- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-762-796/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Kristina Domarkienė, Vilija Valantienė
- Atsakovas
- S. V., A. J.
- Ieškovas
- D. J.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės ir Vilijos Valantienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei A. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir pagal atsakovės A. J. ieškinį atsakovui S. V. dėl tėvystės nustatymo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas D. J. ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo prašė panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus civilinės būklės (duomenys neskelbtini) įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kad (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas yra D. J., ir pakeisti pavardę „(duomenys neskelbtini)“ į pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
2. Atsakovė A. J. ieškiniu prašė nustatyti, kad atsakovas S. V. yra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra S. V. dukra; nurodyti, kad po tėvystės nustatymo dukters pavardė yra „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo S. V. nepilnametės dukters išlaikymui po 250 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki dukters pilnametystės, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskirti A. J. dukters turto tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo S. V. 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos; nustatyti tėvo ir vaiko bendravimo tvarką, pagal ją tėvas su dukra bendrautų pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį nuo 11 val. iki 17 val. motinos gyvenamojoje vietoje, iki vaikui sukaks septyneri metai, po to bendrautų pirmą ir trečią šeštadienį nuo 11 val. iki 21 val., apie pageidavimą bendrauti praneštų vaiko motinai prieš 2 dienas SMS žinute.
Žemesnės instancijos teismas
3. Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimu buvo nuspręsta ieškovo D. J. ieškinį tenkinti, atsakovės A. J. ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinta, jog D. J. nėra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyta, kad S. V. yra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra S. V. dukra; (duomenys neskelbtini) suteikta pavardė „(duomenys neskelbtini)“; nepilnametės (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su A. J.; iš S. V. nepilnametei (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; A. J. paskirta nepilnametės (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja; iš S. V. priteistas 2 853,33 Eur išlaikymo įsiskolinimas ir nustatyta jo bendravimo su dukterimi tvarka; kita atsakovės A. J. ieškinio dalis atmesta.
4. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑868‑513/2023 panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Plungės apylinkės teismas 2024 m. balandžio 29 d. sprendimu nusprendė ieškovo D. J. ieškinį tenkinti, atsakovės A. J. ieškinį tenkinti iš dalies: pripažinti, jog D. J. nėra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas; nustatyti, kad S. V. yra (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra S. V. dukra; suteikti (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), pavardę „(duomenys neskelbtini)“; nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su A. J.; priteisti iš S. V. išlaikymą (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2022 m. lapkričio 9 d. iki dukters pilnametystės; paskirti A. J. nepilnametės (duomenys neskelbtini) išlaikymui išieškomų lėšų tvarkytoja; sprendimo dalį dėl išlaikymo vykdyti skubiai; priteisti iš S. V. 2 853,33 Eur išlaikymo įsiskolinimą A. J.; nustatyti konkrečiai nurodytą S. V. bendravimo su nepilnamečiu vaiku (duomenys neskelbtini) tvarką; likusią atsakovės A. J. ieškinio dalį atmesti.
6. Teismo sprendimo motyvai:
6.1. Teismas nustatė, kad nepilnametės (duomenys neskelbtini) gimimo įraše kaip jos tėvas nurodytas ieškovas D. J.; tėvystė įrašyta remiantis bendru (duomenys neskelbtini) tėvų pareiškimu pripažinti tėvystę, patvirtintu notaro. Bylos nagrinėjimo metu buvo atlikta ekspertizė ir, pagal ekspertizės akto išvadą Nr. ES 69/ 2022 (01), D. J. nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
Šalies argumentai
6.2. Ieškovas nurodė, kad apie tai, jog nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas, sužinojo 2021 m. rudenį. Atsakovė šių aplinkybių nepripažino, nurodžiusi, kad apie tai, jog ieškovas nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas, jam buvo žinoma nuo (duomenys neskelbtini) gimimo. Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus, nustatė, kad ieškovas kartu su atsakove kaip šeima gyveno iki 2021 m. rudens, todėl labiau tikėtinu pripažino ieškovo paaiškinimą, jog tik kilus konfliktui atsakovė prasitarė apie buvusius artimus santykius su atsakovu S. V.. Teismas vertino, jog iki tyrimo atlikimo ir pačiai atsakovei negalėjo būti aiški vaiko kilmė, kadangi vaiko galimo pradėjimo metu šeiminiai ryšiai tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo nutrūkę, o intymūs santykiai su spėjamu tėvu atsakovu S. V., atsakovės teigimu, buvo atsitiktiniai. Teismas konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Teismas nustatė, kad šalys kartu pragyveno iki 2021 m. rudens, nuo tada (duomenys neskelbtini) gyvena su motina A. J., ieškovas su (duomenys neskelbtini) matydavosi retkarčiais iki 2021 m. gruodžio mėnesio, kai, gyvendamas tame pačiame daugiabutyje kaip ir atsakovė, bendraudavo tiek su (duomenys neskelbtini), tiek su (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, kad nors tarp ieškovo ir atsakovės dukters (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs emocinis ryšys, tačiau ieškovas vaiko auklėjime nedalyvauja, prie vaiko išlaikymo neprisideda; ieškovui neigiant tėvystę, teismas šio susiformavusio ryšio nevertino kaip tėvo ir dukters, kadangi, pagal atsakovės paaiškinimus, (duomenys neskelbtini) dėl amžiaus dar nesuvokia, kas yra tikrasis jos tėtis, tėvu laiko tiek ieškovą, tiek dabartinį atsakovės sugyventinį. Teismo vertinimu, tokie atsakovės paaiškinimai ir nustatytos aplinkybės, jog ieškovo ir vaiko socialiniai ryšiai šiuo metu nutrūkę ir ieškovas neketina šio ryšio atkurti, leidžia daryti išvadą, kad tėvystės nuginčijimas vaikui nesukels psichologinių pasekmių. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje yra reali galimybė nustatyti biologinį tėvą ir biologinės tėvystės nustatymas turi esminę reikšmę vaiko interesams, todėl ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo patenkino.
