Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 3 dalį (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. B. paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė, taikant bausmių apėmimą, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme – 48 paromis arešto, kurio vykdymo atidėjimas panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi, ir 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Į bausmės laiką įskaitytos A. B. pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartį atliktos bausmės, bei sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2024 m. gruodžio 25 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu priteista iš A. B. 1570 Eur proceso išlaidų valstybei už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai D. V..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. B. nuteistas už tai, kad panaudodamas fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete D. V., gimusia (duomenys neskelbtini), prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. 2022 m. (duomenys neskelbtini) viduryje, tiksli data nenustatyta, apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini), panaudodamas fizinį smurtą – jėga paguldydamas nepilnametę D. V. ant nugaros, ją užguldamas ir laikydamas jos ranką virš jos galvos ir savo ranka prilaikydamas bei neleisdamas nukentėjusiajai judėti, per rūbus bei po rūbais lietė jos krūtinę, sėdmenis, kojas, nusmaukė D. V. vilkimas kelnes, apatines kelnaites ir kišo savo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į (duomenys neskelbtini), sukeldamas fizinį skausmą, bei D. V. ranką uždėjo per rūbus ant savo lyties organo ir liepė liesti. Tokiu būdu A. B. seksualiai prievartavo nepilnametę D. V..

Be to, A. B. 2022 m. (duomenys neskelbtini) viduryje, tiksli data nenustatyta, apie 19 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aikštelėje tarp (duomenys neskelbtini), seksualiai prievartavo, panaudojant fizinį smurtą prieš nepilnametę D. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusį su jo atliktais veiksmais ir taip nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. V. sveikatą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, sudarančių pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, A. B. apeliacinio skundo turinį, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. B. pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 150 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuosprendyje išdėstytos išvados dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto ir jų kvalifikavimo bei nuteistojo kaltės yra pagrįstos byloje ištirtų įrodymų visuma, kurių pagrindu nustatytos faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės atitinka nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų požymius.

6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra pabrėžęs, jog vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, po ko galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/2018). Vadinasi, teismas privalo teismo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku, jog yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. padarytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-507/2016, 2K-84-489/2017, 2K-180-689/2018).

7. A. B. apeliaciniame skunde nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 150 str. 3 d. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nepateikė jokių argumentų, kuriais remiantis nurodytų skundžiamo nuosprendžio neteisėtumą ir nepagrįstumą šioje dalyje. Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. B. kaltė padarius inkriminuotą nusikaltimą įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma.

9. Pritartina pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad šioje byloje tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog A. B., panaudodamas fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete D. V., nėra, tačiau šioje įrodymų grandinėje ypatingą reikšmę turi pačios nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, bei juos patvirtinanti kita bylos medžiaga.

12. Apie patirtą seksualinę prievartą D. V. pasipasakojo ir VšĮ ,,(Duomenys neskelbtini)“, kur nuo (duomenys neskelbtini) gydėsi, psichologei L. M. – K., vėliau savo (duomenys neskelbtini) J. D., (duomenys neskelbtini) L. Š., kurios apklaustos tiek ikiteisminio, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino šiuos duomenis. Globos namų „(Duomenys neskelbtini)“ vaiko, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje nurodyta, kad atvykusi į pagalbos centrą D. V. nurodė seksualinį smurtą patyrusi 2022 m. (duomenys neskelbtini) viduryje iš pažįstamo (duomenys neskelbtini) metų vaikino, vardu A.. D. pasakojo, kad su vaikinu susitiko pasikalbėti savo namų (duomenys neskelbtini), jiems bendraujant, šis „pradėjo lįsti“. Mergina teigė, jog vaikinas ją pargriovė ant žemės ir lietė jos krūtinę bei lytinių organų sritį, smulkiau įvykio detalių nepasakojo. D. teigė norėjusi pasipriešinti, tačiau nepajėgė to padaryti, nes jautėsi sustingusi (t. 2, b. l. 25-27). Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, galėjo suprasti konkrečias faktinės byloje tiriamo įvykio aplinkybes, jas įsiminti, vėliau atgaminti ir duoti apie tai parodymus. D. V., atsižvelgiant į jos psichikos būseną, jai būdingus amžiaus ir individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei turimas žinias, negalėjo pilnai suvokti įtariamojo A. B. jos atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviau priešintis įtariamojo A. B. jos atžvilgiu atliekamiems veiksmams. D. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) sutrikimas, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su tiriamais A. B. veiksmais ir tai vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 107-122). Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė psichiatrė Ž. V. patvirtino savo pateiktas ekspertizės akte išvadas. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad nenustatytos priežastys (padidintas polinkis, įtaigumas, tame tarpe ir kitų asmenų poveikis), dėl kurių nebūtų galima tikėti ir remtis D. V. parodymais dėl A. B. veiksmų jos atžvilgiu, padidintas polinkis fantazuoti D. V. nenustatytas.

