- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-18
- Bylos Nr.
- e2-352-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00587-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- viešosios įstaigos „Soboro projektai“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Soboro projektai“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-768-657/2021 dėl ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Verslo“ ieškinį atsakovei VšĮ „Soboro projektai“ dėl viešojo pirkimo sutarties sąlygų modifikavimo ir / ar sutarties nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Verslo“ kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jos ir viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Soboro projektai“ 2019 m. birželio 26 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. 19-06/01 dėl Šv. Mykolo Arkangelo – Įgulos bažnyčios Nepriklausomybės a. 14, Kaune, remonto, restauracijos, tvarkybos ir neįgaliųjų įrangos įrengimo darbų (toliau – ir Sutartis) vykdymo sustabdymą VšĮ „Soboro projektai“ iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti 69 kalendorinių dienų terminą likusiems rangos darbams įvykdyti; pakeisti Sutarties priede esančių darbų kiekių žiniaraščių skyriuje „Kiti darbai“ 7 pozicijoje nurodytą 6 132 kv. m pastolių kiekį į 10 670 kv. m; teismui netenkinus reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas, pripažinti, jog 2019 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. 19-06/01 pasibaigė perkančiosios organizacijos iniciatyva be ieškovės kaltės; priteisti iš VšĮ „Soboro projektai“ bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kartu su dubliku prašė ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2020 m. gruodžio 24 d. Perkančiosios organizacijos sprendimo, nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, vykdymą.
2. Ieškovė nurodė, kad jai sumontavus techniniame projekte nurodytų pastolių kiekį, paaiškėjo, kad pirkimo dokumentuose – medžiagų žiniaraštyje nurodytas nepakankamas pastolių kiekis. 2020 m. rugpjūčio 11 d. ieškovė informavo atsakovę, kad nurodyto pastolių kiekio nepakanka tam, kad įvykdyti visus rangos darbus. Tam įrodyti ir sąžiningai pagrįsti, perkančiajai organizacijai buvo pateiktos faktiškai įrengtų pastolių schemos su nurodytais kiekiais. 2020 m. rugpjūčio 18 d. šalių susitikimo metu atsakovė pripažino, kad į žiniaraštį įtraukti pastolių kiekiai yra neteisingi. 2020 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. 127 ieškovė dar kartą nurodė aplinkybes dėl pastolių trūkumų, pateikė skaičiavimus ir visus turimus įrodymus bei prašė atsakovės nedelsiant įvertinti papildomų pastolių poreikį ir priimti sprendimą, kadangi be pastolių objektyviai neįmanoma vykdyti visų sutartų darbų. Perkančioji organizacija ir ieškovė perskaičiavo faktiškai sumontuotus pastolius ir nedviprasmiškai sutarė, kad trūkstamas pastolių kiekis yra 4 538 kv. m. Ieškovė vėliau raštu ne kartą kreipėsi į atsakovę dėl pastolių ir kitų papildomų darbų suderinimo, tačiau atsakovė 2020 m. rugsėjo 17 d. raštu ieškovę informavo, kad ieškovė yra pati atsakinga už pirkimo dokumentų klaidą – nurodytų pastolių kiekių trūkumą ir turi prisiimti visas šio trūkumo ištaisymo pasekmes. Nurodė, kad nesutinka skirti papildomo finansavimo, todėl trūkstamą 4 538 kv. m kiekį pastolių ieškovė turi finansuoti savo lėšomis ir užbaigti visus darbus iki 2020 m. spalio 31 d. Atsakovė 2020 m. spalio 28 d. dar kartą nurodė ieškovei, kad jos prašymų netenkins ir reikalauja, kad ieškovės darbai būtų atlikti iki 2020 m. spalio 31 d.