6.4. Vertindamas atsakovės ieškinio dėl tėvystės nustatymo pagrįstumą teismas nenustatė pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimu, kad ji su S. V. buvo pažįstami ir nors trumpai, bet artimai bendravo iki gimstant atsakovės dukrai, susipažino 2017 m., susirašinėdavo žinutėmis, susitikdavo mieste ar pas pažįstamus asmenis. 2017 m. vasarą ieškovui patekus į areštinę dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakovė laiką leido kartu su atsakovu S. V. pas pažįstamą V. V., su S. V. intymiai santykiavo, tapusi nėščia informavo atsakovą S. V. apie nėštumą, tačiau šis tėvystės nepripažino. Teismas įvertino liudytojos J. J. paaiškinimus, taip pat ieškovo nurodytas aplinkybes, kad abejonių dėl tėvystės jam sukėlė būtent V. V., gyvenusio kaimynystėje, pasakojimas apie atsakovės ir S. V. buvusius ryšius. Teismo vertinimu, baudžiamosios bylos Nr. 1-123-495/2017 duomenys leidžia kaip patikimus vertinti atsakovės A. J. paaiškinimus apie po ieškovo sulaikymo susiklosčiusią tolesnę įvykių eigą. Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas S. V. kiek kitaip atsimena tos dienos įvykius, nepaneigia iš atsakovės paaiškinimų nustatytų aplinkybių.
6.5. Teismas pažymėjo, kad atlikus tyrimą nustatyta, jog ieškovas nėra atsakovės dukters (duomenys neskelbtini) tėvas; atsakovė nurodo, kad vaiko pradėjimo laiku kitų partnerių neturėjo, tai leidžia daryti tikėtiną išvadą, jog mergaitės biologinis tėvas yra atsakovas S. V.. Tokį teismo įsitikinimą formuoja ir atsakovo S. V. elgesys bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas, dalyvaudamas teismo posėdžiuose 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. gegužės 29 d., iš teismo posėdžių pasišalino, nenurodęs jokių priežasčių. Atsakovas tėvystės nepripažino, tačiau teismo suteikta galimybe atlikti DNR tyrimą nepasinaudojo, teismui paskyrus ekspertizę, atlikti DNR tyrimo nenuvyko, paaiškinęs, jog nemato prasmės, bijo pateikti mėginius tyrimui, be to, neturi laiko dėl užimtumo, nors tuo pat metu teigė, jog yra nedirbantis, įrodymų, pateisinančių neatvykimo priežastis (negalėjimą nuvykti ekspertizės dėl sveikatos ir pan.), nepateikė. Teismo vertinimu, toks atsakovo elgesys, kai nepripažindamas tėvystės DNR tyrimo vengia, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių dėl vaiko tėvystės nepaneigė.
