- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-01
- Bylos Nr.
- 2-1178/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Erdvė projektams“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Erdvė projektams“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Erdvė projektams“ iškelta bankroto byla Nr. B2-744-485/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Kauno tiltai“ ieškinį, tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas AB „Kauno tiltai“ kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Erdvė projektams“ bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovo skola pagal šalių 2008 m. sausio 18 d. sudarytą statybos rangos sutartį sudaro 1 513 005,55 Lt. Kadangi atsakovas nesumoka skolos, ieškovo manymu, atsakovas yra nemokus.
Tretysis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, AB SEB bankas taip pat prašė atsakovui iškelti bankroto bylą ir administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovas pagal šalių 2007 m. balandžio 18 d. sudarytą kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui yra skolingas 8 067 814,94 Lt. Trečiojo asmens manymu, atsakovas yra nemokus, nes nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė atsakovui UAB „Erdvė projektams“ bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Valeksa“. Teismas nustatė, kad pagal 2010 m. kovo 22 d. atsakovo balansą atsakovo turtas sudarė 72 919 762 Lt, kurį sudarė 71 120 801 Lt vertės žemė ir 206 924 Lt transporto priemonės. Atsakovo trumpalaikis turtas sudarė 1 592 035 Lt. Kadangi ieškovas nesutiko su atsakovo balanse nurodyta nekilnojamojo turto verte, Kauno apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. nutartimi paskyrė ekspertizę dėl atsakovui priklausančio nekilnojamojo turto – 42 žemės sklypų vertės nustatymo, ją pavedant atlikti UAB „D-grupė“ ekspertams. Ekspertas nustatė, kad atsakovui priklausančių žemės sklypų vertė yra 24 402 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis atsakovo turto vertinimas atliktas vėliausiai, vadovavosi turto ekspertizės akte nurodyta atsakovui priklausančių žemės sklypų verte. Teismas laikė, kad atsakovo 2010 m. kovo 22 d. balanse apskaityto turto vertė yra tokia: nematerialus turtas – 2 Lt, programinė įranga – 2 Lt, transporto priemonės – 206 924 Lt, žemė – 24 402 000 Lt, iš viso ilgalaikio turto – 24 608 928 Lt; trumpalaikis turtas – 1 592 035 Lt; visas atsakovo turimas turtas – 26 200 963 Lt. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai 2010 m. kovo 22 d. sudarė 16 863 584,99 Lt. Teismas konstatavo, kad tokia atsakovo būsena atitinka Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje reglamentuotą įmonės nemokumą sąvoką.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Erdvė projektams“ prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį panaikinti ir bankroto bylos iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Nustatant atsakovui priklausančių žemės sklypų vertę, byloje buvo pateikti įrodymai, kurie pagrindė kardinaliai skirtingas žemės sklypų rinkos vertes: atsakovo pateiktų įrodymų pagrindu žemės sklypų bendra rinkos vertė sudaro 71 120 801 Lt (verčių nustatymo datos apima laikotarpį nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. kovo 27 d.) ir 53 497 403 Lt (vertės nustatymo data – 2009 m. rugsėjo 30 d.), tuo tarpu pagal ekspertizės aktą žemės sklypų bendra rinkos vertė sudaro 24 402 000 Lt (vertės nustatymo data – 2010 m. sausio 14 d.).
2. Teismas ekspertizės aktu vadovavosi tik tuo pagrindu, nes ekspertizės akte nurodyta žemės sklypų vertė yra nustatyta vėliausiai. Apelianto manymu, minėtos aplinkybės nesudaro pagrindo automatiškai be atskiros analizės konstatuoti ekspertizės akto objektyvumą ir pagrįstumą. Teismas apsiribojo absoliučiai formaliu požiūriu ir net nevertino ekspertizės akto pagrįstumo ir patikimumo aspektu. Kitų motyvų, pagrindžiančių bankroto bylos atsakovui iškėlimo, skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta. Apelianto manymu, ekspertizės aktas pasižymi esminiais sisteminio pobūdžio trūkumais.
