Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, lietuvė, LR pilietė, išsilavinimas 9 kl., mokosi Zoknių pagrindinėje mokykloje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. V., laikotarpiu nuo 2011 m. kovo 11 d. 18:00 val. iki 2011 m. kovo 13 d. 13:00 val., tikslus laikas nenustatytas, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, pagrobė svetimą - nukentėjusios E. J. - turtą: moterišką auksinį žiedą su ametisto akute - 1500 Lt vertės, moterišką auksinį gyvatės formos žiedą su žalsvos spalvos akute - 900 Lt vertės, moterišką auksinį žiedą su rubino akute - 735 Lt vertės, auksinį vestuvinį žiedą - 420 Lt vertės, auksinę grandinėlę - 380 Lt vertės, auksinį širdelės formos pakabuką - 65 Lt vertės, auksinį kryželį - pakabuką - 112 Lt vertės, auksinius širdelės formos auskarus - 350 Lt. vertės, iš viso svetimo, E. J. priklausančio, 4462 Lt vertės turto.

Kaltinamoji N. V. dėl jai pareikšto kaltinimo kalta neprisipažino ir parodė, kad įvykis buvo 2011-03-11. Su K. J. yra draugės. Viename bare jas užsipuolė merginos ir jos gynėsi, o po konflikto vienos merginos brolis jas susirado ir pareikalavo pinigų. Jis pareikalavo iš jų abiejų 900 litų. Tuos pinigus jos turėjo gauti per savaitę laiko. Asmens, kuris iš jų reikalavo pinigų, negali įvardinti, nes jo nepažįsta. Apie tai, kad joms reikėjo pinigų, nenorėjo sakyti tėvams. K. J. ji pasakė, kad neturi iš kur gauti pinigų, K. J. jai atsakė, kad sugalvos iš kur jų gauti. Vieną vakarą ji, T., K. J., E. buvo pas K. J., o po išėjo į „Pogo“ barą. Iš baro grįžo apie 2 val. nakties ir pasiliko pas K. J. nakvoti. Ryte išsiskirstė, o vakare pas K. J. susirinko dar daugiau žmonių. K. J. į butą labai dažnai vedasi draugus. Antrą vakarą pas K. J. bute buvo K., B., R., K. ir ji su K. J.. Tą vakarą visi vartojo alkoholinius gėrimus ir liko nakvoti tame bute. K. J. ryte nusivedė ją į kitą kambarį, padavė maišelį ir pasakė, kad dalį daiktų ji jau pridavė į lombardą, o jai dabar reikia priduoti šiuos daiktus. Kokie daiktai buvo maišelyje, nežinojo ir nesigilino. Matė, iš kur K. J. paėmė maišelį. Daugiau niekas nematė, kaip K. J. padavė jai papuošalus. Suprato, kad K. J. dalį daiktų jau buvo pridavusi į lombardą ir su savimi turėjo 400 litų. Tuos daiktus jai padavė pati K. J. ir ji, nepagalvojusi, kad K. J. pati yra pilnametė ir pati tuos daiktus gali nunešti priduoti į lombardą, tą padarė už ją. Tame maišelyje buvo visi kaltinime nurodyti daiktai, tik nebuvo moteriško auksinio gyvatės formos žiedo su žalsvos spalvos akute. Sutiko užstatyti tuos daiktus. Suprato, kad tie papuošalai yra ne K. J.. Pati į lombardą negalėjo nunešti užstatyti dirbinių, kadangi neturėjo 18 metų. E. B. parašė E. Š. žinutę ir paprašė jo, kad atvažiuotų į „Saulės miestą“, nes reikia priduoti į lombardą auksą. Kartu su E. B. nuvykę į „Saulės mieste“ susitiko su E. Š. ir E. Š. auksą pridavė parduotuvėje „A.“, už jį E. Š. jai padavė 450 litų. Prieš tai „B.“ kartu su E. Š. ir E. B. išpylė iš to maišelio visus papuošalus ir apžiūrėjo. Po to kartu su K. J. atidavė pinigus tam vaikinui. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Teigė E. J. ir K. J. grasinančių žinučių nesiuntusi. Ikiteisminio tyrimo metu prisiėmė ne savo kaltę.

