Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Žalias pipiras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutarties, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Žalias pipiras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Pirmosios instancijos teisme 2023 m. rugpjūčio 10 d. buvo gautas atsakovės prašymas dėl teismo posėdžio datos, kuriuo atsakovė prašė pratęsti terminą dėl nutarties nemokumo bylos iškėlimo priėmimui trisdešimčiai dienų. Nurodė, kad dėl bendrovės buhalterės kasmetinių ir iš anksto suplanuotų atostogų iki paskirto teismo posėdžio (2023 m. rugpjūčio 16 d.) neturi galimybės pateikti duomenų ir informacijos, kuri yra reikalinga išnagrinėti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Pažymėjo, kad bendrovė yra gyvybinga ir sėkmingai vykdo įstatuose numatytą veiklą. Įmonės valdymo organai skubos tvarka organizuoja bendrovės finansinės atskaitomybės parengimą, kurios duomenis ir informaciją reikia pateikti teismui svarstant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsakovei iškelta nemokumo (bankroto) byla, yra pagrįsta ir teisėta. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė nemokumo (bankroto) bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

11. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: 2021 m. birželio 30 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 9.7-95, 2020 m. lapkričio 16 d. negyvenamųjų pastatų, statinių ir patalpų nuomos bei kito ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. A466-80/20 elektroninio dokumento nuorašą, 2020 m. birželio 22 d. teatro negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. F3-48 kopiją. Šiuos dokumentus atsakovė prašo pridėti prie bylos, kaip įrodančius jos gyvybingumą.

12. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019 33 punktas).

14. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje vyraujantį viešąjį interesą, į tai, kad atsakovės pateikta 2021 m. birželio 30 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartis Nr. 9.7-95 gali būti svarbi, sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo pagrindų nustatymo, teikiamą naują įrodymą priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis). Kitos teikiamos sutartys neatitinka rašytinių įrodymų leistinumo reikalavimų (pateiktos nepasirašytos bei nepatvirtintos kopijos), todėl nepriimamos į bylą.

Dėl teisinio reglamentavimo ir ginčo esmės

15. JANĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis JANĮ 22 straipsnio 3 dalimi, teismas atsisako iškelti bankroto bylą, jeigu yra bent viena iš šių aplinkybių: a) juridinis asmuo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo patenkina kreditoriaus, kuris kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, reikalavimus; b) juridinis asmuo nėra nemokus; c) pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas nustato, kad juridinio asmens turto nepakanka bankroto proceso administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus JANĮ 23 straipsnio 1 dalyje nurodytą atvejį.

16. JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje juridinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Taigi įstatymų leidėjas juridinio asmens nemokumą sieja su dviem alternatyviomis sąlygomis – negalėjimu laiku vykdyti turtines prievoles ir juridinio asmens įsipareigojimų viršijimu jo turimo turto vertei.

17. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos ir kitos aplinkybės, galinčios pagrįsti juridinio asmens nemokumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens nemokumas yra sietinas ir su kitokiais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Pateikdamas tokius nemokumo požymius, kasacinis teismas nurodė, kad juridinio asmens nemokumo būsena yra siejama būtent su ilgalaikiais ir rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą. Rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).

18. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1128-381/2019). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, JANĮ 20 straipsnio 2 dalis), todėl būtent ji turi pateikti įrodymus, pagrindžiančius jos pakankamą finansinę padėtį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1342-585/2020).

19. Siekiant tinkamai įvertinti juridinio asmens turtinę padėtį, yra reikalingi išsamūs tokias aplinkybes įrodantys duomenys. Teismų praktikoje šiuo aspektu išaiškinta, kad tam, jog būtų nustatyta reali bendrovės turtinė padėtis, teismas juridinio asmens nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų įsipareigojimų kreditoriams dydį ir realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę. Nors įmonės (ne)mokumą pirmiausia apsprendžia finansinės atskaitomybės dokumentai – balansas, pelno (nuostolio) ataskaita, tačiau įmonės balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-377-910/2022).

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nusprendė, kad atsakovė yra nemoki. Tačiau apeliantė su tokia išvada nesutinka ir pateiktu atskiruoju skundu iš esmės įrodinėja, kad yra moki, aktyviai veiklą vykdanti bendrovė; nurodo, jog negavo procesinių dokumentų susijusių su bankroto bylos iškėlimu teisme, todėl nebuvo tinkamai informuota apie vykstantį teismo procesą, atsakovei nebuvo sudaryta galimybė pirmosios instancijos teismui pateikti atsiliepimą su įrodymais, patvirtinančiai jos gyvybingumą.

