Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Civilinė byla Nr. 2A-1293-112/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
2A-1293-112/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00538-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rimvida Zubernienė (pirm.), Raimonda Andrulienė, Jolanta Gailevičienė
Atsakovas
K. Š.
Ieškovas
M. P.
Trečiasis asmuo
V. P.

Pranešėja Rimvida Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-1293-112/2015

Teisėjas Raimondas Dilys Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00538-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 114.1; 114.11; 121.14
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Rimvidos Zubernienės, kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės ir Jolantos Gailevičienės, rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo K. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui K. Š. dėl išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo V. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nuo 2013-09-01, mokant kas mėnesį po 173,77 Eur (600 Lt), iki ieškovas mokysis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Argumentavo, jog: 2013-09-01 pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini), numatoma studijų pabaiga 2016-06-30; studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, metinė studijų kaina yra 4 695 Lt; jam reikalinga materialinė parama, nes jo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų mokslui, maistui, drabužiams, avalynei, higienos reikmėms, mokymosi priemonėms ir kitoms būtinoms išlaidoms nepakanka; savęs negali išlaikyti, nes didžiąją laiko dalį turi skirti mokymuisi, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko kursiniams ir kitokiems rašto darbams atlikti, jį išlaiko tik mama.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, jog ieškovas išnaudojo visas galimybes studijuoti ne tik mokyklos dieniniuose skyriuose, bet ir vakariniuose bei neakivaizdiniuose skyriuose; išnaudojo visas galimybes pats pasirūpinti lėšų, reikalingų mokymuisi atitinkamoje mokykloje, gavimu, galimybe gauti valstybės paskolą mokslui finansuoti; nepateikė duomenų apie pažangumą, nepagrindė jokiais įrodymais sumos, reikalingos būtiniausiems poreikiams patenkinti; atsakovo materialinė padėtis nėra gera, jo atlyginimas per mėnesį sudaro 2 000 Lt; jis yra susituokęs, sutuoktinė – senatvės pensininkė, jos gaunamos pajamos – 352,57 Lt; nuosavybės teise priklausančio būsto neturi, turi kreditinių įsiskolinimų.

Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu sutiko. Nurodė, kad šios specialybės studijų Klaipėdos valstybinėje kolegijoje nei vakarinio, nei neakivaizdinio skyriaus nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-29 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui iš atsakovo kas mėnesį po 100 Eur nuo 2013-09-01 iki ieškovas mokysis Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir bus ne vyresnis negu 24 metų. Priteisė ieškovui iš atsakovo 136,70 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė atsakovui iš ieškovo 118,74 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš atsakovo 36 Eur žyminį mokestį. Kitos ieškinio dalies netenkino. Teismas nustatė, jog ieškovo mama yra V. P., tėvas – K. Š. (b. l. 6, 64). Ieškovas studijuoja (duomenys neskelbtini) Kineziterapijos studijų programoje, studijas pradėjo 2013-09-01, numatoma studijų pabaiga – 2016-06-30. Ieškovas studijuoja valstybės nefinansuojamoje studijų vietoje, metinė studijų kaina – 4 695 Lt (b. l. 7). VSDFV Klaipėdos skyriaus duomenimis, ieškovas 2013 m. liepos ir rugpjūčio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) ir draudžiamosios pajamos sudarė 935,93 Lt (b. l. 107). VĮ Registrų centro duomenimis, ieškovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 65). VĮ „Regitra“ duomenimis, ieškovas registruotų transporto priemonių neturi (b. l. 66). Įvertinęs byloje pateiktus duomenis bei įrodymus, nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad neabejotina, jog ieškovui būtina materialinė parama, nes: 1) jis jokio turto neturi, 2) nedirba, nes mokydamasis (duomenys neskelbtini) Kineziterapijos studijų programoje, privalo lankyti paskaitas ir išklausyti nustatytą kursą, taip pat skirti laiko namų darbams, žinių tobulinimui, savarankiškų darbų atlikimui, 3) jokių pajamų negauna, o tinkamam mokymuisi kolegijoje bei studijų dalykų egzaminų pasiruošimui reikalinga skirti daug laiko, nėra įmanoma derinti mokslo ir darbo siekiant, kad nenukentėtų mokymosi rezultatai. Argumentavo, jog aplinkybės, kad ieškovui reikalinga parama, teismo posėdžio metu nepaneigė ir atsakovo atstovė. Įvertinęs aplinkybę, jog ieškovą išlaiko tik jo motina, padarė išvadą, kad ieškovo motinai atitenka didesnioji vaiko išlaikymo, mokyinimo, ugdymo, rūpinimosi jo sveikata dalis. Tuo tarpu ieškovo tėvo paaiškinimai, jog sūnus yra jaunas, sveikas, todėl gali savimi atitinkamai pasirūpinti ar įsidarbinti, leidžia daryti išvadą, kad atsakovui nėra žinomi sūnaus mokslo rezultatai ir dėstytojų rekomendacijos. Nustatė, jog atsakovas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso jo žmonai Ž. Š. (b. l. 61). Atsakovas per mėnesį gauna apie 2 500 Lt (privalomieji mokėjimai išskaičiuoti) darbo užmokestį (b. l. 25, 99, 100), atsakovo vardu nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto nėra (b. l. 26, 27). 2012-09-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino ieškovo M. P. ir K. Š. sudarytą taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, iki ieškovas baigs mokytis (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Išlaikymą atsakovas mokėjo, tai liudija, jog atsakovo turtinė padėtis leido teikti teismo sprendimu priteistą išlaikymą. Nustatė, jog ieškovas gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ieškovo motinai V. P. (b. l. 79–80). Trečiajam asmeniui priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas su statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), jam yra įregistruota hipoteka, taip pat žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 81–88). Iš (duomenys neskelbtini) 2013-12-17 pažymos apie gautas pajamas nustatyta, kad trečiojo asmens V. P. pajamos 2013 m. per mėnesį sudarė apie 4 200 Lt (b. l. 89). Trečiasis asmuo dirba (duomenys neskelbtini), iš viso jo pajamos sudaro apie 2 400 Lt per mėnesį (b. l. 109, 110). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė, jog ieškovo tėvo turtinė padėtis yra blogesnė. Atsakovo turtinė padėtis, siekiant nepabloginti tėvo turtinės padėties, jo galimybių, pareigos kitiems asmenims, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neturi galimybės teikti ieškovo reikalaujamą 173,77 Eur (600 Lt) išlaikymą. Atsakovo pajamas protingai paskirsčius, teismo manymu, jų turi pakakti tiek atsakovo pragyvenimui, tiek ieškovo daliai poreikių patenkinimui. Ieškovo tikslas baigti kolegiją ir įgyti išsilavinimą turi būti visokeriopai remiamas tėvų tiek materialiai, tiek palaikant morališkai. Šios tėvų pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovo mokymosi rezultatai vertintini kaip pažangus mokymasis teismų formuojamos išlaikymo pilnamečiam asmeniui priteisimo klausimu praktikos kontekste.