Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2006-05-25 · Civilinė byla Nr. 2-318/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-05-25
Bylos Nr.
2-318/2006
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
Ieškovas
VSDFV Marijampolės skyriaus
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Litporta“
Kategorijos
  • 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 318/2006Procesinio sprendimo kategorija 126.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. gegužės 25 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) Marijampolės skyriaus atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje Nr. B2-645-1/2005 pagal ieškovo VSDFV Marijampolės skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Litporta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas VSDFV Marijampolės skyrius kreipėsi į teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Litporta“. Nurodė, kad 2006 m. sausio 1 d. atsakovas įsiskolino ieškovui 48 547 Lt. Ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui 2005 m. birželio 9 d., atsakovas įsipareigojo skolą apmokėti iki 2006 m. sausio 15 d. ir ieškovas atsiėmė pareiškimą. Tačiau ieškovas savo įsipareigojimo neįvykdė, o skolą dar padidino. Atsakovas nepajėgus vykdyti įsipareigojimų pradelstų daugiau nei tris mėnesius, todėl mano, kad atsakovas yra nemokus ir jam keltina bankroto byla.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2006 m. balandžio 10 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Litporta“. Teismas nutartyje nurodė, kad iš pateikto atsakovo balanso matyti, jog 2006 metų I ketvirtį atsakovas turėjo turto už 834 538 Lt, ilgalaikis turtas sudaro 277 405 Lt, per vienerius metus mokėtinos skolos yra 371 903 Lt, t.y. bendrovės įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Bendrovė veikia nenuostolingai, jai suteiktas 33 631,05 Lt kreditas apyvartinių lėšų papildymui. Teismas nustatė, kad įmonė yra moki, todėl nėra pagrindo kelti bankroto bylos dėl nemokumo (ĮBĮ 9 str. 5 d.), o ieškovas savo teises gali ginti ieškininės teisenos tvarka.

Šalies argumentai

VSDFV Marijampolės skyrius atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį ir iškelti bankroto bylą atsakovui. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

Atsakovas skolingas ieškovui 53 919 Lt. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įsipareigojo padengti įsiskolinimus iki 2006 sausio 15 d., tačiau savo įsiskolinimus tik padidino. Be to, teismas neteisingai vertino pateiktą balansą, nes iš jo matyti, kad atsakovas yra nemokus. Iš balanso matyti, kad atsakovas turi turto už 834 538 Lt, o įsipareigojimai sudaro 700 999 Lt, t.y. žymiai viršija pusę turimo bendrovės turto. Be to, iš apyskaitinio turto gautinos sumos 515 488 Lt yra abejotinos, nes jos turėjo būti sumokėtos 2001-2005 metais. Yra visos įstatyme nustatytos sąlygos bankroto bylai iškelti. Šiemet atsakovas neatliko jokių mokėjimų ieškovui, t.y. didina savo skolas, t.y. nepajėgus atsiskaityti. Teismas nepareikalavo papildomų įrodymų, nepilnai ištyrė bylą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Teismas nustatė tik 10 dienų terminą nutarčiai apskųsti, tuo pažeidė CPK 307 straipsnio 1 dalies nuostatas ir įrodo teismo šališkumą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad teismas buvo šališkas, nes nutarčiai apskųsti nustatė 10 dienų terminą, o ne trisdešimt dienų, kaip numatyta CPK 307 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 1 straipsnio 1 dalį pagal bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato įstatymai. CPK 301 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacine tvarka skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai (nutartys). ĮBĮ 10 straipsnio 13 dalis nustato, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta. Taigi nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, gali būti apskųsta per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė 10 dienų terminą atskirajam skundui pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymas nenustato išimčių dėl nutarčių priimtų žodinio proceso tvarka, t.y. nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta žodinio proceso tvarka, skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos (CPK 335 str.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senatas 2001 m. gruodžio 21 d. Nutarimo Nr. 33 Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose 6 punkte nurodė, kad „rengdamasis nagrinėti bankroto bylą teismas turi būti aktyvus, nes to reikalauja viešas interesas. (...) Spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismas vadovaujasi tiek prie pareiškimo pridėtais dokumentais, tiek ir ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka gautais duomenimis bei atsižvelgia į įmonės finansinės būklės pasikeitimą per laikotarpį nuo pareiškimo gavimo iki bylos iškėlimo. (...) Prireikus teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti. Skirdamas įmonei auditą ar ekspertizę, teismas tai privalo padaryti nutartimi, priimama bankroto bylos iškėlimo stadijoje (CPK 165 str., 247 str.)“. Taigi, teismas, nagrinėdamas bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, privalo būti aktyvus, gali pats rinkti įrodymus siekiant išsiaiškinti ar yra įstatyme nustatyti pagrindai kelti bankroto bylą ir turi atsižvelgti į įmonės finansinės būklės pasikeitimus.

Pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus, neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą nutartį.

Iš atsakovo pateiktų žiniaraščių (b.l. 37-38) matyti, kad atsakovas turi kreditorių ir skolininkų, kurių įsiskolinimai yra pradelsti ne vienerius metus. Iš atsakovo 2004 m. gruodžio 31 d. balanso (b.l. 15-17), 2005 m. gruodžio 31 d. balanso (b.l. 31-33), 2006 m. I ketvirčio balanso (b.l. 34-36) matyti, kad įmonės debitoriniai įsiskolinimai padidėjo nuo 476 670 Lt iki 532 612 Lt, kreditoriniai įsiskolinimai (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai) padidėjo nuo 298 943 Lt iki 371 903 Lt, taip pat didėja skolos tiekėjams ir didėja su darbo santykiais susiję įsipareigojimai. Šios aplinkybės rodo atsakovo finansinės būklės pasikeitimus blogėjimo linkme.

Be to, iš 2006 m. I ketvirčio balanso matyti, kad atsakovo pirkėjų įsiskolinimai sudarė 508 347 Lt, iš žiniaraščio (b.l. 38) matyti, kad kai kurios skolos susidarė nuo 2001 metų. Tokie įsiskolinimai yra labai seni, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jų išieškojimo galimybės. Dėl šios aplinkybės negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad atsakovo turtas yra 826 777 Lt. Pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti iš atsakovo įrodymų patvirtinančių debitorinių reikalavimų išieškojimo galimybes ir įvertinęs išieškojimo galimybes spręsti koks yra faktinis, realiai tikėtinas įmonės turtas. Kadangi nėra nustatytas atsakovo realiai tikėtinas turto dydis, todėl negalima spręsti ar atsakovo įsiskolinimai neviršija pusės turto, t.y. ar atsakovas yra mokus, ar nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 338 str., CPK 327 str. 1 d. 2 p.).

Iš naujo nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus ir pareikalauti iš atsakovo įrodymų patvirtinančių debitorinių reikalavimų išieškojimo galimybes. Įvertinęs išieškojimo galimybes, nustatęs realiai tikėtino turto dydį bei atsižvelgdamas į finansinės būklės pasikeitimus per laikotarpį iki bylos iškėlimo, teismas gali daryti išvadą dėl atsakovo mokumo ar nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjai: Alė BukavinienėVincas VerseckasVigintas Višinskis