Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartimi nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. gegužės 26 d. Bausmės vykdymo pabaiga – 2023 m. gegužės 24 d. (užsk. 2 d.) 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2019 m. lapkričio 24 d. Neatliktos bausmės dalis 2019 m. gegužės 23 d. – 4 metai 1 diena.

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. gegužės 23 d., 2019 m. gegužės 23 d. protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, nutarė taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir siūlyti teismui nuteistajam nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; mokytis ir tęsti darbą; dalyvauti elgesio korekcinėje programoje. Komisijos narys D. V. pateikė atskirąją nuomonę: siūlė netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos A. M., atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis tik nuo 2018 m. lapkričio 30 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), t. y. dar yra per trumpas bausmės atlikimo laikas spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Komisijos nutarimas motyvuojamas tuo, kad nuteistasis A. M. pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Komisijos nutarime atsižvelgiama į nuteistojo žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – 13 balų; ankstesnių teistumų neturėjimą; pripažįstamą kaltę; gyvenimo stilių ir draugus – atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, emocinę gerovę – vertinimo metu pastebėta, kad nuteistasis geba užmegzti įvairaus pobūdžio socialines sąveikas (turi draugų, pažįstamų ir kolegų), nelinkęs atsiskirti nuo aplinkos; mąstymą ir elgesį – tarpasmeniniai įgūdžiai yra pakankami, kad nuteistasis išlaikytų pokalbį, akių kontaktą su pašnekovu, demonstratyviu ar agresyviu elgesiu nepasižymi, pokalbių metu laikosi įprastų bendravimo taisyklių, nėra būdingi nuolatiniai savikontrolės praradimo epizodai, turi nusimatęs tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius tikslus, kurie susiję su darbine veikla, buities ir kasdienio gyvenimo komforto gerinimu; nuostatas – vertinimo metu nepastebėta, kad nuteistajam būtų būdingos kriminalinį elgesį pateisinančios ar jį remiančios nuostatos, supranta įstatymų svarbą, nepateisina nusikaltimų darymo, nereiškia priešiškumo teisėsaugos sistemai ir pan.; požiūris į kitas socialines grupes nėra diskriminuojantis; išreiškia teigiamas nuostatas priežiūros atžvilgiu, nėra pažeidęs jam keliamų reikalavimų teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuomet nuosprendžio laukė būdamas laisvėje, nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ar režimo reikalavimų įkalinimo įstaigoje; elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – nuteistasis laikosi vidaus tvarkos taisyklių, vykdo dienotvarkės ir režimo reikalavimus, per bausmės atlikimo laikotarpį nebaustas, keturis kartus skatintas; bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis Pusiaukelės namuose; aktyvų dalyvavimą elgesio pataisos programose; turimą darbą, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pusiaukelės namuose; įgytą suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, tęsiamus mokslus; neturimus finansinius įsipareigojimus; turimus socialinius ryšius; turimą nuolatinę gyvenamąją vietą; sutikimą su intensyvia priežiūra. Komisija, atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog nuteistasis A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra atsiliepimo nepateikė.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas.

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra žema, akivaizdi bei įtikinanti ir rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Teismo vertinimu, būtent šios – materialiosios lygtinio paleidimo sąlygos, bent jau šioje proceso stadijoje, negalima įžvelgti.

A. M. paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliks 2019 m. lapkričio 24 d. 2019 m. gegužės 10 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir stengiasi mažinti su nusikalstamu elgesiu susijusius poreikius (a. b. l. 31-36). Taigi egzistuoja formalios lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, numatytos BVK 157 straipsnyje.

A. M. pristatomas komisijai pirmą kartą, sutinkant su intensyvia priežiūra, anksčiau neteistas. Į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus perkeltas 2018 m. lapkričio 30 d. (a. b. l. 22). Laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Savo kaltę pripažįsta, nurodė, kad nusikaltimo padarymo metu ėjo ginti savo sesers ir neturėjo kito pasirinkimo kaip jį (nukentėjusįjį) nuraminti.

Iš teismui pateiktos nuteistojo A. M. asmens bylos matyti, kad nuteistasis įgijo pagrindinį išsilavinimą „Š.“ vidurinėje mokykloje, 2017 m. birželio mėnesį (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu kvalifikaciją, šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) viduriniam išsilavinimui įgyti. Nuteistojo teigimu, jis iki nuteisimo apie metus laiko dirbo oficialiai UAB „L.“ vairuotoju, visos jo ankstesnės darbo vietos buvo oficialios (UAB „J.“, „G.“, „M. L.“, UAB „M.“). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuo 2016 m. liepos 14 d. nuteistasis buvo paliktas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime atlikti ūkio darbus, įdarbinant maisto dalintoju (a. b. l. 9); nuo 2016 m. rugpjūčio 11 d. jis dirbo suvirintoju – šaltkalviu (a. b. l. 13). Nuteistasis, perkeltas į (duomenys neskelbtini), įsidarbino UAB „N.“ statybos objektuose suvirintuoju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, darbui motyvuotas, dėl nuteistojo darbo kokybės nusiskundimų negauta, pažeidimų neužfiksuota (a. b. l. 122). Nuteistojo A. M. teigimu, jis būdamas laisvėje pragyvendavo iš savo atlyginimo, nestabilumo laikotarpiais jam tėvai pagelbėdavo. Nuteistojo nurodymu, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu priteistą 926,78 Eur žalą Ž. J. naudai atlygino. Vilniaus pataisos namų Turto valdymo skyriaus duomenims, nuteistasis A. M. neturi vykdomųjų raštų (a. b. l. 37). Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis A. M. turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, yra atsargus prisiimdamas finansinius įsipareigojimus ir gyvena neperžengdamas jų ribų, jis nesusiduria su specifiniais finansiniais reikalavimais.