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-29 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį atmesti. Argumentuoja, jog teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą. Remiasi kasacinio teismo išaiškinimu, jog esminės CK 3.192¹ str. taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007). Remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimu, kuriame, be kita ko, pasisakyta, jog negalima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams. Ieškovas turto neturi, pajamų negauna, tačiau neišnaudojo visų galimybių gauti lėšų studijoms bei pragyvenimui. Ieškovas nebandė gauti paskolos iš studijų fondo, argumentuodamas, jog paskolos procentinės. Toks perdėtai atsargus požiūris į naudojimąsi kreditavimo galimybėmis ir abejonė savo finansiniu pajėgumu ateityje, lemiantys atsisakymą prisiimti kreditinius įsipareigojimus, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas lėšų teikimo naštą perkelti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011). Teigia, jog ieškovo paskaitų tvarkaraštis leidžia jam turėti galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais, arba vasaros laikotarpiu. Teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, jo galimybes teikti priteistą 100 Eur išlaikymą ieškovui. Paaiškina, jog apie 666,13 Eur (2 300 Lt) darbo užmokestį gauna nereguliariai, jį vėluojama išmokėti po du, tris mėnesius. Pragyvenimui tenka skolintis, didžiąją dalį pinigų išleidžia būsto, kuriame gyvena su sutuoktine, išlaikymui (šildymo sezonu reikalinga apie 800 Lt suma). Būtiniausiems atsakovo poreikiams reikalinga 800 Lt, sutuoktinės pajamos – tik 102,11 Eur (352,57 Lt), taigi ji negalėtų be atsakovo patenkinti savo poreikių, todėl neturi lėšų mokėti dar ir išlaikymą ieškovui. 2012-09-08 teismo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojimo mokėti ieškovui kas mėnesį po 350 Lt išlaikymą, neįrodo, jog šiuo metu bei tuo metu jo turtinė padėtis buvo gera, priešingai, atsakovas net pasiskolino iš E. P. pinigų, tačiau iki šiol paskolos jam nėra grąžinęs dėl pinigų trūkumo. Teismas, priteisdamas ginčo išlaikymą, pablogino atsakovo ir jo šeimos turtinę padėtį, todėl priimtas sprendimas neatitinka teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Pažymi, jog trečiojo asmens turtinė padėtis gera – gauna apie 4 500 Lt darbo užmokestį, ieškovas ir trečiasis asmuo priėmė sprendimą dėl studijų, apie ketinimus studijuoti atsakovui nepranešė. Be to, trečiasis asmuo posėdyje nurodė, jog turi pakankamai pajamų visiškai patenkinti ieškovo (pilnamečio sūnaus) poreikius. Trečiasis asmuo nepateikė duomenų apie bankuose turimas sąskaitas, ji gali būti, kad gauna pajamų ir savo turto nuomos.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, jog teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Nurodo, jog atsakovo skundo argumentai analogiški jo nesutikimo su ieškiniu argumentams. Pažymi, jog atsakovas nuo pat ieškovo gimimo siekė išvengti prievolės mokėti vaikui išlaikymą, ginčijo tėvystę. Atsakovas ieškovo (sūnaus) nėra matęs nuo 1995 m., t. y. daugiau kaip 20 m. jokios iniciatyvos bendrauti su sūnumi nerodė. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 1996-05-27 sprendimu atsakovą pripažino V. P. sūnaus, M. P., tėvu ir priteisė iš jo išlaikymą vaikui – ¼ dalį visų jo pajamų, bet ne mažiau kaip 0,4 MGL, iki sūnaus pilnametystės. Trečiasis asmuo niekada nesikreipė į teismą dėl išlaikymo padidinimo, nors vaiko poreikiai buvo išaugę. Atsakovas po sūnaus gimimo savo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), padovanojo sutuoktinei Ž. Š.. Jokio kito registruotino turto atsakovo vardu nėra, taigi gali būti, kad jis vengia savo vardu turėti tokio turto. 2011-12-14 sūnus tapo pilnametis, mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir jam buvo reikalinga parama, jis kreipėsi į teismą dėl išlaikymo priteisimo. 2012-09-18 nutartimi apylinkės teismas patvirtino šalių taikos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo mokėti sūnui po 350 Lt kas mėnesį, iki sūnus baigs mokytis gimnazijoje. Šį išlaikymą atsakovas mokėjo iki 2013 m. birželio mėn., taigi jo turtinė padėtis leido jam mokėti išlaikymą. Nuo 2013 m. birželio mėn. atsakovas sūnaus išlaikymui lėšų neskyrė, taigi turėjo galimybę grąžinti jo nurodomą paskolą (2 700 Lt) E. P.. Atsakovas dirba, 2013-09-01–2015-02-01 laikotarpiu jam išmokėti ir dienpinigiai – 2 585 Eur, ekspertizei apmokėti (1 00 Lt) lėšų turėjo. Šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovas lėšų turi, tačiau vengia mokėti ginčo išlaikymą. Trečiojo asmens darbo užmokesčio dydį apeliantas nurodo neteisingai, nes mama pakeitė darbą ir šiuo metu jos darbo užmokestis yra apie 695,09 Eur (2 400 Lt) per mėnesį, taigi atsakovo ir trečiojo asmens pajamos panašios, o ieškovą išlaiko tik viena mama, todėl prie sūnaus išlaikymo turi prisidėti ir atsakovas, nors ir mažesne dalimi. Sūnaus (22 m. amžiaus) poreikių atsakovas nežino, taip pat neteisingai vertina jo studijų tvarkaraštį (paskaitos kai kuriomis dienomis baigiasi vėlai vakare). Duomenys apie trečiojo asmens banko pajamas (banko išrašai) yra pateikti byloje, o ko nėra, trečiasis asmuo pateikti negalėjo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką (žr. 2009-10-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011 ir kt.), kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesniosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai vertino surinktus įrodymus, reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde įvardijamų aplinkybių ir argumentų.

Dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui (ne)priteisimo faktinių ir teisinių pagrindų

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d. nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 str. 2 d. įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 2 d. įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Teisėjų kolegija pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 1 d., 3.156 str.). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010).

Išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, išskyrus atvejus, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas, arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų (CK 3.192¹ str., 3.194 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą nurodytos teisės normos taikymo praktiką po Konstitucinio Teismo 2007-06-07 nutarimo, kuriame pripažinta, kad CK 3.194 str. 3 d. (2004-11-11 redakcija) prieštarauja Konstitucijos 109 str. 1 d., konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (arba vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, priėmimo. Kasacinis teismas pripažįsta, kad, įstatymų leidėjui išreiškus valią dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje kiekvienu atveju įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji.

Išskirtinos tokios išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo sąlygos: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių teikti išlaikymą; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis ir kt. Paramos dydis negali būti susietas su tais pačiais kriterijais, taikomais sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, nes taikant CK 3.194 str. 3 d. nusprendžiama ne dėl išlaikymo, o dėl paramos teikimo. Tėvų pareiga išlaikyti pilnametį vaiką nėra besąlyginė, t. y. sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, reikia atsižvelgti į tai, ar vaikas atitinka nurodytus kriterijus.

Priteisiant išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinti vaiko turimas turtas ir pajamos bei jo poreikiai, taip pat turi būti laikomasi principo, kad vaikui teikiamas išlaikymas turi būti skirtas vaiko būtiniems kasdieniams poreikiams tenkinti (maistui, aprangai, būstui, mokslams, sveikatai), o ne tapti papildomu pajamų ar praturtėjimo šaltiniu arba būdu sukaupti santaupų. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą priteisti išlaikymą, privalo įrodyti šių aplinkybių visumą: 1) mokymosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose faktą; 2) sąžiningo ir pažangaus mokymosi faktą; 3) paramos būtinumo faktą; 4) tėvų galimybės teikti išlaikymą faktą (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-204/2009). Paramos reikalingas pilnametis turi teisę į išlaikymą tik tada, jei jis mokosi Švietimo įstatymo 41 str. 7 d. nurodytoje mokykloje ir dienine mokymo forma. Nesuderinami su išsilavinimo ar profesijos siekimo tikslais pilnamečio moksleivio veiksmai (neveikimas) turi būti vertinami kaip pažeidžiantys tėvų, vykdančių pareigą teikti išlaikymą pilnamečiam moksleiviui, teises ir neatitinkantys šeimos teisių įgyvendinimo sąžiningumo imperatyvo. Spręsdamas klausimo dėl paramos pilnamečiam moksleiviui priteisimo, teismas įvertina ir tai, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis moksleivis yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis, nes nesuderinamo elgesio draudimas yra bendrojo sąžiningumo principo, kurio nesilaikymas reikštų ir teisės į išlaikymą paneigimą, dalis. Pažangų mokymąsi CK 3.194 str. 3 d. įtvirtintų teisių įgyvendinimo aspektu liudytų mokinio perkėlimas į aukštesnę klasę turint patenkinamus metinius įvertinimus ar leidimas laikyti brandos egzaminus ir jų išlaikymas (LAT 2009-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai teisingai nustatė ir ištyrė visas aplinkybes, susijusias su išlaikymo priteisimo ieškovui – pilnamečiam vaikui sąlygomis, ir pagrįstai nustatė, jog ieškovui, besimokančiam gimnazijoje, neabejotinai reikalingos lėšos mokymo reikmėms, maistui, aprangai. Užtikrinant ieškovo teisę į normalų fizinį, protinį, dorovinį, socialinį vystymąsi, teisę į mokslą, sveikatą besimokant gimnazijoje, jam būtina finansinė parama. Pažymėtina, jog atsakovas neginčijo fakto, jog ieškovui reikalinga parama, tik nesutiko su jo prašomu priteisti išlaikymo dydžiu, argumentuodamas, jog jam pačiam neužtenka gaunamų lėšų pragyvenimui, nes gyvena su mažas pajamas gaunančia sutuoktine, brangiai kainuoja buto išlaikymas šildymo sezonu ir dar nėra grąžinęs paskolos E. P..

