- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 1S-265-177/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Nutartis: atmesti skundą ir palikti galioti teismo nutartį/sprendimą
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Valdimaras Bavėjanas, Laima Garnelienė
- Nuteistasis
- A. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.6Laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 51 str.)
- 2.5.17Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 362-1 str.)
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano, Laimos Garnelienės ir Violetos Ražinskaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. N. skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. N. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu (baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) A. N. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 2 punkte, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu paskirta neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas iki gyvos galvos su 200 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmę atliekant kalėjime.
1.1. Lietuvos apeliacinis teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartimi nuteistojo A. N. apeliacinį skundą atmetė, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendį pakeitė: nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal 1961 m. BK 105 straipsnio 2 punktą, perkvalifikavo į 2000 m. BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir paskyrė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį kvalifikuotą veiką perkvalifikavo į 2000 m. BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskyrė laisvės atėmimą vieneriems metams; panaikino papildomą bausmę – turto konfiskavimą; vadovaudamasis 2000 m. BK 63 straipsnio 8 dalimi, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą iki gyvos galvos, ją atliekant kalėjime.
1.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. gruodžio 14 d. nutartimi nuteistojo A. N. kasacinį skundą atmetė.
2. 2018 m. liepos 9 d. Šiaulių apygardos teisme gautas nuteistojo A. N. prašymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis, palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. N. prašymą. Tokį sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nuteistojo nurodytame EŽTT sprendime Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nebuvo konstatuota, jog laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė iš viso negali būti paskirta. Konvencijos pažeidimu buvo pripažinta tai, kad Lietuvos Respublika nėra numačiusi aiškaus ir efektyvaus reguliavimo, kaip ir kada tokia laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Teismo nesaisto Vyriausybės pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą pateikta nuomonė dėl to, kokiu būdu turėtų būti šalinama esama teisės spraga dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Ši teisės spraga turi būti šalinama, ne tiesiogiai taikant EŽTT sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą, bet šio sprendimo pagrindu keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. N. skunde nurodo, kad skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis neteisinga, todėl naikintina.
4.1. Nuteistojo nuomone, jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti sušvelninta, vadovaujantis BPK 362¹ straipsnio nuostatomis, nes teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų bei EŽTT sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimų. Šioje byloje EŽTT nustatė Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri pateikė oficialią poziciją, suformuotą pastabose EŽTT byloje (turima omenyje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą), nurodė, kad Lietuvos teisiniame reguliavime yra spraga, kurią gali ištaisyti bendrosios kompetencijos teismai.
4.2. Konvencija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas, todėl kolizijos atveju tarptautinės sutartys turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus. Taigi EŽTT sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą nustatytas pažeidimas taikytinas visiems be išimties Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme nuteistiems asmenims, t. y. ir A. N..
4.3. EŽTT nustatytą Konvencijos pažeidimą galima pašalinti, taikant vieną iš galimų sprendimo variantų – vadovaujantis EŽTT sprendimu, pakeičiant nacionalinį teisinį reguliavimą. Lietuvos Respublikos įstatymus leidžiančioji institucija iki šiol nepriėmė reikalingų įstatymų bei jų pakeitimų, šalinant Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, nors jau praėjo pusantrų metų. Nėra žinoma, kada ir kokiu būdu nuteisti iki gyvos galvos asmenys gali tikėtis jų teisinę padėtį švelninančio įstatymo priėmimo. Dėl to bendrosios kompetencijos teismas turi tiesiogiai taikyti Konvenciją ir minėtą EŽTT sprendimą.
4.4. Teismas galėjo įvertinti bausmės atlikimo laiką, nuteistojo asmenybę, pakartotinio nusikalstamumo riziką, socialinius ryšius ir teismo posėdyje apklausti jį patį. Apygardos teismas buvo neaktyvus ir neatsižvelgė į jau minėtą oficialią Lietuvos Respublikos Vyriausybės poziciją, nors galėjo tai padaryti ir kitaip išspręsti klausimą. Prašo į teismo posėdį iškviesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovę EŽTT Karoliną Bubnytę ir atidžiau įvertinti pateiktą jos, kaip Vyriausybės atstovės, poziciją.
4.5. Nuteistasis A. N. skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį ir sušvelninti Šiaulių apygardos teismo 2002 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitą bausmės rūšį (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo negauta.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo A. N. skundas atmetamas.