6.6. Teismas, įvertinęs nėštumo trukmę (37–42 savaitės), nėštumo skaičiuoklės rezultatus, vaiko gimimo dieną ir atsakovės nurodytą vaiko pradėjimo laiką (2017 m. (duomenys neskelbtini)), nurodė, jog vaikas gimė (duomenys neskelbtini) tik esant (duomenys neskelbtini) dienų paklaidai, nei apskaičiuota skaičiuoklės. Teismas, nustatydamas tėvystę, nenustatė pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais, jog būtent atsakovas yra jos dukros (duomenys neskelbtini) tėvas. Teismo vertinimu, iš atsakovės paaiškinimų nustatytos aplinkybės apie atsakovo ir vaiko motinos artimą bendravimą, intymių ryšių palaikymą, atsakovo atsisakymas atlikti DNR tyrimą, kurį teismas vertino kaip tėvystės įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 2 dalis), sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovės dukros (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas S. V., dėl to atsakovės ieškinį dėl tėvystės nustatymo tenkino.
6.7. Teismas nurodė, jog atsakovės prašymas suteikti dukrai (duomenys neskelbtini) pavardę atitinka nepilnamečio vaiko interesą turėti vieno iš tėvų pavardę, todėl tenkino prašymą nustačius tėvystę vaikui suteikti (duomenys neskelbtini) pavardę.
6.8. Teismas nurodė, jog ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsakovas nuomonės dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos neišsakė, o atsakovė nuo pat dukters gimimo ja rūpinasi, išlaiko, Valstybės vaiko teisių apsaugos skyrius davė išvadą, jog atsakovė sudaro tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui, juo tinkamai rūpinasi, todėl teismas konstatavo, kad nepilnamečio vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitiks geriausius nepilnamečio interesus.
6.9. Teismas nurodė, kad atsakovo teisė bendrauti su vaiku nėra ginčijama, ir nustatė, kad S. V. ryšiai su dukra nėra susiformavę, vaikas atsakovo, kaip biologinio tėvo, nepažįsta, todėl būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį nepilnametės ir jos skyrium gyvenančio tėvo emociniams ryšiams sukurti, o sukūrus šiuos ryšius, nustatyti atsakovo ir dukters bendravimo tvarką.
6.10. Teismas nurodė, kad, pripažinus atsakovą vaiko tėvu, jam kyla pareiga išlaikyti savo vaiką. Teismas nurodė, kad nereikia įrodinėti, jog šalių dukrai būtinas visavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Pažymėta, kad atsakovas nepateikė teismui duomenų, pagrindžiančių, jog vaiko poreikiai yra mažesni. Teismas vertino, kad atsakovas neatskleidė savo realios finansinės padėties, ir nusprendė, jog atsakovas yra darbingas asmuo ir gali susirasti gerai mokamą darbą bei teikti vaikui reikiamą išlaikymą. Įvertinęs šalių turtinę padėtį, vaiko amžių ir poreikius, aplinkybę, kad prašoma priteisti išlaikymo suma po 250 Eur kas mėnesį yra minimali, užtikrinanti tik būtiniausių vaiko poreikių patenkinimą, teismas konstatavo, kad reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas.
6.11. Vertindamas reikalavimo priteisti 7 200 Eur išlaikymo įsiskolinimą, apskaičiuotą už trejus metus, pagrįstumą teismas nurodė, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Teismas konstatavo, kad išlaikymas dukteriai nėra teikiamas nuo ieškovo ir atsakovės gyvenimo skyrium pradžios – nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti 200 Eur išlaikymo suma vienam mėnesiui atitinka protingumo kriterijus. Pažymėta, kad atsakovas S. V. neįrodinėjo, jog išlaikymą teikė, todėl nuo nurodyto momento iš jo priteisė 2 853,33 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2022 m. lapkričio 8 d., o likusios ieškinio dalies dėl išlaikymo įsiskolinimo netenkino.
7. Plungės apylinkės teismas 2024 m. gegužės 27 d. papildomu sprendimu ieškovui D. J. priteisė iš atsakovės A. J. 180 Eur bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo S. V. priteisė 250 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo D. J. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, atmesti A. J. ieškinį dėl S. V. pripažinimo (duomenys neskelbtini) tėvu, materialinio išlaikymo vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
8.1. Apeliantas teigia, kad su A. J. 2016 m. nesusipažino, su ja nebendravo. Galbūt atsitiktinai ją buvo sutikęs pas G., jo pavardės nežino, 2017 m., kai buvo pas jį užėjęs, tačiau neprisimena, ar ji ten buvo. Nurodo, kad nebuvo galimybių jokiems artimesniems santykiams ir jokių lytinių santykių su A. J. nebuvo. Pas G. buvo girtaujama, dalyvavo ir D. J., ir V. V., galbūt ir A. J., G. ir dar keletas apeliantui nepažįstamų vaikinų. Apie savo nėštumą A. J. niekada jokiais būdais nėra jo informavusi. Teigia, kad apelianto telefono numerio ji niekada neturėjo, jokių žinučių jis negavo, jų ieškovė teismui nepateikė, kadangi tokių žinučių nebuvo. Teigia, kad gimus (duomenys neskelbtini) A. J. niekada nėra apelianto informavusi apie jos vaiko gimimą. Jis su niekuo niekada nesikalbėjo apie A. J..