3. Ieškovė pažymėjo, kad iki 2020 m. spalio 31 d. ji yra faktiškai atlikusi apie 84 proc. Sutartyje numatytų rangos darbų ir dėl 4 538 kv. m pastolių kiekio trūkumo ir atsakovės nepagrįsto delsimo spręsti Rangovo nurodytus Pirkimo dokumentų (techninio projekto ir žiniaraščių) trūkumus, ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 11 d. neturi objektyvių galimybių Sutartyje nurodytais terminais ir tvarka atlikti bei perduoti užsakovui 15 proc. likusių rangos darbų. Taigi ieškovės įsitikinimu, atsakovė nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. sustabdė Sutarties vykdymą, todėl atnaujinus Sutarties vykdymą, ieškovei turi būti nustatytas terminas likusiems darbams atlikti.
4. 2020 m. gruodžio 24 d. ieškovė gavo iš atsakovės pranešimą Nr. SD-33 apie sprendimą vienašališkai nutraukti 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį. Atitinkamai ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. teismui pateiktame dublike nurodė, kad jai šis dokumentas gali turėti neigiamos įtakos, todėl ji tikslins savo ieškinį ir jį ginčys. Prašė įpareigoti atsakovę bylos nagrinėjimo metu sustabdyti 2020 m. gruodžio 24 d. jos sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymą. Ieškovė pažymėjo, kad Sutarties nutraukimas ir jos pakeitimas iš dalies grindžiami tuo pačiu pagrindu. 2020 m. gruodžio 24 d. perkančiosios organizacijos sprendimas nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymo yra motyvuotas tuo, kad: (i) rangovė neatliko didelės apimties darbų, nors į bylą pateikti įrodymai liudija, kad neatliktų darbų dalis yra tik 12,96 proc. ir šie darbai neatlikti dėl pastolių trūkumų; (ii) rangovė neketina baigti vykdyti rangos sutarties, nors neįmanoma jos užbaigti dėl užsakovės veiksmų; (iii) rangovas neapsaugojo užsakovės ir trečiųjų asmenų turto nuo apgadinimo, nors niekam žalos nebuvo padaryta; (iv) atliktoje darbų dalyje nustatyti trūkumai ir defektai, tačiau apie tokius trūkumus atsakovė nėra informavusi rangovės; (v) rangovė nereaguoja į atsakovės raginimą pašalinti Sutarties 15, 38 ir 40 punktų pažeidimus, nors dar 2020 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 77 ieškovė išsamiai atsakė į Perkančiosios organizacijos pretenziją, pateikė išsamius argumentus dėl Sutarties 15, 38, 40 punktų vykdymo.
Šalies argumentai
5. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė nurodė, jog teiks privalomus nurodymus dėl turto išsaugojimo ir organizuos Sutarties 85.2. punkte nustatytas procedūras, nutraukus Sutartį dėl esminio jos pažeidimo, atsakovė ketina įtraukti ieškovę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Atsižvelgiant į tai, Sutarties nutraukimas ir jos pakeitimas iš dalies grindžiami tuo pačiu pagrindu, siekiant įgyvendinti sutarties egzistavimo prioriteto principą, todėl, ieškovės vertinimu, bylos nagrinėjimo laikotarpiu, būtina stabdyti atsakovės sprendimo nutraukti Sutartį vykdymą. Priešingu atveju, bylos dalis dėl Sutarties modifikavimo netenka prasmės, o tai reikštų, kad ieškovės reikalavimai negali būti tenkinami.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartimi ieškovės UAB „Verslo“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino ir sustabdė 2020 m. gruodžio 24 d. VšĮ „Soboro projektai“ sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymą.
7. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktą ieškinį, konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, todėl yra pirma sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti.
8. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovė pareiškė reikalavimą dėl šalių 2019 m. birželio 26 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties Nr. 19-06/01 dėl Šv. Mykolo Arkangelo – Įgulos bažnyčios Nepriklausomybės a. 14, Kaune, remonto, restauracijos, tvarkybos ir neįgaliųjų įrangos įrengimo darbų sąlygų modifikavimo ir sutarties sustabdymo, konstatavo, kad šiuo atveju aktualios konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, taip pat turinčios ir prevencinį pobūdį – užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti.
