Marijampolės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „Turto sprendimai“ skundą dėl antstolio A. A. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. A., (išieškotoja) uždaroji akcinė bendrovė „Ignitis“, (išieškotoja) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Turto sprendimai“ (toliau – pareiškėja) pateikė skundą dėl antstolio A. A. veiksmų bei prašo panaikinti antstolio patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pareiškėjos turto – 2/19 dalių požeminio garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynės ir priimti patvarkymą, kuriuo minėtos varžytynės būtų atšauktos. Taip pat pareiškėja prašo paskirti pareiškėjos turto – 2/19 dalių požeminio garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertės nustatymo pakartotinę ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjai pasiūlyti savo turto vertintojo eksperto kandidatūrą.

Skunde pareiškėja nurodo, kad antstolis A. A. vykdo priverstinį skolų išieškojimą iš pareiškėjos turo – 2/19 dalių požeminio garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2 parkavimo vietos), plotas 62,56 kv. m, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Turas). Tačiau antstolis turtą įkainojo netinkamai. Antstolis neinformavo pareiškėjos apie galimybę pasiūlyti savo Turto pirkėją iki varžytynių paskelbimo. Antstolis pats savo nuožiūra įkainojęs Turtą nuo 2024 m. gruodžio 11 d. iki 2025 m. sausio 10 d. paskelbė pareiškėjos Turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtos varžytynės paskelbtos antstoliui pažeidus eilę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) imperatyvių normų. Pareiškėja nurodo, kad antstolio vykdomose vykdomosiose bylose pareiškėjos Turto vertės nustatymas atliktas netinkamai, Turtas iš varžytynių parduodamas ženkliai žemesne nei rinkos kaina. Antstolis pareiškėjos Turtą, esantį Kauno miesto Šilainių mikrorajone įvertino tik 26 400 Eur, tačiau šio Turto vertė rinkoje yra ženkliai didesnė, o antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų užtikrinti, kad Turtas varžytynėse būtų pardavinėjamas Turto rinkos kaina. Kaip pavyzdys pateikiamas nekilnojamojo turto pardavimo portalo www.aruodas.lt skelbimas, iš kurio matyti, kad panašios patalpos Kauno miesto Šilainių mikrorajone parduodamos už 932 Eur kv. m kainą. Pareiškėjo Turto plotas yra 62,56 kv. m, vadinasi, Turto rinkos vertė yra 58 305,92 Eur. Tuo tarpu antstolis pareiškėjos Turtą įvertino tik 26 400 Eur, skirtumas net 31 905,92 Eur. Tai yra didelis skirtumas, kurį nustačius teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad būtina skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje savo nutartyje yra pasakęs, kad kai turto pardavimo kaina ir tikėtina rinkos vertė skiriasi beveik tris kartus – būtina antstoliui skirti turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę.

Pažymėtina, kad turto pardavimo skelbimai yra tinkami šaltiniai turto vertei nustatyti ir juos leidžia naudoti net turto vertintojų veiklą reglamentuojanti Turto ir verslo vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – Metodika). Metodikos 61 punktas numato, kad jeigu nėra informacijos apie šios Metodikos 58.1 punkte nustatytų sandorių kainas, naudojama informacija apie analogiško arba panašaus turto pasiūlos kainas, turto vertinimo ataskaitoje nurodant naudojamos informacijos šaltinius. Pateikiami turto skelbimai būtent rodo analogiško skolininko Turtui objektų pasiūlos kainas ir todėl šie skelbimai atspindi skolininko Turto galimą rinkos vertę. Todėl skelbimai yra tinkamas įrodymas, liudijantis, kad antstolio nustatyta Turto vertė ir reali Turto vertė ženkliai skiriasi. Iš pateiktų duomenų matyti, kad Turto vertė šiai dienai yra ženkliai didesnė nei antstolio vykdomosiose bylose nustatytoji, dėl ko yra pagrindas atlikti Turto vertės nustatymą, paskiriant Turto vertės nustatymo ekspertizę. Pateikti aktualūs panašaus turto pardavimo skelbimai rodo, jog Turtas yra vertas gerokai daugiau, kas reiškia, kad buvo pažeistas pamatinis varžytynių tikslas – parduoti turtą už didžiausią įmanomą kainą.

