Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad kaltinimas jam yra aiškus. Jis turi bendrą vaiką su I. K. – L. Š.. I. K. yra buvusi jo sugyventinė. R. K. ir D. K. yra I. K. tėvai. Su ta šeima jis nebendrauja. D. A. yra I. K. sūnus nuo kito vyro. L. Š. gyvena su juo (A. Š.). T. S. yra jo bendradarbis, draugas. T. S. šitų žmonių net nepažįsta. Tas įvykis įvyko vakare, mieste vyko šventė. Tikslios datos nepamena. Vaiką nuvežė pas I. K., kad pasibūtų su mama ir seneliais. Išėjęs pasivaikščioti į miestą, gavo iš dukros žinutę: teti, mane gelbėk. Iš karto skambino dukrai, bet ji neatsiliepė, tada paskambino I. K., ji atsiliepė neblaivi. Paklausė, kas vyksta, kad dukra tokią žinutę jam atsiuntė, tada I. K. pradėjo pulti žodžiais ir pasakė, kad vaiko jam neatiduos. Jis pasakė, kad vaikas jam pakeltų telefoną, nes manė, kad I. K. galėjo būti paėmusi iš dukros telefoną. Paskambino jam dukra ir pasakė, kad visi yra girti, atvažiuok mane pasiimti, man baisu. Nuvažiavo su taksi pasiimti dukros, prie namo stovėjo dar ir kitas taksi automobilis, kuriame sėdėjo I. K. sūnus D. , pati I. , kuri rankose laikė „šnapso“ butelį, nes grįžo apsipirkusi. Jis I. K. gražiai prašė: „atiduok vaiką ir mes važiuojame namo“. I. K. dukros jam atiduoti nenorėjo. Net pats taksi vairuotojas, kuris ir parvežė I. K., sakė – atiduok vaiką, nesižaisk ir eik toliau „baliavoti“. Ji taksistui pasakė, kad nesikištų, nes išdaužys langus jam. Bekalbant su I. , kaip ir įkalbėjo ją, kad atiduotų vaiką. Jis dukrai pasakė, kad eitų pasiimti savo daiktus. Įėjus mergaitei į kiemą, I. uždarė vartelius ir pasakė, kad vaiko neatiduos. Jis kvietė policiją. I. K., išgirdusi, kad jis skambina policijai, jį puolė, iš rankų jam išmušė telefoną. Tada jis pasiėmė telefoną, paguldė I. K. ant žemės, prispaudė su koja ir vėl skambino policijai. Tuo momentu iš jų namų šaukdama išėjo I. K. mama. I. K. mama taip pat puolė jį rankomis. Iš paskos griuvinėdamas išbėgo I. K. tėtis ir puolė smūgiuoti jam (A. Š.) į galvą. T. S. pradėjo šaukti: „A., atsargiai“. Įsikišo ir T. S.. R. K. pastatė į šoną. Kad visko išvengtų, jis su T. S. juos tvardė, buvo paguldyti visi ant žemės, liepė nesimušti ir laukti, kol atvažiuos policija. Jie visi apsiramino, bet tik jis su T. S. nusisuko, ir jie vėl jį su T. S. puolė. Jis su T. S. buvo priversti juos guldyti ant žemės, nes jie visi buvo girti ir neadekvatūs. Policija atvyko negreitai, nes buvo miesto šventė, daug iškvietimų. Tą geležį atsinešė I. K. ir juo puolė jį (A. Š.), trenkdama jam į galvos sritį. Jis prisidengė ranka ir atėmė iš jos tą geležį. Tada T. S. padavė tą geležį ir T. S. padėjo jį į šoną. Policijos automobilyje yra filmuota medžiaga, kaip I. vėl pasiima tą geležį ir puola T. S.. Jis Su T. S. atvažiavo pasiimti jo dukros, kuri šaukėsi pagalbos. Dukra gyvena su juo ir jo tėvais. Tą dieną tiesiog vaikas buvo paliktas pabendrauti su mama. Kai atidavė vaiką, mama buvo blaivi ir jis nežinojo, kad I. K. važiuos į savo mamos gimtadienį ir kad vaikas bus tokioje aplinkoje. Vaikų teisių apsauga yra pasakiusi, jei mama blaivi, tai gali leisti matytis su dukra. Įvykio metu visi buvo neblaivūs. Jis pats su T. buvo blaivūs. Vaikų teisių neinformavo, prašė, kad praneštų policija. Tai buvo gynyba, jis tik pradėjo kviesti policiją ir jie visi pradėjo jį pulti. Gindamasis įspyrė I. tėčiui per kojas. Į įvykio vietą buvo atėję ir kaimynai, kurie ramino juos. Vaikai tuo metu stovėjo kieme už tvoros ir viską matė. Jis su T. S. sakė, kad jei jūs šitaip elgiatės, tai bent vaikus nuveskite į namus. Metaliniu strypu nei vienam nesudavė, nes jis buvo atimtas iš jų. I. K. ir atsinešė tą strypą, ir juo sudavė jam (A. Š.). Jis atėmė iš I. K. strypą, kad daugiau nebesimuštų. Jis I. K. tik paguldė ant žemės, iš rankų netrenkė I. K.. Per policijos kameras labai gerai matosi, kaip jo veidas apdraskytas, suplėšyti marškinėliai. Per e. policiją buvo parašyti pareiškimai. T. pareiškimas nuėjo, jo pareiškimas kažkur „pakibo“ sistemoje. Suėmė I. K. už viršutinių rūbų, paguldė ant žemės ir prirėmė keliu šoną, nugarą, nes ji labai draskėsi. Jis I. K. sakė nusiraminti, tik ji nusiramina, tada iš už nugaros pradeda pulti jos mama ir tėtis. R. K., kiek buvo smūgių, nepamena, gal trys smūgiai buvo per kojas ir buvo paguldytas ant žemės. Smūgiavo į vidinę kojos vietą. Su metaliniu strypu jis su T. S. nei vienam nesudavė. R. K. atbėgo iš savo namo jau griuvinėdamas. D. K. ėmė už rankų ir guldė ant žemės, nes neįmanoma buvo susitvarkyti. I. pradėjo pulti, ir jos mama, ir tėtis pradėjo pulti. Į policiją jis skambino 3 ar 4 kartus. Kai tik pradėjo kviesti policiją, jie jį (A. Š.) pradėjo pulti. Guldė ne vieną kartą, kad nusiramintų, bet ir vėl pradėdavo pulti. Jis su T. S. buvo mieste ir kartu atvažiavo pasiimti jo dukros. Jei T. S. nebūtų buvusio, tai gal jie visi jį (A. Š.) būtų užpuolę. Įvykio metu T. S. atitraukė I. ir I. tėtį. Apkabinęs I. tėtį tempė į šoną. Viskas buvo žodiniais veiksmais sakoma, bet jie visi buvo agresyvūs ir T. neklausė. R. K. jam (A. S.) trenkė į pakaušį. Gal ir T. juos guldė ant žemės, nepamena, nes puolė ir ant jo. T. S. buvo ir grandinėlė nutraukta, ir marškinėliai suplėšyti. T. šitų žmonių nežinojo. Atvažiavus į įvykio vietą, T. sėdėjo taksi automobilyje, jis (A. Š.) atėjęs pasakė, kad paleistų taksi, nes čia bus reikalų ir reikės kviesti policiją. Policijos laukė stovėdamas prie vartelių. T. S. atėjo į pagalbą, kai pamatė, kad prasidėjo konfliktas, atbėgo I. tėtis, o jis pats tuo metu I. laikė prispaudęs prie žemės. Jis jau antrą kartą skambino į policiją, kad greičiau atvyktų. Jis T. neprašė pagalbos, jis pats padėjo. Jie visi bijojo, kad kviečia policiją, nes dar yra nepilnametis I. sūnus D. , ir bijojo, kad nepaimtų vaikų teisės. Strypo jis ir T. S. nenaudojo, nes jei su tokiu strypu būtų buvę trenkta, tai būtų buvę labai dideli sužalojimai, o ne tik kraujosruvos. Stovėjo priešais jį R. K., kai jam spyrė. Negali pasakyti, ar R. K. koja buvo apibintuota, nes išbėgo visas apiplyšęs. Paguldė, suėmęs už krūtinės srities, ir paguldė ant žemės. T. S. guldė ant žemės R. K. ir liepė nusiraminti. Guldė apglėbęs ant žemės. Jokių kitokių veiksmų neatliko. Jis ir T. S. nežino, ar tarp jų nebuvo jokio konflikto prieš tai. Jei jis ir T. S. būtų norėję sumušti juos, tai tikrai būtų buvę rimtesni sužalojimai, ne nubrozdinimai. Nepamena, ar ant pilvo, ar ant nugaros guldė. Pirma tėtį guldė T. S.. Kokiu momentu spyrė R. K. į kojas, nelabai atsimena, gal tuo metu, kai jis atbėgo, kai jis paguldė I. ant žemės. Nei vieno civilinio ieškinio nepripažįsta. Vaikai tuo metu buvo kieme už vartelių. Vaikai buvo apie 100 metrų nuo viso to susistumdymo. Jo dukra prie policininkų pasakė: „ačiū, tėti, kad mane antrą kartą išgelbėjai“. Įvykio metu vaikai verkė. Pašaliniai buvę žmonės: I. draugas, du kaimynai ir taksi vairuotojas, kuris buvo prigrasintas, kad bus išdaužyti langai, tai jis ir išvažiavo. I. draugas tik stebėjo įvykį. Jis prašė, kad vaikus nuvestų į namą, kad vaikai nieko nematytų ir kad atiduotų jam jo dukrą. I. yra pasakiusi dukrai, kad turi sumokėti 100000 eurų vaikų teisėms, kad nebe jis būtų jos globėjas, o ji. Vaikas išsigando. Civilinio ieškinio nepripažįsta. Pripažįsta, kad nuo tų veiksmų, kai I. K. buvo guldoma ant žemės, galėjo būti padaryti tie sužalojimai. Tie veiksmai padaryti ne specialiai, o savigynai. Spyrė R. gal 2-3 kartus. Jis su T. S. kelnių R. nenumovė ir binto nenuvyniojo. Telefonas I. mėtėsi ant žemės ir jai jį padavė policija. Piniginės nematė, gal I. pati belakstydama ir pametė piniginę. Jis pats yra sportavęs boksą, krepšinį ir plaukimą. Byloje esančioje nuotraukoje Nr. 1 matosi, kad metalinis strypas yra pas jį rankoje. Ta nuotrauka padaryta tada, kai strypas buvo atimtas iš I. K.. Kieno kelnės ten, jis nežino. Jie puldinėjo, muistėsi, tai tuos daiktus galėjo patys ir išsimėtyti. Jis R. K. už kojų netampė, bet gindamasis jį laikė už kojų. R. K. spyrė per kojas, kad jis nebepuldinėtų ir ramintųsi. Kad išvengtų konflikto, jie dėl to ir buvo guldomi ant žemės. Jo gynybiniai veiksmai nebuvo tokie, kad sužaloti R. K.. Į kojas suspyrė tikrai, o visa kita – tikrai ne. Visa tai jis susižalojo tuo metu, kai jis jį laikė prie žemės, nes jis ramiai negulėjo, rodė savo jėgą ir stiprumą. I. i nebuvo suduoti jokie smūgiai į galvą. Ji pirma pradėjo puldinėti, taip pat buvo guldoma ant žemės. T. S. taip pat jai netrenkė į galvą. D. K. mosikavo rankomis, įžeidinėjo, buvo prašyta, kad nusiramintų, spjaudė jam (A. Š.) tiesiai į veidą. Iš pareigūnų kamerų galima pažiūrėti, kaip D. K. elgėsi. Dukra turėjo maišelį su savo daiktais, raudoną striukę, kurios jam paskui neatidavė. Dukra turėjo ir telefoną, iš kurio jam parašė žinutę, kad „gelbėk“. Jis tarėsi su I. , kad atveš jai savo dukrą. Jis atvažiavo pasiimti savo dukros, o jam jos neatidavė, nors visi buvo išgėrę. Taksi paleido, nes kainuoja pinigus. Taksi sėdėjo I. K., D. A. ir jo dukra L. Š.. Pamatė, kad ji laiko rankoje „šnapso“ butelį, tada ir paklausė, ar atiduos dukrą, ar kvies policiją, ji pasakė, kad neatiduos. Mieste vyko šventė, tai jie ir paleido taksi. Kai dukra nuėjo rinktis daiktų, uždarė I. vartus ir pasakė, kad vaiko neatiduos, tada jis skambino 112 ir kvietė policiją, atsidarė vartai, I. pradėjo šaukti ir jį mušti, operatorė girdėjo visą triukšmą per ragelį ir klausė, ar jį muša, pasakė, kad taip. Jis prašė, kad greičiau kviestų policiją į Serbentų gatvę. Tada išbėgo I. mama, paskui I. draugas, tėvas, ir visi pradėjo šaukti, rėkti. Narkotinių medžiagų nebuvo vartojęs įvykio metu. Metalinį strypą atsinešė I. K., konfliktas jau buvo įsibėgėjęs. Jis kieme nebuvo. Nuotraukose yra darytos ant šaligatvio gatvelėje. I. K. jam smūgiavo su tuo strypu į galvą, bet jis prisidengė ir pataikė kažkur į petį. Jis pas juos į kiemą nėjo, buvo prie gatvelės galo ir kvietė policiją. Jam reikėjo kuo greičiau pasiskambinti policijai ir pasiimti savo nepilnametį vaiką.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-15 įtariamasis A. Š. davė parodymus (3 t., b. l. 60-63).