7. Šiaulių apygardos teismas tinkamai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės sušvelninimo (pakeitimo), laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų (BPK 362¹ straipsnis).
7.1. Nuteistasis skunde prašo šį klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovę EŽTT.
7.2. Skundai dėl teismo nutarčių, priimtų nagrinėjant prašymus ar teikimus taikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nagrinėjami BPK 364 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai skundas paduotas remiantis nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais, skundui nagrinėti privalo, o kitais atvejais – gali būti rengiamas teismo posėdis, kuriame gali dalyvauti prokuroras, skundą padavęs asmuo, taip pat nuteistasis ir jo gynėjas. Šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio dieną, neatvykimas nesustabdo skundo nagrinėjimo. Jeigu skundu siekiama pabloginti nuteistojo padėtį, reikiamais atvejais suimtas nuteistasis pristatomas į teismą.
7.2.1. Taigi aptariamam klausimui spręsti Baudžiamojo proceso kodeksas nereikalauja visais atvejais rengti teismo posėdžio.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Nagrinėjamas skundas dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarties paduotas ne nuteistojo A. N. padėtį bloginančiais pagrindais, todėl teismo posėdis aukštesnės instancijos teisme neprivalo būti rengiamas. Tiek nuteistojo prašyme pirmosios instancijos teismui, tiek skunde ir skundui nagrinėti pateiktoje bylos medžiagoje nurodyti duomenys bei aplinkybės yra konkretūs ir aiškūs, pats nuteistojo prašymas, kurio argumentais parašytas skundas, išsamus ir motyvuotas, todėl nėra jokio pagrindo rengti žodinį teismo posėdį, kuriame dalyvautų nuteistasis, jam valstybės skirtas gynėjas, prokuroras ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovas EŽTT. Dėl to nuteistojo A. N. teisė į gynybą nebus pažeista.
7.4. Pagal BPK 362¹ straipsnį įsiteisėjusiu teismo baigiamuoju aktu asmeniui paskirta bausmė gali būti sušvelninta tuo atveju, kai priimamas įstatymas, panaikinantis veikos nusikalstamumą, švelninantis bausmę ar kitokiu būdu lengvinantis veiką padariusio asmens padėtį. Sutiktina su nuteistojo pozicija, kad Konvencija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas. Pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalį tarptautinės sutartys kolizijos atveju turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus, išskyrus Lietuvos Respublikos Konstituciją. Vadovaujantis Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės 27 straipsniu, šalis negali pasitelkti savo vidaus teisės nuostatų, kad pasiteisintų dėl sutarties nesilaikymo.
7.5. Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas BPK 362¹ straipsnyje nustatytais pagrindais pagrįstai netenkino nuteistojo A. N. prašymo.
7.6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prašymą sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę nuteistasis A. N. grindė ne įstatyme įtvirtintomis jo padėtį švelninančiomis nuostatomis, bet EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą esančiais išaiškinimais, kuriuos, nuteistojo nuomone, turėjo tiesiogiai taikyti jo prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas. Pagal nuteistąjį tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri pateikė oficialią poziciją, suformuotą pastabose EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 74452/13, 48303/16 ir kt.), nurodydama, kad bendrosios kompetencijos teismas, vykdydamas teisingumą, turi visas galimybes užpildyti teisinio reguliavimo spragas. Tokie nuteistojo teiginiai nepagrįsti.
7.7. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą padarė išvadą, kad nacionalinis teisinis reguliavimas, kuriame nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio reikalavimus.
7.8. Tuo pačiu EŽTT nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas, t. y. įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinti kriterijai, kuriais remiantis būtų sprendžiama dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo. EŽTT taip pat pabrėžė tokių kriterijų svarbą teigdamas, kad svarbu, jog nuteistasis žinotų, ką jis privalo daryti, kad būtų svarstomas jo išleidimas į laisvę, ir kokiomis sąlygomis tai galėtų įvykti, bei atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvoje nėra teisminės peržiūros, kuri galėtų lemti atleidimą nuo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės ar jos sušvelninimą. Taigi EŽTT padarė išvadą, kad nacionalinėje teisėje egzistuoja spraga, nes įstatymuose nenumatyta galimybė pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę kitos rūšies bausme.
7.9. Minėtoje EŽTT byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nenagrinėjo pareiškėjams, t. y. nuteistiesiems, paskirtų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių pakeitimo kitos rūšies bausmėmis klausimo ir nenurodė, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių paskyrimas jiems savaime pažeidžia Konvencijos nuostatas, dėl to šias bausmes reikėtų pakeisti kitomis bausmės rūšimis.
