Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-2834-565/2014 pagal ieškovo M. S. ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Baltic Express“, R. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia 2010-02-09 SIA ,,Baltic express LV“ 80 dalių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų BUAB ,,Baltic Express“ ir R. B. ir taikyti restituciją, arba priteisti iš atsakovo R. B. atsakovo BUAB ,,Baltic Express“ naudai 790 978 Lt. Nurodė, kad 2010-02-09 atsakovas BUAB ,,Baltic Express“ pardavė atsakovui R. B. 80 SIA ,,Baltic express LV“ dalių už 800 latų, t. y. už nominalią dalių vertę. Pagal verslo praktikoje naudojamą formulę įmonės dalių (akcijų) rinkos vertė lygi 4 – 6 metų įmonės grynajam pelnui. SIA ,,Baltic express LV“ 2008 m. uždirbo 144 000 Eur grynojo pelno, įmonės pelnas per 4 metus būtų 576 000 Eur. Parduotos 80 dalių sudaro 40 procentų SIA ,,Baltic express LV“ dalių, todėl parduotų dalių rinkos vertė yra 230 400 Eur arba 794 880 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 6 d. nutartimi atsakovui BUAB ,,Baltix Express“ buvo iškelta bankroto byla. Atsakovas BUAB ,,Baltic Express“, parduodamas jam priklausančias dalis už žymiai mažesnę kainą nei šių dalių rinkos vertė, pažeidė atsakovo kreditorių ir ieškovo, kaip atsakovo kreditoriaus, interesus, nes sumažino galimybes kreditoriams patenkinti jų kreditorinius reikalavimus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo M. S. valstybės naudai 415 Lt bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodė, kad sprendimui įsiteisėjus, panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, taikytos atsakovui R. B. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad 2004-06-28 buvo įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė ,,Baltic express LV“, 2004-06-28 įmonės dalyviais buvo atsakovas R. B., kuris turėjo 20 dalių po 10 latų, atsakovas BUAB ,,Baltic express LT“, kuris turėjo 70 dalių po 10 Lt, M. P., kuris turėjo 40 dalių po 10 latų ir Estijos įmonė ,,Baltix Express“, kuri turėjo 70 dalių po 10 latų. 2009-07-21 įmonės ,,Baltic express LV“ dalyviai buvo atsakovas R. B., kuris turėjo 80 dalių po 10 latų, atsakovas BUAB ,,Baltic express LT“, kuris turėjo 80 dalių po 10 Lt, ir M. P., kuris turėjo 40 dalių po 10 latų. 2010-02-09 tarp atsakovų BUAB ,,Baltic express LT“ ir R. B. buvo sudaryta SIA ,,Baltic express LV“ dalių pirkimo sutartis, pagal kurią atsakovas R. B. už 800 latų nupirko iš atsakovo BUAB ,,Baltic express LT“ 80 SIA ,,Baltic express LV“ dalių. Vilniaus apygardos teismas 2010-06-08 nutartimi atsakovui BUAB ,,Baltic express LT“ iškėlė bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismo 2010-12-21 nutartimi ieškovas yra įtrauktas į BUAB ,,Baltic express LT“ kreditorių sąrašą. Ieškovas 2010-02-09 SIA ,,Baltic express LV“ dalių pirkimo sutartį ginčija CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovas teigia, kad 2010-02-09 dalių pirkimo sutartis pažeidžia atsakovo BUAB ,,Baltic express LT“ kreditorių teises, nes sutarties sudarymo metu atsakovas buvo faktiškai nemokus, o dalys buvo parduotos už žymiai mažesnę kainą, nei šių dalių rinkos vertė, taip atsakovas BUAB ,,Baltic express LT“ neteko turto, kuris galėjo būti skirtas kreditorių reikalavimams patenkinti. Teismo teigimu, tai, kad atsakovas BUAB ,,Baltic express LT“ 2010-02-09 dalių pirkimo sutarties sudarymo metu buvo faktiškai nemokus, patvirtina ieškovo, kuris ėjo atsakovo direktoriaus pareigas, paaiškinimai, aplinkybė, kad bankroto byla atsakovui BUAB ,,Baltic express LT“ buvo iškelta 2010-06-08 nutartimi, t. y. praėjus tik keturiems mėnesiams po dalių pirkimo sutarties sudarymo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 80 SIA ,,Baltic express LV“ dalių rinkos vertė buvo 790 978 Lt, ši vertė nustatyta pagal SIA ,,Baltic express LV“ būsimą grynąjį pelną per 4 metus, skaičiuojant pagal 2008 metais buvusį grynąjį pelną. SIA ,,Baltic express LV” dalių rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akte nustatyta, kad SIA ,,Baltic express LV“ 40 procentų akcijų (dalių) rinkos vertė 2010-02-09 yra 478 000 Lt. Dalių rinkos vertė buvo nustatyta pajamų metodo diskontuotų pinigų srautų būdu. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo atsakovui R. B. parduotų 80 SIA ,,Baltic express LV“ dalių vertinti diskontuotų pinigų srautų skaičiavimo būdu ar kitu būdu, kuris yra pagrįstas įmonės veiklos tęstinumu ir įmonės veiklos pajamų augimu, kadangi SIA ,,Baltic express LV“ veikla buvo pagrįsta atsakovo R. B. ir keleto darbuotojų veikla, asmenine iniciatyva ir kontaktais, o SIA ,,Baltic express LV“ veiklos tęstinumas priklausė nuo dalyvių susitarimo parduoti atsakovui R. B. SIA ,,Baltic Express LV“ dalis realizavimo. Ekspertizės akte SIA ,,Baltic express LV“ dalių vertė nustatyta ir lyginamuoju metodu ir yra 479 000 Lt, tačiau teismo teigimu, ekspertizės akte nėra duomenų, ar lyginamos įmonės yra panašios į SIA ,,Baltic express LV“ atsižvelgiant į aukščiau nurodytus SIA ,,Baltic express LV“ veiklos ypatumus, nesant tokių duomenų, nėra pagrindo vadovautis lyginamuoju metodu. Teismas nurodė, kad ta aplinkybė, kad 2010-10-15 vieninteliu SIA ,,Baltic express LV“ dalyviu tapo P. C., nesudaro pagrindo atmesti atsakovo R. B. paaiškinimų apie susitarimą supirkti visas SIA ,,Baltic express LV“ dalis, taip pat nepaneigia nurodytų aplinkybių apie SIA ,,Baltic express LV“ veiklos priklausomumą nuo dalyvių bei darbuotojų asmeninės iniciatyvos. Atsakovas R. B. paaiškino, kad jo pasitraukimas iš SIA ,,Baltic express LV“ dalyvių buvo laikinas, nulemtas asmeninių aplinkybių. Teismo teigimu, iš Latvijos Respublikos įmonių registro 2012-03-20 pažymos matyti, kad 2012-03-08 atsakovas R. B. vėl tapo SIA ,,Baltic express LV“ dalyviu. Atsakovas R. B. paaiškino, kad kiti SIA ,,Baltic express LV“ dalyviai P. C. ir V. G. yra asmenys, betarpiškai dalyvaujantys SIA ,,Baltic express LV“ veikloje. Teismas konstatavo, kad nesant pagrindo vadovautis ekspertizės akte nustatyta 40 SIA ,,Baltic express LV“ dalių verte (CPK 218 str.) ar ieškovo nurodyta verte, apskaičiuota pagal būsimą SIA ,,Baltic express LV“ pelną, nesant nurodytų kitų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų apie kitokią 40 SIA ,,Baltic express LV“ dalių vertę, nėra pagrindo pripažinti, kad šios dalys 2010-02-09 dalių pirkimo sutartimi buvo parduotos už žymiai mažesnę kainą, todėl nėra nustatyta viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų, t.y. kreditoriaus teisių pažeidimas. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovas taip pat yra praleidęs CK 6.66 str. 3 d. nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, tačiau atsakovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos neprašė taikyti ieškinio senaties, kadangi ieškinio senaties terminas taikytinas tik ginčo šalies reikalavimu (CK 1.126 str. 1 d.), nesant tokio reikalavimo, nėra pagrindo atmesti ieškinio ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.131 str. 1 d.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas M. S. kreipėsi į teismą su apeliaciniu skundu, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Taip pat ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti posėdyje ekspertę A. K., priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai kvalifikuoto eksperto išvadas dėl turto rinkos vertės nustatymo paneigė remdamasis vien tik suinteresuoto asmens – atsakovo R. B. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu. Nors atsakovas R. B. teigė, kad SIA ,,Baltic Express“ veikla priklauso išimtinai nuo jo veiklos ir sprendimų, tačiau pagal byloje esančius duomenis akivaizdu, kad atsakovas R. B. 2010-10-15 pardavė visas jam priklausančias dalis P. C. ir daugiau nei pusantrų metų nebuvo SIA ,,Baltic Express LV“ dalyviu. Tai patvirtina, kad išimtinai nuo R. B. turimų dalių įmonės veiklos tęstinumas nepriklausė. Taigi nors byloje buvo akivaizdžiai atsakovo paaiškinimams prieštaraujančių įrodymų, teismas šių įrodymų objektyvaus turinio ir atsakovo teorinių teiginių apie tai, jog įmonės veikla priklausė išimtinai nuo jo veiklos ir kontaktų, nesulygino. Teismas vien suinteresuoto asmens žodinių paaiškinimų, nepagrįstų jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir netgi jiems akivaizdžiai prieštaraujančių, pagrindu nepagrįstai atmetė teismo ekspertizės išvados teiginius apie turto rinkos vertę bei jai nustatyti taikytus metodus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.

2. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad byloje nebuvo pagrindo taikyti ieškinio senatį, kadangi bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovai nereiškė tokio reikalavimo, o ieškinio senatis taikoma tik esant atitinkamam šalies prašymui. Tačiau ieškovas nesutinka su teismo pozicija, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas ar nėra atnaujintas. Ieškovas teikdamas ieškinį veikė kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, prašęs priteisti kompensacijos sumą bankrutuojančios įmonės naudai, o ne asmeniškai sau. Atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti teismo 2010-12-21 nutartimi ir tik nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovas galėjo pareikšti ieškinį, dėl to nepraleido vienerių metų termino, taikomo nuo bankroto bylos iškėlimo dienos.

3. Skundžiamas teismo sprendimas iš esmės pagrįstas ekspertizės akto ginčijimu, ekspertė nebuvo apklausta bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo sprendžiamas pakartotinės ar papildomos ekspertizės atlikimo klausimas, todėl atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo argumentus, ekspertės apklausa ir nagrinėjimas iš esmės yra būtini.

Atsakovas BUAB ,,Baltic Express“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo procesinį sprendimą dėl apeliacinio skundo priimti teismo nuožiūra.

Atsakovas R. B. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1. Eksperto išvada teismui nėra privaloma, tad įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, teismas gali nesutikti su eksperto išvada, tačiau motyvuotai turi dėl to pasisakyti, ką teismas šiuo atveju ir padarė.

2. CK ieškinio senaties termino pradžią sieja su sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas, apie neva savo teisės pažeidimą, sužinojo, sudaręs ginčijamą sandorį, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad ieškinio senaties terminas prasidėjo kitą dieną po ginčijamo sandorio sudarymo dienos.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