Nukentėjusioji E. J. parodė, kad 2011 m. kovo 11 – 13 d. visą savaitgalį buvo išvykusi iš namų. Grįžusi ne iš karto pastebėjo vagystę, kadangi tas maišelis su aukso dirbiniais buvo įmestas į vazą. Praėjus porai savaičių laiko tvarkydamasi pastebėjo, kad nėra maišelio su dirbiniais ir jai iš karto kilo mintis, kad dukra K. J. į namus buvo atsivedusi draugų. Pradėjo apie tai klausinėti dukters ir ji prisipažino, kad pirmą vakarą namuose buvo atvykusios draugės, tarp jų N. V.. Taip pat pasakojo, jog jos ėjo į „P.“ barą ir N. V. buvo toli grįžti į namus, todėl dukra pasiūlė pernakvoti pas ją. E. su K. J. tą vakarą liko miegoti dukters kambaryje, o T. su N. V. nakvojo jos kambaryje. Ryte T. su E. išvažiavo namo, o N. V. su K. J. liko vienos. Kaip paaiškėjo, kad ir kitą vakarą vyko vakarėlis. Jai iš karto kilo įtarimas dėl N. V., nes ji su dukra nebuvo draugės. Taip pat buvo girdėjusi, kad N. V. buvo įkliuvusi, kadangi net iš savo mamos buvo pavogusi kažkokius pinigus. Iš karto į policiją nesikreipė, o bandė susisiekti su N. V.. Jai N. V. sakė, kad paaiškins situaciją, paskui rašė, kad tuos auksinius dirbinius pavogė kažkoks draugas ir kad jis padengs nuostolius. N. V. bandė jai suorganizuoti susitikimą su tuo draugu, tačiau susitikimas neįvyko, tada kreipėsi į policiją. Kad kažkas dukrą reketuoja dėl pinigų, dukra jai nieko nesakė. Daugiau kitų daiktų nepasigedo, tik tų auksinių papuošalų. Nėra buvę, kad jos dukra būtų ką nors užstačiusi lombarde. Kur buvo tas maišelis dukra žinojo. Kad namuose būtų naršyta po daiktus, nepastebėjo. Dirbiniai jai nebuvo grąžinti, nes iš lombardo jie yra vežami į Klaipėdą ir išlydomi. Palaiko civilinį ieškinį. Auksinius papuošalus įvertino pagal tuo metu buvusią realią aukso kainą. Įvertino atsižvelgdama į aukso svorį ir, vertindama porą žiedų, atsižvelgė į jų meninę vertę.

Liudytoja M. C. teisme parodė, kad dirba prekybos centre „Saulės miestas“ parduotuvėje „A.“ pardavėja – konsultante. Parduotuvė užsiima auksinių dirbinių supirkimu ir jis yra superkamas kaip laužas. Tvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad 2011 m. kovo 13 d., pagal supirktų tauriųjų metalų registravimo aktą Nr. 1 ji iš kliento E. Š. supirko auksinius dirbinius, sumokėjo 583 Lt. Visas supirktas auksas yra išvežamas kas savaitę į Klaipėdą, kur yra pagrindinė firmos būstinė (b. 1. 42-43). Kai ateina žmogus, ji paprašo dokumento, nes yra svarbu, kad asmuo būtų pilnametis, po to iš karto suformina dokumentus, kadangi viskas yra užfiksuojama kasoje. Ji užfiksavo visus dirbinius, kurie jai buvo atnešti. Vienas kvitas lieka jiems, o kitą duoda žmogui. Dabar 1 gr. aukso vertė yra 65 litai, o kiek tuo metu buvo, nepamena. Prieš sveriant auksinį dirbinį, akutes jie išima, nes jiems yra reikalingas grynas aukso svoris. Akutes atiduoda žmogui. Kiek svėrė priduoti dirbiniai ir kaip jie atrodė, nepamena.