9. Teismas, nustatęs, kad atsakovė, dar neišnagrinėjus ginčo teisme dėl sutarties modifikavimo, 2020 m. gruodžio 24 d. nusprendė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (2020 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. SD-27) bei įvertinęs ieškovės ieškiniu reiškiamą reikalavimą ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo nutraukti sutartį vykdymą, sprendė, kad jų taikymas šioje byloje yra pagrįstas ir būtinas, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju visų suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį (tai yra į padėtį, buvusią iki sutarties, kurią ieškovė siekia modifikuoti, vykdymo, kai ji yra nutraukta) būtų pakankamai komplikuotas, sukuriami papildomi sunkumai, pažeisti operatyvumo ir koncentruotumo principai, tiek ieškovė, tiek atsakovė galbūt patirtų papildomų nuostolių, todėl atsirastų pagrindas pradėti naujus teismo procesus.
10. Teismas pažymėjo, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju, nesudarytų sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui atsakovei nei neigiamos pasekmės, galbūt atsirasiančios nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, bei nevaržo atsakovės teisių labiau nei būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti, todėl, siekdamas šalių interesų pusiausvyros, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos išsaugojimo stabilios ginčo šalių santykių situacijos, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo argumentai
11. Atsakovė VšĮ „Soboro projektai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atsakovė nurodo šiuos argumentus:
11.1. Teismas neįvertino, kad ieškovė byloje nėra iškėlusi 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį teisėtumo ir pagrįstumo klausimo, o šis sprendimas kaip vienašalis sandoris yra įsigaliojęs (sudarytas), todėl kitaip nei grindžiama skundžiamoje nutartyje, nagrinėjamos bylos rezultatas dėl jau pasibaigusios sutarties modifikavimo jokia apimtimi negalėtų paveikti atsakovės 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo vienašališkai nutraukti viešojo pirkimo sutartį.
11.2. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra užtikrinamas ieškinio reikalavimų modifikuoti arba nutraukti (nemodifikavus) sutartį įvykdymas, nes net tenkinus šiuos reikalavimus, sprendimo vienašališkai nutraukti sutartį galiojimas, nesant byloje iškelto jo pagrįstumo klausimo, negalėtų būti teismo panaikintas, grąžinant šalis į sutarties vykdymo stadiją. Teismas neatsižvelgė į tai, jog tarp prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškinio reikalavimų neegzistuoja ryšys.
11.3. Sprendimo nutraukti sutartį vykdymo sustabdymas užkerta kelią organizuoti naują viešąjį pirkimą ieškovės neatliktiems (nekokybiškai atliktiems) darbams atlikti ir padarytai žalai pašalinti, todėl tai kelia grėsmę Europos Sąjungos (toliau – ES) lėšoms įsisavinti, pažeidžia viešąjį interesą ir yra neproporcingas. Atsakovė pažymi, kad galutinis terminas iki kada turi būti atlikti darbai – 2021 m. gruodžio 31 d.
Atsiliepimas
12. Ieškovė UAB „Verslo“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo šiuos argumentus:
Šalies argumentai
12.1. 2020 m. gruodžio 28 d. dublike ieškovė informavo, kad tikslins ieškinį dėl Sutarties vienašališko nutraukimo (dubliko 34 punktas) ir pareikalavo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2021 m. sausio 22 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo pripažinti 2020 m. gruodžio 24 d VšĮ „Soboro projektai“ vienašališką 2019 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 19-06/01 nutraukimą dėl esminio rangovų sutarties pažeidimo neteisėtu ir negaliojančiu ir teikia su ginčijamu sprendimu susijusius naujus reikalavimus. Todėl vienašališkas Sutarties nutraukimas nėra įsigaliojęs – yra apskųstas laikantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 102 straipsnio 4 dalyje nustatyto 30 dienų termino.