CPK 320 straipsnio 1 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą, neatsižvelgiant į apeliacinio skundo ribas, ex officio patikrinti, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 str.). Šis įstatymo imperatyvas sukuria bylą nagrinėjančiam teismui pareigą, nustačius tikėtiną teisinę sprendimo įtaką ne tik bylos dalyviams, bet ir kitiems asmenims, imtis priemonių įtraukti juos į prasidėjusį procesą. CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatyminės sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys yra atskleistas kasacinio teismo praktikoje. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-159-2007). Dėl to aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010; 2013 m. sausio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013; kt.).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo įtraukiamas į teismo procesą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, tuo atveju, kai, atsižvelgiant į to asmens ir vienos iš šalių materialiojo teisinio santykio pobūdį, procesas gali paveikti, nors ir netiesiogiai, to asmens materialiąsias subjektines teises ir pareigas. Kadangi trečiąjį asmenį tam tikras materialusis teisinis santykis sieja tik su viena iš šalių, tai jis dalyvauja procese su ta šalimi. Pagrindinis trečiojo asmens dalyvavimo procese tikslas – padėti šaliai, su kuria jis dalyvauja, laimėti bylą ir taip išvengti savo materialiosios teisinės padėties pablogėjimo. Taigi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, dalyvavimą procese gali pagrįsti tik atitinkamas jo ir vienos iš proceso šalių materialusis teisinis santykis ir teisinis procesinis suinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2011). Tam, jog asmuo galėtų įstoti į bylą kaip trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, būtinas pakankamas (glaudus) nagrinėjamos bylos teisinis ryšys su trečiojo asmens materialiosiomis teisėmis ir pareigomis. Šis ryšys nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju teismui įvertinus susiklosčiusius teisinius santykius ir faktines bylos aplinkybes, kurių gali būti įvairiausių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010). Tai, ar atitinkami asmenys turi pakankamą materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir turi dalyvauti byloje, spręstina pagal konkrečias toje byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju ieškovas M. S., vadovaudamasis CK 6.66 straipsniu, prašo pripažinti negaliojančia 2010-02-09 SIA ,,Baltic express LV“ 80 dalių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų BUAB ,,Baltic Express“ ir R. B. ir taikyti restituciją, arba priteisti iš atsakovo R. B. atsakovo BUAB ,,Baltic Express“ naudai 790 978 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, jog actio Pauliana instituto pagrindinė paskirtis ir tikslas yra kompensacinis. Tokiu būdu sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio teisės instituto tikslas, o tik priemonė atstatyti skolininko pažeistą mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį (atstatyti finansines galimybes). Sandorį pripažinus niekiniu ir negaliojančiu, turėtų būti taikoma restitucija (CK 1.80 str.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taikant restituciją, įprastai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo, tačiau bendrosios restitucijos taisyklės nustato teismui teisę išimtiniais atvejais keisti restitucijos būdą ir netgi iš viso jos netaikyti, jeigu pagal susiklosčiusią teisinę situaciją niekinio sandorio konstatavimo metu šalių grąžinimas į ankstesnę padėtį prieštarautų viešajam interesui, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 6.145, 6.146 str.). Dėl to restitucijos klausimą sprendžiantis teismas, vertindamas niekinio sandorio padarinius, turi tirti sutarties vykdymo eigą, specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo, kitas reikšmingas aplinkybes ir parinkti restitucijos būdą arba, esant išskirtinėms aplinkybėms, jos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009; 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Toks restitucijos taikymo reglamentavimas suponuoja išvadą, kad teismo, pripažinusio sandorį negaliojančiu ir taikančio restituciją, nesaisto šalių pageidavimas dėl restitucijos būdo, nes taikyti restituciją pinigais teismas gali tik konstatavęs išimtines faktines aplinkybes, pvz., kad pripažinto negaliojančiu sandorio dalykas yra žuvęs, labai pasikeitė jo būklė, jis perleistas sąžiningiems tretiesiems asmenims ir pan. Pažymėtina, jog restitucija taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme numatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas R. B. visas jam priklausančias SIA ,,Baltic express LV“ dalis (akcijas) 2010-10-15 pardavė P. C. (t. 2, b. l. 2-14). Nagrinėjamoje byloje tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta pripažinti negaliojančia 2010-02-09 SIA ,,Baltic express LV“ 80 dalių pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovų BUAB ,,Baltic Express“ ir R. B. ir taikyti restituciją klasikiniu būdu, t y. negaliojančio sandorio šalis grąžinant į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo, toks teismo sprendimas turėtų įtaką P. C. materialiosioms teisėms ir pareigoms. Taigi šio ginčo atveju egzistuoja pakankamas (glaudus) teisinis ryšys tarp nagrinėjamos bylos ir P. C. materialiųjų teisių ir pareigų bei šio asmens teisinio procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgdama į susiklosčiusią faktinę proceso šalių situaciją, ieškinio pagrindą bei dalyką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neįtraukęs į bylą dalyvaujančiu asmeniu P. C. padarė absoliutų procesinės teisės normos pažeidimą (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Šio pirmosios instancijos teismo procesinės teisės normos pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti, todėl skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 1 p.).

Nusprendus, kad yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teisėjų kolegija nepasisako.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą pateikė ir atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.), ir byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, nėra pagrindo skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl šios priežasties šalių prašymai dėl žodinio bylos nagrinėjimo netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

TeisėjaiDanutė GasiūnienėKonstantinas Gurinas Kazys Kailiūnas