Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nutarimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Snieguolė Bielskienė, sekretoriaujant Jūratei Gritienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. E.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. E., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), vadovu, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. D. E. 2019 m. rugsėjo mėn. 21 d. 8 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Įmonė) vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, kadangi leido Įmonėje nuo 2019-09-21 dirbti santechnikui Ukrainos Respublikos piliečiui S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir nuo 2019-09-28 iki 2020-02-03 suvirintojui Baltarusijos Respublikos piliečiui A. Y., gim. (duomenys neskelbtini) m., neturint leidimo gyventi ar kito dokumento suteikiančio teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje (S. D. turėjo leidimą laikinai gyventi, o A. Y. nacionalinę vizą, išduotus tarpininkaujant kitai įmonei), tuo pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies nuostatas bei negavus Užimtumo tarnybos išduoto leidimo dirbti (S. D. turi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikoje darbo rinkos poreikiams išduotą tarpininkaujant kitai įmonei, A. Y. profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti), tuo pažeidžiant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas.

2. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. E. neįvykdė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyto imperatyvaus nurodymo pranešti Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečių S. D. ir A. Y. įdarbinimą Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka (tuo pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus). Tokiais veiksmais (neveikimu) D. E. padarė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais D. E. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

3. Teismo posėdžio metu D. E. paaiškino, kad S. D. ir A. Y. jis pažįsta virš dviejų metų, nes tiek laiko jie dirba pas jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius jiems nesumokėjo atlyginimų, jie liko be pinigų ir jis pasiėmė juos dirbti pas save. Jie kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl nesumokėtų atlyginimų ir kol atėjo sprendimas iš darbo ginčų komisijos prasidėjo karantinas. Teismui pateikė dokumentą, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo Ukrainos pilietis. Dėl darbuotojų perkėlimo jis kreipėsi į migraciją, bet atėjo karantinas, ambasados nedirbo. Su darbo inspektoriumi pradėjo bendrauti prieš mėnesį. Darbo inspekcija tikrinti nebuvo atvykusi. Dėl pažeidimų jie gavo informaciją iš Migracijos. Tikėjosi, kad priduos vizas, kai baigsis karantinas. Kai turi leidimą gyventi, turi ir darbo vizą. Negalvojo, kad reikia perkelti darbuotojus iš vienos įmonės į kitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nesutiko perkelti darbuotojų, nes jie jį padavė į teismą. S. D. jau dirba pas jį su biometriniu pasu, o A. Y. negauna Šengeno vizos. D. E. labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Kitiems darbuotojams sutvarkyti dokumentai. Dabar bendrauja su darbo inspekcija.

4. Iš 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VDI Vilniaus skyrius gavo Migracijos departamento prie LR VRM raštą. Jame informuojama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba trečiųjų šalių piliečiai S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., turintis leidimą laikinai gyventi, išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)a“ pagrindu, ir A. Y., gim. (duomenys neskelbtini) m., turintis nacionalinę vizą, kuri išduota darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 22 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Taigi konstatuotina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įdarbinusi minėtus asmenis su dokumentais, kurie buvo išduoti tarpininkaujant kitai įmonei, pažeidė minėto straipsnio nuostatas. Tyrimo metu nustatyta, kad S. D. turi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikoje darbo rinkos poreikiams (santechniko pareigybė), tačiau sprendimas išduotas tarpininkaujant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip informavo Užimtumo tarnyba, sprendimas užsieniečiui suteikia teisę dirbti tik pas tą darbdavį, kuris nurodytas sprendime. A. Y. profesija įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą, todėl jis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Konstatuotina, kad S. D. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavęs Užimtumo tarnybos leidimo dirbti arba sprendimo dėl darbo atitikties darbo rinkos poreikiams, tuo pažeidžiant LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 dalies nuostatas. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neįvykdė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 7 dalyje nustatyto imperatyvaus nurodymo pranešti Užimtumo tarnybai apie trečiosios šalies piliečių S. D. ir A. Y. įdarbinimą, tuo pažeidžiant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401 /EV-281 /V-395 „Dėl informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo“ tvarkos aprašo 4 ir 7 punktų reikalavimus. Šiais savo veiksmais (neveikimu) UAB "(duomenys neskelbtini)" vadovas D. E. pažeidė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas (b. l. 4)

5. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos kontrolės skyriaus rašto Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacijos nustatyta, kad vadovaudamiesi Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. gruodžio 18 d. susitarimo „Dėl bendradarbiavimo užsieniečių nelegalaus darbo ir neteisėto buvimo ar gyvenimo prevencijos ir kontrolės srityje“ 6 punktu, informuoja, kad Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - Migracijos departamentas), atlikdamas savo funkcijas, nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ registruotoje buveinėje: (duomenys neskelbtini), yra įdarbinti ir šiuo metu dirba užsieniečiai: Ukrainos pilietis S. D., gim. (duomenys neskelbtini), turintis leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu; Baltarusijos Respublikos pilietis A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), turintis nacionalinę vizą, išduotą darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagrindu (b. l. 6).

6. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 4 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pranešimo nustatyta, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Užimtumo tarnyba), išnagrinėjusi prašymą informuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” dėl leidimo dirbti Ukrainos piliečiui S. D. nesikreipė, tačiau Ukrainos pilietis S. D. turi sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019-08-07 iki 2021-08-06 dirbti santechniku. Užimtumo tarnyba papildomai informuoja, kad leidimas dirbti arba sprendimas užsieniečiui suteikia teisę dirbti tik pas tą darbdavį, kuris nurodytas leidime arbe sprendime (b. l. 7).

7. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2020 m. liepos mėn. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius informuoja, kad Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimų (forma - LDU) apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius A. Y., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. D. , gim. (duomenys neskelbtini), nepateikė (b. l. 8).

8. Remiantis integracijos su VSDFV informacinės sistemos užklausos rezultatais, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ deklaravo, jog Įmonėje nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. dirba S. D. ir nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. – A. Y. (b. l. 9). S. D. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. rugpjūčio 1 d., o A. Y. – 2020 m. vasario 3 d. (b. l. 48-49).

9. Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymo dėl S. D. priėmimo į darbą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotam laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. įdarbino S. D. santechniko pareigoms (b. l. 11-13, 15).

10. S. D. 2019 m. rugpjūčio 7 d. išduotas leidimas laikinai gyventi. Leidimas galioja iki 2021 m. rugpjūčio 6 d. (b. l. 14).

11. Iš 2019 m. rugsėjo 26 d. Darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir Įsakymo dėl A. Y. priėmimo į darbą Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotam laikotarpiui nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. įdarbino A. Y. suvirintojo pareigoms (b. l. 16-18, 21).

12. A. Y. buvo išduota nacionalinė viza pagal profesijų sąrašą nuo 2019 m. kovo 28 d. iki 2020 m. kovo 26 d. (b. l. 19).

13. Remiantis VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo duomenimis, D. E. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2019 m. spalio 3 d. (b. l. 22-23).

14. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio žiniaraštis patvirtina, kad S. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. kovo mėnesio ir Y. A. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesio faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“(b. l. 24, 25-26, 27-28, 29-30, 31-32, 33-34, 35-36, 56).

15. Teismui pateiktas pranešimas S. D. ir antstolės D. P. patvarkymai patvirtina, kad S. D. ir A. Y. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją dėl jų atleidimo pripažinimo neteisėtu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kompensacijos bei atlyginimo priteisimo, įpareigojimo išmokėti atlyginimą su kompensacija (b. l. 50, 51, 52-55).

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

6. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

7. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

8. Ukrainos pilietis S. D. ir Baltarusijos pilietis A. Y. atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu apibrėžtus asmenis, t.y. jie nėra Europos Sąjungos piliečiai, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmenys, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve. Todėl įdarbinant šiuos asmenis privalu laikytis norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

9. Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus. To paties įstatymo 62 straipsnio 2² dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. D. turėjo leidimą laikinai gyvento, A. Y. nacionalinę vizą, išduotą tarpininkaujant kitai įmonei, t.y. UAB „(duomenys neskelbtini)“.

6. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės 62 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai teikia per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju, D. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, apie įdarbintus užsieniečius S. D. ir A. Y. Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai nepateikė ir tokiais savo veiksmais (neveikimu) padarė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą pažeidimą.

7. Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad D. E., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) ir vykdančiu darbdavio funkcijas, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, t.y. įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ trečiosios šalies piliečius Ukrainos pilietį S. D. ir Baltarusijos pilietį A. Y.. Minėti asmenys, t.y. S. D. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 21 d. iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. ir Y. A. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 28 d. iki 2020 m. vasario 3 d. faktiškai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neturėdami leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos. Kadangi užsieniečiai – trečiųjų šalių piliečiai S. D. ir A. Y. - buvo įdarbinti ir dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, neturėdami leidimų gyventi Lietuvoje ar nacionalinės vizos, sutinkamai su Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 64 straipsnio 1 dalimi, jų darbas šioje Įmonėje minėtu laikotarpiu laikomas nelegaliu darbu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad D. E. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

8. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Aiškinant ANK 34 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad šis straipsnis gali būti taikomas byloje nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019 ir kt.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018). Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).

9. D. E. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pobūdį – D. E. teismo posėdžio metu parodė, kad dėl darbuotojų S. D. ir A. Y. perkėlimo kreipėsi į migraciją, nes dėl šalyje paskelbto karantino ambasados nedirbo, tačiau teismui tai patvirtinančių dokumentų nepateikė; administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo minėtus darbuotojus pažinojo ilgą laiką kol jie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, padėjo jiems bylinėtis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio bei juos įdarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, žinojo, kad yra reikalingos vizos, tačiau tikėjosi, kad jas priduos kai baigsis karantinas; kaltės formą – pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia; į pažeidėjo asmenybę, jo finansinę ir šeimyninę padėtį – augina vieną nepilnametį vaiką, nors yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, tačiau jo gaunamos pajamos nėra didelės (apie 610 Eur per mėnesį neatskaičius mokesčių)(b. l. 56), prižiūri neįgalų tėvą (b. l. 58), administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskutinį kartą 2019 m. spalio 21 d. (b. l. 40-46). Už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą D. E. baustas nebuvo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. E. už padarytą nusižengimą yra skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, paskiriant minimalų jos dydį (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

10. D. E. teismo posėdžio metu prašė jo nebausti. Teismas sprendžia, kad taikyti ANK 34 straipsnio nuostatas ir skirti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta ANK atitinkamo straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti, nėra pagrindo, nes išimtinių aplinkybių, kurioms esant galima administracinės nuobaudos neskirti ar skirti jam švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatyta įstatyme, nenustatyta. Čia atkreiptinas dėmesys į tai, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį. Nagrinėjamu atveju D. E. nėra pateikęs nei rašytinio prašymo paskirtą baudą išdėstyti, nei visų reikiamų duomenų, kurie leistų įvertinti jo turtinę padėtį. Vis tik pažymėtina, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai gali būti sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, prašymus paduodant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635- 637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

pripažinti D. E. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui D. E., kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis). Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20113760142 ir įmokos kodą - 1001.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 654 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus.