Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Baltija“ atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui,

nedalyvaujant tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos skyriaus, Klaipėdos miesto savivaldybės, viešosios įstaigos „Klaipėdos butai“ atstovams, tretiesiems asmenims M. R., L. V., K. P., V. P., B. L., A. Š., K. B., V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. R., ieškinį atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“ tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos skyriui, Klaipėdos miesto savivaldybei, viešajai įstaigai „Klaipėdos butai“, G. M., D. S., M. R., L. V., K. P., V. P., B. L., A. Š., K. B., V. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (elektroninės bylos, 1 tomas, bylos lapas (toliau – el. b., 1 t., b. l. 5-6).

13. 2020 m. rugsėjo 29 d. UAB „Mano Būstas Baltija“ statinio apžiūros akte Nr. DA323173 nurodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, yra užlietas fekalijomis, nes vamzdynas užsikišęs. Gyventojai į buitinių nuotekų sistemą neatsakingai primetė popierinių rankšluosčių ir kitokių šiukšlių, buto gyventojai patyrė didelių nuostolių, sugadinta grindų danga, durų ir sienų apdaila, bute tvyro smarvė. Rekomendacija: skubiai išvalyti ir dezinfekuoti buto gyvenamas patalpas bei pirmo aukšto pirmo aukšto bendro naudojimo patalpas: įpareigoti viso pastato savininkus laikytis nustatytų pastato eksploatacijos, higienos taisyklių, nemesti šiukšlių į buitinių nuotekų vamzdynus (el. b., 1 t., b. l. 7-8).

14. 2020 m. spalio 4 d. surašytas įvykio vietos apžiūros aktas, kuriame nurodyta butui padaryta žala (el. b., 1 t., b. l. 10).

15. 2020 m. lapkričio mėnesį užsakovui UAB „Mano Būstas Baltija“ rangovas UAB „Mano būsto priežiūra“ surašė atliktų darbų aktą Nr. AV-KVAL96-V20-544375-2 dėl objekto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje vamzdynų pravalymo ir išsiurbimo, suma – 2 265,12 Eur (el. b., 1 t., b. l. 9).

16. Ieškovės turtą apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“ 2021 m. kovo 16 d. informavo ieškovę, kad pagal jos sudarytą namų turto draudimo polisą Nr. 576221460 ieškovei buvo išmokėta žala dėl 2020 m. rugsėjo 28 d. įvykio. Pagal nurodytą draudimo polisą buvo atlyginta žala padaryta turtui, nurodyta, kad pastatui padarytos žalos negali atlyginti, nes pastatas nebuvo apdraustas (el. b., 1 t., b. l. 11).

17. 2021 m. liepos 14 d. antstolė Vida Daugirdienė surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0004/20/F-1294 apie buto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būklę po užpylimo fekalijomis bei avarijos padarinių pašalinimo, kuriame konstatavo, kas sienos ties grindimis supelijusios, per grindų plyšius matosi po grindimis likusios fekalijos ir/ar kitokie teršalai, bute gausu teršalų likučių, tvyro nemalonus tvaikas bei drėgmė, patraukus virtuvės baldus matomi teršalų likučiai (el. b., 1 t., b. l. 15-20).

18. 2022 m. rugsėjo 9 d. ieškovė pateikė prašymą atsakovei atlyginti ieškovei padarytą žalą prašydama atsakovę sumokėti 1 872,25 Eur pagal pateiktą UAB „Ordas“ sąmatą buto remontui bei atlyginti 121 Eur išlaidas antstolei už faktinių aplinkybių konstatavimą bei pateikė nurodytas sumas patvirtinantį antstolio kvitą bei jo apmokėjimą bei lokalines sąmatas 3 801,98 Eur bei 3810,17 Eur sumoms (el. b., 1 t., b. l. 21, 23, 24, 26, 27).

19. Į bylą taip pat yra pateiktos 2021 m. liepos 14 d. ieškovei priklausančiame bute atliktos foto nuotraukos (el. b., 1 t., b. l. 28-56).