Dėl atsakovės informavimo apie iškeltą bankroto bylą

21. Tam, kad procesas pagal pareikštą ieškinį galėtų prasidėti ir nekliudomai vykti, o šalių ginčas būtų išnagrinėtas iš esmės, šis procesinis dokumentas taip turi atitikti jo turiniui bei formai keliamus reikalavimus, nustatytus CPK 111 straipsnyje. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyta, kad, be kita ko, kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti nurodyti ieškovui žinomi kitų dalyvaujančių asmenų procesinių dokumentų įteikimo adresai, o tuo atveju, kai byloje dalyvaujantys asmenys arba vienas jų yra juridinis asmuo – jų pavadinimai, buveinės, ieškovui žinomi kiti procesinių dokumentų įteikimo adresai. Taip pat jame privalu nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdus, adresus pašto korespondencijos siuntoms, kai šis nesutampa su gyvenamosios vietos arba buveinės adresu. Aptarti ieškinio elementai susiję su asmens teisės būti informuotam apie prieš jį pradėtą procesą įgyvendinimu.

22. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pažymima, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53). Tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (2015 m. spalio 8 d. sprendimo byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 16-17 punktai).

23. Nemokumo procese taikoma privaloma ikiteisminė tvarka, reglamentuojama JANĮ 8-9 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, siekdamas tinkamai realizuoti teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso pradėjimo, turi griežtai laikytis ikiteisminės tvarkos įgyvendinimo sąlygų. Nemokumo proceso inicijavimo tvarkos tikslas – sudaryti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka. Taip pat ja siekiama informuoti visus įmonės kreditorius apie bankrutuoti ar restruktūrizuotis siekiančio juridinio asmens finansinius sunkumus, skatinant kreditorius aktyviai įsitraukti į nemokumo procesą bei užtikrinti nemokumo proceso dalyvių lygiateisiškumą (JANĮ 3 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu įstatymų leidėjas sudaro galimybes skolininkui ir kreditoriui išspręsti nemokumo problemas neiškeliant nemokumo bylos teisme, skatina ieškoti juridinio asmens finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Tinkamai pasinaudojus šia ikiteismine nemokumo ginčų sprendimų stadija atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto ar restruktūrizavimo) bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).

24. Byloje nustatyta, kad ieškovas kartu su ieškiniu (teisme gautas 2023 m. liepos 4 d.) pateikė duomenis, jog, vadovaudamasis JANĮ 9 straipsnio nuostatomis, 2023 m. kovo 14 d. atsakovei UAB „Žalias pipiras“ per EDAS išsiuntė žinutę Nr. 4125556 ir 2023 m. gegužės 24 d. įmonės registracijos adresu išsiuntė pranešimą Nr. VIA_NPE-369 apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiame pranešime pareiškėjas įpareigojo įmonę sumokėti 21 488,09 Eur įsiskolinimą VSDF biudžetui per 15 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos ir įspėjo, kad, neįvykdžius įsipareigojimų, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Draudėjas buvo informuotas, kad susitarimas nebus sudaromas. Praėjus pranešime nurodytam terminui, įsiskolinimas VSDF biudžetui nebuvo padengtas ir ieškovė kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

25. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 5 d. nutartimi priėmė ieškovo VSDFV Panevėžio skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Žalias pipiras“, pratęsė pasirengimo nagrinėti nemokumo bylą terminą ir nustatė atsakovei terminą iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. atsiliepimui pateikti. Įpareigojo atsakovės UAB „Žalias pipiras“ vadovą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo apie kreditorės pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimą gavimo dienos pateikti teismui JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją. Nutartis išsiųsta atsakovei bei jos vadovui per EPP. Atsakovas bei jos vadovas įstojo į bylą 2023 m. liepos 4 d.

26. CPK 122 straipsnio 2 dalis specifiškai nurodo, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi byloje nustatyta, kad teismas nurodytą nutartį atsakovei (bei jos vadovui) išsiuntė elektroninių ryšių priemonėmis. Aplinkybę apie tai, kad atsakovė buvo informuota apie iškeltą bankroto bylą, patvirtina atsakovės pateiktas prašymas pratęsti terminą reikalaujamiems duomenims pateikti (gautas 2023 m. liepos 10 d. DOK–29193).

27. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė atsakovės atžvilgiu pareigą ją informuoti apie iškeltą bankroto bylą bei nustatytu terminu pateikti atsiliepimą bei reikalingus duomenis – JANĮ 17 straipsnio 2 dalies 3–8 punktuose nurodytą informaciją. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad prašymas pratęsti terminą pateiktas jau pasibaigus terminui, o svarbių priežasčių šiam terminui atnaujinti teismas savo iniciatyva nenustatė. Kita vertus, apeliantė kartu su atskiruoju skundu teikia naujus įrodymus, kurių priėmimo klausimas išspręstas nutarties 14 punkte.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

28. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu, net jeigu jie nėra pakankamai išsamūs, o išsamesnių į bylą nepateikta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-943; 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1426-823/2018 ir kt.).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl atsakovės nemokumo dėl toliau nurodomų priežasčių.

