Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-851/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2A-851/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Alė Bukavinienė, Nijolė Piškinaitė
Atsakovas
A. V.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lesto“
Trečiasis asmuo
D. V.
Kategorijos
  • 95.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-851/2014 Procesinio sprendimo kategorija 95.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Nijolės Piškinaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-3047-553/2013 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį atsakovei A. V., trečiajam asmeniui D. V., dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas AB „Lesto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės A. V. 99 313,97 Lt už be apskaitos suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2008-01-12 iki 2009-12-31, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-04-02 tikrinant atsakovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitą, rasta įvadinio kabelio atšaka (slaptas įvadas), prie kurios buvo prijungti name esantys elektros prietaisai. Todėl buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 0014155 ir vadovaujantis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 126.13 punktu už laikotarpį nuo 2008-01-12 iki akto surašymo dienos pagal patikrinimo metu rastų elektros prietaisų faktinę galią buvo apskaičiuota, kad ieškovui padaryta 129 106,56 Lt dydžio žala. Atsižvelgiant į tai, kad D. V. įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinta kalta dėl neteisėto elektros energijos panaudojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02 ir įpareigota ieškovui atlyginti 29 792,59 Lt žalą, paskaičiuotą būtent už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02, ieškovas šia suma sumažino atsakovei pareikštą pradinį 129 106,56 Lt reikalavimą ir prašė priteisti iš jos likusią 99 313,97 Lt sumą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 99 313,97 Lt žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme 2010-10-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 979 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 36 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; grąžino ieškovui 603 Lt žyminio mokesčio. Taip pat Vilniaus apygardos teismo 2010-10-14 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės A. V. turto areštą teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, sumažino arešto mastą iki 99 313,97 Lt. Teismas nurodė, kad pagal Taisyklių 52.8 punktą vartotojas privalo, įrengiant elektros įrenginius ir vidaus tinklą pagal suteiktą patikimumo kategoriją, užtikrinti optimalią vartotojo elektros įrenginių schemą, numatyti ir įgyvendinti priemones galimiems nuostoliams dėl elektros energijos persiuntimo ir tiekimo nutraukimo sumažinti ar jų išvengti, be to, vartotojas privalo kai tik paaiškėja, nedelsiant informuoti operatorių apie visus elektros apskaitos prietaisų ar elektros apskaitos schemos elementų gedimus, elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemos elementų, kitų su elektros apskaita susijusių plombuojamųjų vietų plombų pažeidimus ar nutraukimus, taip pat apie nepagrįstą esminį pagal elektros apskaitos prietaisus elektros energijos suvartojimo sumažėjimą arba padidėjimą (Taisyklių 52.13.1 punktas). Teismas įvertinęs, kad 2010-04-02 Aktas (užfiksuojantis neapskaitinės elektros energijos vartojimą atsakovei nuosavybės teise priklausančiame name), surašytas ieškovo darbuotojų, dalyvaujant trečiajam asmeniui D. V., sprendė, kad yra pakankami įrodymai, patvirtinantys aplinkybes anksčiau nurodytų atsakovės, kaip buitinių elektros energijos vartotojos, įsipareigojimų bei bendros atsakovės pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kaip tokio elgesio gali būti reikalaujama atitinkamoje situacijoje, nevykdymą. Todėl teismas konstatavo, kad neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nagrinėjamoje byloje yra nustatyti. Elektros energijos vartotojo kaltės neteisėtai naudojus elektros energiją prezumpcija, pažeidus bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai, detalizuojama Taisyklių 72 punkte, pagal kurį, jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų (...) periodinį stebėjimą ir Taisyklėse nustatytais atvejais operatoriaus informavimą apie pastebėtus šių prietaisų, įrangos gedimus ir plombų pažeidimus atsako vartotojo objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Teismas nurodė, kad šioje byloje būtent atsakovė turėjo įrodyti, kad jos elgesys atitiko tvarkingo elektros energijos vartotojo, kuris rūpinasi jai priklausančiais įrenginiais, imasi atitinkamų priemonių, kad šie prietaisai funkcionuotų tvarkingai, standartą, tačiau atsakovė nepaneigė savo kaltės prezumpcijos (CK 6.248 str. 1 d.). Teismo teigimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad dėl anksčiau nurodytų neteisėtų veiksmų (pasireiškusių bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymu) ieškovas patyrė žalą (priežastinis ryšys įrodytas), kurios objektyviai nustatyti nėra galimybės, kadangi šiuo atveju žala pasireiškė neapskaitomos elektros energijos, kurios elektros skaitiklis nefiksavo, vartojimu. Tarp šalių nėra ginčo, jog neteisėtas elektros energijos vartojimas buvo slaptas – šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-12-13 nuosprendžiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė suteikė ieškovui galimybės nustatyti jos name veikiančių elektros įrangos imtuvų galią, ieškovas atsakovei pateiktos elektros energijos kiekį perskaičiavo pagal name tuo metu buvusių elektros imtuvų galią, vadovaudamasis Taisyklių 126.12 punkto nuostatomis. Priede Nr. 004 prie 2010-04-02 Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros akto Nr. 0014155 yra užfiksuoti visi patikrinimo metu atsakovės name rasti elektros energijos imtuvai, apžiūros metu dalyvavusi trečiasis asmuo D. V. su surašytu aktu susipažino, akte jokių pastabų apie užfiksuotus neveikiančius elektros energijos imtuvus nėra ir įrodymų, paneigiančių akte užfiksuotas aplinkybes, nei atsakovė, nei trečiasis asmuo į bylą nepateikė. Todėl teismas nurodė, kad neturi jokio objektyvaus pagrindo pripažinti, kad elektros prietaisų galia apskaičiuota nepagrįstai ir pažeidžiant Taisyklių nuostatas. Vadovaudamasis Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais bei CK 6.245 ir 6.249 straipsnių nuostatomis, teismas sprendė, kad ieškovui AB „Lesto“ turi būti kompensuota 99 313,97 Lt turtinės žalos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovė A. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Taisyklių 126.12 punkte nustatyta, kad, jei buitinis vartotojas suteikia galimybę operatoriaus darbuotojui patikrinti elektros energijos vartojimo vietą ir nustatyti tuo metu esančių elektros imtuvų galią, tai pateikta elektros energija ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertė perskaičiuojama pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę. Patikrinimo metu trečiasis asmuo suteikė galimybę patirtinti ir parodė naudojamus elektros prietaisus, tačiau ieškovo buvo apskaityti ne tik buityje naudojami prietaisai, bet ir tie prietaisai, kurie yra neveikiantys (sugedę). Nei surašant apžiūros aktą, nei teismo sprendime neatsižvelgta į minėtą patiektos elektros energijos ar elektros energijos persiuntimo paslaugos vertės perskaičiavimo taisyklę, nes apžiūros akte surašyti faktiškai esantys elektros imtuvai, o ne faktinė elektros energijos imtuvų galia, t. y. nebuvo išmatuota jų faktiškai naudojama galia. Taip pat ieškovas nurodė, kad suvartotos energijos kiekis apskaičiuotas pagal vidutinį asmens elektros imtuvo naudojimo laiką per parą, tačiau ieškovo nurodytas paskaičiavimas neatitinka tiesos ir logikos bei fizinių žmogaus galimybių tiek laiko naudoti elektros imtuvus.