20. Atsakovė 2022 m. spalio 25 d. pateikė ieškovei atsakymą informuodama ieškovę dėl patirtos žalos kreiptis į draudimo kompaniją (el. b., 1 t., b. l. 22).

21. 2020 m. liepos 31 d. statinio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, apžiūros akte Nr. MMB-T-41 aprašyta kasmetinė statinio apžiūra, remiantis statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 reikalavimais, kuriame aptariami įvairūs statinio trūkumai po renovacijos atlikimo. Nustatyta, kad akte nuotekų sistemos trūkumai ar defektai nėra nurodyti (el. b., 1 t., b. l. 71-79).

23. Iš į bylą pateikto 2016 m. sausio 12 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalies: namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (koreguotas), nustatyta, jog nuotekų šalinimo sistemos būklė patenkinama. Kai kurie magistralinių vamzdynų rūsyje elementai užakę, sutrūniję. Būtinas atskirų magistralių elementų rūsyje keitimas, neatitinka STR reikalavimų. Iš į bylą taip pat pateikto 2017 m. spalio mėnesio atliktų darbų akto už 2017 m. spalio mėnesį, nustatyta, kad atliekant namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, renovaciją nuotekų sistemoje buvo demontuoti alsuokliai (el. b., 1 t., b. l. 135-136, 137-147).

24. Atsakovė į bylą pateikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, 2018 m. sausio 25 d. namo susirinkimo protokolą su gyventojų balsavimo rezultatais dėl namo renovacijos darbų atlikimo taip pat statinio techninės priežiūros žurnalą, iš kurio duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 12 d. iki 2022 m. rugsėjo 5 d. buvo atliekami įvairūs statinio būklės stebėjimai ir darbai. Nustatyta, kad žurnale periodiškai nurodyti ir darbai susiję su buitinių nuotekų vamzdynu: pravalos, dalinis vamzdynų keitimas (el. b., 1 t., b. l. 151-162, 183-187).

26. Trečiasis asmuo G. M. į bylą pateikė rašytinį paaiškinimą, kad su nuomininku D. S. sudaryta buto nuomos sutartis, pasibaigus jos terminui 2020 m. sausio 31 d. šalių žodiniu susitarimu buvo pratęsta iki 2021 m. sausio 31 d. (el. b., 4 t., b. l. 23).

27. Iš į bylą pateikto 2020 m. rugsėjo 28 d. atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto Nr. MB:T20-093638 nustatyta, kad buvo gauta informacija, jog: „smirda iš rūsio fekalijomis. Rūsyje palei 9 buto stovą bėga fekalijos per visas perdangos siūles. Užsikišęs nuotekų stovas. Išvalytos rūsyje bendros nuotekų stovas, apie išsiliejimą informuota 9 buto savininkė“. Pranešimų sistemoje užfiksuotas pranešimas: „(duomenys neskelbtini), Klaipėda, turbūt trūkęs kanalizacijos vamzdis rūsy, labai smirda“. Komentaras: „pravalytas kanalizacijos stovas buvo užkimšusi per alkūnę (popieriniai rankšluosčiai). Įtariama, kad užpiltas 9 butas per visas perdangos siūles bėgo kanalizacija“ (el. b., 4 t., b. l. 50, 51, 52-53, 54-56).

Dėl ieškovės reikalavimo bei atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų

30. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 ir 7 dalyse nustatytą teisinį reguliavimą, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Šie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai išsamiau reglamentuoti Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punkte, kuriame numatyta, kad bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus). Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, daugiabučio gyvenamojo namo kanalizacijos vamzdynai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso šio namo butų savininkams.

31. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai žala padaryta vienam iš bendraturčių dėl pastate esančio bendrosios dalinės nuosavybės objekto defekto, CK 6.266 straipsnio nuostatos netaikytinos. Tokiu atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai) (Lietuvos A. T. 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2009; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-421/2017, 18 punktas; 2022 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-243-1075/2022, 27, 29 punktai).

32. Taigi, nagrinėjamu atveju taikytinos deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normos, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalėjo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją (Lietuvos A. T. 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2007).

33. CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

34. CK 6.263 straipsnio 1 dalis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

35. Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba CK 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra ginčo, kad name esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrija nėra įsteigta, o atsakovė buvo paskirta gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), namo administratore, atsakinga už bendrojo namo objektų priežiūrą.

36. Pagal CK 4.84 straipsnio 5 dalį, bendrojo naudojimo objektų turtą administratorius administruoja pagal kodekso 4.240 straipsnį. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant (Nuostatų 3 punktas). Vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius organizuoja namo techninę priežiūrą (Nuostatų 4.3 punktas); rengia ilgalaikį (2 ir daugiau metų) namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą (toliau – ilgalaikis planas) (Nuostatų 4.4 punktas), rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas, Nuostatuose nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams; organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus. Administratorius privalo Nuostatuose nurodytas funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik patalpų savininkų interesais (Nuostatų 7.1 punktas); jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė (Nuostatų 7.7 punktas).

37. Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kurio esminė taisyklė, įtvirtinta CPK 178 straipsnyje, numato, kad kiekviena šalis turi įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Ieškovė ieškinį grindžia faktine aplinkybe, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, buvo padaryta žala dėl užsikimšusio bendro naudojimo nuotekų (kanalizacijos) vamzdžio į Nr. 9 butą prasiskverbus nuotekoms (fekalijoms) ir jomis užpylus ieškovei priklausantį butą. Ieškovės turtui padarytus sugadinimus, kaip minėta, patvirtina ieškovės pateiktos nuotraukos, sąmatos, foto nuotraukos, antstolės faktinių aplinkybių nustatymo protokolas kiti ieškovės pateikti įrodymai.

38. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (pvz., Lietuvos A. T. 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004, 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Teismo vertinimu, aukščiau nurodytų įrodymų visuma, patvirtina, kad žala bute, (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, padaryta ieškovės nurodytu būdu – dėl užsikimšusio nuotekų vamzdžio į viršuje esantį ieškovės butą prasiskverbus nuotekoms ir jomis užpylus ieškovės butą, taip padarant šiam butui žalą (CPK 185 straipsnis). Atsakovės pateiktuose į bylą rašytiniuose dokumentuose ( 4 b .l., 52 b. l.) nurodoma, kad buvo pravalytas kanalizacijos stovas užsikimšęs per alkūnę (popieriniais rankšluosčiais).

39. Atsakovė savo atsikirtimus grindžia taip pat tuo, kad ieškovė nepateikė į bylą įrodymų apie atsakovės atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą, lėmusius ieškinyje nurodomos žalos atsiradimą. Teismas sutinka su tuo, kad įrodyti neteisėtų veiksmų ar neveikimo faktą žalos atlyginimo bylose privalo ieškovė, tačiau nesutinka, kad šios pareigos nagrinėjamu atveju ieškovė neįvykdė. Byloje nustatyta, kad žala butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilo dėl į butą iš nuotekų vamzdyno prasiskverbusių fekalijų užsikimšus bendrojo naudojimo nuotekų vamzdžiui. Byloje nėra ginčo, kad nurodytas vamzdis yra namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bendrojo naudojimo objektas, kurį prižiūrėti teisės aktų nustatyta tvarka prieš įvykį ir jo metu pareiga teko atsakovei kaip namo bendrojo naudojimo objektų administratorei (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.84 straipsnis).

40. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, numato, kad gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją, kurie kartu vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai gyvenamojo namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę (84, 85 punktai). Tokioms priemonėms yra priskiriami nuolatiniai gyvenamojo namo būklės stebėjimai, periodinės (sezoninės) gyvenamojo namo, atskirų jų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros pavasarį, rudenį (87.1, 87.2 punktai), kurių metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per du mėnesius) ir esant pagrindui dažniau vizualiai apžiūrimos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti (91 punktas), o gyvenamojo namo būklės įvertinimai fiksuojami ir registruojami statinio techninės priežiūros žurnale, apžiūrų aktuose (44.1, 44.2, 51 punktai). Būtent šie dokumentai – techninės priežiūros žurnalas, apžiūrų aktai, yra teisės aktuose įtvirtinti įrodymai, kurie gali patvirtinti namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus veiksmus atliekant jam teisės aktų kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriui pavestas funkcijas. Kadangi nors ir atsakovė pateikė į bylą techninės priežiūros žurnalo išrašą, kuriame nurodyta, kokius darbus ji atliko, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kada paskutinį kartą yra atliktas profilaktinis kanalizacijos vamzdžio valymas ir, ar kada nors toks vamzdžio valymas iš viso atliktas, todėl atsakovės argumentai, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo laikytini deklaratyviais ir nepagrįstais. Namo administratoriui yra pavesta administruoti bendrojo naudojimo objektus, jais rūpintis, prižiūrėti ir tai yra pagrindinė administratoriaus funkcija. Teismas atkreipia dėmesį, kad viena atsakovės pareigų – laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus, profilaktinėmis priemonėmis tausoti statinius ir jų konstrukcijas, tame tarpe pagal poreikį ir ne rečiau kaip kas tris metus valyti ir dezinfekuoti vėdinimo kanalus ir vamzdynus (STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 6 priedo 1.3.3 punktas). Pažymėtina, kad į bylą pateiktame statinio techninės priežiūros žurnale nėra įrašų, patvirtinančių, kad šie darbai buvo atliekami.

41. Atsakovė laikosi pozicijos, jog nagrinėjamu atveju byloje nebuvo nustatyta, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl jo netinkamos priežiūros. Teigia, kad bendrojo naudojimo nuotekų vamzdis užsikimšo dėl namo gyventojų veiksmų ir atsakovė negalėjo tam niekaip užkirsti kelio, nes namo gyventojai patys turi stebėti savo gyvenamojo namo bendro naudojimo objektų būklę bei apie jų pokyčius nedelsiant informuoti administratorių, šiuo atveju tai padaryta nebuvo, nes ieškovei priklausančiame bute tuo metu niekas negyveno.

42. Pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, 34 punktu, nuolatiniai statinio būklės stebėjimai atliekami ne rečiau kaip kartą per mėnesį, išskyrus Reglamento 87.1 papunktyje nurodytus atvejus. Reglamento 37 punktas numato, kad nuolatinius statinio būklės stebėjimus atlieka techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta atlikti nuolatinius statinio būklės stebėjimus. Reglamento 38 punktas numato, kad nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos statinio pagrindinės konstrukcijos, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, vizualiai tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Reglamento 39 punktas numato, kad statinių periodines ir specializuotas apžiūras, be kita ko, sudaro kasmetinės statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūros, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (atsižvelgiant į statinio naudojimo ypatumus ir prieš prasidedant žiemos sezonui). Reglamento 43 punktas numato, kad kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės statinio konstrukcijos, inžinerinė įranga, nustatomas esamo statinio tyrimų poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis, įvertinama nuolatinių stebėjimų kokybė. Taigi, iš minėto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad administratoriui priskiriama pareiga ne tik vizualiai tikrinti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninę būklę, bet ir vykdyti kasmetines apžiūras, kurių metu administratorius, pasitelkęs specialistus, privalo detaliai apžiūrėti ir patikrinti pagrindinių namo konstrukcijų ir bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos techninę būklę.

43. Nagrinėjamu atveju ieškovės butas buvo užlietas dėl užsikišusio bendrojo nuotekų stovo, kuris priskirtinas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo įrangai, todėl būtent atsakovei tenka pareiga įrodyti, jog ji ėmėsi visų nuo jos priklausančių būtinų (galimų) priemonių tokios žalos išvengti, pavyzdžiui, kad atliko bendrojo naudojimo objektų (nagrinėjamu atveju – bendro kanalizacijos stovo) būklės nuolatinį stebėjimą, domėjosi, rekomendavo butų savininkams atlikti tam tikrus remontus, skatino juos prižiūrėti namo techninę įrangą, apie gedimus iš karto informuoti administratorę, rengė susirinkimus ir informavo namo gyventojus dėl tinkamos bendrų vamzdynų priežiūros ir panašiai.

44. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Mano būstas Baltija“ yra verslininkas, kuris administruoja ne vieną daugiabutį namą ir turi ilgametę veiklos daugiabučių namų administravimo patirtį, todėl jam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovė privalėjo administruojamą pastatą prižiūrėti dedant maksimalias pastangas (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

45. Teismo nuomone, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovė nenuosekliai ir formaliai vykdė statinio pagrindinių konstrukcijų priežiūrą, dėl ko, tikėtina, laiku nepastebėjo bendrojo nuotekų stovo veiklos galimų trūkumų, dėl kurių, galimai, ir įvyko stovo užsikimšimas, ir jų nepašalino. Atsakovės atstovas advokatas Artūras Jaskelevičius bei liudytojas V. B. teismo posėdžio metu teikdami paaiškinimus nurodė, kad namo nuotekų stovas buvo tinkamai prižiūrimas, o name, siekiant išvengti tokio pobūdžio įvykių, renovacijos metu pašalinus anksčiau buvusius namo rūsyje sumontuotus alsuoklius jie buvo įrengti ant namo stogo, toliau užtikrinant reikiamą nuotekų cirkuliavimą. Tačiau, teismo vertinimu, nesant byloje jokių įrodymų apie tinkamą namo nuotekų stovo priežiūrą bei jo vidinį valymą bei tokių aplinkybių nenurodant ir atsakovei, sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės, kaip namo administratorės, neveikimas, atėmė galimybę šiuo atveju eliminuoti atsakovės kaltę, kuris, teismo vertinimu, susijęs priežastiniu ryšiu su ieškovei padaryta žala. Be to, nors atsakovė teigia, kad stovo užsikišimą lėmė namo gyventojų neatsakingas elgesys, tačiau, teismo vertinimu, toks atsakovės teiginys, yra tik deklaratyvaus pobūdžio, nes atsakovės darbuotojai atvyko į avarijos vietą, valė užkimštą vamzdyną, tačiau neužfiksavo, kad vamzdynas būtų užsikimšęs dėl neleistinų į nuotekų vamzdyną mestų šiukšlių ar kitokių daiktų, kadangi apžiūros akte ir kituose administratorės į bylą pateiktuose dokumentuose užfiksuota tik aplinkybė, jog nuotekų vamzdis buvo užkimštas popieriniais rankšluosčiais, kurie nelaikytini neleistinais į nuotekų vamzdį mesti objektais. Be to, teismo posėdžio metu liudytojas V. B. paaiškino, kad name buvo pakeisti visi vamzdynai ir anksčiau buvę alsuokliai sumontuoti ant namo stogo, užtikrinant vakuumo principo veikimą, kuris turėjo užtikrinti tinkamą nuotekų cirkuliavimą. Nepaisant to, liudytojas V. B. nurodė, jog užsikimšimas įvyko tarp stovų, kas patvirtina, kad, vykdant daugiabučio namo renovaciją bei po jos, nebuvo įsitikinta, jog nuotekų sistema veikia efektyviai ir tinkamai. Teismo vertinimu, tokia atsakovės pozicija tik patvirtina pastarosios pasyvumą vykdant teisės aktų numatytus reikalavimus dėl tinkamos ir visapusiškos gyvenamojo namo priežiūros.

