Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Viktoro Preikšo ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir E. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 300 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant A. J. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 5 MGL dydžio.

E. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant E. G. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu E. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą 10 MGL dydžio.

Šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas M. P., tačiau jis nuosprendžio neskundžia.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. J. nuteista už tai, kad 2017 metų balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), iš E. G. įgijo žinomai suklastotą Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. H. vardu, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. H. vardu, Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. C. vardu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, kurie pagaminti ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, atspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda, juos laikė, gabeno ir, 2017 m. balandžio 30 d. (duomenys neskelbtini), degalinėje, šalia prekybos centro (duomenys neskelbtini) apie nusikalstamą veiką nežinančiam savo vyrui V. J. nurodydama perduoti M. P., šiuos žinomai netikrus dokumentus realizavo.E. G. nuteistas už tai, kad 2017 metų balandžio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) mokyklos, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo žinomai netikrus dokumentus: Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. H. vardu, Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. H. vardu, Latvijos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą J. C. vardu, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą A. K. vardu, kurie pagaminti ne pagal tokių dokumentų gamybos reikalavimus, atspausdinti termosublimaciniu spausdintuvu ir trafaretine spauda, ir ne vėliau kaip 2017 m. balandžio 30 d., savo gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), perduodamas juos A. J., šiuos netikrus dokumentus realizavoKauno apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį netenkino A. J. ir E. G. prašymų atleisti juos nuo atsakomybės pagal laidavimą. Teismas padarė išvadą, kad pagal BK 40 straipsnį atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą nusikaltę, jauni nesusiformavę žmonės, iš anksto neplanavę nusikalstamų veikų, o šiuo atveju nusikalstama veika buvo planuota, nusikalstamoje veikoje dalyvavo visa grandinė dalyvių. Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 40 straipsnio nuostatų. Apelianto nuomone, jis atitinka visas BK 40 straipsnyje numatytas sąlygas. Taip pat BK 40 straipsnio 3 dalies sąlygas atitinka ir laiduotoja, kuri yra jo sugyventinė. Ji turi didelį autoritetą, juos sieja glaudus ryšys. I. V. rūpinasi tiek juo, tiek jo sūnumi. Taip pat skunde nurodo, kad teismas svarstydamas bausmės skyrimo ar atleidimo nuo bausmės klausimą turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybe. Apelianto teigimu, jo vaidmuo nebuvo pirmaeilis ir iš anksto suplanuotas. Nusikalstamą veiką padarė norėdamas padėti pažįstamai, jokios naudos iš nusikalstamos veikos negavo. Jo asmenybė neleidžia daryti išvados, kad jis turi nusikalstamų polinkių. Iki nusikaltimo padarymo ir šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą. Darbos susijęs su išvykimu ir į kitus miestus, todėl paskirtas įpareigojimas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų, apsunkina jo darbinę veiklą. Dabas yra reikalingas, nes jis rūpinasi mažamečiu sūnumi. Yra neteistas, nors padarė apysunkį nusikaltimą, tačiau visiškai prisipažino ir galisi. Žala niekam nebuvo padaryta. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta.Apeliantas pažymi ir tai, kad skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai paliko galioti kardomąją priemonę – namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šios kardomosios priemonės terminas buvo pasibaigęs 2017 m. lapkričio 5 d. Nuteistoji A. J. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2017 m. gruodžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jos motinos prašymo ir jos neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Apeliantės teigimu, ji kalta prisipažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Davė nuoseklius parodymus tiek apie save, tiek ir apie bendrininkus. Anot apeliantės, ji nėra teista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, augina dvi dukras, kurios yra pavyzdingos, gerai besimokančios moksleivės. Taip pat skunde nurodo, kad laiduotoja yra jos motina, kuri yra pasitikėjimo vertas žmogus. Ji turi specialųjį išsilavinimą, ilgą laiką dirbo inžinerinių tyrinėjimų institute, dabar yra pensijoje. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. G. ir jo gynėjas advokatas Kęstutis Gudynas prašė nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistoji A. J. ir jos gynėjas advokatė Rasa Kalkauskienė prašė nuteistosios A. J. apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistosios A. J. apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo E. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jam paliktos kardomosios priemonės. Nuteistojo E. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistosios A. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl nuteistojo E. G. apeliacinio skundo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantas prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisi jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl kardomosios priemonės taikymo, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas motyvavo tuo, kad pagal BK 40 straipsnį atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pirmą kartą nusikaltę, jauni nesusiformavę žmonės, iš anksto neplanavę nusikalstamų veikų, o šiuo atveju nusikalstama veika buvo planuota, nusikalstamoje veikoje dalyvavo visa grandinė dalyvių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Tačiau abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis, ko apylinkės teismas nesilaikė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. G. padarė apysunkį nusikaltimą, nors jis anksčiau buvo teistas, tačiau nusikalto išnykus teisumui, kas pagal teismų praktiką nelaikoma kliūtimi taikyti BK 40 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-85/2008). Skundžiamu nuosprendžiu E. G. atžvilgiu pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, jog jis prisipažino kaltu ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamu atveju žala nebuvo padaryta. Būtina BK 40 straipsnio taikymo sąlyga – teismo išvada, kad yra pagrindo manyti, jog asmuo <...> laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Tai gali būti faktai, liudijantys, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).Kaip jau buvo minėta E. G. padarė tyčinį, apysunkį nusikaltimą, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailis, tačiau nors ir laikomas nusikaltęs pirmą kartą, tačiau byloje esantys duomenys rodo, kad jis anksčiau buvo teistas už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą. Be to, byloje esantis išrašas iš administracinių nusižengimų registro, rodo, kad E. G. buvo eilę kartų baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nors teistumas išnykęs bei administracinės nuobaudos yra negaliojančios, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone jos neigiamai charakterizuoja E. G.. Aukščiau nurodytos aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, jog nuteistasis E. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), todėl nėra teisinio pagrindo jį atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju laiduotoja I. V. yra E. G. sugyventinė. Nors I. V. neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta, darbdavio charakterizuojama teigiamai bei tvirtina, kad su E. G. kartu gyvena penkis metus, tačiau pastarosios aplinkybės nepatvirtina jokie duomenys. Nors E. G. tvirtina, kad I. V. jam turi didelį autoritetą, gali jo elgesį koreguoti tinkama linkme, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad E. G. nusikalstamą veiką, kurios padarymu pripažintas skundžiamu nuosprendžiu, padarė jau gyvendamas su I. V.. Kas teismui leidžia abejoti, kad I. V. yra asmuo galintis daryti teigiamą įtaką E. G.. Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistąjį E. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra teisinio pagrindo. Nuteistasis E. G. apeliaciniame skunde nurodo ir tai, kad teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai paliko galioti kardomąją priemonę – namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šios kardomosios priemonės terminas buvo pasibaigęs 2017 m. lapkričio 5 d. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi E. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – namų areštas 6 mėnesiams. Kardomosios priemonės terminas skaičiuojamas nuo 2017 m. gegužės 5 d. (t. 1 b .l. 113-115). Taigi, kardomoji priemonė – namų areštas E. G. buvo paskirta iki 2017 m. lapkričio 5 d. Baudžiamąją bylą perdavus teismui, nei atidavimo teismui nutartimi, nei kita teismo nutartimi E. G. kardomosios priemonės – namų arešto terminas pratęstas nebuvo. Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismas nepagrįstai nuosprendžiu paliko galioti kardomąją priemonę – namų areštą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nes šios kardomosios priemonės terminas buvo jau pasibaigęs 2017 m. lapkričio 5 d. Esant šioms aplinkybėms, ši skundžiamo nuosprendžio dalis turi būti pakeista.

