- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-23
- Bylos Nr.
- e2YT-6442-374/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-01743-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Gustienė
- Pareiškėjas
- R. D., L. Š., L. V.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Rūta Gustienė
teismo posėdyje raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. D., L. Š. ir L. V. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo byloje valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. pareiškėjai prašo paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu nustatyti, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - ūkio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - ūkio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamosios patalpos - ūkio patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priklausiusią J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjai yra N. V., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai. Po N. V. mirties likusį palikimą priėmė jos vaikai (pareiškėjai), kurie Marijampolės savivaldybės 1-ajam notaro biurui padavė pareiškimus apie palikimo priėmimą. Pareiškėjams yra išduoti (duomenys neskelbtini) liudijimai. Pareiškėjams buvo žinoma, kad jų mamai N. V. nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negyvenamoji patalpa - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Turtas). Turtas buvo įgytas (duomenys neskelbtini) sutarties, kurią sudarė N. V., pagrindu. Nekilnojamojo turto registre Turtas yra registruotas tik N. V. vardu.
3. Pareiškėjų mama N. V. ir J. B. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. (duomenys neskelbtini) N. V. ir J. B. santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini) bendru prašymu Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu buvo įregistruotas Jono ir N. B. ištuokos akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). J. B. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjams atliekant palikimo priėmimo procedūras notarė paaiškino, kad Turtas buvo įgytas N. V. ir J. B. santuokos metu, todėl Turtas laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Nutraukiant N. V. ir J. B. santuoką nebuvo sprendžiamas turto padalijimo klausimas. Po santuokos nutraukimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini) liko gyventi tik pareiškėjų mama N. V., kuri prižiūrėjo ir rūpinosi Turtu ir gyveno ten iki pat (duomenys neskelbtini) sausio mėnesio, kai dėl silpnos sveikatos persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini) globos namus. Net ir po persikėlimo gyventi į globos namus visas Turtas buvo prižiūrimas ir išlaikomas. Pareiškėjai pažymi, kad jų mama N. V. nuo santuokos nutraukimo su J. B. iki savo mirties visą Turtą valdė kaip savo, mokėjo komunalinius ir kitus mokesčius. Pareiškėjo L. V. užsakymu atliktas nekilnojamojo turto vertinimas dėl Turto vertės taip pat patvirtina, kad pareiškėjų mama N. V. butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ne tik prižiūrėjo, bet ir pagerino. Buto būklė tvarkinga, bute yra reikalingi patogumai, butas gali būti naudojamas pagal paskirtį.
4. Po santuokos nutraukimo J. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, o taip pat niekada nesirūpino Turtu, jo dalimi, nemokėjo komunalinių mokesčių ir jokiu kitu būdu neįgyvendino savininko teisių. J. B. gyvenamąją vietą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). J. B. niekada nereiškė pretenzijų N. V. nei dėl Turto nuosavybės teisės, nei dėl jo naudojimo. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad Testamentų registre nėra registruota J. B. palikimo priėmimo faktų, po jo mirties niekas nepriėmė jo palikimo.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjai mano, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos konstatuoti, kad jų mama N. V. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į buvusio sutuoktinio J. B. 1/2 dalį Turto. Pareiškėjų mama N. V. visą Turtą valdė nuo santuokos nutraukimo iki J. B. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (beveik 12 metų), o ir po J. B. mirties toliau valdė Turtą iki savo mirties. Pareiškėjų mama N. V. buvo sąžiningas ir teisėtas valdytojas, kadangi niekas kitas nevaldė Turto ir nebandė tokių veiksmų atlikti. Turto valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas, kadangi N. V. sudarinėjo sutartis su komunalinių paslaugų teikėjais, mokėjo sąskaitas už teikiamas paslaugas, Nekilnojamojo turto registre buvo išviešinta kaip viso Turto savininkė. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra. Pareiškėjai kitokiu būdu negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į paveldėtą būtent visą Turtą, todėl teikia pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjų R. D., L. Š. ir L. V. pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės Turto banko atstovui nedalyvaujant. Nurodė, kad pareiškėjų pareiškimas galėtų būti patenkintas, tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitiktų visas įstatymo nustatytas sąlygas. Be to, nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, kad pareiškime nurodytas turtas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Nr. (duomenys neskelbtini) palikėjos N. V. nuosavybės teise. Apie tai įrašas galioja nuo (duomenys neskelbtini), todėl VĮ Turto banko nuomone, pareiškėjai turėtų patikslinti pareiškimo prašymą. Valstybės įmonė Turto bankas nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos N. V. paliktojo turto priėmimą valdyti. Bylos nagrinėjimo metu, įvertinus visus patektus įrodymus bus galima spręsti apie pareikšto prašymo pagrįstumą šioje civilinėje byloje.
7. Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai, (duomenys neskelbtini) paskelbiant internetiniame tinklapyje www.teismai.lt pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ar prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių N. V. ir J. B. nuosavybė, Nekilnojamojo turto registre įregistruota N. V. vardu. (duomenys neskelbtini) santuoka tarp jų buvo nutraukta, tačiau turtas liko nepadalintas. J. B. mirė (duomenys neskelbtini).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 524 straipsnyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo, nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, daikto pripažinimo bešeimininkiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 m. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021 p. 24). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011). Nagrinėjamu atveju minėtų sąlygų visuma gali būti konstatuojama ir prie šio pareiškimo pridedami įrodymai tai patvirtina, kadangi pareiškėjų mama iki savo mirties įgyvendino įstatyme nustatytas sąlygas. Vadovaujantis aktualia teismų praktika (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-01-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-73-855/2020) nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu fakto nustatymui teisiškai reikšmingas yra buto valdymo laikotarpis iki buvusio sutuoktinio, kuriam priklausiusią turto dalį siekiama įgyti įgyjamosios senaties pagrindu, mirties. Tuo atveju, jeigu buvusio sutuoktinio mirties dieną yra suėjęs CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų terminas, pergyvenęs sutuoktinis (jo įpėdiniai) turi teisę reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu fakto nustatymo teismo sprendimu. Priešingu atveju, t. y. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytam dešimties metų terminui nesuėjus iki buvusio sutuoktinio mirties, 1/2 dalis buvusio sutuoktinio turto pripažįstama valstybės nuosavybe.
10. Pareiškėjų išdėstytos aplinkybės bei pridedami rašytiniai įrodymai patvirtina ir leidžia spręsti, kad šiuo atveju egzistuoja visos įstatyme nustatytos sąlygos pripažinti, jog N. V. įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį Turto, priklausiusią J. B., kadangi visą Turtą (taip pat ir J. B. 1/2 dalį) valdė CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą dešimties metų terminą, kuris suėjo dar iki J. B. mirties. Be to, šiuo atveju akivaizdu, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjai galėtų įgyvendinti savo teises į paveldėjimą ir pareiškėjai galėtų paveldėti būtent visą Turtą, kuris liko po jų mamos N. V. mirties.
11. Iki teismo posėdžio ir bylos nagrinėjimo metu nenustatyta kliūčių, trukdančių nustatyti pareiškime nurodytam nekilnojamajam turtui nuosavybės teisę (CK 4.70 str. 1 d.), bei apribojimų, nurodytų CK 4.69 straipsnyje dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42, 178, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalį negyvenamosios patalpos - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ negyvenamosios patalpos - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ negyvenamosios patalpos - ūkio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurioms sprendimo priėmimo metu nesuteiktas pilnas adresas, priklausiusias J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiam (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.