2021-09-15 užfiksuota, kad A. Š. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu pateikė nuotrauką (3 t., b. l. 64-67).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-03 įtariamasis A. Š. davė parodymus (3 t., b. l. 73-75, 82-84).

Kaltinamasis T. S. teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad jis su A. Š. yra kolegos, draugai. Nukentėjusiųjų nepažįsta, tik iš bylos žino. Buvo su A. Š. miesto šventėje, vaikščiojo bulvaru. A. Š. dukra jam pradėjo rašyti žinutes. Jis A. Š. sakė, kad pasiliks kažkur mieste, bet A. Š. jam sakė, kad važiuotų kartu „po draugystei“. I. necenzūriniais žodžiais A. vadino, taksistas dar I. i pasakė, kad „raminkis, nesikeik, nes vaikų aplink yra“, ji jam atsakė „tylėk, gaidy, nes langus išbarškinsiu“. Taksistas išvažiavo. A. pradėjo skambinti į policiją, jam beskambinant I. puolė A. , jis ją paguldė ant žemės ir toliau skambino į policiją. Tuo metu dar išėjo D. K., ji dar priėjo prie jo ir klausė, kas čia vyksta, ar A. neblaivus. Pasakė, kad yra blaivūs ir atvažiavo dukrytės pasiimti. D. K. aplink juos vaikščiojo ir ,,koliojosi“. Tada išėjo R. K. ir tiesiai nuėjo prie A.s ir jam smogė. Jis saugojo kalinius, nuteistuosius, žino, kas yra būtinoji gintis, jis metus laiko, diena iš dienos, studijavo, kas yra būtinoji gintis. Tada jis R. K. paėmė už pečių ir atitraukė nuo A.s. R. K. muistėsi, jam susmūgiavo, ir tada jis paėmęs R. K. už pečių, pervertė ant žemės, kad nusiramintų ir baigtų viską. Kai jau buvo viskas aprimę, jis su A. Š. juos paleido, ir tada atbėgo I. K. su vamzdžiu ir smogė A.. Jis atėmė iš jos tą vamzdį. I. K. jam su nagais brėžė per veidą, suplėšė marškinius, nutraukė grandinėlę. Tada jis jai pasakė, kad dabar ji jau prisidirbo ir paėmęs ją už pečių paguldė ant žemės. Jis tada pradėjo ieškoti grandinėlės, ją rado, bet kryželio nerado. Jis, pakėlęs galvą, matė, kaip I. link jo ateina su metaliniu vamzdžiu. Kai policija atvyko, ji numetė tą vamzdį. Jis pasakė, kad visi yra blaivūs. A. pačioje pradžioje užsėdo I. , ji muistėsi ir šaukė. Jis prie jų nėjo. I. puolė. Paskui išėjo D. K.. Jis su D. K. jokio konflikto neturėjo, iš jos pusės buvo tik įžeidinėjimai. Paskui atėjo K. , jis iškart ėjo prie A.s ir jam smūgiavo, tada jis ėjo prie jų ir atplėšė už pečių suėmęs K. . A. pasiliko laikyti I. . Jis jau atėjo su subintuotu keliu, tai jis tuos kitus susižalojimus irgi galėjo būti pasidaręs pats. Iš jų buvo agresija, leksikonas nelabai padorus. Jis jų anksčiau nėra pažinojęs. Jis pats buvęs šioks toks pareigūnas, tai dėl to A.s ir nepaliko vieno, kad nepultų jo mušti. Matė, kai A. spyrė K. , kiek kartų spyrė, nepasakys. Kai atėmė vamzdį, tada A. Š. ir spyrė. Jis (T. S.) atitraukė K. nuo A.s ir paguldė ant nugaros. Nežino, kas jam padarė tuos kitus sužalojimus, gal jie tarpusavyje konfliktavo, nes jei viskas būtų buvę gerai, A.s dukrytė nebūtų jam skambinusi, kad ją iš ten pasiimtų. Jis R. K. tikrai nesudavė ir žalos visiškai jokios nepadarė. Vamzdis iš K. kiemo. Per akistatą jis paklausė, ar būtų galima tokį vamzdį rasti pas juos kieme, K. tyrėjai pasakė ,,taip“. Jis pats tą vamzdį turėjo, tik paėmęs iš A.s. Vaikai tuo metu buvo už tvoros, jis dar I. draugui sakė, kad vestų vaikus kuo toliau nuo šio įvykio. Vaikai įvykį tikrai matė. Vaikas akivaizdžiai primokytas ir mano, kad žalą jis patyrė. Su civiliniu ieškiniu tikrai nesutinka. Dėl vaistų, jis gali apmokėti ir dar saldainių nupirkti, bet ne dėl to, kad jis kaltas, o tik dėl to, kad turi savo dukrytę. Jis I. už pečių paėmęs buvo ir guldė ant žemės. Smurtinių veiksmų neatliko, o tas veiksmas, tai aišku, kad tyčinis. Per vartus pirma išėjo D. K.. Bintą matė, kai R. K. buvo be kelnių. Kas numovė kelnes, nematė. Jis visą laiką tylėjo. Jis nematė, kad I. K. kas nors spirtų į galvą ir kad ji būtų apsišlapinusi. Jis nematė, kad I. kažkas stūmė ant „bordiūro“. Jam grėsmės jokios nebuvo iš R. K., grėsmė ir veiksmas vykdomas buvo A. Š.. Konflikto metu matė, kad kelias buvo apvyniotas elastiniu bintu. Nei vienam iš nukentėjusiųjų jis fizinių smūgių nesudavė. Turi įtarimą, kad pas juos namuose kažkas galėjo nutikti. Įvykį filmavo telefonu. Pateikė tyrėjai. Pradėjo filmuoti tada, kai I. su strypu smogė A. Š..

