Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovo prašymas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-2731-392/2016 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snoras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

2. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje, yra pagrįsta ir teisėta.

3. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017 15 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

4. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti – naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 19 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

5. Toks teisinis reguliavimas ir jo aiškinimas teismų praktikoje lemia išvadą, jog ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017 20 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Apeliacinis teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apelianto nurodyta aplinkybė, t. y. Teisingumo Teismo priimtas prejudicinis sprendimas, negali būti prilyginama naujai paaiškėjusiai esminei bylos aplinkybei CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, nes neatitinka nurodytų požymių. Kitaip tariant, apelianto nurodyta aplinkybė neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą.

7. Kita vertus, tiek nurodytas Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, tiek po jo priėmimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose civilinėse bylose, kurios analizuojamos atsakovės procesiniuose dokumentuose, priimti procesiniai sprendimai esminę reikšmę turi dėl emisijos tų akcijų, kurios nebuvo realizuotos iki atsakovės BAB banko Snoras bankroto, o investuotojai nuosavybės teise nebuvo įgiję šių finansinių priemonių. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl aplinkybės, jog apeliantas už obligacijas sumokėjo dar iki jas išleidusio banko bankroto. Dėl nurodytų priežasčių proceso atnaujinimas šioje byloje negalėtų lemti priimto teismo sprendimo panaikinimo ir kitokio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Apeliacinis teismas kartu pastebi akivaizdų apelianto pozicijos prieštaringumą. Jis pasireiškia tuo, jog apeliantas Teisingumo Teismo prejudicinį sprendimą įvardija kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę procesui atnaujinti, tačiau tuo pačiu metu aiškiai deklaruoja nesutikimą (prieštaravimą) su Teisingumo Teismo prejudiciniu sprendimu bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose remtasi šiuo prejudiciniu sprendimu, pateiktais išaiškinimais dėl obligacijoms taikytinos draudiminės apsaugos. Tokiu būdu apeliantas parodo suvokimą, jog naujai jam paaiškėjusi aplinkybė negalėtų lemti kitokio ir jam palankaus sprendimo priėmimo išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinis teismas negali revizuoti nei Teisingumo Teismo, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų procesinių sprendimų. Deklaratyvus apelianto teiginys, jog po Teisingumo Teismo prejudicinio sprendimo priimtose kasacinio teismo nutartyse pateikti išaiškinimai dėl obligacijų savininkams taikomos draudiminės apsaugos yra diskriminuojantys, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas.

8. Kaip proceso atnaujinimo pagrindą ieškovas nurodė jo suklaidinimo faktą ginčijamų sutarčių sudarymo metu. Jis paaiškino, jog atvykęs į banką prasitęsti terminuotojo indėlio, apie obligacijų pasirašymo sutartis visiškai negalvojęs ir buvęs suklaidintas banko vadybininkių. Ši aplinkybė, pasak ieškovo, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ši ieškovo nurodyta aplinkybė nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimo turinio analizė patvirtina, kad ieškovo ieškinys išnagrinėtoje civilinėje byloje buvo grindžiamas banko ir jo vardu veikusių vadybininkų neteisėtais veiksmais, lėmusiais ieškovo suklaidinimą. Kaip matyti iš teismo sprendimo, ieškovo įrodinėta suklaidinimo situacija buvo ištirta ir pripažinta neturinčia įtakos ginčijamų sandorių teisėtumui ir galiojimui. Ta aplinkybė, jog apeliantas su tokiu vertinimu teismo sprendime nesutinka, sudarė pagrindą įgyvendinti apeliacijos teisę, o ne inicijuoti proceso atnaujinimo procedūrą, tuo metu egzistavusias ir ieškovui žinomas aplinkybes dabar įvardijant naujai paaiškėjusiomis ir esminėmis. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog suklaidinimo faktas neatitinka ieškovo įrodinėto proceso atnaujinimo pagrindo būtinųjų sąlygų: suklaidinimo aplinkybė nėra nauja, ji ieškovui buvo žinoma bylos nagrinėjimo metu, ja ieškovas rėmėsi, todėl negali lemti kitokio (ieškovui palankaus) teismo sprendimo priėmimo.

9. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, jog bylos nagrinėjimo metu neapklausus ieškovo ir liudytojų, proceso atnaujinimas galimas ir kitu įstatyme nustatytu pagrindu – dėl aiškios teisės taikymo klaidos. Apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog neišklausius ieškovo paaiškinimų ir neapklausus banko vadybininkių, esą negalima tvirtinti, kad byla buvo išnagrinėta išsamiai ir visapusiškai.

10. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški klaida pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Pirmosios instancijos teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

11. Apeliacinis teismas, įvertinęs Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 19 d. sprendimą, neturi pagrindo pritarti apelianto pozicijai, jog paties ieškovo ir jo nurodytų liudytojų žodinių paaiškinimų trūkumas galėjo nulemti aiškiai neteisingą ir neišsamų bylos išnagrinėjimą. Teismo sprendimo turinys patvirtina, kad ieškovas bylą vedė per atstovą. Ieškovo pozicija dėl atsakovo ir jo vardu veikusių vadybininkių įvykdyto suklaidinimo buvo išdėstyta ieškovo procesiniuose dokumentuose, paaiškinta ieškovo atstovo žodiniame procese. Iš teismo sprendimo taip pat aišku, jog teismas išsamiai įvertino ieškovo argumentus dėl banko ir jo vardu veikusių vadybininkių veiksmų, nukreiptų į tyčinį kliento suklaidinimą. Ta aplinkybė, jog, apelianto vertinimu, teismas šių aplinkybių pagrindu turėjo konstatuoti suklaidinimo faktą, tačiau to nepadarė, nesudaro sąlygų konstatuoti aiškios teisės normos taikymo klaidos padarymą. Teismo sprendime konstatuota, jog nepaisant ieškovo nurodytų aplinkybių dėl jo suklaidinimo, ginčijamų sandorių sudarymą lėmė ieškovo pernelyg didelis pasitikėjimas banku, nesidomėjimas sudaromo sandorio esme ir sąlygomis. Apeliacinio teismo vertinimu, net ir apklausus liudytojus bei patį apeliantą, kas esą leistų papildomai argumentuoti apgaulės faktą (šių procesinių veiksmų apeliantas siekia inicijuodamas proceso atnaujinimo procedūrą), byloje nebūtų prielaidų priimti priešingą (ieškovui palankų) teismo sprendimą. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog apeliantas neįrodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.

12. Įvertinęs prašyme atnaujinti procesą pateiktas aplinkybes, apeliacinis teismas konstatuoja, jog jos neleidžia spręsti apie CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir (ar) 9 punkte įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Padarius tokią išvadą atskirasis skundas netenkinamas, o apskųsta nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.