- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-04
- Bylos Nr.
- e2S-1023-112/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01767-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š., V. Š.
- Pareiškėjas
- Lindorff Oy
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė, rašytine apeliacine tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens J. Š. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. (5 d.) nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lindorff Oy, veikiančios per Lindorff Oy filialą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. Š., J. Š., antstolei Brigitai Tamkevičienei, dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja pateikė pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Prašo nustatyti, kad 1/2 skolininko sutuoktinės J. Š. visų turimų piniginių lėšų (pajamų) priklauso skolininkui V. Š.. Nurodo, jog atsižvelgdamas į tai, kad iš skolininko skolą šiuo metu išieškoti yra neįmanoma, o skolininkui priklausanti dalis skolininkui ir jo sutuoktinei bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame turte nėra nustatyta, antstolis pasiūlė kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies minėtame turte nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-06 nutartimi (2015-03-06 nutartimi dėl klaidos ištaisymo, nurodyta, kad nutartis dėl pareiškimo priimta ne 2015-03-05, 2015-03-06) pareiškimą patenkino. Nustatė, kad skolininkui V. Š. priklauso 1/2 J. Š. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, taip pat 1/2 J. Š. priklausančių piniginių lėšų. Teismas, padarė išvadą, kad prievolė, pagal nurodytą vykdomąjį dokumentą, konkrečiu momentu yra asmeninė V. Š. prievolė. Nustatydamas turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teismas vadovavosi CK 3.88 straipsnio l dalies 1, 5 punktais ir 2 dalimi, CK 3.87 straipsniu bei 3.117 straipsnio 1 dalimi.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo n210156-03-06 nutartį ir priimti naują – nustatyti V. Š. 1/5 dalį pareiškėjos gaunamų pajamų. Skundą grindžia tuo, jog skola pareiškėjai yra atsiradusi iki jų santuokos, todėl ji negali būti išieškoma iš bendro turto (CK 3.110 str.). teigia, jog teismas netinkami taikė CK 3.117 straipsnio 2 dalį ir 3.123 straipsnio 1 dalį. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių , susijusių su nepilnamečių vaikų interesais. Mano, kad teismas turėjo nukrypti nuo lygių galimybių principo ir nustatyti mažesnę dalį pajamų. Be, to nurodė, kad įkalinus vyrą V. Š., ji viena augina tris mažamečius vaikus ir išlaiko visą šeimą.
Pareiškėjas su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Lindorff Oy filialas sutinka, jog skolininko V. Š. įsiskolinimas yra asmeninė prievolė ir susidarė iki santuokos sudarymo, tačiau CK 3.110 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Nesutinka, kad būtų nukrypta nuo lygių galimybių principo, nes nėra tam jokių pagrindų. J. Š. argumentas, jog turi nepilnamečių vaikų, kuriuos būtina išlaikyti, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Dėl asmeninės skolos išieškojimo iš bendro sutuoktinių turto
Apeliantė nurodė, kad skola, atsiradusi iki santuokos, negali būti išieškoma iš bendro turto. CK 3.110 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo. Tačiau šioje nuostatoje yra ir išlyga, kuri nurodo, kad asmeninė skola gali būti išieškoma, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ir pateikė teismui pareiškimą, kad nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik iš nustatytos skolininko dalies bus galima išieškoti asmeninę skolą, kuri atsirado iki santuokos.
Dėl lygių dalių principo taikymo
Iš esmės ginčas yra dėl galimybės nukrypti nuo lygių dalių principo. Apeliantė mano, kad teismas nepagrįstai neįvertino nepilnamečių vaikų poreikių, aplinkybės, kad skolininkas yra įkalintas, todėl nepagrįstai nustatė skolininko 1/2 dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Apeliantė neginčija, kad su skolininku yra susituokę.
Teismas pažymi, kad, dalijant sutuoktinių bendrą turtą, yra sprendžiami tėvų, bet ne vaiko turtiniai klausimai. Pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo būtų taikomas tiek, kiek tai reikalinga nepažeisti pagrindinės vaiko teisės – teisės į tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios būtinos jo fiziniam, protiniam ir socialiniam vystymuisi. Atskirajame skunde apeliantė nurodo, kad šeimoje auga trys nepilnamečiai vaikai, vyras yra įkalintas ir šeimą išlaiko ji viena iš Akmenės rajono savivaldybės kultūros centro gaunamų pajamų, kurių UAB „Meistrais LT“, po vyro įkalinimo, yra ant bankroto ribos. Pažymėtina, kad apeliantės nurodytos aplinkybės šiuo atveju gali būti teisiškai reikšmingos, sprendžiant nukrypimo nuo lygių dalių principo klausimą dalijant patį turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), tačiau nėra pagrindas atmesti kreditoriaus pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo. Tai reiškia, kad remiantis įstatymo nuostatomis kiekvienam sutuoktiniui bendrojoje nuosavybėje priklauso ½ turto dalis. Tik faktiškai dalijant turtą, galima nukrypti nuo lygių galimybių principo, t. y. nors abiem sutuoktiniams priklauso po ½ turto dalį, tačiau teismas, įvertinęs vaikų poreikius, sutuoktinių finansinę padėtį, gali vienam iš sutuoktinių priteisti didesnę turto dalį. Šiuo atveju turtas nėra dalijamas, yra tik nustatoma vieno sutuoktinio turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir apeliantės nurodyti argumentai šiuo atveju nėra reikšmingi ir turto dalies bendrojoje nuosavybėje nekeičia.
Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktais, CK 3. 117 straipsnio 1 dalimi, CPK 667 straipsnio 2 ir 4 dalimis, teisingai juos taikė ir pagrįstai nustatė, kad skolininkui V. Š. priklauso 1/2 dalis J. Š. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, taip pat 1/2 J. Š. priklausančių piniginių lėšų.
Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.