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-20 įtariamasis T. S. davė parodymus (3 t., b. l. 106-107).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022-03-03 įtariamasis T. S. davė parodymus (3 t., b. l. 130-133, 139-141).

Nukentėjusysis R. K. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad kaltinamasis A. Š. – buvęs I. K. sugyventinis. Kaltinamojo T. S. nepažįsta, pirmą kartą jį pamatė per įvykį, kai jį sumušė. A. Š. gyveno su I. , bet jis stengėsi su jais visais nebendrauti. D. K. yra jo žmona. I. K. yra jo dukra, dukra gyvena atskirai. Tas įvykis seniai buvo, su žmona laukė, kol atvažiuos I. su sūnumi pasveikinti jo žmonos su praėjusiu gimtadieniu. Kad bus atvežta anūkė L. Š., jų niekas neinformavo. Jis buvo rūsyje ir išėjęs pamatė L., nustebo ją pamatęs. Jis nuėjo pas žmoną paklausti, ar žino, kad L. yra atvažiavusi. Žmona patvirtino, kad žino ir pasakė, kad A. Š. atvežė dukrą, paleido prie vartelių ir išvažiavo. A. Š. tvirtina, kad tarėsi su močiute D. , kad anūkę atveš, tai to tikrai nebuvo. Anūkė jokių daiktų neturėjo su savimi, tik lengvą „striukytę“ ir telefoną rankoje. Paskui atvažiavo I. su savo sūnumi D. ir draugu D. G.. Visi susirinko, sėdėjo pavėsinėje, visi buvo išvargę. G. buvo palaidojęs močiutę, žmona dirbo dvi savaites be išeiginių. Vaikai lakstė, žaidė, triukšmavo, linksminosi. Jis sėdėjo su D. ir apie 20 val. pradėjo snausti, žmona nuėjo kloti lovų. Kad I. išvažiavo į parduotuvę, jis net nežinojo. Atbėgo D. ir sako, atvažiavo A.. Atėjęs prie vartelių, pamatė, kad A. su I. konfliktuoja. A. Š. stovėjo boksininko pozoje, labai agresyviai nusiteikęs. Išėjęs pro vartelius, pamatė T. S.. T. S. buvo labai arti jo. T. S. nusuko žvilgsnį nuo jo. Jis pradėjo eiti link A.s ir tada iš galo pajuto smūgius ir krito. T. S. sakė, kad jį laikė, tai taip, T. S. laikė jį smūgiais. Pakėlė galvą ir matė, kaip Š. I. spardo galvą ir matė, kad I. netenka sąmonės. Krenta rankos ir apsišlapina. Pirma mintis šovusi į galvą buvo, kad A. Š. ją užmušė. I. i yra padaryta galvos operacija (duomenys neskelbtini) klinikose. Yra pavojinga jai daužyti galvą. Jai yra veido anomalija. Jis pats buvo gerai apsvaigintas. Tada jie abu pradėjo jį spardyti, kada D. atsirado, nepamena. Kai D. atsirado, T. S. jam neleido atsistoti, nes žmogus žino, kur spirti, jo smūgiai yra tiksliniai. Kas dėl T. Š., tai jis spiria, kur papuola – į galvą ar kitas vietas, nes jis susinervinęs ir nesikontroliuojantis. O T. S. yra žmogus profesionalas. Jis laikė I. i primynęs galvą, kad nesikeltų ir, kai rankomis mosikavosi, ir jį apibraižė. Jis atsistojo ant plaukų jai, o su kita koja smūgiuoja į stuburkaulį, į tarpumentes. Jiems L. niekas nedraudė pasiimti. Jis L.i senelis. L. gyvena su A. Š.. Jis supranta, kad I. K. ir A. Š. bendras vaikas jų sutarimu gyvena pas A. Š.. Anksčiau dažniau atveždavo anūkę. Pradėjo jam kraujas bėgti iš burnos, nosies, akies. Kas davė su metaliniu strypu, jis nematė, abu jie laikė tą strypą. Kaip jis gulėdamas galėjo sukelti pavojų Š.? Š. jį už kojų tempė, kelnes numovė. Š. jam smūgiavo į tarpkojį, sėdmenys buvo mėlyni, visa kairė pusė buvo užtinusi. Dvi savaites „buterbrodo“ negalėjo atsikąsti, net dantys į vidų buvo įlinkę. Š. nuvertė jo žmoną ir pamatė, kad ji šalia jo sėdi. Jis bandė stotis, bet Š. jam neleido, šoko ir spyrė jam į galvą. Normalus žmogus taip elgtis negali, jam kaip sportas turbūt. Kaltinamieji buvo nusiteikę labai agresyviai. Vaikai prašė jų, kad nustotų mušti, bet iš jų reakcijos jokios nebuvo. Pačioj pradžioj sakė, kad nebemuštų, bet gavo smūgį iš galo ir prasidėjo košė, tai nieko nebesakė. Jie neturi teisės paguldyti žmogaus ant žemės. Civilinį ieškinį palaiko 100 procentų, nes jų dėka daugiau nei 6 mėn. prabuvo nedarbingas. Nebuvo nei vienos vietos, kurios neskaudėtų. Kai buvo sumuštas, jis iš karto to skausmo net nejuto, skaudėjo visus šonkaulius. Po pusės metų tik skausmai praėjo. Giluminiai skausmai buvo didžiausi, stuburkaulį skaudėjo. Jam trūkęs meniskas nebuvo, nuo sumušimo sąnaryje atsirado vandens. Ligoninėje negulėjo, važinėjo į reabilitaciją. Buvo kaimynas K. U., D. G., D. A.. D. daug ką matė ir jam buvo labai didelis šokas, kai pakalbėdavo apie Š., D. A. išbaldavo. D. A. emociškai buvo sužalotas, fiziškai jis nenukentėjo. D. A. jų bijo. Tuo metu buvo registruotas užimtumo tarnyboje, pajamų išvis nebuvo jokių. Artimieji padėjo, žmona dirbo. Jis slaugė savo motiną, kuri mirė (duomenys neskelbtini) metais. Užimtumo tarnyboje buvo registruotas, pirmus metus gavo išmokas. Įvykio metu vaikas buvo už tvoros ir visą įvykį stebėjo. Pirmą kartą girdi, kad buvo liepta vaikui pasišalinti. Aplinkybės paprastos, žmonės mušami, tai paprasčiausios aplinkybės. Nematė, kaip I. K. atsinešė metalą, ji apsišlapino iki metalo atsinešimo. Ji nuėjo persirengti, kai visi jau buvo atvažiavę. Ji norėjo apsiginti. Nematė, kad būtų suduota kaltinamiesiems. Tai yra jos gynyba. Ji stengėsi apginti savo tėtį. Jis nežinojo, kad anūkė parašė Š. žinutę. Apsišlapino dukra po fizinio kontakto su Š.. I. K. vamzdį atėmė A. Š.. Jis buvo apsvaigęs, nebuvo pasakęs, kad buvo praradęs sąmonę. Jam kelias nebuvo sužeistas, čia paprasčiausiai apgavo D. . Jie visi sėdėjo labai ramiai, kaip suaugę išgėrė ir ruošėsi miegoti. Jis matė, kaip Š. atėmė iš I. K. metalinį vamzdį.

2021-09-13 R. K. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-13 nukentėjusysis R. K. davė parodymus (1 t., b. l. 28-32).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-12 nukentėjusysis R. K. davė parodymus (1 t., b. l. 147-148).

2021-09- 13 asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad R. K. apžiūrėtas (1 t., b. l. 85-87).

2022-01-20 parodymų patikrinimo vietos protokole atliktas nukentėjusiojo R. K. parodymų patikrinimas vietoje (1 t., b. l. 1 168-169).

