- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2936-803/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11810-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apygardos teismo civilinių
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-26644-752/2025 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje: Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas T. R., Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. K., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N., Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos Seimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti jam iš atsakovės 2 000,00 Eur turtinės žalos atlyginimo, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas patyrė nuostolių dėl tyčinių neteisėtų Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjo T. R. ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjos D. K. veiksmų (neveikimo) civilinėje byloje Nr. e2-944-896/2022 (dabartinis bylos Nr. e2-60-8962025).
2. Teisėjas T. R. civilinėje byloje Nr. e2-944-896/2022 atsisakydavo tenkinti ieškovo prašymus, nustatė terminą atsiliepimo trūkumams pašalinti, atsisakydavo priimti ieškovo pateiktus procesinius dokumentus, taip pat nutartimi skyrė ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir nepagrįstai bei neteisėtai nutartimi atsisakė tenkinti prašymą dėl baudos panaikinimo. Teisėja D. K. žalą ieškovui padarė nepagrįsta ir neteisėta 2022 m. spalio 13 d. nutartimi palikusi nepakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.
4. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo sieja su neteisėtais teisėjų (teismų) veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-944-896/2022. Tačiau ieškovas nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių teisėjų T. R. ir D. K. veiksmai yra neteisėti (kokioms teisės normoms jų veiksmai prieštarauja ar kokias teisės normas pažeidžia), kokie įrodymai tai patvirtina, t. y. ieškovas aiškiai nesuformulavo ieškinio faktinio pagrindo, kuriame būtų detalizuotas veiksmų neteisėtumas, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga.
5. Ieškovas pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl kitoje byloje (bylose) atliktų procesinių veiksmų. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teisme civilinė byla Nr. e2-944-896/2022 dar nėra baigta nagrinėti. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl teisėjo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, netiria ir negali tirti kito teisėjo nebaigtoje nagrinėti byloje atliktų procesinių veiksmų. Tokios aplinkybės yra tikrinamos aukštesnės instancijos teisme, teikiant apeliacinį skundą dėl teismo priimto sprendimo byloje. Kito teisėjo atlikti veiksmai jo nagrinėjamoje byloje negali būti savarankiško ieškinio pagrindu kitoje byloje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
6. Ieškovas ieškinyje dėstomus argumentus turės teisę išdėstyti, teikdamas skundą dėl galutinio sprendimo nurodytoje byloje, o ne reikšdamas savarankišką ieškinį. Ieškovo pareikštas ieškinys yra teisiškai ydingas, akivaizdžiai nepagrįstas, o ieškovas neturi teisės prašyti teismo tokiu būdu ginti jo pažeistas teises. Ieškovo ieškinys negali jam sukurti kokių nors objektyvių teisinių padarinių. Dėl to ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Ieškovas V. J. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškovo ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, nenurodė pagal kurią CPK 137 straipsnio dalį ar punktą atsisako priimti ieškinį. Teismas nenurodė, kaip ieškovas turėtų pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti ieškinį. Ieškovas nurodė, kokių materialiųjų teisinių pasekmių siekia, t. y. aiškiai suformulavo ieškinio dalyką. Taip pat ieškovas nurodė ieškinio pagrindą – nurodė neteisėtus teisėjų veiksmus (neveikimą) civilinėje byloje Nr. e2-944-896/2022.
7.2. Ieškovas nurodė, kad teisėjas T. R. pažeidė Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4, 5, 34, 43 ir 59 straipsnių reikalavimus, o teisėja D. K. pažeidė CPK 95 ir 185 straipsnių reikalavimus. Ieškovas nurodė, kad teisėjai D. K. ir T. R. įkūrė antikonstitucinę grupę, sąmoningai veikė prieš Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, siekė trikdyti ieškovo protinį vystymąsi ir tokiais veiksmais įvykdė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 99 ir 121 straipsniuose numatytas veikas. Taigi ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio faktinį pagrindą ir detalizavo veiksmų neteisėtumą, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.
7.3. Teismas pažeidė ieškovo konstitucinę teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista teisė arba įstatymų saugomas interesas. Aplinkybė, kad civilinė byla Nr. e2-944-896/2022 dar nėra baigta nagrinėti Kauno apygardos teisme, nėra pagrindas nepriimti ieškovo ieškinio, nes teisėjų neteisėtai ieškovui paskirtą 2 000 Eur baudą ieškovas jau yra sumokėjęs. Taigi ieškovui padaryta žala yra objektyvus ir įvykęs faktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas nepagrįstai atskirajame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė pagal kurią CPK 137 straipsnio dalį ir punktą atsisakoma priimti jo ieškinį. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvuojamosios dalies penktos ir septintos pastraipų paskutinių sakinių gale skliausteliuose yra nurodytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
10. Apeliacine tvarka nagrinėdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį jog vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas. Kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose.
11. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio (savo iniciatyva) išsiaiškinti, ar yra laikytasi asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų. Jeigu ieškinys neatitinka CPK 111 ir 135 straipsniuose numatytų reikalavimų, teismas nustato pareiškėjui terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Tais atvejais, kai ieškovas (pareiškėjas) iš esmės pažeidžia kreipimosi į teismą tvarką, teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą) (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
12. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šių ieškinio elementų būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinį, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai įgyvendinti vieną iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis).
13. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas ne tik užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui, bet yra reikšmingas ir atsakovo bei kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisių įgyvendinimui, nes nuo ieškinio dalyko ir pagrindo formulavimo priklauso jų atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatytinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-1075/2024).
14. Asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais. Situacija, kai asmuo netenka galimybės savo civilinio pobūdžio teisių klausimą išspręsti teisme, gali prilygti su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimais nesuderinamam teisingumo principo paneigimui (EŽTT 2008 m. vasario 28 d. sprendimas byloje T. S. S. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 37878/02; 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Rusiją, peticijos Nr. 5613/04; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
15. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida), atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-49-701/2024).
16. Įstatymų leidėjas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatė, kad teismas gali atsisakyti priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, tačiau atsisakymo priimti ieškinį pagrindai siejami su teisės kreiptis į teismą nebuvimu arba su šios teisės netinkamu įgyvendinimu. Šiuo pagrindu būtina ieškinį atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2009). CPK 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismams nagrinėti CPK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius, teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami.
17. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškiniu reikalauja priteisti jam iš Lietuvos valstybės 2 000 Eur turtinės ir 10 000 Eur neturtinės žalos. Taigi ieškinio dalykas yra aiškiai suformuluotas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio turinys patvirtina, kad ieškovas jam padarytą žalą sieja su teismo (teisėjų) veiksmais, nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-944-896/2022 (dabartinis bylos Nr. e2-60-896/2025). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.272 straipsnio 3 dalis). Taigi tokio pobūdžio ginčai yra nagrinėjami teisme civilinio proceso tvarka.
18. Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-60-896/2025 (buvęs Nr. e2-944-896/2022) pagal ieškovų G. G. ir I. G. ieškinį atsakovui V. J. dėl paskolos sutarčių dalies pripažinimo nesudarytomis, hipotekos sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis ir dalies vykdomųjų įrašų panaikinimo, trečiasis asmuo byloje: A. J.. Bylą nagrinėja teisėjas T. R.. Minėta byla dar nėra išnagrinėta, šiuo metu ji yra sustabdyta.
19. CPK 301-333 straipsniuose yra nustatyta pirmosios instancijos teismų priimtų sprendimų, kuriais byla yra išnagrinėjama iš esmės, apskundimo tvarka, o CPK 334-339 straipsniuose yra nurodyta atskirųjų skundų dėl tam tikrų pirmosios instancijos nutarčių, priimtų nagrinėjant bylas, apskundimo tvarka. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Atitinkamai apeliaciniame skunde galima nurodyti ir kitus pirmosios instancijos teismo (teisėjo) atliktus procesinius veiksmus, dėl kurių, apelianto manymu, galėjo būti neteisingai išnagrinėta bylą ir priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Dėl to iš dalies sutiktina su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentu, kad teismo (teisėjo) veiksmus (neveikimą), kurie nulėmė neteisingą civilinės bylos išnagrinėjimą, bylos šalis turi nurodyti iš pradžių apeliaciniame skunde tik tada, kai byla yra išnagrinėjama iš esmės, ir tik galutinis įsiteisėjęs teismo sprendimas yra pagrindas spręsti apie galimai bylos šaliai padarytą žalą civilinės bylos nagrinėjimo metu pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį.
20. Nors ieškovas ieškinyje tiksliai neapibrėžė, kokie konkretūs teismo veiksmai ir kokiu būdu nulėmė 2 000 Eur turtinę žalą ieškovui, tačiau iš atskirajame skunde ieškovas nurodė, kad šio dydžio žala yra susijusi su Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-60-896/2025 (buvęs Nr. e2-944-896/2022) jam paskirta 2 000 Eur bauda. Ieškovas nurodo, kad šią baudą yra sumokėjęs. Civilinės bylos Nr. e2-60-896/2025 duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atmetė atsakovo V. J. prašymą dėl baudos panaikinimo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-983-464/2022 Kauno apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį paliko nepakeistą. Šią nutartį priėmė Lietuvos apeliacinio teismo teisėja D. K..
21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškinio, reiškiamo pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį, pagrindu gali būti teismo (teisėjo) veiksmai, skiriant procesinę baudą bylos šaliai, net ir pačiai civilinei bylai dar esant neišnagrinėtai, nes nagrinėjamoje byloje ieškovas jau yra išnaudojęs CPK numatytas šios procesinės nutarties apskundimo priemones. Galimai palankus ieškovui galutinis teismo sprendimas dėl ginčo esmės civilinėje byloje Nr. e2-60-896/2025 neturės įtakos paskirtos baudos egzistavimui, nes šia bauda buvo įvertintas paties ieškovo procesinis elgesys, o ne nagrinėjamo civilinio ginčo esmė. Taigi ieškovo ieškinys šiuo aspektu negali būti vertinamas kaip nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka.
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad klausimas, ar ieškovo ieškinys pagal nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus yra pagrįstas ir gali būti patenkintas, turi būti sprendžiamas tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Tuo tarpu, esant tam tikriems ieškinio pagrindo neaiškumams (konkrečių, ieškovo manymu, neteisėtų teismo ar teisėjų veiksmų ir jų įtakos žalos atsiradimui nurodymo), pirmosios instancijos teismas iš pradžių turėjo naudotis CPK 115 ir 138 straipsniuose įtvirtintu ieškinio trūkumų šalinimo institutu, taip pat išaiškinti ieškovui galimybę naudotis Valstybės garantuojama teisine pagalba, siekiant tinkamai ir aiškiai ieškinyje išdėstyti visas faktines aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia jam padarytą žalą.
23. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, byloje nustatytos aplinkybės ir išdėstyti motyvai teikia pagrindą panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio ir 96 straipsnio 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovo V. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 16 d. nutartį ir perduoti ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.