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino tiek ieškovo, tiek trečiojo asmens teiginį, jog per mėnesį ieškovui pragyvenimui skirtų lėšų suma sudaro būtent 1 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu negalėjo daryti išvados, jog nurodytas konkrečias 1 000–1 600 Lt išlaidas ieškovas patiria tiesiogiai arba būtent tokio dydžio išlaidos reikalingos ieškovo būtiniausiems poreikiams tenkinti (CPK 185 str.). Naujų, ieškovo poreikius pagrindžiančių įrodymų apeliacinės instancijos teismui nepateikta. Be to, svarbu įvertinti ne tik ieškovo poreikius abstrakčiai, bet siejant juos su tėvų finansinės galimybės teikti ieškovui jo prašomo dydžio išlaikymą.

Išanalizavus byloje esančius įrodymus apie atsakovo ir trečiojo asmens turtą, pajamas, darytina išvada, jog ieškovo motinos ir atsakovo turtinė padėtis dėl gaunamų pajamų (darbo užmokesčio dydžio) panaši, tačiau atsakovas, priešingai nei trečiasis asmuo, neturi savo vardu jokio registruotino turto, kartu su juo gyvena mažas pajamas gaunanti sutuoktinė ir šios aplinkybės teismo teisingai įvertintos – ieškovo reikalavimas (prašė priteisti 600 Lt išlaikymo) tenkintas iš dalies – reikalavimas sumažintas beveik per pusę iki 100 Eur (arba 345,28 Lt).

Apelianto argumentai, jog ieškovas neišnaudojo galimybės gauti studijoms paskolą, jog studijuodamas gali ir dirbti, jog išlaikyti ieškovą gali viena motina, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje įrodyta, jog ieškovas yra pažangus studentas (7,4 balo pažymių vidurkis), jokio turto neturi, nedirba, yra išlaikomas mamos, santaupų ir pan. neturi taip pat. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog ir po studijų baigimo jauniems žmonėms (be kita ko, neturintiems darbo stažo, patirties) galimybės įsidarbinti nėra itin palankios. Taigi teismas mano, jog pajamų, turto neturinčiam ieškovui paskola būtų ne protinga išeitis iš ginčo situacijos, o nepamatuotas savo turtinių teisių suvaržymas. Minėta, jog pareigą teikti išlaikymą turi abu tėvai, todėl atsakovo argumentas, jog remti ieškovą gali viena mama, vertintinas kaip siekis išvengti išlaikymo pareigos.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ieškovo motinos teikiamą paramą (ieškovas gyvena jai priklausančiame bute, yra jos išlaikomas) ir turtinę padėtį. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, teismas pagrįstai nusprendė, kad 100 Eur per mėnesį periodinių išmokų dydžio apelianto parama ieškovui nelaikytina pernelyg didele, todėl vaiko poreikių ir jo tėvų materialinės padėties proporcingumo principas nebus pažeistas ir nepadarys esminės žalos apelianto ir jo šeimos narių teisėms ir interesams.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovo turtinę padėtį. Pažymėtina, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi aplinkybes įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į nagrinėjamo klausimo sudėtingumą, advokato laiko sąnaudas, iš atsakovo ieškovui priteistina 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui M. P. iš atsakovo K. Š. 300 eurų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėKolegijos teisėjos Raimonda AndrulienėJolanta Gailevičienė