13. Taigi, netikėti nukentėjusiosios D. V. parodymais dėl įvykio aplinkybių nėra jokio pagrindo, o A. B. teiginiai, kad nukentėjusioji jį apkalbėjo norėdama atkeršyti, laikytini jo gynybine versija, kuria siekiama išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės.

14. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusiosios parodymai dėl (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) po neva patirtos seksualinės prievartos prieštarauja Valstybės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadai, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su šiais gynėjo argumentais. Nors minėtoje specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad D. V. (duomenys neskelbtini) sužalojimų, randų nėra, o nukentėjusioji nurodė, kad po A. B. lytinės aistros tenkinimo prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu tiek ant kaltinamojo rankos, tiek ant jos (duomenys neskelbtini) buvusio (duomenys neskelbtini) matė (duomenys neskelbtini), tačiau ši aplinkybė logiškai paaiškinama, nes kaip nurodė nukentėjusioji, jai ką tik buvo pasibaigusios (duomenys neskelbtini) ir A. B. sukišus savo (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) galėjo būti vėl sužadintas.

15. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusiosios D. V. parodymai, kurie kartu su D. V. atstovės pagal įstatymą J. D., liudytojų L. Š., L. M. – K. duotais parodymais, ekspertės Ž. V. paaiškinimais, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustų nepilnamečių liudytojų K. M., G. A., iš dalies ir pačio nuteistojo parodymais ir rašytiniais bylos duomenimis jungiasi nuoseklia įrodymų grandine, leidžiančia daryti išvadą, jog A. B., panaudodamas fizinį smurtą, tenkino savo lytinę aistrą su nepilnamete prieš jos valią kitokio fizinio sąlyčio būdu ir tokiu būdu ją seksualiai prievartavo. Kad tai vyko prieš nukentėjusiosios valią, patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad pradėjus A. B. ją bučiuoti ir liesti, ji nuo jo atsitraukė, persėdo į kitą vietą, prašė baigti. Tačiau dėl tolesnių nuteistojo veiksmų ir dėl to, kad jis ją paguldė ant nugaros, užgulė ir laikė jos ranką virš jos galvos ir savo ranka prilaikė bei neleido jai judėti, ji negalėjo ištrūkti. Be to, nukentėjusioji patvirtino išsigandusi, patyrusi šoką, negalėjo nei judėti, nei kalbėti, todėl negebėjo išsilaisvinti nuo gerokai stipresnio A. B.. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad A. B. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta ir abejonių nekelia.

16. Atlikus nukentėjusiosios D. V. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) jai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs būtent su A. B. veiksmais ir tai vertinta nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat akte nurodoma, kad D. V. iki 2022 m. balandžio 5 d. nebuvo konstatuoti psichikos sutrikimai. Nuteistojo gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nesutiko, jog D. V. ekspertų konstatuotas sveikatos sutrikdymas yra būtent A. B. veiksmų pasekmė, kadangi dar iki pradėjus bendrauti su A. B., D. V. buvo tvirkinta senelio J. Š., tačiau ekspertė Ž. V. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad ekspertizėje buvo analizuojami ir A. B., ir J. Š. veiksmai, tačiau nukentėjusiajai konstatuotas sutrikimas ir (duomenys neskelbtini) yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje būtent su A. B. veiksmais. Ekspertė patvirtino, kad įvykiai vaikystėje turėjo įtakos nukentėjusiosios jautrumui ir pažeidžiamumui, bet jei nebūtų A. B. veiksmų, sveikatos sutrikimas galimai nebūtų išsivystęs (t. 5, b. l. 162-163).

17. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog byloje surinkti įrodymai nekelia abejonių, kad būtent nuteistojo A. B. veiksmai prieš nepilnametę D. V. šiai sukėlė teismo ekspertizės akte nustatytus padarinius – potrauminio streso sutrikimą, todėl ši A. B. veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalies sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

18. BK 150 straipsnio 3 dalies (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-501 redakcija) sankcijoje buvo numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. BK 138 straipsnio 1 dalyje yra numatytos laisvės apribojimo arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmės. Pirmosios instancijos teismas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 150 straipsnio 3 dalyje, padarymą A. B. skyrė laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu – griežtesne bausme, paskirta pagal BK 150 straipsnio 3 dalį, apimant švelnesnę bausmę, paskirtą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, ir A. B. paskyrė galutinę subendrintą bausmę - laivės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams.