Nukentėjusioji D. K. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad T. S. tik teisme pažino. A. Š. buvęs dukros sugyventinis, jie gyveno (duomenys neskelbtini) metus, dabar nebegyvena. Matėsi su juo tik keletą kartų. Pas juos namie A. Š. yra buvęs tik vieną sykį, jokio bendravimo nebuvo. R. K. yra jos vyras, daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų yra kartu. I. K. jos dukra. D. gyvena su I. K., su mama. L. Š. gyvena su A. Š., tėvu, bet kiek žino, gyvena pas A. Š. tėvus. L. Š. gyvena su tėvu bendru susitarimu, bet ten buvo didelis spaudimas. L.i neleisdavo matytis su mama, o veždavo tik pas ją (D. K.). Susitarimas buvo, kad I. gali su dukra matytis per savaitę du kartus ar du savaitgalius per mėnesį. Tą vasarą ji atostogavo du kartus, tai L. pas ją (D. K.) beveik gyveno. A. Š. veždavo L. pas ją, bet mamai neleisdavo matytis. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 15 val., išėjo į lauką ir pamatė, kad sustojo mašina. A. Š. išlaipino savo dukrą L., nieko nesakęs jai, nei labas, nei viso gero, išvažiavo ir L. paliko prie vartų, kaip visada. Ji su A. Š. išvis nebendrauja, atveža L. nesitaręs ir palieka. Ji L. nusivedė į daržiuką. Ji matė, kaip paliko prie vartų, jai jis dėl to neskambino. Po kiek laiko atvažiavo dukra I. su draugu D. G. ir sūnumi D. A.. Jie visi sėdėjo pavėsinėje, vaikai lakstė, kiemas didelis, yra šuo. Žaidė ir taip toliau. Ji buvo išdirbus dvi savaites, buvo pavargusi, apie 20 valandą nuėjo į kambarį suplauti indų ir pakloti lovų, nes visi jau buvo pavargę ir ruošėsi eiti miegoti. Ji buvo toje pusėje, kur per namo langus nesimato gatvės pusės. Susitvarkė ir atėjo į kambarį, kur matosi gatvė, kad pakloti lovas. Per langą pamatė du vyrus – A. Š. ir T. . A. Š. tampė I. pasigavęs. T. buvo kažkur toliau, stovėjo. Ji greitai išbėgo į kiemą išsigandusi ir pamatė vyrą visą kruviną, jis pasirėmęs alkūnėmis į žemę gulėjo. Alkūnės buvo kruvinos, akis pamušta, nosis kruvina. Buvo visas sudaužytas. Ji pradėjo šaukti, ką jūs darote. Vaikai viską matė, šaukė be proto ir verkė, todėl paskui ir atėjo kaimynas, nes išgirdo vaikų verksmus. D. vis šaukė: „A., baik“. L. kažkuriuo momentu nubėgo į kambarį paskambinti policijai. Kas prieš tai kvietė policiją, ji nežino, nes ją kvietė visi. Policija važiavo ilgai. Kai ji išėjo, A. Š. jau buvo pargriovęs I. ant žemės ir su keliais spaudė jai krūtinę. T. S. agresyviai nusiteikęs su metaliniu strypu ėjo link jos. Ji jau matė, kad jis muš. Ji sakė: „baik nemušk tu jo“. Pamelavo, kad vyrui trūkęs meniskas, kad jo laukia operacija, kad jo nemuštų. Vyro koja buvo apvyniota su elastiniu bintu, bet visai dėl kitų problemų. Jis jai nieko nesakė, tik šypsojosi ir ėmė „tvatinti“ per kojas. Be jokio gailesčio per tą kelią skaudantį, per kojas. Tuo tarpu matė, kaip A. Š. spyrė I. i ir sudavė į galvą. I. buvo ant žemės ir A. Š. jai įspyrė. Tada, kai T. pridaužė vyrą, prie jos pribėgo A. Š., paėmė už rankos ir parvertė ją ant žemės. Šalia vyro paguldė. Kai ji su vyru bandė stotis, A. Š. puolė spardyti jos vyrą. Spyrė be jokio gailesčio. A. S. pamatė, kad I. stojasi, jis nulėkė prie jos, stūmė ją, ji griuvo prie „bordiūro“ ir spardė į galvą su batu. Ji pagalvojo, kad ją užmušė, nes galva buvo ant „bordiūro“, rankos atmestos, apsišlapinusi. Spyrė į pakaušį. T. S. laikė primynęs jai plaukus. Bandė eiti prie dukros, bet A. Š. pastojo jai kelią. Ant žemės buvo numestas I. telefonas, bandė jį paimti, bet matė, kad jei ji pasilenks, tai jai spirs arba trenks. Visi daiktai buvo išmėtyti, I. piniginę numetė į jų kiemą. Netrukus pasirodė kaimynas K. U. iš (duomenys neskelbtini) namo ir sakė: vyrai baikit, ką čia darot, užmušit. Neužilgo atvažiavo policija. Kažkas iš kaimynų dar matė, pravažiavo mašina. D. matė, L. nubėgo į kambarį, nes labai išsigando ir verkė. Ją A. Š. griebė už dešinės rankos ir parvertė ant žemės. Tuo momentu skausmo nejuto, tik paskui skaudėjo ranką ir jautė moralinį pažeminimą. Kelias sekundes pagulėjo. Jis ją nuvertė šalia vyro. Griebė už rankos ir paguldė ant žemės. Savo noru ji negulėjo. Jis tik nuvertė ją, nelaikė jos. Atsistojo greitai. Ten visi šaukė. I. labai pyko, nes matė, kaip muša jos tėvą. I. jautė nepasitenkinimą, nes šaukė, kad jos tėtį užmuš. Ji buvo išsigandusi. Ji pati išbėgo, būdama streso būsenos. Ji pamatė per langą ir nesuprato, kas čia vyksta, kokia nesąmonė. A. Š. ją būtų užmušęs, jei būtų jį palietusi. Civilinį ieškinį palaiko. D. viską matė, labai verkė. Jis buvo prie vartų. Jis į gatvę nebuvo išėjęs, tik šaukė, kad „A. baik, nebemušk“. Iki šiol jis tokioje būsenoje. Jis, vaikas, užsisklendęs savyje. Kai buvo akistata, ir kai pamatė T. S. su A. Š., jis paliko visas baltas ir vos neišgriuvo, pasiūlė vandens, vaistų, nes jis pamatė juos ir vaikui buvo didžiulis stresas. Jis nežinojo, kad jie ten bus. Ji, kai išėjo, pirmiausia T. S. vyrą apdaužė su metaliniu strypu. Jis trenkė per kojas, kelius. Nemažai smūgių sudavė, daugiau negu tris. Spardė iš kojų A. Š., spyrė iš priekio gulinčiam. Į galvą spyrė mažiausiai penkis kartus. Jautėsi vyras blogai, tą vakarą buvo išgėręs. Kitą dieną ji vyrą išvežė į ligoninę. Buvo visas mėlynas ir prasidėjo didžiuliai skausmai. Mėnesį laiko lankėsi pas gydytojus, reabilitacijoje. Jai pačiai buvo suspausta ranka. Buvo padaryta ekspertizė, žymės matėsi gal kokią savaitę. A. Š. tampė, I. laikė prispaudęs su keliais, daužė per galvą, spyrė. T. S. spardė jai galvą ir ji neteko nesąmonės. Ji visai nejudėjo, apsišlapino. Pirma mintis buvo, kad I. mirė. Gal kažko buvo pavartoję. Vyras pasakė – pasiimkit vaiką ir važiuokit. Kiek supranta, A. Š. iš karto puolė I. . Jie paleido taksi, nes buvo turbūt sutarę muštis. Kiek žino tai, kad I. tempė iš mašinos. Čia ne pirmas smurtas prieš I. iš A. Š.. Visos lūpos kruvinos, nugara sudaužyta, visa mėlyna, galva visa ištinusi. Juos abu išvežė į ligoninę. Gydytoja net pasakė, kad vyrui turbūt alkūnės lūžusios. Bloga emocinė būsena. I. A. Š. bijo, ištisai ją gąsdina, jis jai daro moralinį spaudimą, kad neduos vaiko. Jie šeimoje nekonfliktuoja, nesimuša. Į kailį I. nėra gavusi. I. buvo tiek primušta, kad nieko neprisiminė. I. netekusi sąmonės buvo du kartus. Ji pati nuėjo tik telefono paimti, minutei laiko. Vieną kartą. I. buvo lauke. Ji neužfiksavo visų įvykių sinchronine tvarka. Ji negali atsiminti visko, nes buvo didžiulis stresas. Matė spardymus, buvo į galvą spirta I. K. 10 kartų. Ji pamelavo T. S., kad jis nemuštų jos vyro. Mėlynės atsiranda ne iš karto. Vyras buvo visas kruvinas. Mėlynės atsirado tą patį vakarą. Visos muštynės prasidėjo be jos. Ji, kai išėjo, jau buvo antra dalis. T. S. prieš tai su A. Š. mušė I. ir R. . T. S. strypo tada jau neturėjo, buvo numetęs, vyrui apdaužęs kojas ir nubėgęs, spardė I. . R. K. pasakė D. , atbėgęs į daržiuką, į pavėsinę: „seneli bėk, A. Š. su kažkokiu vyru tampo mamą, muša“. D. nulėkė ir pakvietė senelį. Pirmas išėjo jos vyras, ji kai išėjo, jau vyras ir I. buvo primušti.

2021-09-16 D. K. protokolas-pareiškimas (1 t., b. l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-16 nukentėjusiosios D. K. duoti parodymai (2 t., b. l.35-36).

