bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisyklių pažeidimas sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 6 punktas), o teritorinio teismingumo taisyklės pažeidimas nereiškia, kad byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo ir nesudarytų pagrindo teigti, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl tai nėra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-68-186/2018). Pažymėtina ir tai, jog pagal CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktą teismas nutartimi perduoda bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu, iškėlus bylą tame teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Tuo tarpu, šioje proceso stadijoje nėra objektyvaus pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinys teismingas būtent Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams.
Dėl procesinės bylos baigties
Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
1. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.