7.10. Aptartame EŽTT sprendime taip pat nebuvo konstatuota, kad pareiškėjams laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės iš viso negalėjo būti paskirtos, nesant jokio aiškaus, efektyvaus ir realiai taikomo mechanizmo, kaip ir kada tokia bausme nuteisti asmenys galėtų būti paleisti į laisvę. Nesant teisinio reguliavimo, nagrinėjamu atveju teisingumą vykdantis teismas neturėjo galimybės priimti tokio procesinio sprendimo, kurio nenumato baudžiamasis įstatymas (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos bylose Nr. 1S-69-495/2018, 1S-154-487/2018).
7.11. Jau minėta, kad 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą EŽTT nurodė, jog nacionalinėje teisėje turi būti priimti instrumentai (tai reiškia teisės aktai), leidžiantys teismui tinkamai įgyvendinti Konvencijos nuostatas bei EŽTT išaiškinimus.
7.12. Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinei sutarčiai vykdyti reikia priimti įstatymą ar kitą teisės aktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka pateikia Seimui atitinkamo įstatymo projektą arba priima atitinkamą Vyriausybės nutarimą, ar pagal kompetenciją užtikrina kito teisės akto priėmimą. Taigi nors Konvencija nustato šiuolaikinius žmogaus teisių apsaugos standartus, kurių turinys atskleidžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, ir yra tiesioginio taikymo teisės aktas, tačiau teisingumą teismai vykdo, vadovaudamiesi įstatymu. Šiuo atveju valstybinis reguliavimas kol kas nenumato minėtų Konvencijos nuostatų įgyvendinimo.
7.13. Nuteistojo A. N. skunde nepagrįstai teigiama, kad apygardos teismas neįvertino Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabų, teiktų EŽTT byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą. Skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų bei kitų asmenų, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabos, pateiktos byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, nesaisto teismo, priimant sprendimą dėl galimybės pašalinti teisės spragą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūros. Kaip minėta, išnagrinėjusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija taip pat padarė išvadą, jog išaiškinimų byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą tiesioginis taikymas nuteistojo situacijai negalimas, o dėl galimybės peržiūrėti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę susidariusi teisės spraga turi būti šalinama, keičiant nacionalinį teisinį reguliavimą.
7.14. Taigi įstatymais ar kitais teisės aktais turi būti aiškiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, norėdamas teismui pateikti tokį prašymą, kokiais atvejais prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismas neturi teisėkūros subjektams suteiktų įgaliojimų ir negali savarankiškai spręsti šių klausimų. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui. Klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme teismai iš esmės galės spręsti tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo bei nagrinėjimo tvarka. Tokio pobūdžio teisės spraga, atsižvelgiant į siekiamas sukelti teisines pasekmes (nuteistųjų padėties teisinį palengvinimą), negali būti užpildyta, nagrinėjant pavienių nuteistųjų prašymus.
7.15. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad nuo minėto EŽTT sprendimo praėjo gana daug laiko. Sutikdama su tuo, teisėjų kolegija nurodo, jog ne visi valstybių narių Konvencijos pažeidimai gali būti pašalinami tuojau pat. Po minėto EŽTT sprendimo priėmimo, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą ir užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, buvo pradėti bei iki šiol vykdomi teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, tačiau akivaizdu, kad, siekiant pašalinti nacionalinėje teisėje nustatytus Konvencijos pažeidimus, reikia tam tikro laiko tarpo. Iš Lietuvos Respublikos Seimo internetiniame puslapyje pateiktos informacijos matyti, jog rudens sesijoje įregistruoti net keli Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo projektai. Kaip nurodyta šių įstatymų projektų aiškinamajame rašte, projektai parengti, siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir septyni kiti), tuo pačiu užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Taigi priėmus minėtus įstatymus, nacionalinėje teisėje bus įtvirtinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo tvarka bei kriterijai ir tada bus galima spręsti klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimo, jos pakeitimo kitos rūšies bausme. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog atitinkami teisinio reguliavimo keitimo ir pildymo veiksmai, siekiant pašalinti esamą teisinę spragą bei užtikrinti EŽTT sprendimo įgyvendinimą, atliekami.
7.16. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra teisinio pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. N. skundą atmesti ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.