19. Skirdamas bausmes ir parinkdamas bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. B. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą idealiąja sutaptimi. Iki šių nusikaltimų padarymo nebuvo teistas, tačiau baustas administracine tvarka. Duomenų, kad negalėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. A. B. nusikalto būdamas labai jauno amžiaus, vos sulaukęs pilnametystės, tačiau po šių nusikaltimų jis teistas dar tris kartus, jam skirtos su realiu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, jis nepateisino teismo parodyto pasitikėjimo, dėl ko bausmės buvo sugriežtintos. Nuosprendžio priėmimo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose buvo nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje jis buvo kaltinamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nusikaltimų darymas iš esmės tapo jo gyvenimo būdu, jis ir toliau pažeidėja įstatymus, nepaiso nustatytų elgesio normų, nekeičia gyvenimo būdo. Todėl atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pobūdį, kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, tai, kad jis nedirba, jo socialiniai ryšiai silpni, nėra saistomas šeiminiais ryšiais, jo atsakomybę lengvinančių ar kitaip švelninančių aplinkybių nenustatyta, A. B. už BK 150 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, jų dydį nustatant didesnį nei sankcijų minimumas. Kadangi nusikaltimai padaryti idealiąja sutaptimi, paskirtos bausmės bendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes apimant – griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamą nuosprendį bei baudžiamosios bylos medžiagą, tai, kad A. B. apeliaciniame skunde nenurodo jokių argumentų dėl paskirtos bausmės, konstatuoja, kad apylinkės teismas A. B. paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti apylinkės teismo nuosprendžio ir švelninti A. B. paskirtos bausmės, kadangi ji paskirta nepažeidžiant BK 54 straipsnyje įtvirtintų bausmės skyrimo pagrindų.

21. Kaip ir minėta, A. B. padarė vieną sunkų ir vieną nesunkų nusikaltimą idealiąja sutaptimi, iki skundžiamame nuosprendyje minimų nusikaltimų teistas nebuvo, tačiau po šių nusikaltimų padarymo jis buvo nuteistas 4 kartus, administracine tvarka per paskutinius 3 metus baustas 27 kartus, nevedęs, nedirbantis. Nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

22. Įvertinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus už BK 150 straipsnio 3 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje padarytas nusikalstamas veikas įmanoma pasiekti A. B. paskyrus realią, didesnę nei sankcijos minimumas, tačiau nesiekiančių sankcijos vidurkio bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant bausmių apėmimą, subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. liepos 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme – 48 paromis arešto, kurio vykdymo atidėjimas panaikintas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi, ir 18 MGL (900 Eur) dydžio bauda, bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024 m. liepos 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį paskirta laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme, kuri Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. sausio 13 d. nutartimi pakeista 90 parų arešto bausme, ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams. Pripažinti, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, jos rūšis ar dydis yra per griežti, todėl neteisingi, apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo.

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius 2025 m. rugsėjo 22 d. apygardos teismui pateikė pažymą Nr. APD-2025-10294 su lydinčiais dokumentais, kuriuose nurodyta, kad už advokato V. Rutavičiaus nuteistajam A. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliaciniame procese prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą – 220,83 Eur (t. 6, b. l. 43-46).

24. BPK 106 straipsnio 1 dalis numato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja ir išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63-648/2016, Nr. 2K-406-507/2016, Nr. 2A-2-458/2021), taip pat koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, Nr. 2K-338/2014, Nr. 2K-46-895/2015).

25. Nuteistasis A. B. šios bylos apeliacinio procesu metu buvo suimtas ir laikomas Lietuvos Kalėjimų tarnybos (Duomenys neskelbtini) kalėjime, jo laisvė buvo suvaržyta, todėl gynėjo dalyvavimas, ginant jo teises ir teisėtus interesus teisme, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Atsižvelgiant į tai bei įvertinus nuteistojo turtinę padėtį – nuo 2023 metų niekur nedirbo (t. 3, b. l. 190), yra jauno amžiaus, turto neturi, nuteistas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas ir išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš nuteistojo A. B. nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.