Liudytojas E. Š. teisme parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Galėjo būti 2011 m. kovo mėnuo, kai draugas E. B. jam parašė žinutę ir pasakė, kad N. V. turi aukso ir paklausė, ar negalėtų padėti jo priduoti. Jis sutiko tai padaryt, su N. V. ir E. B. susitiko „Saulės mieste“ esančioje „B.“ kavinėje. N. V. sakė, kad jos draugė davė parduoti tą auksą. Auksinius dirbinius ji buvo susidėjusi į plastikinį maišelį ir paskui juos buvo išbėrusi ant stalo. Matė, kad buvo auksinė grandinėlė, keli pakabukai, žiedas, auksiniai auskarai. Kiek buvo auskarų, negali pasakyti, pakabukai buvo keli. Kiek pamena, žiedai buvo keli ir vienas buvo su raudona akute. Maišelyje buvo daugiau nei 4 dirbiniai. Tada jie visi nuėjo prie parduotuvės „A.“. Priduoti aukso nuėjo vienas. Ten buvo aukštas prekystalis ir jis nestebėjo, kaip pardavėja svėrė auksą, tuo metu apžiūrinėjo laikrodžius bei kitas prekes. Jo paprašė asmens dokumento, užpildė kvitą, kurį jis pasirašė, gavo pinigus ir išėjo. Užpildyto kvito negavo ir jo nereikalavo. Už parduotą auksą gavo 583 litus ir visus pinigus atidavė N. V.. Kodėl yra užfiksuoti tik 4 dirbiniai, nežino, jis padavė visą maišelį ir pardavėja išbėrusi dirbinius svėrė. Kur dingo kiti dirbiniai, nežino. Ar N. V. galėjo iš maišelio kažką išimti, nežino. Maišelį jam N. V. perdavė prie pat parduotuvės ir jis jų negalėjo pasiimti. Padavė visus pinigus, sau nieko nepasiliko, už tą paslaugą N. V. nupirko alaus ir jie kartu jį išgėrė lauke.

Liudytoja A. V. teisme parodė, kad dukrai gavus kvietimą atvykti į teismą, pradėjo jos klausti, kas nutiko, bet dukra gynėsi ir sakė, kad nieko tokio nenutiko. Tada jos nuėjo pas tardytoją ir tardytoja pateikė daiktų aprašymą. Įsidėmėjo, kad dukra matė žiedą su rubino akute, vestuvinį žiedą ir dar kažkokį žiedą buvo, bet ji neprisiminė, kad būtų buvęs žiedas gyvatės formos. Taip pat buvo kryželis ir papuošalas širdelės formos, bet ar tai buvo auskaras, ar pakabukas, dukra negalėjo pasakyti. Dukra pas tardytoją savo kaltės nepripažino, tvirtino, kad ji nieko nepaėmė ir nieko nesakys. Dukra yra labai sudėtinga asmenybė, iš jos išgauti tiesą ar prisipažinimą yra labai sunku ir ji nieko nepasakys, jei bus ir nekalta. Kai jai tardytoja parodė dokumentą, kad buvo priduotas auksas, kurį pridavė E. Š. ir kad tą auksą jis gavo iš N. V., ji suprato, kad dukra dėl to yra kalta ir ją tiesiog pati prispaudė, kad prisipažintų. Klausė dukters, prie to nėra prisidėjusi K. J., bet dukra sakė, kad ji viską padarė viena. Jos dukra su K. J. yra draugės. Be to, pas K. J. dažnai būdavo įvairūs baliai, kuriuose dalyvaudavo daug žmonių. Buvo toks atvejis, kai ji pasigedo pinigų ir paskambinusi dukrai paklausė, kur yra pinigai ir dukra prisipažino, kad tuos pinigus paėmė ji. Tada jai liepė kuo skubiau parvažiuoti į namus ir parvežti pinigus, bet jos nesulaukusi, išvažiavo į miestą jos ieškoti. Jos niekur neradusi kreipėsi į policiją, kad jie padėtų surasti dukrą. Dukrą surado bare „P.“ kartu su K. J.. Kad kažkas iš dukters reketavo pinigų, nežinojo. Baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su liudytojų parodymais ir dukrai pasakė, kad ji atkreiptų dėmesį į K. J. parodymus ir tik tada dukra papasakojo tiesą. Tada dukra pasakė, kad jos abi su K. J. buvo susitarusios visa tai padaryti. Dukra papasakojo, kad jai K. J. atidavė tuos dirbinius, kad jos buvo įsivėlusios į muštynes, nes girta mergina prisikabino, o merginos brolis iš jų pareikalavo pinigų. Dukra mokosi 10 klasėje, mokyklą lanko.