12.2. Atsakovės argumentai, kad rangovui neužbaigus darbų iki 2021 m. gruodžio 31 d., kyla rizika netekti finansavimo, todėl Sutarties nutraukimas yra vienintelė galima priemonė apsisaugoti nuo lėšų praradimo, nepagrįsti. Priešingai, vienašalis Sutarties nutraukimas ir atsakovės neveiklumas toliau vykdyti projektą gali lemti ES fondų finansavimo praradimą dėl priežasčių, nepriklausančių nuo rangovo. Taip pat ieškovė atkreipia dėmesį, jog projektų finansavimo sąlygų aprašo 25 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas projektų taisyklių nustatyta tvarka, ne vėliau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl atsakovė turi teisę kreiptis dėl šio termino pratęsimo. Ieškovės vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas šiuo atveju pažeistų viešąjį interesą, ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus.
12.3. Ieškovės nuomone, žymiai didesnė žala kiltų, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų paliktos galioti ir atsakovė sudarytų sutartį su dar vienu rangovu bei būtų pradėta vykdyti sutartis. Kadangi palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju atsakovei tektų ne tik sumokėti dvigubai, bet ir sumokėti iki 10 proc. sutarties dydžio baudą, bei gali būti taikyta įgyvendinančiosios organizacijos paskirta finansinė korekcija .
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl atsakovės, kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų
14. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, taip pat turi atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
15. Atsakovė, nors atskirajame skunde ir nesuformulavo prašymo priimti į bylą naujus įrodymus, kartu su atskiruoju skundu pateikė teismui Centrinės projektų valdymo agentūros duomenis apie atsakovės įgyvendinamo projekto finansavimą, 2020 m. gruodžio 29 d. projekto administravimo ir finansavimo sutarties pakeitimą, 2020 m. gruodžio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, Kultūros ministro 2016 m. balandžio 27 d. įsakymo Nr. ĮV-338 dėl finansavimo sąlygų aprašo patvirtinimą. Teismo vertinimu, naujai teikiami įrodymai yra susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais ir gali turėti įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai, o atsakovė negalėjo pateikti jų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šiuo atveju buvo išspręstas neinformavus apie tai atsakovės. Priėmus naujai teikiamus įrodymus bylos nagrinėjimas nebus užvilkintas, nes ieškovė turėjo galimybę susipažinti su atsakovės pateiktais dokumentais ir juos įvertinti, teikdama atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovės pateiktus dokumentus ir vertins juos kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
16. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Vadovaujantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas viešųjų pirkimų bylose be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat gali taikyti viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, įpareigojimą perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties ir kitas sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemones. Viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu, taip pat atsižvelgdamas į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neigiamos pasekmės neviršija jų teikiamos naudos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1645-381/2015).
17. Iš išdėstyto reglamentavimo matyti, kad teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galimai patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui. Nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja, teismas turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-172-790/2021).
18. Tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.
19. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
20. Įvertinus byloje pareikštą ieškinį bei ieškovės ieškinyje, dublike, atsiliepime į atskirąjį skundą bei 2021 m. sausio 25 d. patikslintame ieškinyje nurodytus reikalavimus bei aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos pozicija, kad ieškovės pareikštas ieškinys yra prima facie pagrįstas.
21. Pažymėtina, kad viešųjų pirkimų bylose teismas, vertindamas antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo negalimumą ar pasunkėjimą, be kita ko turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešojo intereso apsauga, sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-320-236/2021).
22. Vadovaujantis civilinio proceso kodekso 145 straipsniu, laikinosios apsaugos priemonės gali būti klasifikuojamos remiantis įvairiais kriterijais. Jų klasifikavimas turi teisinę reikšmę tiek, kiek praktikoje padeda atskleisti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, parinkti pagal bylos aplinkybes tinkamiausias priemones ir įvertinti jų taikymo specifiką. Pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių ir viena iš jų yra konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (pvz., CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai). Būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar apskritai netektų prasmės ir tokiais atvejais, kai bylos teisminio nagrinėjimo metu netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala asmens turtiniams ar neturtiniams interesams bei nebūtų užkirstas kelias tokiems interesams pažeisti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1665-790/2018).