Dėl nuteistosios A. J. apeliacinio skundo

Nuteistoji A. J. apeliaciniame skunde neginčija byloje nustatytų faktinių aplinkybių, neginčija savo kaltės ir veikos kvalifikavimo pagal baudžiamąjį įstatymą. Apeliantė prašo taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisi ją nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.Kaip jau buvo minėta, pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padarytą, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.Taigi, pirmoji iš įstatyme nurodytų sąlygų yra ta, kad asmuo turi būti pirmą kartą padaręs nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasmę asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011). Teisėjų kolegija išnagrinėjus baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuotina, kad A. J. atitinka ir kitas aukščiau nurodytas BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas – nuteistoji nuo pat pirmos apklausos pripažino savo kaltę padarius jai inkriminuojamą veiką, davė nuoseklius parodymus ir nuoširdžiai gailėjosi, jos neteisėtais veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. Nuteistoji yra išsituokusi, šiuo metu viena augina dvi dukras, kurios yra moksleivės, charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, psichiatrinėse ligoninėse nesigydė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad nuteistoji A. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.Pažymima, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).Bylos duomenys patvirtina, kad T. J., kuri yra nuteistosios mama yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas, anksčiau neteista, administracinėmis nuobaudomis nebausta. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad T. J. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką A. J.. Įvertinus tiek aukščiau teisėjų kolegijos aptartas aplinkybes, tiek A. J. ir T. J. asmenybes, laiduotojos asmenines savybes, konstatuotina, kad teisingumo ir proporcingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidžiant A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytą A. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jos įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei. Taip pat teismas sprendžia, kad turi būti palikta pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 71 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti E. G. kardomąją priemonę – namų areštą.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. J. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas bei paskirtas įpareigojimas.

Atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, už veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje, nustatant laidavimo terminą 1 (vieniems) metams, paskiriant laiduotoju T. J., o baudžiamąją bylą A. J. atžvilgiu nutraukti.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Išaiškinti A. J., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai T. J., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.