Antstolis A. A. 2025 m. sausio 13 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė pareiškėjos skundo netenkinti. Patvarkyme nurodė, kad antstolio A. A. kontoroje pareiškėjos atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų, kuriose išieškotojai UAB „Ignitis“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Pareiškėja prašo atšaukti 2024 m. gruodžio 11 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbtas Turto varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini). Marijampolės apylinkės teismui 2025 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-832-570/2025 tenkinus pareiškėjos prašymą ir pritaikius laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Turto pardavimą iš varžytynių iki bus išnagrinėtas pareiškėjos 2025 m. sausio 6 d. skundas ir įsiteisės galutinis procesinis sprendimas, 2025 m. sausio 8 d. varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) atšauktos.

Antstolio 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos Turtui paskirta ekspertizė rinkos vertei nustatyti. Minėtas patvarkymas skolininkui įteiktas 2024 m. rugsėjo 21 d. Ekspertizę atlikti pavesta UAB „Verslavita“. UAB „Verslavita“ 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį Turto rinkos vertė yra 33 000 Eur. Antstolis priėmė 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo, atsižvelgiant į ekspertizės aktą, Turtas įkainotas 33 000 Eur. Patvarkymas skolininkui įteiktas 2024 m. rugsėjo 21 d. Patvarkyme skolininkui išaiškinta teisė iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją. Skolininkė 2024 m. spalio 22 d. pateikė pasiūlymą dėl savo pirkėjo pasiūlymo. Skolininkės pirkėjui nesumokėjus visos pinigų sumos už perkamą turtą, turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūra nutraukta ir paskelbtos varžytynės. Atkreiptinas dėmesys, kad skolininkė pateikė pasiūlymą Turtą parduoti jos pasiūlytam pirkėjui už 33 000 Eur, skolininkei tokia nustatyta Turto vertė tiko. Tačiau paskelbus varžytynes, pateiktas prieštaravimas dėl nustatytos Turto vertės. Turtas įkainotas, laikantis CPK 681, 682 straipsniuose numatytų reikalavimų. Todėl skolininkės teiginiai, kad antstolis savo nuožiūra bei netinkamai įkainojo Turtą, neinformavo jo apie galimybę pasiūlyti savo pirkėją, yra akivaizdžiai melagingi. Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų Turtą antstolis įkainojo 33 000 Eur. Vadovaujantis CPK 718 straipsniu, pirmosiose varžytynėse parduodamo turto pradinė kaina nustatyta 80 procentų Turto rinkos kainos, t. y. 26 400 Eur.

Motyvuojamoji dalis

CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018 pasisakė, kad antstolis privalo vadovautis eksperto nustatyta turto verte, nes turto vertinimo ekspertizę atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai, turintys specialių žinių ir naudojantys atitinkamus metodus turto vertei nustatyti. Skolininkei teise pateikti prieštaravimus dėl atliktos turto vertinimo ekspertizės ir pakartotinės ekspertizės skyrimo išaiškinta 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto įkainojimo, kuris jai buvo įteiktas 2024 m. rugsėjo 21 d. pasirašytinai. Šiuo atveju praleistas ne tik 20 dienų patvarkymo apskundimo, bet ir 90 dienų terminas skundui dėl turto įkainojimo paduoti. Skolininkės abstraktus nesutikimas su eksperto nustatyta kaina negali būti pripažintas pakankamu pagrindu paneigti kvalifikuoto turto vertintojo nustatytą Turto rinkos vertę. Skolininkės pateiktas skelbimas iš nekilnojamojo turto pardavimo portalo apie kitą nekilnojamojo turto objektą taip pat nesudaro jokio pagrindo abejoti išsamios nekilnojamojo turto ekspertizės metu nustatyta areštuoto turto verte.

