- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- 2S-1106-480/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11810-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškovo V. J. patikslintas ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2026 m. vasario 5 d. pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2026 m. kovo 19 d., 13.30 val. ((duomenys neskelbtini), Šiauliai). Ieškovui išsiųsta atsakovės pateikto atsiliepimo į patikslintą ieškinį kopija. Apie parengiamojo teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims, jiems išsiunčiant teismo šaukimus. Suteikta informacija apie šalių teises ir pareigas.
4. Teisme elektroniniu paštu 2026 m. kovo 18 d. gautas ir užregistruotas ieškovo V. J. prašymas (registracijos Nr. DOK-16351) dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. kovo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. J. prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Išaiškino ieškovui, kad teismo nutartis atsisakyti priimti prašymą neužkerta kelio įstatymų nustatyta tvarka pateikti naują prašymą. Nutartį išsiuntė ieškovui nurodytu elektroniniu paštu, tokia tvarka kaip ir buvo pateiktas prašymas.
6. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu (net ir pasirašytus elektroniniu parašu) nėra nustatyta.
Procesinis dokumentas teismui gali būti pateikiamas jį pristatant tiesiogiai, paštu arba per Elektroninių paslaugų portalą, pasirašant elektroniniu parašu. Nagrinėjamu atveju parašo ant prašymo nėra. Pažymėjo, kad ieškovas yra Elektroninių paslaugų portalo (toliau – ir EPP) vartotojas ir ieškovui teismas ne kartą yra išaiškinęs dėl teismui teikiamų procesinių dokumentų netinkamo būdo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, įvertinęs teisinį reglamentavimą, darė išvadą, kad ieškovo prašymas neatitinka keliamų reikalavimų, todėl jis negali būti priimtas.
II. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Ieškovas V. J. atskiruoju skundu prašo atskirąjį skundą patikrinti, ar jis yra pasirašytas elektroniniu parašu, o nustačius, kad pasirašytas – šį atskirąjį skundą perduoti SMAT ar SAT (suprantama Šiaulių apylinkės teismui ar Šiaulių apygardos teismui).
8. Atskirojo skundo argumentuose nurodė, kad Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutartis nepagrįsta ir neteisėta. Prašo iš naujo grąžinti nagrinėti jo prašymą. Ieškovas nėra elektroninių paslaugų portalo vartotojas. Nacionalinės teismų administracijos ne kartą reikalauta jį pašalinti iš EPP vartotojų. Procesiniai dokumentai laikomi neteisėtai įteiktais ieškovui nuo jų paskelbimo portale dienos. Ieškovui teismas ne kartą yra nepagrįstai išaiškinęs dėl tariamai netinkamo teismui teikiamų procesinių dokumentų būdo, kuris yra tinkamas ir atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos Aukščiausias Teismas nėra pateikęs jokio išaiškinimo dėl ieškovo V. J. teisės teikti teismui pasirašytus elektroniniu parašu procesinius dokumentus. Teismų išaiškinimai dėl procesinių dokumentų teikimo naudojantis informacinių ir elektroninių ryšių technologijomis, teismui teikiant procesinius dokumentus pasirašytus ne tik saugiu ir sertifikuotu elektroniniu parašu, bet ir specialia tvarka – per LITEKO VEP posistemį, o ne elektroniniu paštu, yra neteisėti, antikonstituciniai. Ieškovas procesinį dokumentą pateikė elektroninių ryšių priemonėmis – elektroniniu paštu, pateikė elektroniniu saugiu, sertifikuotu, kvalifikuotu pareiškėjo V. J. parašu pasirašytus procesinius dokumentus. Todėl ieškovas nesirenka savo tapatybės patvirtinti kitais būdais (per elektroninę bankininkystės sistemą) arba užsiregistruoti teismų informacinėje sistemoje. Kiti teismai priima tokiu elektroniniu parašu pasirašytus V. J. procesinius dokumentus. Ieškovo 2026 m. kovo 18 d. prašymas jokių trūkumų neturi. Teismas atsakovui nutartį pateikė tokiu pačiu būdu, kokiu pateiktas atskirasis skundas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Žemesnės instancijos teismas
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovo prašymą dėl to, kad jis pateiktas ne per EPP sistemą ir nepasirašytas saugiu, sertifikuotu ir kvalifikuotu elektroniniu parašu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje nagrinėjamas ieškinys pagal ieškovo V. J. patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. vasario 19 d. nutartimi paskyrė parengiamąjį teismo posėdį 2026 m. kovo 19 d., 13.30 val. Teisme elektroniniu paštu 2026 m. kovo 18 d. gautas ieškovo V. J. prašymas dėl dalyvavimo teismo posėdyje nuotoliniu būdu. Skundžiama 2026 m. kovo 18 d. nutartimi teismas atsisakė šį prašymą priimti, kadangi teikiamas procesinis dokumentas pateiktas netinkamu būdu ir nėra pasirašytas.
12. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamos situacijos kontekste pažymi, kad ieškovo V. J. atskirasis skundas šioje byloje pateiktas elektroniniu paštu, toks procesinio dokumento pateikimas neatitinka įstatymo reikalavimų, teikiamas dokumentas nėra pasirašytas, todėl apelianto V. J. atskirojo skundo argumentai iš esmės nevertintini. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios bylos kontekste svarbu pažymėti kitus aspektus.