Liudytoja K. J. teisme parodė, kad N. V. pažįsta ir jos buvo draugės, bet matydavosi retai. Labai geros draugės nebuvo. Jai kažkada buvo kilęs įtarimas dėl N. V., nes, kai kaltinamoji kažkada pas ją buvo su keliais draugais, jai buvo dingęs blakstienų tušas, bet apie tai kaltinamajai nieko nesakė. Pamena, kad buvo penktadienis ir ji, N. V., jos geriausia draugė T. ir E. V. nuėjo į koncertą, kuris vyko „P.“ bare. Tai buvo 2011 m. kovo 11 – 13 dienomis. Po koncerto jos grįžo pas ją miegoti. Ji su E. miegojo jos kambaryje, o T. su N. V. miegojo tame kambaryje, kuriame buvo padėti mamos juvelyriniai dirbiniai. T. tik prabudo ir apie kokią 9 val. išėjo į namus. Jos su E. miegojo maždaug iki 11 val., N. V. jau buvo atsikėlusi. 2011-03-12 vakare pas ją buvo atėjęs E., N., A. ir K. Jie visi didžiąją laiko dalį praleido tame kambaryje, kuriame buvo padėti mamos juvelyriniai dirbiniai. Kad kovo 12 d. nebėra juvelyrinių dirbinių, nepastebėjo. Tai pastebėjo vėliau jos mama. Nemano, kad kas kitas galėjo paimti tuos dirbinius, nes didžiąją laiko dalį jie visi praleido tame kambaryje. Dingus dirbiniams paskambino N. V. ir pasakė, kad prisipažintų, jeigu ji paėmė arba žino, kas paėmė dirbinius, nes mama kreipsis į policiją. Jai N. V. parašė, kad žino, kas paėmė tuos dirbinius, tik nenori sakyti to žmogaus vardo ir pasakė, kad už tuos dirbinius jis atiduos pinigus. Tačiau pinigai nebuvo atiduoti ir tada mama kreipėsi į policiją. Su N. V. bendravo telefonu ir SMS žinutėmis. Jos dar buvo sutarusios susitikti, bet kažkodėl N. V. nebegalėjo. Jeigu jos su N. V. būtų turėję problemų ir reikėję pinigų, visų pirma apie tai pasakytų mamai. Gal N. V. turėjo problemų dėl muštynių, tačiau ji tokiuose įvykiuose nedalyvavo. Neigia, kad ji kartu su N. V. sugalvojo tuos dirbinius užstatyti į lombardą. Kaltinamajai nebuvo sakiusi, kad mama turi dirbinių ir nebuvo jų rodžiusi.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios N. V. kaltė, įvykdžius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta ne tik ir nukentėjusiosios, liudytojų parodymais teismo posėdžio metu, bet ir kitais duomenimis, surinktais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.).

2011-09-15 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad įtariamoji N. V. parodė iš kur pagrobė auksinius papuošalus (b. l. 95-96).

Iš 2011-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvyko vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Šiauliai, iš kur buvo padaryta vagystė, apžiūra (b. 1. 4-8).

Iš 2011-09-09 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji E. J. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 2700C“ (b. l. 9).

