Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62¹ straipsnio 4 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ patikslintą ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl palūkanų priteisimo už vėlavimą sumokėti teisingą kompensaciją už paimamą žemės sklypą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Dėl palūkanų priteisimo

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skundžiamu teismo sprendimu, nusprendė priteisti ieškovei iš apeliantės 16 048,08 Eur įstatyminių palūkanų (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), kurių metinė norma - 5 procentai už 607 dienų laikotarpį nuo 2021 m. birželio 3 d. (teismo nutarties dėl žemės sklypo paėmimo valstybės poreikiams tenkinti įsiteisėjimo) iki 2023 m. sausio 31 d., skaičiuojamų nuo pavėluotos išmokėti teisingos kompensacijos dalies – 193 000 Eur. Pažymėtina, jog šiuo atveju byloje nėra ginčo dėl palūkanų apskaičiavimo būdo ar dydžio, tačiau apeliantės teigimu šiuo atveju palūkanos ieškovei yra priteistos nepagrįstai, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, prievolės atsiradimo laiko, taip pat tinkamai neįvertino galiojančio teisinio reglamentavimo ir aplinkybės, jog ieškovė vilkindama bylos nagrinėjimą dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams elgėsi nesąžiningai.

11. Remiantis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. balandžio 22 d. buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-2136-656/2021 pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Morolda“, kuriuo buvo prašoma: 1) priimti nutartį panaikinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) hipoteką ir leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu, bei leisti šią teismo nutartį vykdyti skubiai; 2) nustatyti atlyginimą už žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą visuomenės poreikiams, atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą vertę – 1 060 000 Eur; 3) teismui nustačius, kad teisingas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydis yra mažesnis, nei Vilniaus miesto savivaldybės į depozitinę sąskaitą sumokėta suma, skirtumą tarp Savivaldybės sumokėtos sumos ir teismo nustatyto atlyginimo dydžio prašo priteisti Vilniaus miesto savivaldybės naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“.

12. Minėtoje byloje 2021 m. balandžio 21 d. atsakovė sumokėjo 1 060 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams į notaro depozitinę sąskaitą (ieškinio priedai). Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d., nutarta leisti įregistruoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakyme nurodytą žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šį žemės sklypą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendime paimti žemę visuomenės poreikiams nurodytiems tikslams. Nutartį šioje dalyje leisti vykdyti skubiai, Nustatyti, kad uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“ yra 1 060 000 Eur, kurie Vilniaus miesto savivaldybės pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2021 m. kovo 4 d. įsakymą pervesti į notarės R. V. depozitinę sąskaitą. Pažymėtina, jog minėtoje įsiteisėjusios teismo nutarties 14 punkte nurodyta, kad ginčas byloje yra kilęs dėl atlyginimo dydžio.

13. Toliau minėtoje byloje nagrinėjant šalių ginčą dėl teisingo atlyginimo dydžio nustatymo, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 8 d. ir 2022 m. balandžio 1 d. buvo paskirtos teismo ekspertizės, ginčo sklypo (nutarties 11 punktas), vertei nustatyti. Vilniaus apygardos teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-754-656/2022, be kita ko, nustatė, kad uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“ nuosavybės teise priklausiusio 0,8720 ha ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 1 253 000 Eur; įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybę išmokėti uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“ 1 253 000 Eur kompensaciją už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams. Teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Placitum“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Morolda“ apeliacinius skundus, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-302/2023 skundą atmetė. Pažymėtina, jog teiktais apeliaciniais skundais Vilniaus miesto savivaldybė nesutiko su turto vertės apskaičiavimu (kompensacijos dydžiu), o uždaroji akcinė bendrovė „Placitum“ ir trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Morolda“ dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Vilniaus miesto savivaldybė pateikė įrodymus, jog 2023 m. sausio 31 d. (78 400 Eur) ir 2023 m. vasario 1 d. (114 600 Eur) Vilniaus miesto savivaldybė išmokėjo uždarajai akcinei bendrovei papildomai viso 193 000 Eur sumą.

14. Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Konstitucinio Teismo doktrinoje nurodoma, kad teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, kad nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d. nutarimai).

15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka. Pagal aptariamo straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina, o šalių sutarimu – perduodamas kitas daiktas (turtas). Visus klausimus, susijusius su nuosavybės paėmimo teisėtumu, taip pat ginčus dėl paimamos nuosavybės vertės ir dėl nuosavybės paėmimo savininkui atsiradusių nuostolių įstatymų nustatyta tvarka sprendžia teismas (CK 4.100 straipsnio 3 dalis).

16. Pirmiausia, nesutiktina su apeliantės apeliacinio skundo argumentais, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, jog apeliantė iki teismo nutarties dėl leidimo paimti žemės sklypą 1 060 000 Eur sumą jau buvo sumokėjusi į notaro depozitinę sąskaitą, o ir vėliau, Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. sausio 24 d. priėmus galutinį sprendimą byloje, atitinkamai 2023 m. sausio 31 d. ir 2023 m. vasario 1 d. sumokėjo likusią sumą ieškovei, kas apeliantės vertinimu, nesudaro pagrindo priteisti ieškovei jos reikalaujamų 16 048,08 Eur palūkanų.

17. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę.

18. Aiškindamas šią teisės normą (nutarties 17 punktas) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad savininkui turi būti suteikta tikra, visiška ir greita kompensacija, mokama pinigais, atitinkanti realiai nusavinto turto kainą ir išmokėta be nepagrįsto delsimo. Asmeniui ilgą laiką negavus už paimtą žemės sklypą jam priklausančios piniginės kompensacijos (ar jos dalies), šios jo nenaudojamos lėšos nuvertėjo, taip pat negalėjo jam teikti papildomų pajamų, todėl, vadovaujantis bendraisiais teisės principais ir pagal analogiją taikant CK 6.210 straipsnio 1 dalį, tokiam asmeniui kaip teisingo atlyginimo dalis pripažintina teisė į 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo neišmokėtos piniginės kompensacijos dalies. Paimto visuomenės poreikiams turto savininkas teisingo atlyginimo (kompensacijos už paimamą turtą) savininku tampa nuo to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022; 2017 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, 2014 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014).

19. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju iki teismo nutarties dėl leidimo paimti žemės sklypą ji jau buvo sumokėjusi į notaro depozitinę sąskaitą 1 060 000 Eur, tačiau būtina atkreipti dėmesį, jog visą civilinės bylos Nr. e2-2136-656/2021 nagrinėjimo laikotarpį ieškovė nesutiko su apeliantės nustatyta turto verte (kompensacijos dydžiu), todėl vien tai, kad apeliantė iki turto paėmimo sumokėjo į notaro depozitinę sąskaitą tiek, kiek jos vertinimu pagal jos disponuojamus duomenis buvo būtina, nepašalino apeliantės prievolės, sumokėti teisingą kompensaciją, o jos tinkamai ir laiku nesumokėjus – sumokėti ir palūkanas nuo to momento, kai įsiteisėjo teismo nutartis dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. kovo 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017, yra konstatavęs, jog paties žemės sklypo savininko nesutikimas su jam pasiūlytu atlyginimu ir institucijos kreipimosi į teismą faktas patvirtina, kad institucija, priėmusi sprendimą paimti žemės sklypą visuomenės poreikiams, tinkamai nenustatė jo rinkos vertės ir atlyginimo savininkui dydžio, taigi tinkamai neįvykdė savo pareigos. Tokios aplinkybės susiklostė ir šioje byloje.

20. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog šiuo atveju teisinga iš ieškovės paimamo sklypo vertė 1 253 000 Eur sumai buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-754-656/2022, kuris įsiteisėjo 2023 m. sausio 24 d., Lietuvos apeliaciniam teismui 2023 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-53-302/2023 palikus Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą nepakeistą. Pažymėtina, jog minėtoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2021 m. birželio 3 d., nutarta leisti įregistruoti ieškovės turtą valstybės vardu ir paimti visuomenės poreikiams ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo momento - 2021 m. birželio 3 d. ieškovei turėjo būti sumokėta teisinga kompensacija, tačiau apeliantė tinkamai savo pareigą įvykdė tik 2023 m. vasario 1 d., kadangi, kaip matyti iš civilinėje byloje Nr. e2-754-656/2022 esančių duomenų, apeliantė nesutiko su kitokia, nei jos nustatyta (1 060 000 Eur) kompensacijos už paimama turtą suma.

21. Nors apeliantės teigimu ji negalėjo tinkamai nustatyti (numatyti) teisingos kompensacijos dydžio, kol nebuvo priimtas teismo sprendimas, tačiau šiuo aspektu, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-684/2022 ir 2017 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-690/2017 nurodytus išaiškinimus, ta aplinkybė, jog teisingo atlyginimo dydis buvo nustatytas tik teismui priimant galutinį sprendimą, nekeičia fakto, kad apeliantė, paėmusi žemės sklypą visuomenės poreikiams, pažeidė savo pareigą teisingai atlyginti ieškovei, ir kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantė turi prievolę kompensuoti ieškovei už šios galimybių naudotis jai priklausančiomis lėšomis bei iš to gauti papildomų pajamų apribojimą, tai yra sumokėti 16 048,08 Eur palūkanas, kurios šiuo atveju susidarė dėl netinkamos kompensacijos dydžio nustatymo už laikotarpį nuo teismo nutarties leisti paimti turtą visuomenės poreikiams (2021 m. birželio 3 d.) iki visiškos kompensacijos išmokėjimo (2023 m. vasario 1 d.).

22. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad šiuo atveju palūkanos susidarė dėl ieškovės kaltės, jos nesąžiningumo, vilkinant procesą byloje dėl ieškovės turto paėmimo, teikiant prašymus dėl ekspertizės skyrimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus, kuriais grindžiamas ieškovės nesąžiningumas, su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

23. Kaip minėta nutarties 20 punkte, apeliantė nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-754-656/2022 dėl ieškovės turto paėmimo, iš esmės nesutiko su kitokia, nei jos nustatyta 1 060 000 Eur kompensacija. Ta aplinkybė, jog ieškovės iniciatyva minėtoje byloje buvo atliktos dvi teismo ekspertizės, nesudaro pagrindo spręsti, jog byla užsitęsė dėl ieškovės kaltės ir (ar) ieškovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Priešingai, šiuo atveju bylos faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nesutikdama su apeliantės nustatyta turto verte (kompensacijos dydžiu) tikslingai naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis, prašė teismo ekspertizės ir remiantis pateiktų ekspertų išvadomis įrodė, jog apeliantės nustatyta 1 060 000 Eur kompensacija yra neteisinga ir yra kur kas mažesnė nei reali ir teismo sprendimu nustatyta turto rinkos kaina – 1 253 000 Eur. Nors apeliantė teigia, kad šiuo atveju civilinės bylos Nr. e2-754-656/2022 nagrinėjimas užtruko išimtinai dėl ieškovės kaltės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs minėtos bylos procesinę eigą neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais, kadangi kaip minėta, ta aplinkybė, jog ieškovė naudojosi jai įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis nepagrindžia ieškovės kaltės dėl proceso trukmės ir (ar) palūkanų susidarymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

24. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos, nurodo, kad nors ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacijose įtvirtintų dydžių už advokato suteiktas teisines paslaugas, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad byla nėra sudėtinga, byloje nesusiklostė išskirtinė teisinė situacija, o teikiami procesiniai dokumentai nebuvo didelės apimties. Mano, kad procesinių dokumentų parengimas nereikalavo sudėtingos teisinės ar aplinkybių analizės, posėdis vyko nuotoliniu būdu, dėl ko advokato laiko sąnaudos turėjo sumažėti, todėl šiuo atveju ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra adekvačios, atitinkančios bylos sudėtingumą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte reglamentuojama, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

27. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo šaliai, turi būti atsižvelgiama tiek į bendrąsias bylinėjimosi išlaidų nustatymo taisykles, tiek ir į konkrečios jų rūšies – išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai atlyginti – dydžio nustatymo kriterijus ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad yra tikrai patirti nuostoliai bylinėjimosi išlaidų forma. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016; 2017 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-687/2017).

28. Dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

29. Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 3073,07 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susideda iš 2639,07 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (ieškinio parengimas, dubliko parengimas, situacijos analizė ir atstovavimas teismo posėdyje) ir 434 Eur žyminis mokestis. Pasisakydama dėl apeliantės argumentų dėl ieškovės atstovavimo išlaidų nepagrįstumo, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos yra tris kartus mažesnės, nei rekomenduojami (nutarties 26 punktas) maksimalūs advokato darbo užmokesčio dydžiai, patvirtinti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio advokatui ar advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą.

30. Antra, nors apeliantės teigimu, byla nėra vertintina kaip nesudėtinga, o šalių pateikti procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, tačiau su šiais argumentais nesutinkant, būtina atsižvelgti į tai, jog apeliantė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme laikėsi pozicijos, jog šioje byloje yra kilęs poreikis nukrypti nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, taip pat apeliantė nuosekliai tiek teikdama atsiliepimą, tiek tripliką, įrodinėjo, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovei priteisti palūkanas ir materialinės teisės aiškinimo aspektu, dėl ko šiuo atveju priešingai nei įrodinėja apeliantė, byloje buvo keliami kompleksiniai teisiniai klausimai, kurie reikalavo specialių teisinių žinių (Rekomendacijų 2.1 punktas, 2.2 punktas), o ir be to, būtina atsižvelgti ir į tai, jog ieškovei suteiktos teisinės paslaugos buvo pastovios (Rekomendacijų 2.6 punktas), ginčo suma yra pakankamai didelė (16 048,08 Eur), dėl ko šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų dydžio.

31. Ta aplinkybė, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdis vyko nuotoliniu būdu, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo mažinti priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos, kadangi ieškovę atstovaujantis advokatas teismo posėdyje dalyvavo tiesiogiai, be kita ko pažymint ir tai, jog pasiruošimas bylos nagrinėjimui taip pat reikalauja laiko resursų teisinės situacijos įvertinimui. Iš ieškovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo matyti, kad ieškovė prašydama priteisti bylinėjimosi išlaidas, be kita ko nurodė, kad dėl pasiruošimo ir atstovavimo teismo posėdyje buvo patirta 146,45 Eur išlaidų ir ši suma taip pat yra kur kas mažesnė, nei rekomenduojami maksimalūs dydžiai (195,95 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas paskirstydamas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas tinkamai taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą šioje dalyje, kurio naikinti ir ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

32. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos faktines aplinkybes, taikė proceso ir materialinės teisės nuostatas, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, todėl daroma išvada, kad šiuo atveju apeliantės apeliacinio skundo motyvų pagrindu nėra pagrindo panaikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo reikalavimų netenkinus, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 1464,40 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsižvelgiant į tai, jog apeliantės apeliacinis skundas yra atmetamas visiškai, ieškovei iš apeliantės priteistinos, jos patirtos 1464,40 Eur bylinėjimosi išlaidos. Pažymėtina, kad ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija maksimalių rekomendacinių dydžių ir atitinka bylos sudėtingumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės Vilniaus miesto savivaldybės 1464,40 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Placitum“.