46. Atsakovė taip pat kelia klausimą dėl ieškovės patirtos žalos sumos pagrįstumo, nurodydama, jog ieškovė, kuomet kreipėsi tiesiogiai į atsakovę dėl jai padarytos turtinės žalos atlyginimo pradžioje nurodė mažesnę turtinę žalą. Tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad pradžioje ieškovė tinkamai neįvertino visų aplinkybių dėl būsimo žalos pašalinimo, todėl buvo nurodžiusi mažesnę sumą. Teismas atkreipia dėmesį, kad byloje yra vertinami šios bylos procesiniuose dokumentuose nurodyti duomenys, todėl nagrinėjamas ieškovės ieškiniu prašomos priteisti žalos pagrįstumo klausimas. Pažymėtina, kad sugadinto turto atveju nuostoliais yra pripažįstamos patalpų remontui reikalingos lėšos, kurios gali būti patirtos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai, jei remontas dar nepadarytas. Atsakovė neteikė įrodymų, kuriais būtų galima remtis apskaičiuojant ieškovės patirtų nuostolių dydį arba savo paskaičiavimų dėl ieškovei padarytos žalos atlyginimo, kurie paneigtų ieškovės pateiktų dokumentų įrodomąją reikšmę (CPK 12, 178 straipsniai), todėl nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, o šiai faktinei aplinkybei nustatyti papildomos specialiosios žinios nereikalingos (CPK 185, 219 straipsniai). Atsakovė neginčijo nei padarytos žalos masto (apgadinto turto kvadratūros, medžiagiškumo ir kt.), taip pat nepateikė savo pozicijos dėl nuostolio – piniginio žalos dydžio, išskyrus išsakytas abejones dėl padidėjusios sąmatos sumos, tačiau teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pateikė paaiškinimus, kad kreipiantis tiesiogiai į atsakovę dėl žalos atlyginimo atsakovė nepastebėjo, kad į sąmatą neįtraukė visų buto remontui reikalingų išlaidų, todėl prašoma priteisti žalos suma yra didesnė nei ieškovė buvo nurodžiusi atsakovei kreipdamasi tiesiogiai į atsakovę su prašymu atlyginti žalą. Teismo vertinimu, ieškovės teismui pateiktų su žalos butui apskaičiavimu susijusių dokumentų (lokalinės sąmatos) pakanka žalai apskaičiuoti, tuo tarpu atsakovė nepateikė jokių ieškovės patirtos žalos dydžio nepagrįstumą pagrindžiančių argumentų ir įrodymų. Todėl teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju žalos dydžiui pagrįsti pakanka ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Atsakovės argumentus, kad ieškovė neapskaičiuoja žalos dydžio remdamasi buto nusidėvėjimu, teismas atmeta kaip nepagrįstus, kadangi ieškovės bute remontas buvo padarytas prieš 2 metus, o iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad grindų danga sugadinta nepataisomai, taip pat nukentėjo buto sienos ir yra būtinas remontas. Pripažintina, kad per minėtą 2 metų laikotarpį, t. y. po buto remonto atlikimo iki įvykio, buto remonto būklė nebuvo pablogėjusi, todėl turto (sienų, grindų dangos) nusidėvėjimas neskaičiuotinas.

47. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Atsakovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, administratore, tinkamai neprižiūrėjo jos administruojamo namo nuotekų vamzdžio ir tai lėmė jo užsikimšimą, dėl kurio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įvyko nuotekų išsiliejimas, kuris sukėlė ieškovės buto apgadinimus. Dėl nurodytų priežasčių ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos turi atlyginti atsakovė, todėl yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei iš atsakovės 3 801,98 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246 - 6.249, 6.263 straipsniai).

48. Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako.

49. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė ieškinyje yra pareiškusi prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad sumokėjo 1 500,00 Eur advokatui už suteiktą teisinę pagalbą, taip pat 86,00 Eur žyminio mokesčio, 4,00 Eur banko komisinių mokesčių už žyminio mokesčio mokėjimą ir mokėjimą advokatui, 121,00 Eur išlaidų antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą, 80,00 Eur už sąmatų paruošimą. Pažymėtina, kad teismui nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kad ieškovė patyrė 80 Eur išlaidas dėl sąmatų paruošimo, todėl šios ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos nelaikytinos pagrįstomis ir jos iš atsakovės ieškovės naudai nepriteistinos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš atsakovės ieškovei iš viso priteistina 1 711 Eur bylinėjimosi išlaidų.

50. Teismas šioje byloje patyrė 32,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. kovo 7 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Tenkinus ieškinį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1, 5 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 3 801,98 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro ir 98 centų) žalos atlyginimą bei 1 711 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų vienuolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Baltija“, juridinio asmens kodas 140514359, 32,42 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (įmokos kodas – 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.