Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį atsakovei I. B. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2020 m. liepos 14 d. 8.30 val.; šalims pasiūlyta iki 2020 m. liepos 1 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus/paaiškinimus (jeigu tokių būtų), tačiau iki šio sprendimo priėmimo papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovė ieškinį minėtoje dalyje – dėl skolos, palūkanų, delspinigių priteisimo, iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl dėl jos surašomi sutrumpinti motyvai.

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 20 d. ieškovė UAB „Pro Invest Group“ su atsakove I. B. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 103461, pagal kurią ieškovė 2019 m. rugsėjo 20 d suteikė atsakovei 3 000 Eur kreditą, pervesdama jį į atsakovės asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal 2019 m. rugsėjo 20 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. 103461 atsakovė įsipareigojo grąžinti 3 000 Eur kreditą ir 2 999,04 Eur kredito mokestį. Nustatyta, kad atsakovė pasirašė kredito sutartį nuotoliniu būdu iš savo asmeninės banko sąskaitos pervesdama į ieškovės sąskaitą 0,10 Eur, taip patvirtindama kredito sutarties sąlygas. Kreditas turėjo būti turėjo būti grąžintas dalimis iki 2022 m. rugsėjo 4 d., tačiau ieškovė 2020 m. gegužės 2 d. kredito sutartį nutraukė (2020 m. balandžio 17 d. pranešimu informavusi, kad po 14 dienų sutartis bus nutraukta), nes atsakovė netinkamai vykdė įsipareigojimus ir pradelsė kredito mokėjimus daugiau negu tris mėnesius, bei nepadengė savo kredito. Anot ieškovės, atsakovė skolinga 2 789,07 Eur kredito sumą ir 374,60 Eur kredito mokesčio. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų šias sumas ginčijusi ir/ar grąžinusi ieškovei (CPK 178 straipsnis).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

10. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovė pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovė ieškovei liko skolinga 2 789,07 Eur negrąžinto kredito ir 374,60 Eur kredito mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų prievolę įvykdžiusi ar ginčijusi skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Priešingai, iš atsakovės pateikto atsiliepimo nustatyta, jog atsakovė sutinka su skolos dydžiu. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovės ieškovei priteistina 2 789,07 Eur negrąžinto vartojimo kredito ir 374,60 Eur kredito mokesčio, viso 3 163,67 Eur.

11. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 8,24 Eur pelno (mokėjimo) palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.

12. Kita vertus, aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

13. Kaip minėta, ieškovė su atsakove Vartojimo kredito sutartį Nr. 103461 nutraukė 2017 m. gegužės 2 d. (iš pateikto 2017 m. balandžio 17 d. pranešimo nustatyta, kad sutarties nutraukimas įsigalioja po 14 d. nuo šio pranešimo dienos), o ieškovė mokėjimo (pelno) palūkanų prašo priteisti už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad kredito sutartis buvo nutraukta prieš terminą dar 2020 m. gegužės 2 d. ir nuo to momento pasibaigė pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl ieškovės reikalavimo dalis dėl minėtų palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 2 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. atmestina kaip nepagrįsta. Kita vertus, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė detalaus minėtų palūkanų paskaičiavimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog atsakovės negrąžintas kredito likutis sudarė 2 789,07 Eur, o ieškovė nurodė skaičiavusi sutartyje nustatytas 32,42 proc. dydžio metines palūkanas, atlikus matematinius skaičiavimus (2 789,07 Eur x 32,42 proc. / 100 proc. / 365 d.), darytina išvada, jog prašomos priteisti palūkanos faktiškai paskaičiuotos už 3-4 dienas (2 789,07 Eur x 32,42 proc. / 100 proc. / 365 d.), o ne už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 27 d.