8.2. Teigia, kad A. J. teiginiai apie jų lytinius santykius yra liguistos fantazijos pasekmė arba tokius paaiškinimus teismui ji davė dėl kitų asmenų įtakos. Nurodo, kad dėl A. J. nepagrįstų fantazijų važiuoti atlikti DNR tyrimo nebuvo pagrindo, kadangi teismas genominę ekspertizę paskyrė neturėdamas jokių įrodymų apie jo ir A. J. lytinius santykius.
8.3. Nurodo, kad nuo (duomenys neskelbtini) keletą metų tėvo pareigas D. J. vykdė tinkamai, su dukterimi susiformavo geri emociniai tėvo ir dukters santykiai. Pažymėdamas, kad tėvystės nuginčijimo klausimas sprendžiamas vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais, apeliantas nurodo, jog tarp D. J. ir (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs emocinis ryšys, tačiau teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, jog svarbiausia yra ne biologinės tiesos, o vaiko tėvų, galinčių pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jo ugdymą, nustatymas.
8.4. Teismo sprendime nurodoma, kad ieškovė patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) teisinis tėvas D. J. nuo pat vaiko gimimo momento žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, tačiau savo noru sutiko nuvykti pas notarą pripažinti tėvystės, taip prisiimdamas vaiko tėvo pareigas; po to šias pareigas vykdė, gyvendamas su ieškove ir vaiku. Šie A. J. parodymai, duoti teisme, nėra paneigti.
8.5. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, neįsigilino į byloje esančius įrodymus, jų objektyviai neįvertino, taip nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio reikalavimų, pažeidė ir neteisingai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika, o būtent Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, kurioje suformuoti kriterijai, kuriais reikia vadovautis sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo. Apelianto nuomone, ieškovo ieškinys A. J. dėl tėvystės nuginčijimo yra nepagrįstas, o apelianto tėvystė objektyviai nenustatyta, nepagrįsta jokiais įrodymais.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas D. J. prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsiliepimo argumentai:
9.1. Ieškovo vertinimu, apeliacinis skundas nepagrįstas, atsakovas tiesiog vilkina teismo procesą, vengia tiesioginės atsakomybės dėl savo vaiko materialinio išlaikymo. Apeliantas, kaip ir pirmą kartą skųsdamas priimtą teismo sprendimą, nieko naujo nenurodo, nenurodo net pasvarstymų apie kokius nors proceso ar materialinės teisės normų pažeidimus.
9.2. Teismas buvo sudaręs visas galimybes S. V. pateikti oficialų įrodymą, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas. Jis, bylą nagrinėjant ir pirmą, ir antrą kartą, atsisakė tokį įrodymą pateikti. Ieškovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą sprendimą.
10. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, taip pat atsižvelgdama į tai, kad šalys ir jų atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliantas buvo atstovaujamas advokato, taip pat pats apeliantas pateikė paaiškinimus teismo posėdžių pirmosios instancijos teisme metu, nenustatė būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Darytina išvada, kad skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).
13. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo D. J. ieškinys atsakovei A. J. dėl jo tėvystės nuginčijimo ir iš dalies patenkintas A. J. pareikštas ieškinys atsakovui S. V. dėl jo tėvystės vaikui nustatymo ir išspręsti kiti su tuo susiję klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Remiantis bylos duomenimis, ieškovas D. J. (duomenys neskelbtini) notaro patvirtintu pareiškimu pripažino (duomenys neskelbtini) gimusios dukters (duomenys neskelbtini) tėvystę ir tuo pagrindu (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriaus atliktame (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) tėvas. Nagrinėjamos bylos proceso metu D. J. ginčytinai tėvystei nustatyti buvo paskirta ir atlikta DNR ekspertizė. Valstybinės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos 2022 m. rugpjūčio 23 d. ekspertizės akte Nr. ES 69/2022(01) pateikta išvada, kad D. J. nėra (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
15. Atsakovė A. J., pareiškusi ieškinį atsakovui S. V. dėl tėvystės nustatymo, dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, byloje tvirtino, kad (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas S. V.. Atsakovas S. V. byloje mergaitės tėvystės nepripažino.