13. Pirmiausiai pažymėtina, kad ieškovo prašymas, kurį atsisakyta priimti, buvo teikiamas turint aišku tikslą, t. y. kad ieškovui V. J. būtų sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje (-iuose) nuotoliniu būdu. Nagrinėjamos situacijos kontekste pažymėtina, kad nors teismas šį prašymą atsisakė priimti, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad teismo posėdžiai civilinėje byloje Nr. 2-1253-1184/2026 organizuojami mišriu būdu, t. y. šalims suteikiant galimybę dalyvauti ir nuotoliniu būdu. 2026 m. kovo 19 d. 13.30 val. parengiamajame teismo posėdyje ieškovas V. J. dalyvavo nuotoliniu būdu, kas reiškia, kad V. J. prašymas iš esmės yra tenkintas.
14. Visų antra, nepriklausomai nuo pirmosios instancijos teismo procesinio rezultato V. J. teikto prašymo atžvilgiu, t. y. tenkinti prašymą ir leisti dalyvauti teismo posėdyje nuotoliniu būdu, ar netenkinti, – tokios nutartys, kaip neužkertančios kelio tolimesnei bylos eigai, nėra skundžiamos atskiruoju skundu.
15. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nuotolinis bylos nagrinėjimas pradėtas praktikuoti siekiant efektyvinti teismų darbą karantino laikotarpiu, teismai turėjo galimybę saugiai organizuoti bylų nagrinėjimą, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo” įvestų ribojimų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 207 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimas Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo”). Karantiną atšaukus, 2021 m. rugpjūčio 27 d. Teisėjų taryba protokoliniu nutarimu patvirtinto rekomendacijas teismams „Dėl nuotolinių teismo posėdžių“, kurių 3.1. punkte nustatė, kad nuotolinis teismo posėdis organizuojamas esant proceso įstatymuose nustatytiems teisiniams pagrindams. CPK 175² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdžiuose ir liudytojo apklausa jo buvimo vietoje gali būti užtikrinami naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip). Teisingumo ministro nustatyta tvarka naudojant šias technologijas, turi būti užtikrintas patikimas proceso dalyvių tapatybės nustatymas ir duomenų (įrodymų) objektyvus fiksavimas ir pateikimas.
16. Vaizdo konferencijų ir telekonferencijų technologijų naudojimo nagrinėjant civilines ir administracines bylas tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu, 7 punkte nustatyta, kad proceso dalyvių dalyvavimas teismo posėdyje ir liudytojo apklausa naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas gali būti organizuojami teismo iniciatyva, teismui įvertinus tikslingumą ir teismo galimybes organizuoti posėdį naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas, taip pat – proceso dalyvių galimybes dalyvauti teismo posėdyje naudojant vaizdo konferencijų ir (ar) telekonferencijų technologijas. Taigi tai, ar teismo posėdyje šalis galės dalyvauti nuotoliniu būdu ar ne, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, šiuo klausimu nėra jokio imperatyvo ir paliekama išimtinai teismo diskrecijai. Teismo procesinis sprendimas netenkinti prašymo dėl nuotolinio dalyvavimo iš esmės niekaip nepažeistų šalies procesinių teisių, kadangi toks sprendimas neriboja šalies procesinės teisės atvykus į teismo posėdį, jame dalyvauti, duoti paaiškinimus dėl ginčo esmės ir įgyvendinti kitas procesines teises ir / ar pareigas teismo posėdyje (dalyvaujant teismo posėdžių salėje).
17. Kaip minėta, šiuo atveju apeliantas teismui atskirąjį skundą teikia elektroniniu paštu ir nepasirašytą, argumentuodamas, kad jis neva yra pasirašytas ir tinkamai pateiktas.
18. Tačiau apeliacinės instancijos teismas tokį apelianto procesinį elgesį vertina kaip akivaizdžiai nesąžiningą ir grįstą piktnaudžiaujant procesu. Pažymėtina, kad už tokį apelianto V. J. elgesį jau buvo paskirta bauda ir Lietuvos apeliacinis teismas baudą paliko nepakeistą.
19. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi vertino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria už netinkamą procesinių dokumentų pateikinėjimą, V. J. buvo paskirta bauda, nurodė, kad V. J. sistemingai į bylą procesinius dokumentus teikia netinkamu būdu ir forma. Teismas dar 2022 metais akcentavo, kad apeliantas turi itin didelę bylinėjimosi patirtį. Iš LITEKO duomenų matyti, kad nuo 2009 metų apeliantas dalyvavo 497 pirmosios instancijos teismuose nagrinėtose civilinėse bylose, 690 civilinėse bylose, nagrinėtose apeliacinės instancijos teismuose, kurių didžiąją dalį jis pats ir inicijuodavo. Apeliantui ne kartą (pirmosios instancijos teismas įvardijo 136 nutartis, priimtas skirtingose bylose, skirtingų instancijų teismuose) jau buvo išaiškinta, kad jo pasirinkta procesinių dokumentų pateikimo forma negali būti vertinama ir suprantama kaip tinkamas procesinių teisių įgyvendinimas. Tačiau kaip anksčiau, taip ir nagrinėjamoje byloje, nepaisant daugkartinių išaiškinimų, apeliantas toliau juos akivaizdžiai ignoruoja, sistemingai toliau pažeidinėdamas procesinių dokumentų teikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką bei procese nustatytus reikalavimus.
20. Vien ta aplinkybė, kad kiti teismai pavieniais atvejais, kaip nurodo apeliantas, galimai priėmė ir / ar sprendė dėl netinkamai pateiktų dokumentų, neturi jokios teisinės reikšmės.
21. Apeliacinės instancijos teismas, aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste, – kad atskirasis skundas V. J. paduotas netinkamu būdu ir nepasirašytas, tačiau teiktas prašymas šiai dienai faktiškai tenkintas, o teismo nutartis, nepriklausomai nuo jos rezultato – leisti ar neleisti dalyvauti nuotoliniu būdu, nėra apeliacijos objektas, – sudaro pagrindą šį apeliacinį procesą nutraukti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 338 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. kovo 18 d. nutarties.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.