14. CK 6.54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antrąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą. Taigi, šiuo atveju, labiausiai tikėtina, kad nurodytos palūkanos paskaičiuotos už vėliausią laikotarpį, t. y. faktiškai už 2020 m. gegužės 23-27 d., kai, kaip jau minėta, sutartis buvo nutraukta. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl 8,24 Eur pelno (mokėjimo) palūkanų priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

15. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, kaip nurodyta pirmiau, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

16. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo, tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

17. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.72 straipsnyje nustatyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 6.3. punktą, sutartinių įmokų pavėluoto mokėjimo atvejais atsakovė nuo pradelstos sumokėti sumos privalo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi nustatyta, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Ieškovės paskaičiavimu, atsakovė turi sumokėti 11,47 Eur delspinigius (0,05 proc. norma per dieną), apskaičiuotus už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 17 d. iki 2020 m. gegužės 27 d. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 11,47 Eur delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (3 175,14 Eur (3 163,67 Eur + 11,47 Eur)) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

19. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovės ieškinį yra patenkinti 99,74 proc. reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Taigi, iš atsakovės ieškovei priteistina 70,82 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) (71 Eur žyminio mokesčio x 99,74 proc. / 100 proc.); atsakovė nepateikė dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, todėl jos jai nepriteisiamos.

20. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš šalių nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Dėl sprendimo išdėstymo

21. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kita vertus, vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino išdėstymo. Pažymėtina, kad teismas taip pat turi nustatyti, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui, bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Vadinasi, tokio klausimo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle, todėl sprendžiant teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimą, būtina maksimaliai užtikrinti, kad toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas nepažeistų išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyros, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

22. Pastebėtina, kad lengvatinio termino teismo sprendimui įvykdyti nustatymu siekiama socialiai reikšmingų tikslų – užtikrinti socialinį teisingumą, todėl atidėti ar išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik tada, kai to reikia dėl konkrečių socialiai reikšmingų aplinkybių bei tik išimtiniais atvejais. Nors sunki skolininko turtinė padėtis yra viena iš reikšmingų aplinkybių sprendžiant sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, ji pati savaime nėra pakankamas pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą. Sprendimo vykdymo išdėstymo ir (ar) atidėjimo institutas negali būti taikomas kaip bet kokių sunkumų skolininko veikloje, vykdant teismo sprendimą, išvengimo instrumentas, nes bet kuris teisminis ginčo nagrinėjimas ir teismo sprendimo vykdymas susijęs su tam tikrais neigiamais padariniais (dažniausiai finansiniais) skolininkui, pralaimėjusiam bylą, atsiradimu ir skolininkas negali tikėtis jam patogiausių sprendimo vykdymo sąlygų sudarymo jau ir taip nukentėjusio nuo skolininko veiksmų ir (ar) neveikimo kreditoriaus sąskaita. Priešingas šio instituto aiškinimas ir taikymas reikštų ne tik teisėtų kreditoriaus ir išieškotojo interesų pažeidimą, bet ir teisingumo vykdymo esmės iškreipimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-733-823/2016).

23. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo teismo išdėstyti priteistą sumą nedidelėmis periodinėmis išmokomis kreditorei. Atsakovė nurodo, kad kredito grąžinti negalėjo dėl užgriuvusių rūpesčių ir pablogėjusios motinos sveikatos, nesugebėjo tinkamai įvertinti savo esamų ir naujų įsipareigojimų kreditorei. Pažymi, kad nedidelės kredito išmokos leistų atsakovei kiek lengviau planuoti savo mėnesio biudžetą bei užtikrinti stabilų savo kreditinių įsipareigojimų vykdymą.

24. Sodros duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) atsakovė dirba ir gauna nuolatines pajamas (paskutinių trijų mėnesių vidutinis darbo užmokestis sudaro apie 1 460 Eur); taip pat nuo 2018 m. gegužės 4 d. verčiasi individualia veikla. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė nekilnojamojo turto neturi. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei į tai, kad atsakovė nepateikė pakankamai įrodymų, kad jos turtinė padėtis yra itin sunki ir kad ji yra nuolatinio ilgalaikio pobūdžio (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog ieškovė neišreiškė nuomonės dėl atsakovės pateikto prašymo (iš esmės su juo nesutiko), laikytina, kad mokėjimo išdėstymas nagrinėjamu atveju suteiktų nepagrįstą pranašumą atsakovei bei nebūtų išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, taip pat būtų iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pro Invest Group“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Pro Invest Group“, j. a. k. 302453988, 3 163,67 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą šešiasdešimt tris eurus 67 ct) skolos, 11,47 Eur (vienuolika eurų 47 ct) delspinigių, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (3 175,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,82 Eur (septyniasdešimt eurų 82 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinio netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.