Nukentėjusioji I. K. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad A. Š. – buvęs jos sugyventinis, jie turi bendrą dukrą. T. S. išvis nepažįsta, įvykio dieną matė jį pirmą kartą. R. ir D. K. yra jos tėvai. 2021-09-11 ji su savo sugyventiniu D. G. ir sūnumi D. A. apie 14-15 valandą nuvyko pas jos mamą D. K. į nuosavus namus, (duomenys neskelbtini). Buvo mamos gimtadienis, jie truputį pasisėdėjo kiemo pavėsinėje, vaikai žaidė lauke. Apie 19.30 su vaikais ji nuvyko į parduotuvę su taksi, pirko mineralinį ir saldumynus. Vykstant namo ji galimai paskambino A. Š., ką kalbėjo, nepasakys. Kadangi pragyveno (duomenys neskelbtini)metus, tai jis iš balso suprato, kad ji išgėrusi, dėl to greičiausiai jis nusprendė pasiimti savo dukrą. Tuo metu, kai grįžo namo, pamatė stovintį taksi automobilį. Prie jos taksi automobilio pribėgo A. Š., atidarė dureles ir pradėjo tempti iš mašinos, vaikai išlipo per kitas dureles. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas, ji A. Š. uždėjo ranką ant peties ir pasakė: „gana, baikim tuos konfliktus, susitarkim gražiuoju“. Bet jis to nenorėjo girdėti, suėmė ją už pečių ir trenkė per kojas su savo koja. Ji parvirto ant žemės ir ją su kelėnu prispaudė. Tuo momentu išbėgo tėtis, norėdamas nuraminti konfliktą, nes jis nepiktybinis žmogus. Tėtis jai sakė eiti į kiemą, o kaltinamiesiems liepė važiuoti savo keliais. Tada ji pamatė, kaip T. S. jos tėvui trenkė iš kumščio į galvą. Tėvas parvirto ir jį pradėjo kojomis spardyti į įvairias kūno vietas. Ji pradėjo šaukti, kad ją paleistų nuo žemės ir tuo momentu pajuto burnoje kraujo skonį. Paskui tėtis norėjo atsistoti, bet A. Š. spyrė jam į galvą ir pasakė: „sūka nejudėk“. Paskui tėtį tempė už kojos, dėl ko nusimovė ,,treninginės“ kelnės, nusirišo bintas nuo kojos. Kai A. Š. tempė tėtį, pamatė, kad T. S. artinasi prie jų. Jis ją stūmė, ji galva trenkėsi į „bordiūrą“, kelis kartus spyrė į galvą, į stuburą. Jai pasidarė labai negera, aptemo akyse, ji apsišlapino. Gal tuo metu prarado sąmonę. Po kiek laiko išgirdo, kaip mama šaukė, kad „jis užmušė I. “. Neįsivaizduoja, kiek laiko praėjo. Norėjo keltis, bet jai galvą su koja buvo primynęs T. S.. Pamatė gulintį tėtį ant žemės, tada atėjo kaimynas ir jis atitraukė A. nuo tėčio. Norėjo pasiimti telefoną nuo žemės, bet A. jai neleido, nes koja primynė jai plaštaką. Šiaip ne taip pasiėmė telefoną, ji bėgo į kiemą išsikviesti policiją. Paskambinus operatorė pranešė, kad šituo adresu jau yra iškviesta policija. Kaip vėliau sužinojo, policiją iškvietė jos dukra L. Š.. Tiek ją, tiek tėtį išvežė į ligoninę. Buvo nustatyti įvairūs sumušimai. Iki įvykio tarp šeimos narių jokių konfliktų nebuvo. Ji nežino, kodėl A. S. bėgo mušti jos tėtį. Iš kur pas juos tokia agresija buvo. Buvo tik žodinis konfliktas. Negali pasakyti, iš kur atsirado metalinis strypas. Vienu metu A. Š. trenkė su tuo strypu jos tėčiui per kojas. Žino, kad mama buvo parversta ant žemės. Jai aptemo akyse, buvo silpnumas. Tėčiui buvo nubrozdintos kojos, nugara, po akimi mėlynė buvo, kuri ilgai laikėsi. Civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti solidariai. D. viską matė. Įvykio metu jis šaukė: „A., baik“. Po įvykio jis buvo užsidaręs, ji kreipėsi pas psichologą. D. viską pergyvena savyje. Būna, kad kartais dar jis pašneka apie įvykį. Iki šiol jai dar skauda ties stuburo viduriu. Ji girdėjo, kad į alkotesterį įpūtė nulius. Kad ji skambino, tikrai atsimena, bet neatsimena, ką kalbėjo. L. taksi automobilyje kalbėjo su kažkuo. Niekas ant vaiko nešaukė, nemušė. Sūnus buvo apklaustas. Jis niekur nedingo. Jie išvažiavo į ligoninę, o sūnus išvažiavo į namus. Ji į bordiūrą trenkėsi su galva. Nemaža mėlynė buvo. Jos tėtis daug metų negalėjo dirbti, nes prižiūrėjo savo sergančią mamą. Ji persirengė prieš važiuojant į ligoninę. Jau buvo atvykusi greitoji. Ji atėmė strypą, bet neatsimena, iš kurio, ir numetė į krūmus. Pirma priėjo A., o tik paskui T. atsirado. Čia ne girtumas įtakoja. Vaikas buvo kambaryje. Vaikas per daug užsisklendęs savyje. Sūnus yra uždaro charakterio. „Sedatifo“ nepirko, pirko raminančią arbatą, taip patarė gydytoja. Psichologė patarė. Vaikas per apklausą išbalo ir tikrai galvojo, kad reikės kviesti greitąją pagalbą. Vaikas nebesijaučia saugus. Traumų ji neturėjo. Pradžioje buvo žodinis konfliktas. Vienas buvo suspardytas, kitam galva priminta. Ištempė vamzdį ir numetė į krūmus. Ji nežino, kada medžiaga filmuota. Ji vaizdo medžiagos neatsimena ir nematė. L. gyvena pas A. Š. tėvus. Ji su L. bendrauja kiekvieną dieną. Ji A. Š. tėvais pasitiki labiau nei A. Š.. Ji iš pat pradžių nežinojo, kas iškvietė policiją, o paskui jai tyrėja minėjo, kad iškvietė policiją L.. Ji, kai skambino, jai pasakė, kad policija jau iškviesta. Dabar vaikus mokykloje auklėja, kad pamačius muštynes ar tėvai smurtauja, reikia kviesti policiją.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-13 nukentėjusiosios I. K. duoti parodymai (1 t., b. l. 9-12).

2021-09-13 asmens apžiūros protokole užfiksuota I. K. apžiūra (1 t., b. l. 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-10-14 nukentėjusiosios I. K. duoti parodymai (2 t., b. l. 15-16).

Liudytojas Ž. Š. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad jis yra taksi vairuotojas. (duomenys neskebtini) gatvėje per didelį atstumą buvo privažiavęs nuo to namo. Gavo iškvietimą, bet privažiuoti negalėjo, nes buvo policijos ir greitosios automobiliai. Jis laukė prie gatvės, bet nieko nesulaukus, paskambino į dispečerinę ir užsakymą atšaukė, kad nereikėtų pinigėlių mokėti už iškvietimą. Tiesiog per atstumą nuo to namo stovėjo. Jis nebuvo privažiavęs prie to namo. Buvo iškvietimas ne iš žmogaus, o iš dispečerinės. Gatvėje jokio sujudimo nebuvo. Prie to namo stovėjo policijos ir greitosios automobiliai. Nebuvo žmonių.

Liudytojas K. U. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad R. K. pažįsta nuo vaikystės. D. K. ir I. K. pažįsta taip pat. Tėvai šalia gyveno, jie tėvų kaimynai. Išgirdo triukšmą būdamas kambaryje. Mama yra neįgali, jis ateina ją prižiūrėti. Per langą pamatė muštynes, ėjo išskirti. Skambino į policiją. Prie gatvės už vartų konfliktavo. Ten vyko muštynės, pasivertę ant žemės buvo. Buvo paauglys ir dar kažkoks vyriškis. Jis buvo už tvoros. Jis skyrė ir nebuvo kada žvalgytis. R. už tvoros buvo nuvedęs. Kai atvažiavo policija jis nebėjo atgal. Jo mama (duomenys neskelbtini) serga, turi ją prižiūrėti. Atrodo, apsiramino, jis nuėjo mamą pažiūrėti, ir vėl per langą matė, kad mušasi. Neišėjo išskirti, ir tada jis skambino į policiją. R. su tuo mažesniu buvo. Kiek atsimena, šviesiais marškinukais buvo, bet nesuplėšyti. Bintas pas R. ant kelio jau buvo neapibintuotas. Negalėjo visko matyti, kas vyksta. Pirmą kartą matė jis juos. Kad mušė R. , tai taip buvo. Spyrė, kumščiavosi. Nepasakys, į kokias vietas. Stojasi, už galvos ima ir stumia, kad vėl sėdėtų ar gulėtų. Gulinčių gal ir nemušė prie jo, neprisimena.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-12-30 liudytojo K. U. duoti parodymai (2 t., b. l. 65-66).