2. Dėl ieškovui padarytos žalos Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. priėmė nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-211-927/2012, kuriuo trečiasis asmuo pripažintas kaltu dėl neteisėto prisijungimo prie elektros tinklo, neteisėto elektros vartojimo, jo kaltė visiškai įrodyta. Jokios ieškovo nurodomos atsakovės atsakomybės prezumpcijos nėra , nes nustatytas konkretus kaltas asmuo ir atsakovė neprivalo atsakyti už trečiojo asmens veiksmus. Ieškovas ieškinyje pats nurodė apie trečiojo asmens veikas, pripažinimą neteisėtai vartojus elektros energiją, tačiau nepagrįstai reikalavimus reiškia atsakovei. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į šias aplinkybes.

3. Ieškinio sumos dydis buvo išspręstas byloje pateiktame Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje, kuri tenkino abi šalis. Nuosprendžiu nustatytai žalai atlyginti patenkintas ieškovo civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje. Todėl žalos dydis neturėjo būti nagrinėjamas ir žalos atlyginimas iš atsakovės neturėjo būti priteistas. Kadangi trečiais asmuo vykdo nuosprendį ir atlygina ieškovui padarytą žalą, todėl teismas nepagrįstai priteisė ieškovui palūkanas.

4. Teismas sprendime nepasisakė dėl atsakovės prašymo nustatyti, ar Taisyklių 126.12 p. atitinka teisingumo, protingumo, proporcingumo ir nekaltumo prezumpcijos principų esmę.

Atsiliepimas

Ieškovas AB ,,Lesto“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad:

Šalies argumentai

1. Nors apeliantė skunde nurodė, kad patikrinimo metu fiksuojant elektros prietaisų galis į sąrašą buvo įtraukti ir sugedę prietaisai, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų.

2. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis įrodyta, kad D. V. nusikalstamą veiką padarė laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02, t. y. sąmoningais tyčiniais veiksmais neteisėtai naudojo elektros energiją ir įpareigota už šį laikotarpį atlyginti padarytą žalą. Tuo tarpu reikalavimas civilinėje byloje pareikštas patalpų savininkei, kuri laikoma elektros vartotoja. Civilinei atsakomybei dėl neteisėto elektros naudojimo atsirasti nebūtina įrodyti, kad vartotojas pats asmeniškai paveikė elektros skaitiklį, o pakanka fakto, jog atsiskaitant pagal tokį skaitiklį, nebuvo apmokėtas visas sunaudotos elektros energijos kiekis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje apeliaciniame skunde keliamas atsakovės tinkamumo pagal pareikštą ieškinį klausimas.

Šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Dėl to visais atvejais svarbu išsiaiškinti šalies tinkamumo civiliniame procese klausimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. VšĮ „Vilniaus butai“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-161/2009). Taigi ieškovui pareiškus reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti šalių kilusį ginčą. Nustačius, kad konkretus asmuo nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą ieškinį, nėra teisinio pagrindo tokį asmenį vertinti kaip tinkamą atsakovą byloje. Pagal CPK 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės.

Byloje nustatyta, kad ieškovas AB „Lesto“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. V. 129 106,56 Lt žalą dėl neteisėto elektros energijos panaudojimo, kurią grindė aplinkybėmis, jog 2010-04-02 tikrinant atsakovei priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), elektros apskaitą, rasta įvadinio kabelio atšaka (slaptas įvadas), prie kurios buvo prijungti name esantys elektros prietaisai. Dėl to, kad be apskaitos buvo naudojama elektros energija, ieškovas prašė priteisti iš atsakovės patirtą žalą, kurią paskaičiavo už laikotarpį nuo 2008-01-12 iki 2010-04-02. Nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme buvo priimtas ir įsiteisėjo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendis, kuriuo D. V. pripažinta kalta, kad neteisėtai prisijungusi paslėptą kabelį, kuriuo tiekė elektros energiją gyvenamajame name ir ūkiniuose pastatuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), buvusiems elektros energijos imtuvams, neteisėtai be apskaitos naudojosi elektros energija, padarydama AB ,,Lesto“ 29 792,59 Lt turtinę žalą, paskaičiuotą už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02 (b. l. 92-97). Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo nustatytas kaltas asmuo dėl neteisėto elektros energijos panaudojimo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02 ir įpareigotas ieškovui atlyginti žalą, sumažino atsakovei A. V. pareikštą pradinį 129 106,56 Lt reikalavimą ir prašė priteisti iš jos likusią 99 313,97 Lt sumą (b. l. 99-100).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog tarp ieškovo ir atsakovės A. V. buvo sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra ieškovo teikiamos elektros energijos vartotoja (kurios namo įrenginiai yra prijungti prie ieškovo energijos tiekimo tinklų), todėl laikė, kad pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį su ja buvo sudaryta elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų ir šiai atsakovei nagrinėjamu atveju taikytina sutartinė atsakomybė. Teisėjų kolegija nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neįvertino bylos aplinkybių, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. V. vardu, gyveno ir jos dukra D. V., kuri pagal 2006-08-17 įgaliojimą atstovavo motinos interesus (b. l. 92). Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje nustatyta, kad D. V. iniciatyva 2008 m. rudenį keičiant gyvenamajame name šildymo katilą, buvo neteisėtai prisijungtas paslėptas kabelis, kuriuo tiekiama elektros energija į gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus. Dėl to D. V. buvo pripažinta kalta, padarius nusikaltimą, numatytą BK 179 straipsnio 1 dalyje bei iš jos priteistas žalos atlyginimas ieškovui UAB ,,Lesto“ už neapskaitytos elektros energijos panaudojimą ieškovo paties nurodytu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2010-04-02.

CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Kasacinio teismo teisėjų kolegija, aiškindama šią proceso teisės normą, yra konstatavusi, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių padarinių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas“ ir kt. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatytas konkretus kaltas asmuo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo be apskaitos prietaisų – D. V., kuri gyveno kartu su motina A. V. šiai priklausančiame name, bei pagal įgaliojimą atstovavo motinos interesus, sprendžia, kad tinkamas atsakovas pagal ieškovo šioje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus yra būtent D. V.. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismui paaiškėjus apie Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, teismas turėjo pasiūlyti ieškovui trečiojo asmens D. V. procesinę padėtį pakeisti į atsakovės (CPK 45 str. 1 d.). Pažymėtina, kad klausimas, ar A. V. yra tinkamu atsakovu šioje byloje, buvo iškilęs nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Trečiasis asmuo D. V. atsiliepime į patikslintą ieškinį įrodinėjo, kad būtent ji yra tinkamu atsakovu šioje byloje. Aiškindamas ir taikydamas teisės normas dėl netinkamos šalies pakeitimo tinkama, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 45 straipsnio 3 dalies prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva; tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. N. v. UAB ,,Lietuva Statoil“, bylos Nr. 3K-3-465/2006). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas trečiojo asmens atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytų argumentų nenagrinėjo ir dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje buvo visos prielaidos bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui pasiūlyti ieškovui pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu, tačiau teismas CPK 45 straipsnyje nustatyta tvarka neišsprendė šioje byloje tinkamo atsakovo procesinės padėties. Teismas galėjo nagrinėti bylą iš esmės tik ieškovui išreiškus nesutikimą dėl netinkamos šalies pakeitimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas pagal CPK 45 straipsnį nepasiūlė ieškovui keisti atsakovą į tinkamą šalį, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, yra esminis procesinis pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti skundžiamą sprendimą. Tuo tarpu ištaisyti šį pažeidimą apeliacinės instancijos teisme negalima, nes priešingu atveju šioje bylos nagrinėjimo stadijoje netinkamą šalį pakeitus tinkama, pastaroji prarastų teisę į apeliaciją, dėl to byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 2 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjosAlė BukavinienėDanutė Gasiūnienė Nijolė Piškinaitė