- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-29
- Bylos Nr.
- I-5128-423/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01118-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. (A. M.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-4) ir teismo posėdyje nurodė, kad jis laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. buvo kalinamas Alytaus PN bendrabučio Nr. 2 tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų nuostatas pažeidžiančiomis kalinimo sąlygomis. Tvirtino, kad pastatas, kuriame buvo jo gyvenamosios patalpos, buvo avarinės būklės, nuo sienų krito plytos. Gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos pažeistos grybelio. Laiptų pakopos ištrupėjusios. Žiemą laiptai užšąla, laiptų turėklai kliba, jais pavojinga lipti. Nurodė, kad 2018 m. kovo 29 d. lipdamas laiptais krito ir susilaužė abiejų kojų kulkšnis ir čiurnas. Nežmoniškos gyvenimo sąlygos, žeminančios elementarų žmogaus orumą sukėlė didelius dvasinius ir fizinius skausmus, patyrė depresiją, buvo sužalota sveikata, iki šiol šlubuoja., t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 10000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b. l. 13-16) nurodė, kad jei pareiškėją netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje ar būryje, jis galėjo pe 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Alytaus PN užtikrina higienos normų reikalavimus. Už gyvenamųjų patalpų švarą ir tvarką pagal galiojančius teisės aktus atsakingi patys nuteistieji. Bendrabučio miegamieji ir uždarosios zonos kameros ventiliuojami per langus. 2 bendrabutis nėra avarinės būklės, jeigu būtų nustatyta šio pastato avarinė būklė, nuteistieji negalėtų šiame pastate gyventi ir būtų perkelti į kitas ptalpas. Aplinkybių dėl pareiškėjo kojų susilaužymo lipant laiptais paneigti ar patvirtinti negali, nes pareiškėjas buvo etapuotas nuo 2018 m. birželio 4 d. į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN veiksmų ir dėl jų galimai atsiradusios neturtinės žalos, todėl nėra sąlygų valstybės deliktinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su Alytaus PN veiksmais laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 24 d. jį kalinant Alytaus PN bendrabučio tipo patalpose kankinančiomis, nežmoniškomis, orumą žeminančiomis sąlygomis.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad atsakovas arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Kadangi neturtinė žala kildinama iš netinkamų pareiškėjo laikymo Alytaus PN sąlygų, nagrinėjamoje byloje aktualus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad pagal jo praktiką tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 straipsnio veikimo sferą. Šio minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, pvz., elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei būklei ir – tam tikrais atvejais – nuo nukentėjusiojo lyties, amžiaus bei sveikatos būklės. Be to, vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumą“ 3 straipsnio prasme, Europos Žmogaus Teisių Teismas atsižvelgia į tai, ar juo siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrą asmenį ir ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė jo ar jos asmenybę su 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą P. prieš Graikiją pareiškimo Nr. 28524/95).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., LVAT 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (žr., pvz., LVAT 2013-12-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2072/2013).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą sieja su pastato avarine būkle, techniškai netvarkingomis gyvenamųjų patalpų sienomis, lubomis, grindimis, ištrupėjusiais laiptais. Tvirtino, kad gyvenamojoje patalpoje sienos ir lubos pažeistos grybelio. Nurodė, kad atsakovas neužtikrino saugių sveikatai kalinimo sąlygų, ko pasekoje patyrė kojos traumą.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (Toliau tekste – Higienos norma HN 134:2015) 12 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų.
LVAT ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.).
Nagrinėjama atveju pareiškėjas teigia, kad 2018 m. kovo 29 d. susižalojo koją krisdamas nuo ištrupėjusių laiptų.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad pastatas nėra avarinės būklės, aplinkybių dėl ištrupėjusių laiptų nedetalizavo. Aplinkybių dėl pareiškėjo kojų susilaužymo lipant laiptais paneigti ar patvirtinti negalėjo.
Byloje esantis 2008 m. vasario 27 d. Alytaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 15 d. įsakymu Nr. (1.4)-ST-13 sudarytos komisijos Pripažinimo avariniu aktas (toliau – ir Aktas), patvirtina, kad, atlikus 2 – ojo bendrabučio apžiūrą, jo būklė pripažinta ne avarine, o bloga. Šiame akte nurodyta, kad vandens nuotekų latakai ir parapetai surūdiję, nesandarūs, krenta suirusių plytų gabalai nuo lauko sienų ir pamatų. Pamatai apirę. Bandrabučio patalpų vidaus sienos ir lubos pažeistos grybelio, daugumoje nukritęs tinkas (atplyšę betono lopiniai), nuo drėgmės sienos pajuodusios, apipelijusios. Laiptų pakopos ištrupėjusios, iš dalies nukritęs darbo armatūros apsauginis betono sluoksnis. Langų rėmai supuvę, nesandarūs. Durų staktos ir pačios durys nesandarios. Vidaus patalpų sienos, lubos, grindys, langai ir durys fiziškai susidėvėjusios (fizinio susidėvėjimo procentas 58 proc.) Stogas vietomis praleidžia vandenį, danga susidėvėjusi, iškeltos oro pūslės. Reikalinga rekonstruoti vandentiekio ir kanalizacijos sistemas, elektros instaliaciją, pakeisti langus ir duris, būtinas vidaus, sienų ir grindų, laiptinių remontas, pamato, lauko sienų, stogo kapitalinis remontas (b. l. 5-6).
Įvertinus pirmiau išdėstytą, akivaizdu, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2 - ojo bendrabučio būklė buvo bloga.
Pažymėtina, kad pagal LVAT formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. LVAT yra pabrėžęs, kad pripažinus pagrįstu pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos reikalavimų neatitinkančių patalpų, turi būti vertinama, ar pareiškėjas dėl to patyrė neigiamų pasekmių (žr. LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. sausio 30 d. pareiškėjas hospitalizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę dėl patirtos traumos 2018 m. sausio 26 d., nustatytas dešinės čiurnos kulkšnies lūžis (b.l. 8-9, b. l. 43). Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės išrašas patvirtina, kad pareiškėjas traumą patyrė 2018 m. sausio 26 d. paslydęs ant laiptų (b. l. 8-9). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad lipdamas ištrupėjusiais laiptais paslydo ir susižalojo koją pripažintini pagrįstais ir konstatuotinas Higienos normos HN 134:2015 12 punkto pažeidimas. Tokie atsakovės veiksmai negali būti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas nurodo, kad dėl patirtos traumos patyrė dvasinius ir psichologinius išgyvenimus, galimybių sumažėjimą, fizinius skausmus. Pažymėjo, jog jis ir dabar jaučia skausmus, šlubuoja. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. sausio 26 d. pareiškėjas patyrė dešinės čiurnos sąnario kaulo lūžimą (b. l. 43). Laikotarpiu 2018 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 30 d. gulėjo stacionare Alytaus ligoninėje, kur buvo atlikta osteosintezė. 2018 m. kovo 29 d. buvo konsultuotas Lietuvos sveikatos mokslo universiteto Kauno klinikose ortopedo-traumatologo, būklė gerėjanti, lūžiai gyjantys, čiurnos judesiai geri (b. l. 7). Laisvės atėmimo vietų ligoninėje pareiškėjas buvo gydomas iki 2018 m. balandžio 4 d. (b. l. 8-9). Būklei pagerėjus pareiškėjas 2018 m. balandžio 4 d. iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės konvojumi grįžo į Alytaus PN (b. l. 9).
Kita vertus, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas į Psichologinės tarnybos specialistus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, galimybių sumažėjimo, dėl patiriamų fizinių ir dvasinių skausmų, kad jaučiasi dvasiškai sukrėstas ir sužlugdytas, nes susižalojo koją. Pareiškėjo argumentus, kad jo kojos skausmai tęsiasi ir dabar paneigia pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos išrašas, iš kurio matyti, kad 2018 m. balandžio 12 d. buvo užsakyta traumatologo-ortopedo konsultacija Kauno klinikose, bet pareiškėjas vykti atsisakė (b. l. 43). 2018 m. gegužės 18 d. pareiškėjui pageidaujant užsakyta traumatologo-ortopedo konsultacija Kauno klinikose – planinė (b. l. 43).
Atsižvelgiant tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjo skunde nurodyti negalavimai - išgyvenimai kilo būtent dėl konstatuoto pažeidimo. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl patirtos kojos traumos (dešinės čiurnos sąnario kaulo lūžimo) galėjo patirti fizinių nepatogumų ir išgyvenimų, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir LVAT (žr., pvz., LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444– 619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į pareiškėjo traumos metu patirtas neigiamas pasekmes, darytina išvada dėl būtinumo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes nagrinėjamu atveju vien pažeidimo pripažinimas negalėtų būti pakankama satisfakcija.
Vis dėlto, teismo nuomone, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus įvertinti nurodoma 10000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams. Neteisėti veiksmai pareiškėjui nesukėlė ilgalaikių pasekmių, o gerokai mažesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos teismų praktikoje paprastai priteisiamos esant intensyvesniems (objektyviąja prasme) neigiamiems veiksniams.
Teismas, atsižvelgęs į minėtų reikšmingų aplinkybių visumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1500 Eur sumos priteisimas. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. M. (A. M.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 1500 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.