16. Pažymėtina tai, kad ši civilinė byla pagal atsakovo S. V. apeliacinius skundus apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama antrą kartą. Pirmą kartą Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs atsakovo S. V. apeliacinį skundą, 2023 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A‑868‑513/2023 panaikino Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimą ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, nurodęs, kad pirmosios instancijos teisme neišnaudotos visos galimybės imtis priemonių nustatyti vaiko biologinį tėvą. Minėtoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad nagrinėjant bylą iš naujo, pakartotinai išaiškinus atsakovui jo nepagrįsto atsisakymo atlikti teismo medicinos ekspertizę tėvystei nustatyti ir pasyvaus elgesio procese teisines pasekmes, draudimą nuginčyti teismo sprendimu nustatytą tėvystę, atsižvelgiant į vaiko teisę žinoti savo kilmę, į aktyvų teismo vaidmenį nagrinėjamos kategorijos byloje, vis dar egzistuoja reali galimybė, kad atsakovas S. V. atliks DNR tyrimą, galintį beveik neabejotinai patvirtinti arba paneigti jo tėvystę, o jam atsisakius tai padaryti, svarstytinas atsakovo nurodytų asmenų kaip liudytojų apklausos tikslingumas (teismo nutarties 42 punktas).
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo
17. Apeliaciniame skunde atsakovas S. V. teigia, kad ieškovo D. J. ieškinys A. J. dėl tėvystės nuginčijimo yra nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, suformuotais kriterijais. Apeliantas taip pat nurodo, kad tarp D. J. ir (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs emocinis ryšys. Apeliantas akcentuoja vaiko interesus ir nurodo, kad, esant vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, susiformavusiam emociniam, socialiniam ryšiui, biologinės tėvystės svarba tampa neaktuali.
18. Vadovaujantis CK 3.149 straipsnio 1 dalimi, duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).
19. Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Tėvystės nuginčijimo klausimai taip pat sprendžiami vadovaujantis vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik tiesos dėl biologinės kilmės konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
20. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tėvystės nuginčijimo, yra išaiškinęs, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams. Todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes. Dėl psichologinių priežasčių, prieraišumo vaikas tėvu gali laikyti asmenį, kuris nėra jo biologinis tėvas, o tokiu atveju vaikui svarbesnis emocinis ryšys su asmeniu, kurį jis laiko tėvu, nei kraujo ryšys. Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau gali būti tai, ką pats vaikas pripažįsta savo tėvu, nei biologinė tėvystė. Vaiko atžvilgiu negali likti netikrumo išsprendus klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, todėl ginčijant tėvystę kartu turėtų būti siekiama nustatyti tikrąją (biologinę) tėvystę (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018, 36 punktas; 2018 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-475-969/2018, 7 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016, 40 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑84‑378/2021, 30 punktas).
21. Kasacinio teismo praktikoje bylose, kuriose atsisakyta nuginčyti asmens, nesančio vaiko biologiniu tėvu, tėvystę, suformuluoti tokie kriterijai: 1) susiformavęs emocinis, socialinis vaiko ir teisinio tėvo, siekiančio nuginčyti tėvystę, ryšys, paneigiantis biologinės tėvystės svarbą vaiko interesų kontekste; 2) vaiko amžius, tai yra kuo vyresnis vaikas, tuo stipresnis tėvystės pagrindu susiformavęs ryšys; 3) vaiko nuomonė, tai yra noras išsaugoti ryšį su teisiniu tėvu, lygiai taip pat teismai turi vertinti vaiko nuomonę ir priešingu atveju; 4) galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą; 5) teisinio tėvo veiksmai, tai yra dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ar jam buvo žinoma, kad jis galimai nėra vaiko tėvas ir pan., ar jis rūpinosi vaiku, kaip juo rūpinosi ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020, 27 punktas ir jame apibendrinta kasacinio teismo praktika).
22. Apeliantas remiasi argumentu, kad A. J. patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) teisinis tėvas D. J. nuo pat vaiko gimimo momento žinojo, kad jis nėra biologinis vaiko tėvas, ir šie A. J. parodymai nėra paneigti. Šiuo aspektu pažymėtina tai, kad dar Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-868-513/2023, kuria, išnagrinėjus S. V. apeliacinį skundą, byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, buvo pasisakyta dėl apelianto teiginių, jog ieškovas yra praleidęs senaties terminą ginčyti tėvystę, ir nurodyta, kad, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, jog egzistuoja reali galimybė nustatyti biologinę vaiko kilmę, pagrįstai konstatavo, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino (teismo nutarties 40 punktas). Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek A. J., tiek ir ieškovo paaiškinimus apie ieškovo sužinojimo, jog nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas, laiką, duomenis apie jų bendro gyvenimo laikotarpį ir jo nutraukimą 2021 m. rudenį ir padarė išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertino ieškovo veiksmus, t. y. dėl kokių priežasčių buvo pripažinta tėvystė, ir padarė išvadą, jog yra labiau tikėtina, kad ieškovas buvo suklaidintas dėl tėvystės ir pripažindamas tėvystę nežinojo ir negalėjo įtarti, jog jis nėra biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas.