Liudytojas D. G. teisiamojo posėdžio metu davė parodymus, kad jis pažįsta R. K., jis buvęs uošvis, I. K. yra buvusi sugyventinė, D. – jo buvusi uošvė. Buvo D. gimtadienis. I. buvo pasiėmusi L.. Atvažiavo A. Š. pasiimti vaiko. Po kiek laiko išgirdo klyksmus. Muštynių pradžios nematė. Matė, kaip T. S. spyrė R. ir trenkė iš rankos. A. Š. buvo I. parsivertęs ant žemės. Paskui jie pasikeisdami vienas nuo kito lakstė suduodami I. i ir R. . Prieš du metus jis turėjo bylą kurioje jis buvo kaltinamasis, o A. Š. nukentėjęs. Spyrė. Su rankomis. Riksmai buvo. A. Š. buvo pervertęs I. toliau nuo vartų. Parvertęs ir laikė. Atsistojo I. . Ji buvo sąmonę praradusi. Metalinio strypo nematė. Matė, kaip R.kelnės jau buvo numautos. D. paėmė kelnes. Pirmiau vaikai buvo kieme. D. , atrodo, nubėgo į namus. A. Š. spyrė I. i ir ji prarado sąmonę. Jis filmavo įvykį. Stovėjo prie vartų ir matė, kaip A. Š. I. prispaudė, nes klykė ji. I. buvo apsirengusi geltonais marškinėliais. Kai I. dar kartą atjungė, ji apsišlapino. Jis pats buvo išgėręs. Nematė, kaip I. paėmė iš kiemo strypą. Nematė strypo panaudojimo aplinkybių. Jis matė, kad T. S. spyrė ir davė iš rankos R. . Pasikeisdami. T. S. sudavė I. i, o A. Š. – R. . Jis prie vartelių nuotraukas darė arba filmavo. Jis viską persiuntė ir ryte jam telefonas sugedo. Nematė, kad D. K. kokie nors smūgiai būtų suduoti. Nematė, kad I. būtų suplėšiusi A. Š. marškinėlius. L. kur buvo, nežino, o D. gal kambaryje buvo. Matė tik nukentėjusiesiems suduotus smūgiu, kad būtų suduota kaltinamiesiems, jis nematė. R. K. jokios grėsmės T. S. nekėlė. R. K. spyrė T. S., ir jis nukrito, taip pat smūgiavo ir gulinčiam. Jis A. Š. tiksliai matė. Jis buvo neblaivus, girtumo laipsnis buvo sunkus. Jis nekvietė policijos. A. Š. atvažiavo su taksi. I. buvo iki parduotuvės išvažiavusi ir tik kai grįžo, visas veiksmas ir prasidėjo. I. džinsai buvo šlapi, ji apsišlapino, netekusi sąmonės. Buvo be sąmonės apie minutę laiko. Nematė aplinkybių, kad I. trenktų su metaliniu strypu kažkam. Iš kur ji strypą pasiėmė, nematė. R.veidas prie burnos buvo kruvinas ir mėlynė buvo prie akies.

Ikiteisminio tyrimo metu 2021-09-15 liudytojo D. G. duiti parodymai (2 t., b. l. 53-54). 2022-03-21 D. G. papildomos apklausos protokole užfiksuoti parodymai (2 t., b. l. 59-60).

2022-02-25 nepilnametis liudytojas D. A., apklaustas teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją, davė parodymus, kad: atvyko dėl įvykio, kuris buvo pas močiutę. Jie šventė gimtadienį. Jie su mama važiavo į parduotuvę, tuomet grįžo taksi, matė, kaip atvykęs taksi išbėgo A. Š. su draugu, kurio jis nepažįsta. Mama sako, „nunešk produktus į namus“. Pamatė, kad A. su mama pykstasi. Buvo taip, kad A. Š. pervertė mamą. Jis nubėgo pakviesti senelį. Tuomet tas nepažįstamas puolė senelį. Mama liko be sąmonės. Tada tas nepažįstamas draugas pradėjo spardyti senelį, tada nubėgo namo pažiūrėti, ar sesei viskas gerai. Paskui vėl išbėgo į lauką ir matė kaip A. sutrenkė seneliui per pilvą metaliniu strypu. Mamą pastūmė ir ji atsitrenkė į bordiūrą ji buvo be sąmones. Paskui seneliui bėgo kraujas. A. Š. sakė „gulėk, nes būsi primuštas“. Jam atrodo, kad susipyko dėl jo sesės L.. Jis buvo nuo pat pradžios. Pati pradžia, kad jie šventė gimtadienį. Mama buvo perversta. Sakė, prašė jo nemušti. Senelis bandė apginti, nepažįstamasis pradėjo pulti senelį. Pirma susipyko su mama, paskui pervertė. Mama šaukė „padėkit, nebemuškit“, jis tiek girdėjo, Mama ,,biškį“ bandė padaryti, bet nieko nepadarė. A. Š. pats puolė. Dar viską matė kaimynas, jis jo nepažįsta. Į teisėjo klausimus, konfliktas kilo dėl L.. Mama norėjo, kad sesė būtu pas juos vieną naktį, bet A. neleido ir atvažiavo. Nežino, kodėl A. pervertė mamą. Iki pervertimo A. mamai tempė ranką, kaip sulaužytų. Mama iš skausmo šaukė ir sakė „padėkit“. A. mama nieko nesakė. Mama A. nesudavė prieš pervertimą, ,,biškutį“ nestipriai pastūmė. Konfliktas įvyko ant gatvės už vartų. Vyko ant tako. Jis stovėjo už vartų, nes nenorėjo būti užgautas. Nuo vartų, kur stovėjo, iki konflikto kokie 2-3 metrai. Jis matė visą konfliktą. Tuo metu kitų vaikų nebuvo. Buvo jo mama, D., sesė, kuri verkė kaip jis ir močiutė. Jis konflikto metu telefonu nesinaudojo. Matė, kad jo patėvis D. filmavo. Jis buvo šalia jo prie vartų ir stebėjo. Mama konflikto metu nesmurtavo, niekam nesudavė. Senelis ir niekam nesudavė. A. labai daug smurtavo. A. spardė labai daug senelį. Iš metalinio pagalio jam trenkė per alkūnę, galvą ir pilvą, dar trenkė kumščiu, spyrė daug kartą. Kai su draugu spyrė, tai matė, kad jam spardė į šonus. Iš kur gavo metalinį strypą, jis nematė. Prieš metalinį pagalį jis ir smurtavo. Smurtavo prieš senelį ir mušė mamą. Mama neteko dėl A.s sąmonės. Jis nematė, kaip trenkė, bet matė, kaip ji buvo be sąmonės. Matė, kaip trenkė iš metalinio pagalio. A.s draugas smurtavo prieš mamą ir senelį. Jis mamą nuvertė į bordiūrą, ji neteko sąmonės, užmynė jai plaukus. Seneliui jis spyrė, trenkė kumščiu. Kelis kartus spyrė, trankė metaliniu pagaliu. Seneliui pataikė į galvą, į nugarą ir į pilvą. A. turėjo metalinį strypą ir draugas turėjo. Strypas buvo vienas, jie jį pasidalino. Pirmas strypą, kiek pamena, pasiėmė A.. A.s draugas mamai primynė plaukus, ji neteko sąmonės, stūmė į bordiūrą, nes ji užkliuvo už kažko, bet tiksliai nematė už ko. Matė, kad jis ją stūmė. Mama sąmonę prarado du sykius. Pirmą kartą prarado dėl A.s, antrą dėl nepažįstamo. Mama įvykio metu buvo blaivi. Senelis buvo blaivus. Ar blaivūs buvo A. ir jo draugas, jis nežino. Jis kalbėjo su mama, kad reikės sakyti teisme ką matė. Mama sakė „viską pasakyk, ką matei“. Ji neprašė kažko pasakyti, nieko nesakė. Kiti taip pat nieko neprašė. Senelis ir taip pat sakė, kaip mama. Į prokurorės klausimus, močiutė kvietė policiją, bet matė, kad A. Š. ją prirėmė prie žemės. Ją tiesiog paėmė už raukų ir parklupdė ant žemės, kad nieko neinformuotų. Močiutė tuo metu turėjo telefoną. Kiti konflikte nedalyvavo, Močiutė bandė kviesti policiją ir viską nufilmuoti. Močiutę A. prispaudė prie žemės. Į įtariamojo A. Š. klausimus: kai močiutę A. prispaudė prie žemės. A. vėl bandė smurtauti prieš mamą. Ji bandė A. nustumti, tuomet močiutė pasitraukė. Mama A.s nenustūmė. Ką ji dar darė, nepamena. A.s draugas užpuolė mamą, jai trenkė, smurtavo. Kur jai trenkė, jis nepamena. Jis tai matė, tik nepamena į kurią vietą. Gimtadienis buvo močiutės. Gimtadienyje dalyvavo patėvis, mama, jis ir sesė. Sesė ir matė visą konfliktą. Sesė jam nesakė, jog siuntė žinutę A., gal mamai sakė. Jam ji nieko nerodė. Į parduotuvę važiavo mama. Ji važiavo nupirkti maisto, ,,Coca-Cola“, gėrimo, kitų gėrimų nepirko. Į parduotuvę mama važiavo su juo ir sese. Jie pirmiau su mama atvyko, bet A. su draugu buvo arti, važiavo ta gatve. Jie atvažiavo pirmesni. Jie atvažiavo kažkur per tris minutes. Nematė, kad atvykęs A. rankose turėjo metalinį vamzdį. Nematė iš kur jį gavo. Matė, kad jį A. turėjo. Prie senelio namų nėra panašių daiktų, kaip metalinis strypas. Matė kaip atvažiavo policija. Jis su pareigūnais nekalbėjo. Atvykus pareigūnams jis buvo kambaryje. Kai atvažiavo policija, jis nuėjo į kambarį ir išėjęs pažiūrėti nebuvo. Konflikto metu patėvis D. ėjo kartu su seneliu, bet nenorėjo kištis į konfliktą ir jis viską filmavo, fotografavo. Kodėl A. neleido seselę pasilikti pas močiutę, nes jam kartais nepatinka, jei sesė ten važiuoja, į gimtadienį atvažiavo su taksi. Taksi važiavo jis, jo patėvis D.ir mama. L. buvo pas močiutę. Po konflikto mama ir senelis kreipėsi į medikus. Kiek pamena, mamai buvo žaizda. Jam atrodo, kad jie patys pas gydytojus važiavo ir iš gydytojų grįžo kažkur aštuntą, jų nebuvo gal valandą-dvi. Į įtariamojo T. S. klausimus: jis nematė, kad mama vartojo alkoholį. Mama, senelis, močiutė alkoholio nevartojo. Jis visada kartu buvo prie stalo. Alkoholio šventės metu nebuvo. Mama du kartus buvo be sąmonės, nes ji ilgai nejudėjo. Gal kokias 5 minutes konflikto metu. Abu kartus buvo po kokias penkias minutes netekusi sąmonės. Konflikto metu sesė ,,biškį“ buvo kambaryje, visada kartu nebuvo, Mama negalėjo metaliniu strypu suduoti A.s draugui. Atvykę pareigūnai paėmė metalinį strypų, jis nematė tiksliai iš ko. Mama nenorėjo, kad L. išvažiuotų, jai buvo liūdna jos ilgai nematė (2 t., b. l. 100-102).