3. Ekspertizės aktas neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatų. Be to, paties ekspertizės akto apimtis, turinys ir forma turėtų sukelti itin pagrįstų abejonių jo patikimumu, nes šis ekspertizės aktas iš esmės tėra turto vertintojo daromų jokiais įrodymais ir skaičiavimais nepagrįstų prielaidų rinkinys, kurio pagrindu daromos išvados, turinčios itin reikšmingas teisines pasekmes atsakovo atžvilgiu. Šio ekspertizės akto apimtis tik 14 puslapių, o jame įvertinti net 42 žemės sklypai.
4. CPK 218 straipsnyje nustatyta, kad eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t. y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo. Be to, teismas neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, o privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2008). Įvertinant tai, kad ekspertizės aktu yra siejamos labai reikšmingos teisinės pasekmės (bankroto bylos iškėlimas), pirmosios instancijos teismui buvo būtina detaliai ir išsamiai išanalizuoti ekspertizės aktą.
5. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas įrodymų vertinimas grindžiamas visapusiškumo principu. Jeigu vertinami ne visi įrodymai, tai padaromas principinių įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas, galintis turėti įtakos priimant teismui sprendimą dėl bylos esmės. Skundžiamoje nutartyje apie kitus įrodymus nėra užsimenama. Pagal atsakovo kartu su atsiliepimu patektus rašytinius įrodymus (ataskaitinių finansinių metų iki 2009 m. birželio 30 d. rinkinį, įmonės turto vertinimo suvestinę su projektų pristatymu, turto vertės nustatymo ataskaitas (vertės nustatymo datos apimta laikotarpį nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. kovo 27 d.)) bendra žemės sklypų vertė sudaro 71 120 801 Lt. Pagal atsakovo kartu su 2010 m. balandžio 8 d. prašymu dėl dokumentų prijungimo teismui pateiktas turto vertinimo ataskaitas žemės sklypų bendra rinkos vertė sudaro 53 497 403 Lt (vertės nustatymo data – 2009 m. rugsėjo 30 d.). Nagrinėjamu atveju laiko skirtumas tarp vertinimo datos, kuriai buvo nustatyta 53 497 403 Lt žemės sklypų vertė (2009 m. rugsėjo 30 d.), ir datos, kuriai pagal ekspertizės aktą buvo nustatyta 24 402 000 Lt žemės sklypų vertė (2010 m. sausio 14 d.), tesudaro 3,5 mėn. ir yra objektyviai aišku, kad žemės sklypų vertė per tokį trumpą laiką negalėjo taip kardinaliai pasikeisti. Apelianto manymu, teismas pažeidė įrodymų vertinimo visapusiškumo principą, nes skundžiamoje nutartyje visiškai neįvertino ir neanalizavo įrodymus, pagrindžiančius žemės sklypų vertę (71 120 801 Lt ir 53 497 403 Lt), kuriais remiantis nėra pagrindo atsakovą pripažinti nemokiu ir tuo pagrindu iškelti bankroto bylą.
6. Skundžiama teismo nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atsakovo apie tai neinformavus. Dalis procesinių klausimų nagrinėjamoje byloje buvo spręsti žodinio proceso tvarka, pavyzdžiui dėl ekspertizės paskyrimo. Susiklostė dviprasmiška situacija, kai dalis procesinių veiksmų atliekama žodinio proceso tvarka, o kita dalis – rašytinio proceso tvarka. Atsakovas turėjo suformuotus teisėtus lūkesčius, kad klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo bus sprendžiamas žodinio proceso tvarka ir jam bus suteikta galimybė dalyvauti teismo posėdyje, pateikti savo argumentus. Tačiau apie numatomą skundžiamos teismo nutarties priėmimą atsakovas net nebuvo informuotas, todėl neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentus dėl ekspertizės akto trūkumų. Be to, nuo ieškinio pareiškimo iki skundžiamos nutarties priėmimo praėjo 10 mėnesių. Atėmus laikotarpį, kai civilinė byla buvo sustabdyta dėl ekspertizės skyrimo, darytina išvada, kad ši civilinė byla nagrinėjama ilgiau nei 5 mėnesius, o tai liudija ĮBĮ 9 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino išspręsti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimą ir netinkamą pirmosios instancijos teismo pareigų atlikimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas AB „Kauno tiltai“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismo konstatuotas bankroto bylos iškėlimo faktinis pagrindas – atsakovas nemokumas – yra paremtas kruopščia atsakovo ūkinės veiklos rezultatų analize ir objektyviu įvertinimu, ko pasekoje yra teisingai nustatyta reali atsakovo turto vertė. Teismų praktikoje laikomais nuostatos, kad teismas turi nustatyti faktinį įmonės nemokumą, todėl atitinkamai turi vertinti bei vadovautis ne tik į balansą įrašyto turto verte, bet kartu atsižvelgti į to turto realumą ir galimybes tą turtą realizuoti bei gauti iš jo pajamas. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo būti aktyvus, gali pats rinkti įrodymus siekiant išsiaiškinti, ar yra įstatyme numatyti pagrindai kelti bankroto bylą ir turi atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-318/2006). Todėl teismas pagrįstai paskyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, nes tik taip buvo įmanoma nustatyti realią nekilnojamojo turto vertę. Ekspertizę atliko ekspertas, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą. Iš ekspertizės akto matyti, kad ekspertas išsamiai atsakė į teismo suformuluotus klausimus. Pažymėtina, kad ekspertizės aktas nėra nuginčytas ar pripažintas negaliojančiu, todėl teismui jo nesivadovauti nebuvo pagrindo. Be to, atsakovas turėjo galimybę prašyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, jeigu nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo AB SEB bankas prašo skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai prašo panaikinti ginčijamą nutartį, remdamasis paties pateiktais nekilnojamojo turto vertinimais, kurių pagrindu siekia paneigti teismo paskirtos ekspertizės išvadas. CPK 212 straipsnis nustato, kad iškilus poreikiai išsiaiškinti bylas reikšmingus klausimus, į kuriuos negali būti atsakyta be specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę. Esminis skirtumas, kokybiškai skiriantis eksperto išvadą nuo rašytinių įrodymų, kurių turinį sudaro specialių tyrimų metu gautos išvados, yra įstatymais reglamentuota ekspertų kvalifikacija ir jų atsakomybė už padarytos ekspertizės pagrįstumą ir tikrumą. Kasacinis teismas išaiškino, kad specialia įrodinėjimo priemone – eksperto išvada – laikoma tik teismo nutartimi paskirto tyrimo, atlikto ir įforminto nustatyta tvarka ekspertizės akte, išvada, kurią pateikia įstatymų nustatyta tvarka paskirtas ekspertu asmuo, pritaikęs specialias žinias. Jeigu ekspertinio pobūdžio tyrimas atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje arba byloje esantis ekspertizės aktas neatitinka įstatymo reikalavimų, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada negali būti laikoma įrodymu – eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme; toks dokumentas gali atitikti kitą įrodinėjimo priemonės rūšį – rašytinį įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2001). Todėl atsakovo pateikti turto vertinimai negali būti laikomi įrodymu, kaip eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Priešingu atveju teismo ekspertizės paskyrimas bylose netektų savo teisinės prasmės. Be to, atsakovo pateikti turto vertinimai neatitinka realios ekonominės situacijos, nes vertinimas buvo atliktas laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. kovo 27 d. ir 2009 m. rugsėjo 30 d., o teismo paskirtos ekspertizės – 2010 m. sausio 14 d.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).
Pagal Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas bankroto byla iškeliama, kai yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi, remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą, negalima apsiriboti tik aritmetiniu atsakovo balanse nurodytų pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykio nustatymu – teismas privalo nustatyti realią įmonės turtinę padėtį, t. y. nustatyti, ar atsakovo balanse nurodytos įmonės pradelstų įsipareigojimų sumos bei turto vertė atitinka tikrovę. Spręsdamas klausimą apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pridėtais dokumentais, tiek ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis.