23. Nagrinėjamu atveju apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atlikta DNR ekspertizė patvirtino, jog ieškovas D. J. nėra nepilnametės (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas. Mergaitė yra pakankamai jauno amžiaus (šiuo metu šešerių metų). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino bylos duomenis, jog, pagal ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, šalys kartu pragyveno iki 2021 m. rudens, nuo tada mergaitė gyvena su motina A. J., o ieškovas su mergaite retkarčiais matėsi tik iki 2021 m. gruodžio mėnesio, tačiau ieškovas su šiuo vaiku nebebendrauja, jo auklėjime nebedalyvauja ir prie jo išlaikymo neprisideda. Iš atsakovės pirmosios instancijos teisme duotų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės dukters (duomenys neskelbtini) yra susiformavęs emocinis ryšys, ieškovui nutraukus bendravimą su vaiku ir esant atsakovės dabartiniam sugyventiniui, nėra stiprus, mergaitė dar neturi įsitvirtinusio suvokimo, kas yra tikrasis jos tėvas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog per nurodytą laikotarpį tarp atsakovo ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) susiformavo stiprūs emociniai ryšiai, sudarantys pagrindą pripažinti atsakovą šios mergaitės tėvu, nors jis ir nėra biologinis jos tėvas, t. y. konstatuoti egzistuojantį pagrindą socialinei tėvystei (CPK 185 straipsnis).
24. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į ieškovo biologinės tėvystės fakto paneigimą, tačiau pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad šioje byloje yra reali galimybė nustatyti vaiko biologinį tėvą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. pateiktoje išvadoje nurodyta, kad tikrosios nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) kilmės nustatymas iš tėvo šioje byloje labiausiai atitinka vaiko interesus; teismui nustačius, kad S. V. nenuvyko atlikti ekspertizės be pateisinamų priežasčių, tai galėtų būti vertinama kaip ekspertizės atsisakymas ir kaip S. V. tėvystės įrodymas; teismui įvertinus byloje esančius duomenis ir jų pagrindu nustačius, kad atsakovas S. V. yra nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas, patenkinus reikalavimą dėl tėvystės nustatymo, nebūtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai. Taigi Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2024 m. balandžio 8 d. pateiktos išvados duomenys taip pat sudaro pagrindą vertinti, kad šioje byloje tikrosios nepilnamečio vaiko kilmės nustatymu iš tėvo pusės vaiko interesai nebūtų pažeisti.
25. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimus dėl tėvystės nuginčijimo, suformuotais kriterijais. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančių duomenų visumą, įvertino nepilnamečio vaiko ir ieškovo tarpusavio ryšį, taip pat atsižvelgė į kitus kasacinio teismo praktikoje suformuluotus kriterijus. Nenustatyta pagrindo vertinti, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas mergaitei gali sukelti psichologinių pasekmių ar pažeisti vaiko interesus turėti tėvą. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo.
26. Apeliaciniame skunde atsakovas S. V. nurodo, kad jo tėvystė (duomenys neskelbtini) objektyviai nenustatyta ir nepagrįsta jokiais įrodymais. Pastebėtina, kad apeliantas šiuo atveju nagrinėjamame apeliaciniame skunde iš esmės remiasi analogiškais argumentais, kurie buvo nurodyti ir jo 2023 m. liepos 12 d. pateiktame apeliaciniame skunde bylą pirmą kartą nagrinėjant apeliacine tvarka, t. y. jog apeliantas nesutinka su atsakovės A. J. paaiškinimais ir nematė pagrindo vykti atlikti DNR ekspertizės, kadangi teismas, neturėdamas patikimų įrodymų apie jo ir A. J. lytinius santykius, nepagrįstai paskyrė ginčytinos tėvystės teismo medicininę ekspertizę.
27. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, 1 dalis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. CK 3.148 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad jei atsakovas atsisako ekspertizės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali tokį atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
28. CPK 389 straipsnis numato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra eksperto išvada. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ar išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad atsakovas pripažino tėvystę, ir kiti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakovo atsisakymą ekspertizės gali įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
29. Vadovaujantis CPK 177 straipsnio 1 dalimi, įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį, faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.
30. Ginčuose dėl tėvystės nustatymo galioja bendrosios civilinės procesinės įrodinėjimo taisyklės. Vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Taigi pateikti įrodymus yra dalyvaujančių byloje asmenų pareiga: ieškovės – pateikti patikimus įrodymus, patvirtinančius tėvystę, o tėvystę neigiančio atsakovo – įrodymus, paneigiančius ieškovės pateiktus duomenis. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). CPK 7 straipsnio 2 dalis numato, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai.