Nuteistasis A. M. užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje. Nuteistojo požiūris į kriminalines subkultūras neigiamas: nevartoja žargono, neskirsto kitų nuteistųjų į grupes, nesilaiko (nusikaltėlių) hierarchijos, nerašytų taisyklių. Niekada nėra išnaudojęs kitų tam, kad pagerintų savo gyvenimo kokybę. Su įstaigos darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai. Visada siūlosi padėti. Nekonfliktuoja su kitais nuteistaisiais. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose. Jis 2017-12-29 dalyvavo susitikime su Lietuvos kapelionų asociacijos nariais kalėdiniame bendravime; 2017-12-28 dalyvavo seminare: „Socialinė adaptacija naujose sąlygose: gyvenimo iššūkiai ir jų įveika“; 2018-05-15 dalyvavo renginyje „Poezijos pavasaris 2018“; 2018-10-26 dalyvavo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime organizuotoje konferencijoje „Ateitis ir perspektyvos“. (duomenys neskelbtini) nuteistasis dalyvavo: „Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programos“ konsultacijose; lanko individualias konsultacijas, numatytas individualiame socialinės reabilitacijos plane; nuo 2019-04-08 pradėjo lankyti „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programos užsiėmimus; atliko aplinkotvarkos darbus; 2018-12-18 dalyvavo susitikime su seimo nariu E. V., paskaitos tema: „Priklausomybė nuo alkoholio ir bandymas ją įveikti“; 2018-12-21 dalyvavo šv. Kūčių vakaronėje; 2019-01-21 dalyvavo grupės užsiėmime „Dokumentų (prašymų ir kitų dokumentų) raštvedyba“; 2019-01-28 dalyvavo „Pykčio valdymo“ paskaitoje; 2019-02-12 dalyvavo paskaitoje „Šiuolaikinis etiketas bendraujant ir dalyvaujant bendruomenės renginiuose“; 2019-02-16 dalyvavo išvykoje į Valdovų Rūmų muziejų; 2019-02-22 dalyvavo Užgavėnių šventėje; 2019-03-12 dalyvavo protų mūšyje tema „Pažink Lietuvą“; 2019-04-11 dalyvavo paskaitoje „Tautų dienos“; 2019-04-19 dalyvavo Šv. Velykų popietėje; 2019-05-01 dalyvavo renginyje paskaitoje „Mąstymo žemėlapis“; nuo 2017-11-16 iki 2018-05-25 dalyvavo dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“. Užsiėmimų metu pastebėta, kad nuteistasis pradėjo laisviau reikšti savo mintis ir jausmus, orientuojasi į teigiamus elgesio pokyčius.

Nuteistasis A. M. nėra socialiai atsiskyręs, jis palaiko ryšiu su seserimi J. J., tėvais V. ir J. M. skambučiais. Lankomas artimųjų pasimatymų metu. Vedęs, vaikų su savo žmona K. M. neturi, šiuo metu tarpusavio santykiai su žmona palaikomi formaliai. Nuteistasis A. M. nuo 2019 m. sausio 5 d. vyksta pas tėvus į trumpalaikes išvykas (2 parų) namo socialiniams ryšiams palaikyti. Paleistas iš laisvės atėmimo vietos, planuoja gyventi pas tėvus, kur gyveno iki bausmės atlikimo.

Minėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tuo pačiu pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 111 straipsnyje yra nustatyta, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo integruotis į visuomenę. Taigi vien faktai, kad A. M. dalyvauja įvairiose programose, palaiko glaudžius socialinius santykius nėra pakankamas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, taip turi elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, kuris siekia tinkamai integruotis į visuomenę. Nuteistasis A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu už režimo reikalavimus baustas nebuvo, keturis kartus skatintas (a. b. l. 17, 20, 21, 22), tačiau teismas pažymi, jog režimo reikalavimų laikymasis yra kiekvieno nuteistojo pareiga ir tai, kad asmuo nebuvo baustas už režimo reikalavimų nesilaikymą, nėra jį išskirtinai teigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Šios aplinkybės neabejotinai atspindi nuteistojo nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau vis dar nėra pakankamos nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę šiuo metu taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Vis dėlto, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Iš teismui pateiktos nuteistojo A. M. asmens bylos matyti, kad jis Komisijai pristatomas pirmą kartą, sutinka su intensyvia priežiūra. Nuteistasis A. M. anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. A. M. šiuo metu atlieka 7 metų laisvės atėmimo bausmę už vieno labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nusikaltimas buvo įvykdytas spontaniškai, impulsyviai reaguojant į susiklosčiusią situaciją. Vertinimo metu gauti duomenys tik apie vieną oficialiai patvirtintą smurto panaudojimo ir savikontrolės praradimo atvejį – dabartinį nusikaltimą (žmogaus gyvybės atėmimą, kai A. M. rankomis bei nenustatytu kietu buku daiktu sudavė nukentėjusiajam net 19 smūgių į galvą, veidą, krūtinę, nugarą, rankas, kojas, ko pasėkoje nuo šių sužalojimų nukentėjusysis Respublikinėje ligoninėje mirė), kurio metu nuteistasis savo veiksmais siekė kito žmogaus paklusimo. Paties nuteistojo teigimu, nusikaltimo padarymo metu ėjo ginti savo sesers ir neturėjo kito pasirinkimo kaip jį (nukentėjusįjį) nuraminti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs manyti, jog neturėjo ir neturi didelių sunkumų, probleminių sričių, kurių negalėtų išspręsti, jaučiasi sugebantis kontroliuoti daugelį savo gyvenimo sričių, tačiau išskiria tik vieną problemą – įkalinimą. Nors nuteistasis daugelyje situacijų numato tam tikras alternatyvas, kurios gali padėti įveikti sunkumus, tačiau nusikaltimo metu, siekdamas išspręsti iškilusią problemą, panaudojo smurtą. Nuteistasis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Nors nuteistasis nepasižymi kategoriškumu, tačiau jis yra linkęs pabrėžti savo asmeninį patyrimą, požiūrį.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 13 balų, iš jų 2 balai yra statiniai, 11 balų yra dinaminiai, kurie objektyviai gali būti mažinami elgesio korekcijos priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro būtent dinaminiai veiksniai, neleidžia teismui spręsti apie pakankamą nuteistojo A. M. pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Be to, akcentuotina tai, kad Komisija, priimdama sprendimą paleisti A. M. lygtinai, sprendimo nepriėmė vienbalsiai – vienas Komisijos narys pareiškė atskirąją nuomonę, pažymėdamas, jog nuteistasis tik nuo 2018 m. lapkričio 30 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, t. y. dar yra per trumpas bausmės atlikimo laikas spręsti, kad nuteistojo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui. Nesant vieningo sutarimo tarp Komisijos narių, akivaizdu, kad visi Komisijos nariai, betarpiškai bendravę su pačiu nuteistuoju ir turėję galimybę susidaryti itin išsamų ir įvairiapusį vaizdą apie nuteistojo elgesio pokyčius bei tikėtiną nusikalstamo elgesio riziką, nebuvo įtikinti, kad yra galimybė taikyti A. M. lygtinį paleidimą, nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą.

Pažymėtina, kad nuteistojo A. M. išreikštas noras keistis, kaltės pripažinimas, pozityvios nuostatos, teigiami ateities lūkesčiai, nenutrūkę ir puoselėjami socialiniai ryšiai, pastangos mažinti nusikalstamo elgesio riziką rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, tačiau neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių, manytina, kad A. M. paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Atsižvelgdamas į išdėstytą, teismas sprendžia, kad negalima remtis tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis ir visiškai nekreipti dėmesio į nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką bei jos padarymo aplinkybes, už kurios padarymą buvo skirta reali laisvės atėmimo bausmė, kurios nesušvelnino aukštesnės instancijos teismas apeliacinio proceso metu, labai trumpą bausmės atlikimo laiką nuo nuteistojo perkėlimo iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus (nuteistasis šioje įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka tik nuo 2018 m. lapkričio 30 d.), į labai trumpą laiko trapą, kuomet nuteistajam A. M. leista išvykti į trumpalaikes išvykas (2 dviejų parų) namo socialiniams ryšiams palaikyti (nuteistasis į tokias išvykas vyksta pas tėvus nuo 2019 m. sausio 5 d.), į pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir į pačios bausmės paskirtį.

Šių aptartų aplinkybių visumos pagrindu darytina išvada, kad nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Nustatytos aplinkybės, įvertinus jas byloje surinktų duomenų visumoje, nesudaro pagrindo manyti, kad A. M., pritaikius lygtinį paleidimą, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors nagrinėjamu atveju egzistuoja formaliosios įstatyme numatytos A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, tačiau tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Teismas sprendžia, kad nuteistasis ir toliau turi būti taisomas izoliuotas nuo visuomenės, kadangi nagrinėjamu atveju paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką, ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalstant ateityje, o ne faktorius, skatinantis laikytis įstatymų. Taigi Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netvirtintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nepatvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra nuteistajam A. M..

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.