Iš 2011-09-09 mobiliojo ryšio telefono „Nokia 2700C“ apžiūros protokolo matyti, kokias žinutes dėl dingusių juvelyrinių dirbinių rašė įtariamoji N. V. E. J.: „aš apsikrovusi pamokom, neturiu laiko. K. pasakojo jums kas ir kaip, aš draugui kasdien rašau, kad jaudintųsi, nes negalima šitaip elgtis. Rytoj kiek sakė gaus pinigus ir eis atsiimti, kad grąžinti“, „kas tie pažįstami, aš taip pat kriminalistą tėtį turiu ir kas iš to. Ne aš pavogiau, tai man nesvarbu pažįstami ar ne. Aš jį skubinu, rašiau neatsikabindama, nes jis man draugas ir nenoriu, kad turėtų problemų“, „Laba vakarą, man jis sakė nebegali atsiimti, per ilgai užtempė ir lombardas nebeatiduoda. Jis sakė nori susitikti su jumis, pinigus kažkaip atiduoti“, „sakė, kad už juos gavo 900 Lt, nežinau, aš jo klausiau, kiek supratau, dalim atiduotų, kiek paprašysit, kad nebūtų policijų“ (b. l. 10-11)

Iš parduotuvės „A.“ žurnalo „Supirktų tauriųjų metalų registravimo aktai ir kvitai Nr. l“ išrašo kopijos, 2011-06-07 pranešimo matyti, kad 2011-03-13 E. Š. šioje parduotuvėje pardavė aukso dirbinius: auskarus, du žiedus, grandinėlę (b. l. 45).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamosios N. V. kaltė įvykdžius jai inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą. Turto grobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo turto užvaldymas pasisavinimo tikslu. Grobdamas svetimą turtą kaltininkas gauna turtinę naudą, padaro žalą turto savininkui ir tai darydamas suvokia, kad veikia be turto savininko sutikimo, numato nusikalstamos veikos padarinius, jų nori ir siekia. Kaltinamoji N. V. teisme savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad po konflikto bare su nepažįstamomis merginomis, jos abi kartu su K. J. turėjo sumokėti 900 litų vienos merginos broliui ir dėl šios priežasties K. J. nusprendė užstatyti mamos juvelyrinius dirbinius bei taip atlyginti žalą. Ji taip pat nurodė, kad liudytoja N. V. pati jai padavė mamos juvelyrinius dirbinius ir liepė užstatyti lombarde. Šią kaltinamosios versiją paneigia liudytojos K. J. ir nukentėjusiosios E. J. parodymai, kad jokio konflikto su nepažįstamomis merginomis nebuvo, K. J. N. V. papuošalų pati nerodė ir jų neperdavė kaltinamajai. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios E. J. ir liudytojos K. J. teisme duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs ir iš esmės analogiški nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina kaltinamosios nurodytų aplinkybių dėl bare kilusio konflikto su nepažįstamomis merginomis. Ji taip pat nenurodė jokių minėto vaikino, paėmusio pinigus, išvaizdos požymių ar kontaktinių duomenų, nors, jos teigimu, perdavė jam 900 litų. Teismas taip pat turi pagrindo abejoti kaltinamosios teisme duotais parodymais, kadangi jie yra nenuoseklūs bei iš esmės nelogiški - ji nurodė, kad juvelyrinius dirbinius į „Aukso centrą“ pridavė E. Š., kadangi ji buvo nepilnametė, nors papuošalai buvo K. J. mamos, o K. J. pati buvo pilnametė ir galėjo juos užstatyti bei taip gauti pinigų. Kaltinamoji N. V. neneigė, kad E. Š. perdavė juvelyrinius dirbinius, kuris juos pardavė „A.“ bei tuo metu K. J. su jais nebuvo. Šias įvykio aplinkybes patvirtina liudytojų E. Š. ir M. C. parodymai. Be to, baudžiamojoje byloje yra N. V. siųstos trumposios žinutės E. J., kuriose atsispindi N. V. dar viena iškelta versija, kad juvelyrinius dirbinius pavogė neįvardintas jos draugas, kuris po vagystės turėjo ketinimų kompensuoti E. J. patirtą žalą, tačiau to neįvykdė. Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu neįvardijo asmens, kuris galimai pavogė aukso dirbinius, iškeldama versiją, kad J. J. juos atidavė pati. Vertindamas įrodymų visumą teismas atsižvelgia ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji N. V. savo kaltę buvo pripažinusi visiškai ir davusi išsamius bei nuoseklius parodymus, kad, padėdama tvarkytis K. J. butą, netyčia rado juvelyrinius dirbinius ir taip juos pasisavino. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad kaltinamoji N. V. savo parodymus buvo patvirtinusi įvykio vietoje. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pagrindo kaltinamosios N. V. teisme duotais parodymais nesivadovauti ir laikyti juos gynybine kaltinamosios pozicija. Kaltinamajai inkriminuota Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyta svetimo turto vagystė atitinka visus šios nusikalstamos veikos požymius. Byloje ištirtais duomenimis (įrodymais) nustatyta, kad N. V. paėmė svetimą nukentėjusios E. J. turtą – juvelyrinius dirbinius. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiosios duotais parodymais, kad iš jos pasisavinti trys auksiniai žiedai, auksinė grandinėlė, du pakabukai ir auskarai, kadangi liudytojas E. Š. patvirtino, kad N. V. buvo išbėrusi iš maišelio aukso papuošalus ir jis į „A.“ nunešė daugiau nei keturis tokius dirbinius. Kaltinamoji N. V. suprato imanti ne jai priklausančius daiktus. Taigi slapta, niekam nematant pasiimdama rastus juvelyrinius dirbinius N. V. veikė sąmoningai, suprato, kad be turto savininko sutikimo paima svetimus daiktus, kurie turi materialią vertę ir juos užvaldė. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę kaltinamajai N. V., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54, 56 straipsniuose.