31. Pirmosios instancijos teismas remdamasis atsakovės paaiškinimais nustatė, kad 2017 m. vasarą, ieškovui patekus į areštinę dėl padaryto teisės pažeidimo, atsakovė laiką leido kartu su atsakovu S. V. pas pažįstamą V. V., su atsakovu S. V. intymiai santykiavo. Apeliantas neigia turėjęs lytinių santykių su atsakove A. J., tačiau apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad galbūt A. J. buvo atsitiktinai sutikęs pas G. (jo pavardės nežino) 2017 m., kai buvo pas jį užėjęs, tačiau neprisimena, ar ji ten buvo. Pažymėtina, kad atsakovas bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo posėdžiuose prašymų kaip liudytojus apklausti kokius nors asmenis nepareiškė, savo pozicijai pagrįsti kitų duomenų neteikė (CPK 13 straipsnis). Atsakovas pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių liudytojų neieškojo.
32. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas rėmėsi ne vien tik vaiko motinos atsakovės A. J. paaiškinimais, tačiau tyrė ir įvertino visumą kitų bylos duomenų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamojo įsakymo baudžiamojoje byloje Nr. 1‑123‑496/2017 duomenis apie užfiksuotas 2017 m. (duomenys neskelbtini) įvykių aplinkybes, D. J. automobilio vairavimą apsvaigus nuo alkoholio. Pastebėtina, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodyti liudytojo S. V. parodymai, jog 2017 m. (duomenys neskelbtini) ryte jis, V. V. ir D. J. gėrė alų, dėl išgerto alkoholio jis neatsimena visų įvykio aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas įvertino bylos nagrinėjimo metu A. J. duotus paaiškinimus, jog, be D. J. ir vienkartinių santykių su S. V., ji kitų partnerių neturėjo, taip pat įvertino tai, kad atsakovės nurodoma nėštumo pradžia (2017 m. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovės dukters gimimo diena – (duomenys neskelbtini) sutampa su įprastu nėštumo trukmės laikotarpiu. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas A. J. paaiškinimų patikimumą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad kiti bylos duomenys neprieštarauja A. J. paaiškinimams.
33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo pakankamą pagrindą paskirti ginčytinos tėvystės teismo medicininę ekspertizę. Vien tai, kad atsakovas kategoriškai neigia tėvystę, nėra laikytina pakankamu pagrindu teismui neskirti byloje DNR ekspertizės. Apeliantas teigia, kad jo tėvystė objektyviai nenustatyta ir nepagrįsta jokiais įrodymais, tačiau reikšminga pažymėti tai, kad atsakovas pats savo pasyviu procesiniu elgesiu ir atsisakymu atlikti ekspertizę sudarė kliūtis byloje surinkti įmanomus objektyvius mokslinius įrodymus (ekspertizės dėl giminystės ryšio išvadą), galinčius pagrįsti arba paneigti atsakovo argumentus. Vengiamos teisiškai pripažinti tėvystės paneigimas DNR ekspertizės išvada atitiktų paties atsakovo interesus (CK 178 straipsnis).
34. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas advokato, taip pat atsakovas pats dalyvavo 2023 m. kovo 31 d. ir 2023 m. gegužės 29 d. teismo posėdžiuose, tačiau iš jų pasišalino nenurodęs priežasčių. Bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas nepasinaudojo teismo sudaryta galimybe atlikti DNR tyrimą, nenurodė pateisinamų nenuvykimo į ekspertizės įstaigą priežasčių.
35. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑868‑513/2023, kuria panaikintas Plungės apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. sprendimas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškinta CPK 178 straipsnyje numatyta procesinė įrodinėjimo pareiga, akcentuotos atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę ir CK 3.148 straipsnio 2 dalyje aptartos pasyvaus elgesio šiame procese galimos teisinės pasekmės vertinant įrodymus (teismo nutarties 35–37, 42 punktai). Nustatyta, kad bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovas buvo atstovaujamas advokato, taip pat atsakovas S. V. pats dalyvavo 2024 m. sausio 19 d. ir 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžiuose. Nustatyta, kad atsakovui tiek 2024 m. sausio 19 d., tiek ir 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu buvo išaiškintos CK 3.148 straipsnio nuostatos dėl tėvystės nustatymo pagrindų, taip pat atsisakymo atlikti ekspertizę teisinės pasekmės.
36. Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi buvo paskirta ginčytinos tėvystės teismo medicininė ekspertizė, pavedant ekspertui atsakyti į klausimą, ar S. V. yra (duomenys neskelbtini) tėvas, paskirta asmenų nuvykimo atlikti ekspertizės data. Plungės apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartimi buvo pakeista nustatyta asmenų nuvykimo atlikti ekspertizės data. Nors atsakovas S. V. vaiko tėvystės byloje nepripažino, tačiau ir pakartotinai bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme teismo suteikta galimybe atlikti DNR tyrimą nepasinaudojo ir tyrimo atlikti nenuvyko.
37. Nustatyta, kad tiek 2024 m. sausio 19 d., tiek ir 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teismas aiškinosi atsakovo nevykimo atlikti tyrimo priežastis. Atsakovo pateikti paaiškinimai dėl nenuvykimo atlikti tyrimo priežasčių yra subjektyvūs (nematymas prasmės, baimė pateikti mėginius tyrimui, laiko trūkumas, galimi kelionės nepatogumai). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino tai, kad atsakovas byloje nepateikė įrodymų, objektyviai pateisinančių nevykimo atlikti tyrimo ekspertizei priežastis (pvz., dėl sveikatos būklės, užimtumo ir pan.). Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo S. V. DNR ekspertizė nebuvo atlikta dėl paties atsakovo pasyvaus elgesio.
38. DNR ekspertizės išvados laikomos patikimu ir objektyviu moksliniu įrodymu, patvirtinančiu arba paneigiančiu vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, 1 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu.
39. CK 3.148 straipsnio 2 dalis ir CPK 389 straipsnis reglamentuoja atsisakymo atlikti DNR ekspertizę pasekmes. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 3.148 straipsnio 2 dalies normas, laikomasi nuostatos, kad atsakovo neatvykimas į ekspertizės įstaigą gali būti pripažįstamas atsisakymu atlikti ekspertizę, jeigu neatvykta be svarbių priežasčių. Nenustačius svarbių, objektyviai sutrukdžiusių ar realiai atėmusių galimybę nuvykti nustatytu laiku atlikti ekspertizės, priežasčių, atsakovo neatvykimas į laboratoriją gali būti teismo įvertinamas kaip ekspertizės atsisakymas, o šis – atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kaip atsakovo tėvystės įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė atsakovui atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, vertinti tokį atsisakymą kaip tėvystės įrodymą, tokiu atveju teismas turėtų vertinti atsisakymo atlikti ekspertizę priežasčių svarbą, kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą ir patikimumą, jų įrodomąją reikšmę byloje reikalingiems faktams nustatyti ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑321‑687/2016, 45 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, jog nagrinėjamoje byloje teisminio proceso metu net kelis kartus sudarius sąlygas atlikti DNR ekspertizę, tačiau išlikus aplinkybei, kai atsakovas atsisako nuvykti į ekspertizės įstaigą atlikti tyrimo ekspertizei, nenurodydamas jokių objektyvių tokį elgesį pateisinančių aplinkybių ir priežasčių, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą tokį atsisakymą, atsižvelgiant į kitas byloje nustatytas aplinkybes, įvertinti kaip tėvystės įrodymą (CK 3.148 straipsnio 2 dalis). Iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo elgesį ir ekspertizės atsisakymą įvertino kartu su kitais bylos įrodymais, nesuteikdamas jam prioriteto, taip pat įvertino duomenimis apie apelianto ir vaiko motinos artimą intymų bendravimą, įvertino byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir įvertino jų visumą, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių ir pagrįstai tenkino A. J. ieškinį atsakovui S. V. dėl tėvystės nustatymo.
41. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų. Pirmosios instancijos teismas, patenkinęs A. J. ieškinio atsakovui S. V. reikalavimą dėl jo tėvystės nustatymo, motyvuotai nusprendė ir dėl su tuo susijusių kitų A. J. ieškinio reikalavimų atsakovui S. V.. Apeliantas apeliaciniu skundu savarankiškais argumentais neginčija sprendimo dalių dėl motinos pavardės vaikui suteikimo, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir dėl išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių sprendimo dalių atskirai nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo įrodymus byloje, tinkamai vadovavosi ginčui teisingai išspręsti aktualiomis teisės normomis, materialinės ir proceso teisės normų nepažeidė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Remiantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsakovui S. V. apeliacinės instancijos teisme buvo teikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2024 m. liepos 22 d. pateikė pažymą dėl S. V. apeliacinės instancijos teisme teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo S. V. apeliacinis skundas atmestas, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios teikiant apeliantui antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
44. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų apie tai, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo bylinėjimosi išlaidų, dėl to tokių išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2024 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.