Antstolis patvarkyme dėl skolininkės skundo netenkinimo taip pat nurodo, kad skolininkė nuo pirmosios vykdomosios bylos užvedimo, t. y. 2022 m. gruodžio 13 d., proceso eiga nesidomėjo, skolų dalimis nemokėjo. Antstolis prašo skolininkei skirti 5000 Eur baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad skolininkė UAB „Turto sprendimai“ nepateikė į bylą realių paskaičiavimų, kurie leistų abejoti antstolio paskirto turto vertintojo atlikta turto vertinimo ekspertize, todėl prašo netenkinti skolininkės UAB „Turto sprendimai“ skundo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Ignitis“ teismo nustatytu terminu atsiliepimo nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai.

Apie rašytinį procesą dalyvaujantys byloje asmenys buvo informuoti 2025 m. sausio 16 d., paskelbiant CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka interneto tinklapyje www.teismai.lt pranešimą.

Teismas konstatuoja:

skundas atmetamas.

Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje, esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Nustatyta, kad antstolio A. A. kontoroje vykdomos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkės UAB „Turto sprendimai“ išieškotojams UAB „Ignitis“, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų nustatyta, kad antstolis A. A. 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė skirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti pareiškėjos nekilnojamam turtui – 2/19 dalims požeminio garažo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Minėtu patvarkymu atlikti areštuoto turto ekspertizę pavesta UAB „Verslavita“ bei pareiškėja įpareigota sudaryti sąlygas ekspertui apžiūrėti vertinamą Turtą. Be kita ko, minėtu patvarkymu proceso šalims išaiškinta, kad vadovaujantis CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka, per 3 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo gali pareikšti nušalinimus ekspertui.

Turto vertintojas UAB „Verslavita“ 2024 m. rugsėjo 4 d. pateikė negyvenamosios patalpos – požeminio garažo ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Ekspertizės aktas). Ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos vertės – 33 000 Eur. Antstolis 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Dėl turto įkainojimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė pareiškėjos Turtą įkainoti 33 000 Eur suma. Minėtu patvarkymu vykdymo proceso dalyviai informuoti, jog su Ekspertizės aktu susipažinti gali prisijungus prie elektroninės vykdomosios bylos portalo www.antstoliai.lt arba antstolio kontoroje adresu (duomenys neskelbtini). Išaiškinta, kad per tris darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos jie turi teisę pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Taip pat išaiškinta, kad atsižvelgdamas į bylos šalių prašymus, antstolis gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, tačiau šalis, pareiškusi prieštaravimą dėl turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už papildomos ar pakartotinės ekspertizės atlikimą. Kartu patvarkymu pareiškėjai išaiškinta, kad skolininkei nesumokėjus skolos ir vykdymo išlaidų, ne ankščiau nei po 20 dienų nuo šio patvarkymo išsiuntimo, bus skelbiamos pirmosios aukščiau paminėto Turto varžytynės, bei, kad ne vėliau kaip iki varžytynių paskelbimo dienos turi teisę pasiūlyti areštuoto Turto pirkėją. Vykdomųjų bylų duomenimis, nustatyta, kad 2024 m. liepos 26 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai įteikti 2024 m. rugsėjo 21 d. adresu (duomenys neskelbtini).

CPK 704 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertę, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas. Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad pareiškėja 2024 m. spalio 21 d., t. y. iki varžytynių Turtui paskelbimo, pasiūlė savo pirkėją. 2024 m. spalio 22 d. gautas pasiūlyto pirkėjo sutikimas pirkti pareiškėjai nuosavybės teisę priklausantį ir antstolio areštuotą turtą už 33 000 Eur sumą, įsipareigojant 10 procentų nurodytos Turto kainos sumos įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą, likusią sumą – per 30 dienų. Skolininkės pasiūlytam pirkėjui įmokėjus į antstolio depozitinę sąskaitą 10 procentų parduodamo Turto vertės, antstolis 2024 m. spalio 25 d. patvarkymu Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė tęsti Turto pardavimą skolininkės pasiūlytam pirkėjui už 33 000 Eur sumą. Minėtu patvarkymu proceso dalyviai informuoti, kad antstolis turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui aktą surašys praėjus 20 dienų nuo visos kainos už parduodamą Turtą sumokėjimo, t. y. 30 dienų nuo skolininkės pasiūlyto pirkėjo sutikimo pirkti Turtą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio 2024 m. spalio 25 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Šį elektorinio pašto adresą pareiškėja nurodo ir skunde dėl antstolio veiksmų.

Taip pat iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad skolininkės pasiūlytam pirkėjui per nustatytą terminą nesumokėjus likusios Turto kainos į antstolio depozitinę sąskaitą, antstolis 2024 m. lapkričio 27 d. patvarkymu Dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui procedūros nutraukimo Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė nutraukti Turto pardavimo skolininkės pasiūlytam pirkėjui procedūrą. Minėtas patvarkymas pareiškėjai išsiųstas el. paštu (duomenys neskelbtini). Išanalizavus aukščiau nurodytus duomenis, teismas daro išvadą, jog pareiškėjos skundo argumentai dėl antstolio A. A. veiksmų, neinformuojant ir nesudarant sąlygų jai iki areštuoto Turto varžytynių paskelbimo pasiūlyti savo pirkėją, laikytini nepagrįstais.

CPK 681 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Pagal šio straipsnio 3 dalį, skolininkas ir išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą. Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis 2024 m. liepos 26 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvarkė pareiškėjos Turtui paskirti ekspertizę rinkos vertei nustatyti, pasitelkiant turto vertintoją UAB „Verslavita“. Turto vertintojo 2024 m. rugsėjo 4 d. pateiktame Ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos vertė – 33 000 Eur. Antstolio 2024 m. rugsėjo 5 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) Turtas įkainotas 33 000 Eur, t. y. tokia verte, kokia nurodyta turto vertintojo Ekspertizės akte. Minėti patvarkymai pareiškėjai įteikti pašto siunta 2024 m. rugsėjo 21 d., todėl pareiškėja, nesutikdama su atliktu turto vertinimu, nuo 2024 m. rugsėjo 21 d. turėjo teisę pareikšti prieštaravimus antstoliui dėl atlikto Turto vertinimo. Civilinėje byloje bei vykdomose antstolio vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad pareiškėja teikė prieštaravimus antstoliui dėl pasirinkto turto vertintojo ar Turto įkainojimo, priešingai iki varžytynių paskelbimo pasiūlė areštuoto Turto pirkėją, kuris sutiko Turtą nupirkti iki varžytynių už eksperto nustatytą Turto rinkos kainą – 33 000 Eur.

Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų yra vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės (CPK 682 straipsnio 2 dalis), o kitas – paties antstolio abejonės dėl turto vertės (CPK 682 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad pareiškėja būtų reiškusi antstoliui prieštaravimus dėl to, kad Turto vertinimą atlieka UAB „Verslavita“, ar būtų siūliusi kitas ekspertų kandidatūras, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja teikė antstoliui motyvuotus prieštaravimus dėl turto vertintojo nustatytos Turto vertės.

Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies nuostatas, turto arba verslo rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas arba verslas jo vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį norinčių perduoti turtą arba verslą ir norinčių jį įsigyti asmenų sandorį po šio turto arba verslo tinkamo pateikimo rinkai, kai abi sandorio šalys veikia dalykiškai, be prievartos ir nesaistomos kitų sandorių ir interesų.

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nors šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, kaina, maksimaliai artima esančiai laisvojoje rinkoje turto kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

Įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau kasacinio teismo yra išaiškinta, kad antstolis vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyviai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas.