30. Pirma, paskutinę finansinę ataskaitą VĮ Registrų centrui atsakovė yra pateikusi už 2020 metų laikotarpį. Pagal atsakovės 2020 metų balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenis, įmonė turėjo turto už 76 499 Eur (trumpalaikis turtas), bendra skolinių įsipareigojimų suma – 56 679 Eur, įmonė deklaravo 998 Eur grynojo pelno. Atsakovė Juridinių asmenų registrui (kaip beje, ir teismui) nėra pateikusi balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitų už 2021 ir 2022 metus, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovės realią turtinę padėtį – nėra galimybės žinoti esančią (dabartinę) bendrovės finansinę padėtį, daryti lyginamąją analizę su prieš tai buvusiais duomenimis. Kaip matyti iš viešai prieinamų duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis), šiuo metu atsakovė turi įsiskolinimą SODRAI 23 152,24 Eur dydžiu (įsiskolinimas VSDF biudžetui 2023 m. liepos 3 d. duomenimis buvo 23 077,87 Eur). Pagal VMI pateiktus duomenis, UAB „Žalias pipiras“ ne tik turi įsiskolinimą – deklaruotų mokesčių mokestinė nepriemoka 2023 m. liepos 4 d. duomenimis buvo 38 530,69 Eur, bet ir patenka į ilgalaikių skolininkų sąrašą. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, atsakovė neturi nuosavybės teise priklausančių transporto priemonių. Antstolių informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad iš atsakovės turto antstoliai vykdo 17 priverstinių išieškojimų, kuriuose išieškomos sumos kreditorių (išieškotojų) naudai, iš viso – apie 57 579,24 Eur. Byloje taip pat nėra duomenų apie realų kreditorių sąrašą bei jų finansinių įsipareigojimų dydį.

31. Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, įvertinus paskutinius viešajam registrui pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus (2020 metus) bei iš viešų registrų gautą informaciją apie atsakovės finansinę padėtį, įvertinus duomenis apie antstolių vykdomų išieškojimų apimtį, darytina išvada, kad įmonės turimas turtas nėra pakankamas finansiniams įsipareigojimams padengti.

32. Antra, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė aktyviai ir sėkmingai vykdo ūkinę komercinę veiklą, iš kurios gauna pajamas (pelną) ir dengia kreditorių įsiskolinimus. Nurodytina ir tai, kad įmonė jau pakankamai ilgą laiką nevykdo prievolinių įsipareigojimų ne tik kreditoriams (antstoliai vykdo išieškojimus), bet ir turi įsiskolinimų valstybės biudžetui, kurie SODROS duomenimis, tik padidėjo. Kaip jau nurodyta nutarties 29 punkte, atsakovė įtraukta į VMI ilgalaikių skolininkų sąrašą.

33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė 2021 m. birželio 30 d. valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 9.7-95, iš kurios turinio matyti, jog ji nuomos teise iki 2026 m. liepos 1 d. nuomoja patalpas. Teismas vertina, kad šioje sutartyje patvirtinto fakto apie nuomojamas patalpas, nepakanka įrodinėjant bendrovės gyvybingumą, t. y. savo aktyvios veiklos vykdymą bei generuojamas pajamas (jų dydį).

34. Trečia, nors apeliantė atskirajame skunde akcentuoja, kad ji yra gyvybinga ir veikianti įmonė, tačiau aukščiau nustatytos aplinkybės vis tik patvirtina, jog atsakovės vykdoma ūkinė komercinė veikla jau šiuo metu nėra pajėgi net iš dalies padengti pagrindinių atsakovės finansinių prievolių, atsakovės įsiskolinimai kreditoriams sistemingai didėja. Todėl vien apeliantės argumentai, jog ji turi veikiančias sutartis (nuomoja patalpas), nepaneigia nustatytų aplinkybių apie įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą ir įmonės gyvybingumo nebuvimą. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad atsakovės vykdoma ūkinė–komercinė veikla neteikia jai realių perspektyvų stabilizuoti padėtį (jų atsakovė leistinais įrodymais neįrodė).

35. Ketvirta, papildomai pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog atsakovė nuo 2020 m. teisės aktų nustatyta tvarka neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ Registrų centrui, sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad bendrovės finansinė padėtis nebuvo gera jau ilgą laiką, jog bendrovė nebuvo suinteresuota atskleisti savo realios finansinės padėties suinteresuotiems asmenims.

36. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas motyvus, daro išvadą, kad atsakovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė atsakovės nemokumą, faktą, kad įmonės vykdoma veikla ir generuojamos pajamos yra nepakankamos atsiskaityti su kreditoriais. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovė yra nemoki, jos vykdoma veikla ir turimas turtas yra nepakankami atsiskaityti su kreditoriais.

Dėl procesinės baigties

37. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visumą byloje esančių atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentų ir kitų, iš viešų registrų gautų, įrodymų, skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, patvirtinančias atsakovės nemokumą, tinkamai taikė teisės normas bei pagrįstai konstatavo, jog atsakovės finansinė padėtis atitinka JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje pateiktą nemokumo sampratą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas.

38. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantei bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.