Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Jazbutienė, teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Valitekas“pareiškimą skolininkui J. G., suinteresuotiems asmenims G. G., antstoleiSantai Selezniovienei, dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjasprašo nustatyti, J. G. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine G. G. 50 proc. gaunamų išmokų, kurias skolininko sutuoktinė gauna būdama santuokoje su skolininku ir kurios mokamos skolininko sutuoktinei VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriuje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2015-10-02 Šilutės r. apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2-1684-750/2015, pagrindu antstolė vykdomojoje byloje Nr. 00184/15/01505 iš skolininko pareiškėjo naudai išieško skolą. Skolininkas santuoką su G. G. sudarė 2015-06-26. 2015-10-02 Šilutės r. apylinkės teismo sprendimu iš skolininko priteista skola, susidariusi dėl prievolės, atsiradusios dar iki sudarytos santuokos, tai yra skolininkui atsiradusi prievolė yra jo asmeninė. Skolininkas skolos nesumokėjo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kur dirba ir gauna uždarbį, kitas asmeninis turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą nenustatytas. 2015-11-10 antstolė turto arešto aktu Nr. S1-29359 areštavo skolininko sutuoktinei G. G. mokamą nuolatinę išmoką – valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, kuri yra 148,31 eurų. 2015-11-25 antstolė raštu Nr. S1-30468 pasiūlė pareiškėjui nukreipti išieškojimą į skolininko bendrą jungtinę sutuoktinių nuosavybę – sutuoktinės gaunamas socialines išmokas bei pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Bylos nagrinėjimo metu teismas pasiūlė suinteresuotam asmeniui G. G. pateikti duomenis apie jos finansinę būklę, tačiau tokių duomenų negauta.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jo asmeninį turtą, į jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Tais atvejais, kai išieškojimas pagal skolininko prievolę turi būti vykdomas nukreipiant išieškojimą į jo asmeninį turtą ir tokio turto nerasta, būtina nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje CPK 667 str. nustatyta tvarka. CPK 667 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pažymėtina, kad išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 str. 1 d.). Tokios nuostatos, kad vykdant išieškojimą iš fizinio asmens pagal asmeninę turtinę prievolę gali būti išieškoma ne tik iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, bet taip pat iš jo dalies, esančios bendrojoje dalinėje ar jungtinėje nuosavybėje laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (pvz. 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Sutuoktinio gaunamos pensijos bei pašalpos taip pat priskiriamos bendrajai jungtinei nuosavybei(CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Byloje nėra duomenų, kad sutuoktiniai būtų pasidalinę turtą teismo sprendimu, notarine sutartimi ar būtų sudarę priešvedybinę ar povedybinę sutartį bei numatę joje sąlygą, jog sutuoktinės gaunamos pajamos laikytinos asmeninėmis. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra sprendžiamas klausimas dėl turto padalijimo, todėl aplinkybė, kad sutuoktiniai yra susitarę dėl pajamų priskyrimo asmeninėn nuosavybėn, nėra teisiškai reikšminga trečiųjų asmenų (kreditorių) atžvilgiu.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad aplinkybės – sutuoktinio finansinė padėtis, jo sveikata, vaiko interesai, teisiškai reikšmingos yra sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą dalijant patį turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra pagrindas atmesti kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo. Tai reiškia, kad remiantis įstatymo nuostatomis kiekvienam sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso ½ turto dalis. Tik faktiškai dalijant turtą, galima nukrypti nuo lygių galimybių principo, t. y. nors abiem sutuoktiniams priklauso po ½ turto dalį, tačiau teismas, įvertinęs vaikų poreikius, sutuoktinių finansinę padėtį, gali vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį (Klaipėdos apygardos teismo 2015-06-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1023-112/2015).

Nors skolininkas su sutuoktine šiuo metu kartu negyvena, tačiau preziumuojama, kad jie veda bendrą ūkį. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo G. G. gaunamas nedideles pajamas dėl jos sumažėjusios sveikatos, išlaiko nepilnametį, duomenų apie kitą turtą nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), tenkintinas pareiškėjo prašymas ir nustatytina, jog suinteresuotam asmeniui J. G. priklauso 20 procentų G. G. gaunamos nuolatinės išmokos, kurias skolininko sutuoktinė gauna būdama santuokoje su skolininku ir kurios mokamos skolininko sutuoktinei VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriuje.

Pažymėtina, kad kai sutuoktinio asmeninė prievolė (jos dalis) įvykdoma bendro turto sąskaita, šis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, o kompensavimo klausimas paprastai spręstinas dalijant bendrą sutuoktinių turtą (CK 3.98 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 667 str., 291str., teismas

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad skolininko J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su G. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra 20 procentų gaunamų išmokų, kurias skolininko sutuoktinė G. G. gauna būdama santuokoje su skolininku J. G. ir kurios mokamos skolininko sutuoktinei VSDFV Kauno skyriaus Kėdainių skyriuje.

Nutartis per 7 dienas nuo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.