Iš atsakovo UAB „Erdvė projektams“ 2010 m. kovo 22 d. balanso matyti, kad atsakovo turtas sudaro 72 919 762 Lt (t. 5, b. l. 166-167). Ilgalaikio turto vertė yra 71 327 727 Lt, o trumpalaikio turto – 1 592 035 Lt. Iš esmės beveik visą ilgalaikį atsakovo turtą sudaro žemės sklypai, kurių vertė, balanso duomenimis, yra 71 120 801 Lt. Kilus abejonėms dėl atsakovo balanse nurodyto ilgalaikio turto vertės (žemės sklypų), pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė ekspertizę atsakovui priklausančių 42 žemės sklypų vertei nustatyti (t. 3, b. l. 176-177). Turto ekspertizės akte ekspertas nustatė, kad atsakovui priklausančių 42 žemės sklypų rinkos vertė 2010 m. sausio 14 d. duomenimis yra 24 402 000 Lt (t. 4, b. l. 15-28). Kadangi atsakovas 2010 m. balandžio 26 d. pateiktame kreditorių sąraše nurodė, kad jo pradelsti įsipareigojimai sudaro 16 863 584,99 Lt, teismas, atsižvelgdamas į ekspertizės aktu nustatytą atsakovui priklausančių žemės sklypų rinkos vertę, konstatavo, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, todėl iškėlė bankroto bylą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pateikti ir kiti įrodymai dėl minėtų žemės sklypų vertės. Kartu su atsiliepimu į ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo pateikęs jam priklausančių 42 žemės sklypų vertinimo ataskaitas, pagal kurias bendra minėtų žemės sklypų vertė yra 71 120 801 Lt. Žemės sklypų verčių nustatymo datos apima laikotarpį nuo 2008 m. birželio 13 d. iki 2009 m. kovo 27 d. Be to, atsakovas 2010 m. balandžio 8 d. buvo pateikęs teismui turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias minėtų žemės sklypų vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis yra 53 500 000 Lt. Pirmosios instancijos teismas šių turto vertinimo ataskaitų nevertino, dėl jų nepasisakė ir nelygino su turto ekspertės aktu, nurodydamas, kad vadovaujasi turto ekspertizės aktu, kadangi jis atliktas vėliausiai. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad aplinkybė, jog ekspertizės akte nurodyta žemės sklypų vertė yra nustatyta vėliausia, nesudaro pagrindo be atskiros analizės konstatuoti ekspertizės akto išvadų objektyvumą ir pagrįstumą, byloje esant kitiems įrodymams dėl turto vertės.
Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįsta visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismas įvertina ekspertų išvadą, atsižvelgdamas į jos teiginių ryšį su kitais įrodymais, teismas privalo patikrinti, ar ekspertų atsakymai į teismo pateiktus klausimus yra pagrįsti ekspertizės akte aprašytais tyrimais, t. y. neturi apsiriboti vien ekspertizės akte esančiomis išvadomis, bet privalo vertinti ir tiriamojoje akto dalyje nurodytas aplinkybes ir patikrinti, ar išvada neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487/2008). Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems byloje įrodymams, todėl kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009).
Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovui priklausančių žemės sklypų vertę, neturėjo remtis vien ekspertizės akte nustatyta šio turto verte, nors ji ir buvo nustatyta vėliausiai (2010 m. sausio 14 d.). Kritiškai vertinti šią ekspertizės akto išvadą leidžia aplinkybė, kad atsakovas yra pateikęs teismui turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias minėtų žemės sklypų vertė 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis yra 53 500 000 Lt. Teismas turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad laikotarpis tarp žemės sklypų vertinimo datų sudaro tik 3,5 mėn., o nustatytų žemės sklypų verčių skirtumas yra labai didelis (53 500 000 Lt ir 24 402 000 Lt). Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų byloje esančių įrodymų dėl atsakovui priklausančių žemės sklypų vertės, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje atsakovui priklausančių žemės sklypų vertės nustatymas turi itin reikšmingas teisines pasekmes atsakovui, nes nuo teisingos žemės sklypų vertės nustatymo priklauso pagrindinio klausimo išsprendimas – atsakovo (ne)mokumo nustatymas.
Pirmosios instancijos teismas atsakovui bankroto bylą iškėlė, tinkamai nenustatęs atsakovo turimo turto vertės, todėl skundžiama teismo nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui naikintina ir šis klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismas nagrinėti iš naujo. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, turi vadovautis visais byloje esančiais įrodymais. Esant prieštaravimams tarp eksperto išvados ir kitų byloje esančių įrodymų dėl turto vertės, kviesti į teismo posėdį ekspertizę atlikusį ekspertą arba spręsti klausimą dėl pakartotinės ekspertizės paskyrimo (CPK 217, 219 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartį ir bankroto bylos atsakovui UAB „Projektų erdvė“ iškėlimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.