2021-10-14 atlikta akistata tarp T. S. ir I. K. (3 t., b. l. 113-115).

2021-10-14 atlikta akistata tarp R. K. ir T. S. (3 t., b. l. 120-124).

2021-09-11 apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta prie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) . Įvykio vieta yra ant šaligatvio, prie Nr. (duomenys neskelbtini)namo tvoros. Apžiūrint įvykio vietą joje rastas žalios spalvos metalinis strypas. Metalinis strypas įvykio vietos apžiūros metu paimtas (1 t., b. l. 57-58).

Iš 2021-09-14 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. I. K. nustatyti sužalojimai: pakaušio, dešiniojo žasto, kairiojo žasto, nugaros poodinės kraujosruvos, kairės alkūnės ir kairiojo kelio/blauzdos viršutinės dalies odos nubrozdinimai. 2. Pakaušio, kairės alkūnės ir dešinės kojos sužalojimai galėjo būti padaryti 3 parų laikotarpyje iki apžiūros; abiejų žastų ir nugaros sužalojimai galėjo būti padaryti 2-5 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai. Kiekvienas sužalojimas vertinant atskirai galėjo būti padarytas tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. Žastų poodinės kraujosruvos būdingos suspaudimui rankų pirštais. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. 5. I. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 103-104).

Iš 2021-09-14 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. R. K. nustatyti sužalojimai: kairės akies vokų, dešinės alkūnės ir kairio kelio poodinės kraujosruvos, galvos, nugaros, abiejų rankų, sėdmenų ir dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2-4 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3., 6. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais ar paviršiais tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau 10 trauminių poveikių. 5. R. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 113-114).

Iš 2021-12-29 papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad visi R. K.nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktų apžiūros protokole nurodytu daiktu (1 t., b. l. 119).

Iš 2022-05-05 papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl R. K. padarytų sužalojimų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęstas nedarbingumo laikotarpis, nesusijęs su užduotyje nurodyto įvykio metu nustatytais sužalojimais. NDNT nustatytas darbingumo lygis nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio metu nustatytais sužalojimais. NDNT nustačius darbingumo lygį ir pagal jį apskaičiavus netekto darbingumo lygį (procentais), pastarasis negali būti sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijumi. R. K. nustatyti sužalojimai: kairės akies vokų, dešinės alkūnės ir kairio kelio poodinės kraujosruvos, galvos, nugaros, abiejų rankų, sėdmenų ir dešinės blauzdos odos nubrozdinimai, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva. R. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (4 t., b. l. 49-50).

Iš 2021-09-16 specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad: 1. D. K. nustatyti sužalojimai: dešinės rankos poodinės kraujosruvos. 2. Sužalojimai galėjo būti padaryti 5-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. 3. Sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu ar paviršiumi tiek tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek griuviminės traumos metu. 4. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 5. D. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 124).

2021-09-11 Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija (1 t., b. l. 41-42).

Iš 2021-12-16 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis strypas (1 t., b. l. 65-66).

Iš 2021-11-07 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai iš BPC (2 t., b. l. 126-127).

Iš 2022-01-21 R. K. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad pateikti marškinėliai ilgomis rankovėmis (1 t., b. l. 178-179).

Iš 2022-01-24 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti marškinėliai, pateikti R. K., nustatyta, kad ant dešinės rankovės, ties alkūne, yra dėmės, panašios į kraują, nuo rankovės apatinio krašto 22 cm., aukščiau alkūnės, yra nelygiais kraštais skylė. Ties kaklu, priekyje, yra kelios dėmės, panašios į kraują (1 t., b. l. 181-184).

Iš 2022-01-27 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai iš BPC (2 t., b. l. 134-137, 138-142).

Iš 2022-02-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai daryti ,,BODY“ kamera (2 t., b. l. 150-155, 170-172).

Iš 2022-02-24 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai pateikti I. K., D. G. ir A. Š. (2 t., b. l. 156-178).

Kaip matyti iš kartinamųjų T. S. ir A. Š. bei nukentėjusiųjų I. K., R. K. ir D. K. parodymų, jie visi pripažįsta, kad 2021-09-11, apie 20.00 val., vakare, (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini), namo kieme, tarp jų įvyko konfliktas, tačiau jo eigą dėl esminių įvykio aplinkybių jie atpasakoja skirtingai.

Iš nuosprendyje aptartų duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamasis A. Š. iš esmės pripažino naudojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. K., nurodė, kad sudavė jam smūgius į kojas ir paguldė jį ant žemės, tačiau nepripažino tyčia pavartojęs smurtą prieš nukentėjusįjį R. K., iškėlė versiją, kad jį išprovokavo pats nukentėjusysis, o jo pavartotas smurtas prieš nukentėjusįjį buvo gynybinio pobūdžio. Taip pat paaiškino, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. K. ir D. K. nenaudojo, o jas tik buvo pervertęs ant žemės ir laikė, kad jos nusiramintų, nes turėjo gintis pats.

Kaltinamasis T. S. savo kaltės nepripažino ir davė parodymus, kad fizinio smurto nenaudojo, nukentėjusįjį R. K. tik atitraukė nuo kaltinamojo A. Š. ir, kadangi R. K. jam smūgiavo, todėl jis jį paėmęs už pečių, pervertė ant žemės, kad nusiramintų. Taip pat paaiškino, kad fizinio smurto prieš nukentėjusiąją I. K. nenaudojo, o ją tik buvo pervertęs ant žemės, kadangi ji pirma jį puolė, braižydama veidą su nagais, suplėšiusi marškinėlius ir nuplėšusi grandinėlę nuo kaklo. Kaltinamasis T. S. taip pat iškėlė versiją, kad jį išprovokavo patys nukentėjusieji ir todėl jo pavartotas smurtas prieš nukentėjusiuosius buvo gynybinio pobūdžio.

Nukentėjusieji I. K., R. K. ir D. K. paaiškino, kad jų šeimoje su A. Š. jau ir anksčiau buvo nesutarimų bei konfliktų, kadangi A. Š. buvo I. K. sugyventinis ir jie nesutaria dėl mažametės dukters auginimo ir gyvenamosios vietos. Įvykio metu nukentėjusieji šventė D. K. gimimo dieną, todėl visi buvo vartoję alkoholio. A. Š. sužinojęs, kad I. K. yra neblaivi, atvyko pasiimti savo dukters L. ir kilo konfliktas tarp A. Š. ir I. K., į kurį įsivėlė kaltinamasis T. S., ir nukentėjusieji R. K. su D. K..

Vertindamas kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų parodymų patikimumą ir darydamas išvadas, teismas remiasi kitais byloje surinktais įrodymais.

Kad vakare prie namo (duomenys neskelbtini) vyko kaimynų žodinis konfliktas, davė parodymus liudytojas K. U., teigdamas, jog išgirdo triukšmą, būdamas kambaryje. Per langą pamatė muštynes, nuėjo išskirti besimušančius. Matė, kaip ant žemės gulinčiam R. K. šalia jo buvęs jam nepažįstamas vyras neleido R. atsikelti nuo žemės, vis ranka paliesdamas jam galvą, kai pastarasis bandė keltis. Ant žemės, gal kokie 2 metrai nuo R., gulėjo jauna moteris, prie kurios buvo vyras, kuris jai keliantis nuo žemės, taip pat neleido atsistoti. Paskambino į policiją ir kai atvažiavo policija, jis išėjo ir nebegrįžo atgal į lauką.

Liudytojas D. G. tai pat matė įvykį, tačiau ne nuo pradžios. Įvykio dieną jis atvažiavo kartu su I. K. pas R. ir D. K.. Būdamas namo viduje, išgirdo triukšmą ir išėjo į lauką, kur pamatė, kad I. nuversta ant žemės, o A. Š. jai spyrė koja ir sudavė ranka. Matė, kaip pribėgęs T. S., trenkė į veidą R. K., R. nukrito ant žemės. Taip pat matė, kaip A. Š. trenkė R. K. į veidą, ir R. nukrito ant žemės. Liudytojas D. G. pateikė vaizdo medžiagą, tačiau vaizdo medžiagoje vakaro įvykis buvo užfiksuotas ne nuo pradžių.