23. Atsakovė nesutinka su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, nes, ieškovė, prašydama sustabdyti 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymą, dar buvo neiškėlusi jo nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimo.
24. Byloje nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės kilus ginčui dėl pastolių kiekių ir atsakovės delsimo spręsti rangovo nurodytus pirkimo dokumentų (Techninio projekto ir žiniaraščių) trūkumus, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimu – pripažinti jos ir VšĮ „Soboro projektai“ 2019 m. birželio 26 d. sudarytos viešojo pirkimo Sutarties vykdymo sustabdymą VšĮ „Soboro projektai“ iniciatyva nuo 2020 m. rugpjūčio 23 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei nustatyti 69 kalendorinių dienų terminą likusiems rangos darbams įvykdyti; pakeisti Sutarties priede esančių darbų kiekių žiniaraščių skyriuje „Kiti darbai“ 7 pozicijoje nurodytą 6 132 kv. m pastolių kiekį į 10 670 kv. m; teismui netenkinus reikalavimo pakeisti Sutarties sąlygas, pripažinti, jog 2019 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo sutartis Nr. 19-06/01 pasibaigė perkančiosios organizacijos iniciatyva be ieškovės kaltės; priteisti iš VšĮ „Soboro projektai“ bylinėjimosi išlaidas.
25. 2020 m. gruodžio 24 d. ieškovė gavo iš atsakovės pranešimą Nr. SD-33 apie sprendimą vienašališkai nutraukti 2019 m. birželio 26 d. rangos sutartį. Atitinkamai ieškovė kartu su dubliku teismui pateikė prašymą vadovaujantis CPK 423⁷ straipsnio 2 dalies 3 punktu ieškinio užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2020 m. gruodžio 24 d. perkančiosios organizacijos sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymą, bei nurodė, kad ji tikslins savo ieškinį ir šį atsakovės sprendimą ginčys teisme, nes jis ieškovei gali turėti neigiamos įtakos.
26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė, dar neišnagrinėjus ginčo teisme dėl sutarties modifikavimo, 2020 m. gruodžio 24 d. nusprendė nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo (2020 m. gruodžio 3 d. raštas Nr. SD-27) bei įvertinęs ieškovės ieškiniu reiškiamą reikalavimą ir prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti atsakovės 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo nutraukti sutartį vykdymą, sprendė, kad jų taikymas šioje byloje yra pagrįstas ir būtinas, kadangi ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo atveju visų suinteresuotų šalių sugrąžinimas į pradinę padėtį (tai yra į padėtį buvusią iki sutarties, kurią ieškovė siekia modifikuoti, vykdymo, kai ji yra nutraukta) būtų pakankamai komplikuotas, sukuriami papildomi sunkumai, pažeisti operatyvumo ir koncentracijos principai, tiek ieškovė, tiek atsakovė galbūt patirtų papildomų nuostolių, todėl atsirastų pagrindas pradėti naujus teismo procesus.