Kaltinamoji N. V. kaltinama padariusi vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą būdama nepilnametė, anksčiau neteista (b. l. 100), bausta administracine tvarka (b. l. 101), Šiaulių miesto PK VPS Centro PN specialistų charakterizuojama patenkinamai, nurodoma, kad mama A. V. dukros atžvilgiu rašė pareiškimą, jog 2011-02-10 duktė N. V. girtauja, dėl nepilnametės blogo lankomumo buvo gautas Ragainės pagrindinės mokyklos raštas, į Centro policijos nuovados informacijos apie policiją dominančių vaikų elgesį apskaitą neįrašyta (b. l. 106), iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta išvada, kad N. V. gyvenimo ir buities sąlygos šeimoje yra pakankamos (b. l. 119), Šiaulių Zoknių pagrindinės mokyklos pedagogų charakterizuojama patenkinamai (b. l. 123). Skirdamas N. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji yra jauno amžiaus, besimokanti, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajai paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 str.).

Asmuo, pripažintas baudžiamojoje byloje civiliniu ieškovu ir dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti dėl įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos patirtą žalą (LR BPK 109 str., 110 str. 1 d.). Civilinio ieškinio dalyku pagal BPK 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes. Negautos pajamos taip pat laikomos civilinio ieškinio dalyku. Tokia nuostata yra suformuluota CK 6.249 straipsnyje, pagal kurią žala yra ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, todėl be tiesioginės turtinės žalos gali būti priteisiamos negautos palūkanos, sutarties sudarymo ir pažeidimo išlaidos (LAT 2009-07-07 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254/2009).

Nukentėjusioji E. J. pareiškė civilinį ieškinį 4462 Lt turtinei žalai atlyginti (b. l. 20).

Iš kaltinimo, teisme išnagrinėtų įrodymų matyti, kad kaltinamosios N. V. nusikalstama veika nukentėjusiajai E. J. padaryta 4462 Lt turtinė žala. Nukentėjusioji nurodė, kad auksinius papuošalus įvertino pagal tuo metu buvusią realią aukso kainą, svorį, bei meninę vertę. Atsižvelgiant į visus baudžiamosios bylos duomenis, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios nurodytomis aukso dirbinių vertėmis. Kadangi E. J. padaryta 4462 Lt turtinė žala yra tiesioginis kaltinamosios veiksmų rezultatas, todėl ši suma priteistina iš E. J. turtinei žalai atlyginti.

Kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti A. V. – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str.,

nusprendžia:

N. V. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir nubausti ją 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant ją būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir tęsti mokslą arba pradėti dirbti (BK 90 str. 1 d. 3 p., BK 48 str. 4 d., 6 d. 1 p., 3 p.).

Priteisti nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. J. iš N. V. 4462,00 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt du litus) turtinei žalai atlyginti.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo N. V. palikti galioti kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti A. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.