Pažymėtina, kad liudytojai K. U. ir D. G. konflikto pradžios nematė, tačiau jie matė, kad kaltinamasis A. Š. spyrė koja ir sudavė ranka bei pastūmė nukentėjusįjį R. K., ir šis nukrito. Taip pat matė, kaip ant žemės gulėjo I. K., kuriai T. S. neleido atsistoti, prispausdamas ją prie žemės. Taigi, jie patvirtino buvusį konfliktą ir jų parodymai neprieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms.

Apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai patvirtino, kad kieme įvyko žodinis konfliktas, po ko sekė nukentėjusios I. K. bei kaltinamojo A. Š. susistumdymas, kuris virto muštynėmis. Į kiemą išėjo nukentėjusieji R. K. ir D. K., kurie norėjo padėti I. K., sustabdyti konfliktą, tačiau buvo užpulti ir sumušti.

Esančiame byloje vaizdo įraše yra užfiksuoti 3 vaizdo įrašai, iš kurių matyti, kokie kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų veiksmai buvo atlikti 4, 46 ir 26 sekundžių laikotarpiu, tačiau kas pirmas sudavė smūgius, vaizdo įraše užfiksuota nebuvo.

Iš I. K., R. K. ir D. K. specialistų išvadų matyti, kad nukentėjusieji buvo sužaloti, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad nukentėjusieji, kurie patyrė sužalojimus, ir kaltinamasis T. S. iki įvykio būtų pažinoję vienas kitą, būtų konkrečiai dėl kažko nesutarę ar turėję dingstį tai išsiaiškinti. Iki prasidedant smurtiniam T. S. elgesiui, t.y. suduodant smūgius metaliniu strypu R. K., nenustatyta, kad R. K. būtų pavartojęs kokius tai veiksmus T. S. atžvilgiu. Priešingai, iš R. K. paaiškinimų matyti, kad jam išėjus į gatvę prie namo, kur vyko konfliktas, jis iš karto pajuto du smūgius į galvos sritį, kurie buvo jam suduoti su metaliniu vamzdžiu iš nugaros. Smūgius jam sudavė T. S.. Nuo suduotų smūgių jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę, vietomis sąmonę atgaudavo ir juto, kad jį muša.

Nukentėjusioji D. K. taip pat matė, kaip T. S., primynęs gulinčiai I. i plaukus, daužė jai per nugarą su metaliniu vamzdžiu. Be to, T. S. agresyviai nusiteikęs, su metaliniu strypu sudavė R. K. per kojas. Matė, kaip A. Š. spyrė I. i ir sudavė į galvą. I. buvo ant žemės ir A. Š. jai įspyrė. Tada, kai T. S. daužė vyrą, prie jos pačios pribėgo A. Š., paėmė už rankos ir parvertė ją ant žemės ir paguldė šalia R. K.. Kai ji su vyru bandė stotis, A. Š. puolė spardyti jos vyrą. Spyrė be jokio gailesčio. A. S. pamatė, kad I. stojasi, jis nulėkęs prie I. , stūmė ją, ji griuvo prie „bordiūro“ ir T. S. spardė jai į galvą su batu. I. K. galva buvo ant „bordiūro“, rankos atmestos, I. buvo apsišlapinusi, o T. S. laikė primynęs jai plaukus. D. K. bandė eiti prie dukros, bet A. Š. pastojo jai kelią.

Kaltinamųjų gynėjas baigiamųjų kalbų metu kėlė klausymą dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ne pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o pagal 284 straipsnį.

Analizuodamas tyrimo metu surinktus ir teismo patikrintus įrodymus bei vertindamas kaltinamųjų veiksmus, teismas sprendžia, kad žodinis konfliktas peraugo į kaltinamojo bei nukentėjusios susistumdymą. Kaip nurodo kaltinamasis A. Š., smūgius jam sudavė ir nukentėjusioji I. K., be to, ji padarė tai pirma. Kad I. K. buvo nustatyti kūno sužalojimai, patvirtina teismo medicinos specialistų išvada. Konflikto faktą patvirtino liudytojai. Pats konfliktas ir susistumdymas vyko vėlų vakarą, šalia nukentėjusiųjų namų. Šiuo atveju byloje duomenų, kad realiai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka, nėra. Tokie faktai nenurodyti ir kaltinamajame akte. Pašaliniai asmenys į įvykio vietą atėjo konfliktui besibaigiant. Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamųjų bei nukentėjusiųjų konfliktas įvyko dėl asmeninių paskatų, tyčios savo veiksmais demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai kaltinamųjų veiksmuose nenustatyta. Pagal teismo nagrinėjamoje byloje nustatytą situaciją, vakare, prie namo padarytus smurtinius veiksmus nulėmė ne siekis sutrikdyti viešąją tvarką, o kaltinamojo A. Š. reagavimas į nukentėjusios I. K. elgesį, kilus žodiniam konfliktui, o po to ir susistumdymui bei muštynėms, dėl ko prie konflikto prisijungė kaltinamasis T. S. ir nukentėjusieji R. K. ir D. K.. Kaltinamųjų A. Š. ir T. S. padaryta veika teismo vertintina pagal kilusius padarinius, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnį asmeniui kyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos yra tyčia. Pats šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs fizinį skausmą, padaromi tiesiogine tyčia. Toks kaltininko – pakaltinamo asmens – elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą, pasekmes sveikatai – ir nori taip elgtis.

Kaltinamieji A. Š. ir T. S. paaiškino, kad sudavė nukentėjusiems smūgius, laikė prispaudę prie žemės gindamiesi. Kaltinamieji A. Š. ir T. S. nurodo, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis, kadangi nukentėjusieji pirmi puolė mušti ir šioje situacijoje jie turėjo gintis.

Kaltinamųjų A. Š. ir T. S. kaltė įrodyta nukentėjusiųjų I. K., D. K. ir R. K. duotais parodymais, liudytojų duotais parodymais, specialisto išvadomis, užfiksuotais vaizdo įrašais ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamieji A. Š. ir T. S. civilinių ieškinių nepripažįsta, paaiškindami, kad jie tyčinių smurtinių veiksmų neatliko, o ginėsi nuo nukentėjusiųjų užpuolimo.

Nukentėjusiojo D. A. atstovė I. K. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamųjų solidariai priteisti 19,31 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos (4 t., b. l. 160-162). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 19,31 Eur turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė išlaidų pirkdamas raminamuosius vaistus (4 t., b. l.163). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis patyrė neigiamus pergyvenimus, baimę, pasidarė uždaras, sumažėjo bendravimo galimybės.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nurodytas kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą.

Nukentėjusioji I. K. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamųjų solidariai priteisti 266,25 Eur turtinės žalos už telefoną, 182,02 Eur už vaistus ir 1000 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 28-30; 5 t., b. l. 53-57). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 266,25 eurų dėl paimto telefono kratos metu ikiteisiminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 56-57). 182,02 Eur turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė išlaidų, pirkdama vaistus, 15,47 eurų; buvo sudaužytas mobiliojo telefono stikliukas 8 eurai, be to, 133,55 eurų turtinės žalos patyrė, kadangi turėjo nedarbingumą ir jai neišmokėtos išmokos. Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį bei psichologinį smurtą, jai atsinaujino depresija, tapo nervinga, jautri.

Kaip matyti iš nukentėjusiosios I. K. pateikto civilinio ieškinio ji įvykio metu dirbo, gavo pastovias pajamas, o dėl patirtų sužalojimų nuo 2021-09-13 iki 2021-09-17 buvo laikinai nedarbinga, šiuo laikotarpiu jai nebuvo išmokėta socialinio draudimo išmoka, kadangi buvo nustatyta, kad įvykio metu ji buvo neblaivi. Nors ji paaiškino, kad įvykis vyko šeštadienį, ne jos darbo dieną, tačiau teismui jokių įrodymų nepateikta. Esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo atmestinas.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo civilinio ieškinio nukentėjusysis įvykio metu nedirbo, ieškojosi darbo, buvo registruotas Užimtumo tarnyboje ir laikotarpiu nuo 2021-09-12 iki 2022-04-14 jam buvo išduotas nedarbingumas. Nukentėjusysis R. K. teismui nepateikė įrodymų, ar jis turėjo teisę į socialinio draudimo išmoką, ar jis ją gavo ar negavo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad buvo atliktas papildomas tyrimas dėl R. K. padarytų sužalojimų ir 2022-05-05 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tęstas nedarbingumo laikotarpis nesusijęs su užduotyje nurodyto įvykio metu nustatytais sužalojimais. NDNT nustatytas darbingumo lygis nesusiję su užduotyje nurodyto įvykio metu nustatytais sužalojimais (4 t., b. l. 49-50). Kadangi nukentėjusiojo R. K. negautos pajamos ir išlaidos kurui nelaikytinos susijusios tiesiogiai su nusikalstama veika padaryta žala, esant šioms aplinkybėms civilinis ieškinys dėl negautų pajamų ir išlaidų kurui atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusioji D. K. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo, prašydama iš kaltinamųjų solidariai priteisti 300 Eur neturtinės žalos (2 t., b. l. 48). Ieškinyje nurodytas reikalavimas priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, stresą, buvo pažeminta, nebegali ramiai miegoti, geria raminamuosius vaistus.

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad už nukentėjusiajam R. K. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1146,60 Eur (6 t., b. l. 40-42).

Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma, kurioje nurodoma, kad už nepilnamečiui nukentėjusiajam D. A. suteiktą teisinę pagalbą antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1148,33 Eur (6 t., b. l. 69-79).