Skolininko ir išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).

Iš ekspertizės akto matyti, kad pagal valstybės įmonės „Registrų centras“ masinio vertinimo, kuris atliktas 2024 m. kovo 18 d., duomenis viso požeminio garažo vidutinė rinkos vertė nustatyta 139 000 Eur (bendras plotas 594.33 kv. m). Pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 62,56 kv. m požeminio garažo. Iš šių duomenų darytina išvada, kad 2024 m. kovo 18 d. duomenimis pareiškėjai priklausančios požeminio garažo dalies vidutinė rinkos vertė apie 14 631,33 Eur (233,88 Eur / kv. m). Ekspertizės aktu pareiškėjai priklausančio Turto vidutinė rinkos vertė nustatyta 2024 m. rugpjūčio 22 d. 33 000 Eur (527,49 Eur / kv. m). Pareiškėja savo prieštaravimus dėl Ekspertizės aktu nustatytos Turto rinkos vertės iš esmės bando pagrįsti portalo www.aruodas.lt skelbimu, kuriame garažo patalpos Kauno miesto Šilainių rajone parduodamos už 932 Eur / kv. m, tačiau vien pateiktas nekilnojamojo turto skelbimas apie parduodamo panašaus turto kainą negali pats savaime pagrįsti, kad turo vertintojo Turto vertė įkainota neteisingai. Pažymėtina, kad turto rinkos kainos nustatymui svarbu įvertinti ne tik turto buvimo vietą, tačiau statybos metus, jo būklę, nusidėvėjimo laipsnį bei turto fizikines ir kitas savybes. Be to skelbimas apie parduodamo turto kainą pats savaime nėra pagrindas vertinti, jog būtent už tokią kainą būtų sudaromi panašaus parduodamo turto pirkimo – pardavimo sandoriai rinkoje.

Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolis tinkamai įvykdė įstatyme įtvirtintas pareigas dėl parduodamo Turto iš varžytynių turto kainos nustatymo. Pareiškėja iki pat Turto varžytynių paskelbimo prieštaravimų dėl paskirto turto vertintojo ar jo nustatytos Turto rinkos vertės antstoliui nereiškė, priešingai iki varžytynių paskelbimo pasiūlė areštuoto Turto pirkėją, kuris sutiko Turtą nupirkti už 33 000 Eur. Apie Turto pardavimo pareiškėjos pasiūlytam pirkėjui pareiškėja buvo informuojama el. pašto adresu, kurį yra nurodžiusi ir skunde dėl antstolio veiksmų. Taip pat pareiškėja nepateikė esminių įrodymų, sudarančių pagrindą, abejoti turto vertintojo nustatyta Turto rinkos kaina. Teismo vertinimu, pareiškėjos pateiktas skelbimas apie parduodamo panašaus turto kainą, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti nustatyta Turto rinkos verte, negali būti pakankamas pagrindas pripažinti, kad Turto vertė nustatyta netinkamai.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjos nurodytos ir aukščiau teismo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad antstolis A. A. pažeidė teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius vykdymo procesą ar pažeidė pareiškėjos teises ar teisėtus interesus.

Antstolis 2025 m. sausio 13 d. patvarkymu prašo teismo skirti pareiškėjai 5000 Eur baudą, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį <...>, arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas procesine teise pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą konstatuoti, o ir antstolis tokių nepateikė, jog pareiškėja, teikdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar skundą dėl antstolio veiksmų, pažeidė konkrečias civilinio proceso normas, sudarančias pagrindą konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas konstatuoja, jog pagal nustatytas bylos aplinkybes nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos UAB „Turto sprendimai“ skundo dėl antstolio A. A. veiksmų, todėl skundas atmestinas (CPK 510, 513 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turto sprendimai“ skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarties kopijas siųsti pareiškėjai, suinteresuotiems asmenims.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui A. A. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.