Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ramūnas Antanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-328-785/2015;

Teisėja Jūratė Ramanauskienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00926-2013-2;

2015 m. balandžio 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūno Antanavičiaus, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, nuteistiesiems V. G., A. G., nuteistųjų V. G. ir A. G. gynėjai advokatei Neringai Grubliauskienei, nuteistojo Š. U. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Š. U., V. G., A. G. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo Š. U. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. ir nubaustas trijų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas laikinasis sulaikymas nuo 2013-11-04 iki 2013-11-06 ir nuo 2014-09-05 iki bausmės vykdymo pradėjimo dienos.

Kardomoji priemonė suėmimas Š. U. palikta nepakeista iki bausmės vykdymo pradėjimo.

V. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubaustas trijų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta trijų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., V. G. į bausmės laiką visiškai įskaičiuota bausmė, atlikta pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendį.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti V. G. pakeista į suėmimą teismo salėje ir taikytina iki bausmės vykdymo pradėjimo.

A. G. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nubaustas trijų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaičiuotas suėmimas nuo 2013-11-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomoji priemonė suėmimas A. G. palikta nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Vadovaujantis BK 72 str. 3 d. konfiskuotas automobilis „Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas E. G. vardu, kaip nusikaltimo padarymo įrankis.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartimi taikytas laikinas apribojimas E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėms į automobilį „Ford Mondeo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu paliktas nepakeistu iki nuosprendžio įvykdymo.

Š. U., A. G. ir V. G. dalyje dėl UAB (duomenys neskelbtini) priklausančių daiktų: gręžtuvo akumuliatoriaus „AKUM2006AA 12V DĖŽ“ 119 Lt vertės, perforatoriaus „MAKITA HR 2470“ 700 Lt vertės, elektrinio pjūklo „MAKITA 18Kw“ 400 Lt vertės, siauropjūklio „MAKITA 4327“ 250 Lt vertės, staklinio disko „1051AA 1200W D184“ 199,20 Lt vertės, staklinio medžio pjovimo disko „KPMC0802/2190“ 157 Lt vertės vagystės pagal BK 178 str. 2 d. išteisinti neįrodžius kaltinamųjų dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 2 p.) ir šioje dalyje ieškinys dėl 1825,20 Lt / 528,61 EUR turtinės žalos atmestas.

Priteista UAB (duomenys neskelbtini) solidariai iš kaltinamųjų Š. U., A. G. ir V. G. 2483,78 EUR žalos atlyginimo, o likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Priteista iš Š. U. Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1118,10 EUR ekstradicijos išlaidų.

Priteista iš Š. U. valstybei 81,09 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. U., A. G. ir V. G. nuteisti už tai, kad 2013 m. spalio 31 d. apie 20.40 val., iš automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Jonavoje, iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupėje, V. G. stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų daryti nusikaltimą, A. G. išlaužus aikštelės vartų spyną, o Š. U. panaudojus įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – J. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 12000 litų vertės, kuriuo pagal panaudos sutartį naudojosi UAB (duomenys neskelbtini), tuo padarė UAB (duomenys neskelbtini) bendrą 12000 litų turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d.

Skunde taip pat teigiama, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiajam yra iš dalies atlyginta, t.y. už grąžintas pavogto automobilio detales UAB (duomenys neskelbtini) gavo 3424,00 Lt. V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis bei jų veiksmus padarant nusikaltimą, detalizuodamas kiekvieno bendrininko, taip pat ir savo veiksmus ir taip prisidėjo prie tiesos nustatymo byloje. Neanalizuojant paminėtų lengvinančių aplinkybių buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos ir BK 54 str. Teismas taip pat neatsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę. Pažymima, kad V. G. yra II grupės invalidas, o dėl pablogėjusios sveikatos būklės jam reikalinga pakartotinė širdies operacija, dėl ko paskirta griežta ir ilga laisvės atėmimo bausmė neigiamai gali paveikti jo sveikatos būklę.

Skunde nesutinkama su teismo išvada, kad V. G. per trumpą laiką padarė du nusikaltimus ir ši aplinkybė įrodo, kad nusikaltimų padarymas yra ne atsitiktinis atvejis, o sąmoningas siekis. Teigia, jog reikia atsižvelgti ir į kitas svarbias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė būdamas jauno amžiaus, teistumas išnykęs, padarė vieną nusikalstamą veiką nuosavybei įtakotas sunkios turtinės padėties, nebuvo nusikaltimo iniciatorius, jo kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis, jo atsakomybę lengvina aplinkybė, kad padėjo atskleisti nusikalstamą veiką, gailisi dėl savo veiksmų, žala civiliniam ieškovui iš dalies atlyginta.

Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su automobilio „Ford Mondeo“, registruoto E. G. vardu, konfiskavimu. Nurodoma, jog teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad ši transporto priemonė yra įgyta nuteistojo sutuoktinės jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra nuteistajam nei lėšomis, nei darbu neprisidedant prie šio turto įgijimo. Teismas privalėjo aiškintis ar A. G. sutuoktinė žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Apie tai, kad A. G. ketina daryti nusikaltimą jo sutuoktinė nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nuteistasis tokią informaciją nuo jos slėpė. Be to, tai, kad A. G. automobiliu pavežė S. U. iki nusikaltimo vietos, kad vėliau šiuo automobiliu nuvežė jį ir V. G. pavogto automobilio ardyti, nėra ir negali būti pagrindu konstatuoti, kad šis automobilis buvo priemonė nusikaltimui padaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką nurodo, kad nusikaltimo padarymo įrankiu laikomas toks turtas, be kurio nusikaltimo padarymas taptų neįmanomas arba labai pasunkėtų, todėl manoma, kad pats bendrininku pavėžėjimas šiuo automobiliu teismo nepagrįstai pripažintas nusikaltimo įrankiu.

Teismo posėdyje nuteistieji V. G. ir A. G., jų gynėja advokatė Neringa Grubliauskiene prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, Š. U. gynėja advokatė Ramutė Budrytė prašė Š. U. apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

N. Š. U., V. G., A. G. apeliaciniai skundai atmetami.

Apygardos teismas, laikydamasis BPK 320 str. 3 d. apibrėžtų apeliacinio proceso ribų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kadangi apeliaciniuose skunduose keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, o A. G. apeliaciniame skunde ir automobilio „Ford Mondeo“ konfiskavimo klausimas, aukštesnysis teismas dėl nuosprendžio motyvų, susijusių su Š. U., V. G. ir A. G. nuteisimu pagal BK 178 str. 2 d., plačiau nepasisako ir jų nevertina.

Pažymima, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šiame straipsnyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d., 2 d.). Be to, parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį būtina vadovautis BK 41 str. įtvirtinta bausmės paskirtimi.

Dėl Š. U. apeliacinio skundo.

Jonavos rajono apylinkės teismas, skirdamas bausmę Š. U. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat įvertino, jog Š. U. teisiamas ne pirmą kartą, apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Š. U. administracine tvarka baustas, Jonavos r. PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas, būdamas laisvėje niekur nedirbo, nusikaltimą padarė praėjus trumpam laikui po realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apygardos teismas konstatuoja, kad atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam Š. U. parinko teisingą bausmę. Paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 str. 2 d. yra artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ją mažinti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde minimi motyvai, jog Š. U. yra jauno amžiaus ir būdamas laisvėje galėtų po truputį atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam, įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, negali būti vertinami kaip esminiai, kurie leistų skirti kitą bausmės rūšį ar švelninti paskistąją ir laikyti, jog bausmė jam buvo paskirta nepagrįstai, neteisingai ir neteisėtai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat mano, jog teismas galėjo taikyti 64¹ str. nuostatas. Pažymima, jog BK 64¹ str. nustatyta, kad, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (1 dalis), taip pat tai, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (2 dalis). Šių BK 64¹ str. nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju teismas negalėjo taikyti BK 64¹ str., kadangi byla nebuvo nagrinėjama nei pagreitinto proceso tvarka, nei buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, nei baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Dėl V. G. apeliacinio skundo.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba sumažinti skirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti. Pažymima, jog Jonavos rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę V. G. vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat įvertino, jog kad jis teisiamas ne pirmą kartą, ankstesni teistumai už analogiškas nusikalstamas veikas išnykę, tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. buvo teistas Jonavos rajono apylinkės teismo už nusikaltimą, padarytą 2013 m. spalio 26 d., o 2013 m. spalio 31 d. padarė apysunkį nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų, administracine tvarka baustas, jog V. G. nustatytas 50 procentų darbingumo lygis iki 2015-03-04. Apygardos teismas konstatuoja, kad atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam V. G. parinko teisingą bausmę. Paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 str. 2 d. yra artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ją mažinti pagrindo nėra. Teismas taip pat teisingai paskirtą bausmę subendrino su Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą 3 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog BK 75 str. numato galimybę atidėti bausmės vykdymą. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai neesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t.y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 str., 54 str.), bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju konstatuojama, jog nepaisant to, kad yra formalus pagrindas taikyti V. G. bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau nėra nustatyta materialaus pagrindo. V. G. yra teistas 3 kartus. Jonavos rajono apylinkės teismo 2009-12-18 ir 2011-05-06 nuosprendžiais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme (1 m. 6 mėn. bei 10 mėn.), tačiau pritaikius BK 92 str. bausmių vykdymas buvo atidėtas. Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-11-19 nuosprendžiu nuteistas 60 parų arešto bausme. Taigi konstatuojama, kad atidėjus bausmių vykdymą V. G. išvadų nepadarė, savo elgesio nekoregavo ir vėl nusikalto. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju atidėjus bausmės vykdymą nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis akcentuoja, jog turi rimtų sveikatos problemų. Nurodo, kad dėl širdies sutrikimų jam nustatytas II grupės invalidumas, t.y. jo darbingumas yra tik 50 proc. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje savo baigiamojoje kalboje nurodė, kad šiuo metu jo sveikatos būklė yra pablogėjusi, ketina važiuoti į ligoninę. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad nurodytos sveikatos problemos negali būti pagrindu skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę ar atidėti bausmės vykdymą. Nuteistasis, kuris turi sveikatos problemų, gali gydytis laisvės atėmimo vietų ligoninėje, kurioje nuteistieji gauna kvalifikuotą medicininę pagalbą.

Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad žala nukentėjusiajam yra iš dalies atlyginta, t.y. už grąžintas pavogto automobilio detales UAB (duomenys neskelbtini) gavo 3424,00 Lt. V. G. ikiteisminio tyrimo pareigūnams padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, joje dalyvavusius asmenis. Neanalizuojant paminėtų lengvinančių aplinkybių buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d. įtvirtintos įrodymų vertinimo nuostatos. Su tokiais nuteistojo argumentais aukštesnysis teismas nesutinka. Pažymima, kad pavogto automobilio detalės buvo grąžintos už kurias UAB (duomenys neskelbtini) gavo 3424,00 Lt ne V. G. iniciatyva. Tuo tarpu pats nuteistasis savo noru žalos neatlygino, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nenustatė BK 59 str. 1 d. 3 p. numatytos lengvinančios aplinkybės. Pagrindo nustatyti BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą lengvinančią aplinkybę taip pat nebuvo. V. G. kaltu prisipažino tik iš dalies, todėl pagrįstai pirmos instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Vien tai, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino ne taip kaip to norėjo nuteistasis, savaime BPK 20 str. 5 d. nuostatų nepažeidžia.

Aukštesnysis teismas atmeta aplinkybę, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė įtakotas sunkios turtinės padėties. Teismų praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, yra aplinkybė, apibūdinanti ne tik objektyvias nusikalstamos veikos padarymo prielaidas, bet ir jos subjektą. Tai reiškia, kad kaltininkui susidėjo tokios gyvenimo aplinkybės, kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesį, t. y., vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis, jis taip įvertina konkrečią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520/2012, 2K-60/2014). Pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija.

V. G. padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurios tikslas – neteisėtai materialiai pasipelnyti. Tokia veika nebuvo pirma V. G. gyvenime, prieš tai jis jau buvo teistas už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą. Vien sunkios V. G. gyvenimo sąlygos automatiškai negali pateisinti sprendimo dėl nusikalstamo elgesio ir tapti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys buvo tapęs jo gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi pasipelnyti. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nusikalstamos veikos metu gaudavo invalidumo pašalpą, kuri nors ir nedidelė, tačiau sudarė bent minimalias galimybes pragyventi, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jis neturėjo kitos išeities kaip tik nusikalstama veika.

Dėl A. G. apeliacinio skundo.

