- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-09
- Bylos Nr.
- 1S-359-594/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-61-1-00926-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- V. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,
apeliacine tvarka, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. G. (toliau – V. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2017 m. kovo 13 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 91-55 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo su intensyvia priežiūra V. G.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 29 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 138 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gruodžio 5 d., bausmės atlikimo pabaiga – 2020 m. spalio 6 d. 2017 m. kovo 13 d. Komisijos nutarimu Nr. 91-55 nutarta taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 6 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis V. G. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismas neįvertino reikšmingų aplinkybių, kurios nuteistąjį charakterizuoja teigiamai. Pabrėžiama, kad jo darbinė motyvacija aukšta, kadangi būryje neatlygintinai atlieka patalpų remontą, ne kartą yra kreipęsis dėl darbo, tačiau sulaukdavo neigiamų atsakymų, nes nebūdavo laisvų darbo vietų. Atlikdamas bausmę įgijo kompiuterių operatoriaus specialybę, šiuo metu siekia želdinių tvarkytojo kvalifikacijos.
3.2. Pasak V. G., jis padarė pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kadangi vykdo individualios reabilitacijos planą, dalyvauja visuose laisvalaikio užimtumo renginiuose, net 6 kartus buvo skatintas už aktyvią veiklą ir gerą elgesį. Be to, jis pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, suvokia, kad turi būti nubaustas, tačiau nori pradėti dirbti, kad galėtų atlyginti iš jo priteistus civilinius ieškinius, nori laikytis įstatymų ir nenusikalsti. Dėl šių aplinkybių nuteistasis teigia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o jo paleidimas nekels grėsmės aplinkiniams.
V. G. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
5.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, taikant intensyvią priežiūrą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant
5.2. 2017 m. kovo 6 d., atlikus nuteistojo V. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika atitinka 46 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju, įvertinus dar ir tai, kad V. G. siekia lygtinio paleidimo taikant intensyvią priežiūrą, jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Sutinkamai su 2017 m. kovo 6 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami keli V. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – kriminalinė istorija, gyvenimo stilius ir draugai. Todėl tokiu atveju, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs ir su kitais bendrauja įvairiais lygiais, teigia, jog draugų ratas keičiasi – tame įžvelgia teigiamumą. Praeityje buvo įtakojamas asocialios grupės ir suvokia, kad tai buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. V. G. kai kurių jam būdingų dalykų nemėgsta, tačiau iš esmės yra patenkintas tuo kokia asmenybė yra, šiuo metu mąsto, jog elgiasi teisingai. Nusikalstamo elgesio sąsajų ieško jauname amžiuje, finansiniuose motyvuose. Išėjęs į laisvę ketintų dirbti, tiek kiek leistų jo darbingumas. Pats nuteistasis supranta, kad būdamas laisvėje suvartodavo daugiau alkoholio nei reikėtų. V. G. pripažįsta, kad nusikaltimų metu yra tekę pasielgti impulsyviai, tačiau teigia, jog retai praranda savitvardą. Nusikaltimuose ir gyvenime nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau yra nuteistas už plėšimą, kurio metu buvo panaudotas smurtas. Kas kiek laiko užsiima veikla, kuri susijusi su jo nusikalstamumu, ką neabejotinai įrodo ir V. G. ankstesni teistumai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal subendrintus nuosprendžius, ne už vieną nusikalstamą veiką. Anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, be to, buvo skirta ir švelnesnė bausmė, tačiau tai pakankamos įtakos jo elgesio korekcijai neturėjo – jis ir vėl nusikalto. Ir nors nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis, sunkumas bei įvykdymo aplinkybės negali būti laikomos pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą nagrinėjamu atveju, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Juo labiau įvertinus ir tai, kad, sutinkamai su komentuojamos Socialinio tyrimo išvados duomenimis, V. G. nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, tačiau jis turi dviprasmišką požiūrį į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, o nuteistasis, kuriam taikomas lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, turi suprasti ir vertinti priežiūros svarbą. Nors nuteistasis deklaruoja savo kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailestį, tačiau iš 2016 m. balandžio 12 nuosprendžio matyti, jog savo kaltės nuteistasis nepripažino. Nuteistojo teigimu, jo lygtinis paleidimas nekels grėsmės aplinkiniams, tačiau įvertinus ankstesnius jo teistumus, toks nuteistojo paties savęs vertinimas laikytinas deklaratyviu.Netaikant nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, įvertintinas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, V. G. buvo skatintas 6 kartus ir 1 kartą baustas drausmine nuobauda. Nuteistasis bausmės atlikimo metu dalyvauja visuomeninėje veikloje, organizuojamuose renginiuose, vykdė individualios pataisos planą. Nors, kaip skunde pažymi V. G., visa tai parodo, jo nusikalstamo elgesio korekciją, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad V. G. šiuo metu elgiasi taip kaip turėtų elgtis visi asmenys atliekantys laisvės atėmimo bausmę, tačiau iš to vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad V. G. elgesio korekcija yra pakankama ir jis išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas – 2015-11-19 jis buvo baustas drausmine nuobauda ir nors ši nuobauda yra negaliojanti, tačiau leidžia teigti, jog nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra išimtinai teigiamas. Šiame kontekste įvertintinas ir nuteistajam nustatytas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas (46 balai), prilyginamas vidutinei rizika ir tai leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos V. G. elgesio korekcijos. Be to, visa nuteistojo pozityvi veikla ir teigiama elgesio korekcija jau buvo įvertinta ir nuteistasis perkeltas iš paprastos grupės į lengvą grupę.Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir 6 pataisos namuose nuteistajam skirti paskatinimai už gerą elgesį. Jie analizuojamu atveju tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje V. G. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. G. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam V. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.