27. 2021 m. sausio 25 d. teisme buvo gautas ir priimtas ieškovės patikslintas ieškinys, kuriame ieškovė prašo: 1) pripažinti 2020 m. gruodžio 24 d VšĮ „Soboro projektai“ vienašališką 2019 m. birželio 26 d. viešojo pirkimo sutarties Nr. 19-06/01 nutraukimą dėl esminio rangovų sutarties pažeidimo neteisėtu ir negaliojančiu; 2) pripažinti VšĮ „Soboro projektai“ sprendimą priskaičiuoti 141 592,85 Eur delspinigių nepagrįstu ir neteisėtu; 3) jeigu teismas nuspręstų, kad UAB „Verslo“ pažeidė Sutartį ir nėra priešpriešinio pažeidimo iš VšĮ „Soboro projektai“ pusės, sumažinti Sutartyje nustatytą netesybų dydį; 4) pripažinti 2020 m. lapkričio 12 d. VšĮ „Soboro projektai“ atliktą įskaitymą, kuriuo VšĮ „Soboro projektai“ vienašališkai įskaitė savo 89 379 Eur dydžio prievolę sumokėti UAB „Verslo“ už atliktus darbus su UAB „Verslo“ prievole, kylančia apmokėti netesybas už prievolės nesavalaikį vykdymą neteisėtu ir negaliojančiu; 5) pakeisti Sutartyje nurodytą darbų kiekį pagal užsakovės pasirašytus darbų pakeitimo aktus Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5, Nr. 6; 6) priteisti iš VšĮ „Soboro projektai“ ieškovo UAB „Verslo“ naudai 100 000 Eur dėl netektos piniginių lėšų sumos, atsakovei pareikalavus ir gavus išmoką pagal garantiją atlyginimo; 7) iš VšĮ „Soboro projektai“ UAB „Verslo“ naudai priteisti 72 913,47 Eur už faktiškai atliktus darbus ir procesines 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) iš VšĮ „Soboro projektai“ UAB „Verslo“ naudai priteisti 974,49 Eur delspinigių; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
28. Apeliacinės instancijos teismas atmeta atsakovės argumentus, kad laikinosios apsaugos priemonės šiuo atveju negalėjo būti taikomos, nes ieškovė tiesiogiai neginčijo prašomo stabdyti sprendimo. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis CPK 144 straipsniu – teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (1 dalis). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tiek nepareiškus ieškinio, tiek ir bet kurioje civilinio proceso stadijoje šiame skirsnyje nustatyta tvarka (2 dalis). CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Viešųjų pirkimų bylose teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-103-330/2021).
29. Atitinkamai apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad nesustabdžius atsakovės 2020 m. gruodžio 24 d. sprendimo dėl vienašališkai nutrauktos 2019 m. birželio 26 d. rangos sutarties, išspręstas ginčas dėl rangos sutarties modifikavimo taptų beprasmis, nesukeltų bylos šalims jokių teisių ir pareigų, bei, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas – laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, nagrinėjamu atveju, nesudarytų sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui atsakovei nei neigiamos pasekmės, galinčios atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė 2020 m. gruodžio 24 d. VšĮ „Soboro projektai“ sprendimo nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo vykdymą. Be to, kaip konstatuota anksčiau, teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 3 dalimi, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, remdamasis pagrįstu rašytiniu suinteresuoto asmens prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė negalėjo pateikti prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o teismas tokį prašymą tenkinti, atmestini kaip nepagrįsti.
30. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė atskirajame skunde iš esmės nenurodė pagrįstų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės prieštarauja ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principams bei viešajam interesui. Atsakovė taip pat neįrodinėja, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės sukėlė jų teikiamą naudą viršijančias neigiamas pasekmes. Apeliacinės instancijos teismas iš bylos medžiagos tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Be to, kaip pastebėjo ieškovė, 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.4.1-CPVA-R-302 priemonės „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus“ projektų finansavimo sąlygų aprašo Nr. 1, 25 punkte nustatyta, kad dėl objektyvių priežasčių, kurių projekto vykdytojas negalėjo numatyti paraiškos pateikimo ir vertinimo metu, projekto veiklų įgyvendinimo laikotarpis gali būti pratęstas projektų taisyklių nustatyta tvarka, ne vėliau nei iki 2022 m. gruodžio 31 d. Taigi atsakovė, matydama, kad nespės įgyvendinti projekto iki 2021 m. gruodžio 30 d., turi teisę kreiptis dėl šio termino pratęsimo. Atitinkamai atsakovės argumentai, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones kyla grėsmė Europos Sąjungos lėšoms įsisavinti, nes galutinis terminas iki kada turi būti atlikti darbai – 2021 m. gruodžio 31 d., atmestini.
31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuojama, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo pagrįstai pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nukreiptos užtikrinti ginčo šalių padėties išlaikymą (nepasikeitimą) bylos nagrinėjimo metu. Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismas 2021 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.