Jonavos rajono apylinkės teismas skirdamas bausmę A. G. vadovavosi taip pat bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Taip pat įvertino, jog jis teisiamas ne pirmą kartą, šį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus labai trumpam laikui po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, padarė apysunkį nusikaltimą, siekdamas savanaudiškų tikslų. Yra susituokęs, turi du nepilnamečius vaikus, tačiau būdamas laisvėje niekur nedirbo. Apygardos teismas konstatuoja, kad atsižvelgdamas į BK 54 str. 2 d. numatytus bausmės skyrimo pagrindus, apylinkės teismas nuteistajam A. G. parinko teisingą bausmę. Paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė pagal BK 178 str. 2 d. yra artima BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui, todėl, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ją mažinti pagrindo nėra.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad vien dėl to, jog nuteistasis nepripažino įrankių vagystės, bylos nagrinėjimas atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą buvo negalimas, kas neleido sumažinti paskirtos bausmės vienu trečdaliu. Nuteistasis mano, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustačius vagystės fakto, būtų kitokia kaltinimo apimtis, t.y. nebūtų inkriminuota šių įrankių vagystė, kas reiškia, kad A. G. nebūtų kliūtis pilnai pripažinti kaltės ir prašyti teismo bylą nagrinėti atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir tuo pagrindu tikėtis vienu trečdaliu mažesnės bausmės. Todėl manoma, kad teismas turėjo pagrindą vadovaujantis BK 54 str. 3 d., bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, paskirti atitinkamai trečdaliu mažesnę bausmę. Tokiems nuteistojo apeliacinio skundo argumentams aukštesnysis teismas nepritaria. Pažymima, jog BK 54 str. 3 d. taikymas tai išimtis iš BK 54 str. 1 d. įtvirtintos taisyklės. Pagal teismų praktiką BK 54 str. 3 d. nuostatos taikomos tuo atveju, jeigu nustatomos aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-588/2010, 2K-625/2010 ir kt.). Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad paskirta bausmė yra adekvati padarytos veikos pavojingumui ir nuteistojo asmenybei, todėl nėra pagrindo taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatų.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad A. G. nusikalstamą veiką padarė dėl labai sunkios turtinės padėties, kadangi susiklostė tokios objektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui. Pažymima, kad nuteistasis yra darbingo amžiaus, tačiau iš jo ankstesnių teistumų, kurie yra susiję su turtinio pobūdžio nusikalstamomis veikomis, matyti, kad nuteistasis pasipelnyti siekia atlikdamas nusikalstamas veikas ir nebando užsidirbti teisėtu būdu, nes būdamas laisvėje niekur nedirbo. Kuomet gali būti laikoma, kad nusikalstama veika yra padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties plačiau pasisakyta motyvuose dėl V. G. apeliacinio skundo, todėl teismas jų nebekartoja.

A. G. apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su automobilio „Ford Mondeo“, registruoto E. G. vardu, konfiskavimu. Tačiau konstatuojama, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai nusprendė konfiskuoti automobilį „Ford Mondeo“. Pagal BK 72 str. 2 d. nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šioje byloje konfiskuotas nusikalstamų veikų įrankis – automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis A. G. sutuoktiniai E. G.. Nusikaltimo padarymo įrankis – daiktas ar priemonė, kuriuos kaltininkas tiesiogiai naudoja darydamas nusikalstamą veiką. Apelianto nurodoma aplinkybė, jog transporto priemonė buvo įgyta nuteistojo sutuoktinės jam atliekant realią laisvės atėmimo bausmę, tai yra nuteistajam nei lėšomis, nei darbu neprisidedant prie šio turto įgijimo, o apie tai, kad A. G. ketina daryti nusikaltimą jo sutuoktinė nežinojo ir negalėjo žinoti, nes nuteistasis tokią informaciją nuo jos slėpė, nėra esminė. Aukštesnysis teismas pritaria pirmos instancijos teismo motyvams, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 str. 3 d. 1 p. ar 4 d., todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (kasacinės bylos Nr. 2K-336/2008, 2K-237/2011).

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad nuteistasis A. G. kartu su Š. U. ir V. G., turėdami tikslą, pagrobti svetimą turtą – J. P. priklausantį automobilį „Mercedes Benz 308“ ir jį išardžius parduoti dalimis, pasinaudojo A. G. sutuoktiniai E. G. priklausančiu automobiliu „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Š. U., A. G. ir V. G. nurodytu automobiliu vyko į nusikaltimo padarymo vietą, po to vyko pas V. K. į sodybą paslėpti automobilį, su šiuo automobiliu jie pasitiko ir rodė kelią K. D., kuris atvyko išvežti pavogto automobilio kėbulą, A. G. vežė Š. U. ir V. G. ardyti pavogtą automobilį, bei šiuo automobiliu atvežė įrankius, skirtus pavogto automobilio ardymui. Taigi akivaizdu, kad be transporto priemonės panaudojimo visų aukščiau nurodytų veiksmų atlikimas būtų neįmanomas. Vadinasi, pirmos instancijos teismas pagrįstai automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino nusikaltimo padarymo įrankiu ir jį konfiskavo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Š. U., išlaidas iki 2015 m. kovo 24 d. sudaro 17,37 EUR dydžio advokato užmokestis. BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojamą teisę gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo Š. U. nepriteistinos.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog skundžiamas Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 gruodžio 5 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti, nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais, nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų Š. U., V. G., A. G. apeliacinius skundus atmesti.