- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 2S-1609-264/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) M. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. B. kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo. Nurodė, jog nemokumą sukėlė buvusio sutuoktinio elgesys, pareiškėja viena turėjo išlaikyti šeimą, dengti kreditorinius įsiskolinimus. Pareiškėja turi kreditorinius įsipareigojimus akcinei bendrovei SEB bankas, uždarajai akcinei bendrovei „Intrum Lietuva“, antstolei J. Ž., antstolei S. V., uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, antstoliui S. U., antstolei R. G..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 20 d. nutartimi civilinę byla pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nutraukė CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu.
3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo atmestas nustačius, jog pareiškėja elgiasi nesąžiningai ir siekia išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, o bankroto bylos jai iškėlimas pažeistų kreditorių interesus. 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas nutartį paliko nepakeistą.
4. Teismas sprendė, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą 2019 m. kovo 15 d., duomenų apie faktinių aplinkybių (nustatyto nesąžiningumo) pasikeitimą ar išnykimą nepateikė.
5. Pirmosios instancijos teismas remdamasis kasacinio teismo praktika ir vertindamas byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjos faktinė padėtis ir priežastys dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą 2017 m. gruodžio 20 d. nepasikeitė, nes pareiškėja pagal civilinėje byloje Nr. 2FB-20166-587/2017 nustatytas aplinkybes elgėsi nesąžiningai, kai neginčijo 2016 m. balandžio 25 d. teismo įsakymo civilinėje byloje Nr. eL2-12189-214/2016, o į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos pakartotinio iškėlimo kreipėsi 2019 m. kovo 15 d., t.y. nepraėjus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytam trejų metų termino vertinimo laikotarpiui.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2FB-10015-920/2019, ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas vadovavosi nebeaktualia FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto redakcija, nes šiai dienai galiojančioje FABĮ redakcijoje tam tikrų asmens veiksmų pripažinimas nesąžiningais nėra pagrindas atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
6.2. Pirmosios instancijos teismas nenustatė tokių pareiškėjos veiksmų, kuriais ji būtų pateikusi neteisingą informaciją apie savo finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius.
6.3. Teismas nenustatė nė vieno FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyto aspekto, dėl ko pagrindo atsisakyti iškelti bankroto bylą nėra.
6.4. Pareiškėjos pareiškimas, kuris buvo netenkintas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi, ir pareiškimas, kurį teismas nagrinėjo šioje civilinėje byloje, nėra tapatūs, naujajame pareiškime buvo nurodytos naujos aplinkybės, todėl teismas netinkamai taikė ir aiškino CPK 293 straipsnio 3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal pareiškėjos M. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, nutraukta CPK 293 straipsnio 3 dalies pagrindu, konstatuojant, kad pareiškėjos faktinė padėtis ir priežastys dėl kurių teismas atsisakė iškelti bankroto bylą 2017 m. gruodžio 20 d. nepasikeitė.
9. Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis įstatymas – FABĮ, kuriame nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).
10. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą apeliantei, konstatavus, kad apeliantės nemokumas buvo nulemtas nesąžiningų jos veiksmų, neapdairaus ir nerūpestingo bei neatsakingo elgesio. Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Nagrinėjamu atveju apeliantė su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į pirmosios instancijos teismą kreipėsi 2019 m. kovo 15 d., t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo anksčiau minėtų teismų procesinių sprendimų priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog FABĮ nėra numatyta draudimo pakartotinai kreiptis į teismą su pareiškimu dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu kartą teismas jau yra atsisakęs iškelti bankroto bylą, tačiau kartu pažymi, jog, norėdamas pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, apeliantė tokiu atveju privalo pateikti duomenis apie naują pareiškimo faktinį pagrindą – naujas aplinkybes, kuriomis grindžiamas jos reikalavimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismų praktikoje taip pat pažymima, jog įstatymas nereglamentuoja laikotarpio, per kurį pareiškėjai turi teisę pateikti pakartotinį pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjų kreipimosi į teismą laikas – svarbus vertinamasis kriterijus nustatant, ar pareiškimo pagrindas yra pasikeitęs. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas įtvirtina, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Tai, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo paduotas praėjus tam tikram laikui, gali turėti reikšmės sprendžiant dėl asmenų, siekiančių bankrutuoti, sąžiningumo, kadangi vėliau paduodant pareiškimą vertinamas vėlesnis sąžiningumo prasme vertinamų veiksmų laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2017).
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas vertindamas, jog aplinkybės akivaizdžiai nepasikeitė, nevertino apeliantės pareiškimo pateikimo metu gaunamų pajamų, nevertino ir to, ar yra pagrindas konstatuoti, jog apeliantė buvo nesąžininga, vertinant jau vėlesnį apeliantės veiksmų laikotarpį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino faktinės padėties pasikeitimo, o tik konstatavo, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą 2019 m. kovo 15 d., duomenų apie faktinių aplinkybių (nustatyto nesąžiningumo) pasikeitimą ar išnykimą nepateikė. Teismas nevertino viseto aplinkybių ir sąlygų, t. y. pagrindų dėl fizinio asmens bankroto (ne)iškėlimo (FABĮ 5, 6 straipsniai). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino, ar apeliantė pakartotinį pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo grindžia aplinkybėmis, dėl kurių jau buvo pasisakyta ir kurios jau buvo įvertintos, ar nurodo naujai atsiradusias esmines aplinkybes, dėl kurių yra pagrindas pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo išnagrinėti iš naujo. Be to, pažymėtina ir tai, kad įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais teismai pasisakė dėl apeliantės pareiškimo, kuris buvo pateiktas teismui dar 2015 metais, todėl manytina, kad praėjus daugiau nei dvejiems metams aplinkybės, kurios yra reikšmingos fizinio asmens bankroto bylos iškėlimui ar atsisakymui ją iškelti, yra pasikeitusios. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog teismas vėlesnėje proceso stadijoje, išnagrinėjęs pareiškime nurodytas aplinkybes, įvertinęs visus įrodymus, turi teisę atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu yra įstatyme numatytos sąlygos, arba iškėlęs fizinio asmens bankroto bylą, esant įstatyme numatytiems pagrindams, ją nutraukti (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 10 straipsnis).
13. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos nutraukimą 293 straipsnio 3 dalimi pagrindu, todėl skundžiama nutartis naikintina. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti, skundžiama nutartis naikintina ir bankroto bylos iškėlimo klausimas grąžintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kadangi apeliacinės instancijos teismas klausimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo negali spręsti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
14. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus ir procesinę bylos baigtį, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pareiškėjos M. B. atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.