Kauno apygardos teismo nutartis

2020-09-24 · Civilinė byla Nr. 2S-1339-221/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-06-12Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2020-09-24Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-09-24
Bylos Nr.
2S-1339-221/2020
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01814-2020-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Virginija Lozoraitytė (pirm.)
Pareiškėjas
P. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1339-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01814-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.2.10; 3.1.18.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5 (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugsėjo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. L. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, suinteresuoti asmenys: antstolė S. Ž., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas P. L. (toliau – pareiškėjas) pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolės S. Ž. (toliau – ir antstolė) žinioje esančiose vykdomosiose bylose Nr. 0076/08/00304, 0076/08/00416, 0076/12/00378, iki įsiteisės procesiniai sprendimai dėl vykdymo procesų nutraukimo dėl senaties baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-537/2008, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-370-537/2009, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 805512.

2. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė S. Ž. pareiškėjo atžvilgiu atlieka vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0076/08/00304, 0076/08/00416, 0076/12/00378. Vykdymo veiksmai atliekami baudžiamojoje byloje Nr. 1-96-537/2008, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9-370-537/2009 ir administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 805512 priimtų procesinių sprendimų pagrindu. Pareiškėjas minėtose bylose yra pateikęs prašymus dėl vykdymo procesų nutraukimo dėl senaties. Pareiškėjas paprašė antstolės sustabdyti vykdomąsias bylas, kadangi valstybės institucijoms pateikti prašymai dėl vykdymo proceso nutraukimo, suėjus vykdymo senačiai. Antstolė 2020 m. birželio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. 0076/08/00304/S-00271, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą dėl vykdomųjų bylų sustabdymo, 2020 m. birželio 9 d. surašė reikalavimą Nr. S-00272, kuriuo įpareigojo pareiškėją iki 2020 m. birželio 11 d. informuoti antstolę, kur šiuo metu saugoma areštuota transporto priemonė – motociklas BMW (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pateikė antstolei skundą, prašydamas panaikinti 2020 m. birželio 9 d. patvarkymą Nr. 0076/08/00304/S-00271 ir 2020 m. birželio 9 d. reikalavimą Nr. S-00272. Teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, kol nebus priimti ir įsiteisės sprendimai dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senačiai, pareiškėjo padėtis bus apsunkinta, jis turės inicijuoti sprendimo įvykdymo atgręžimo procesą, tai pareikalaus didelių laiko sąnaudų ir kitų išteklių, dėl to pareiškėjo padėtis dar labiau pasunkės .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

4. Teismas sprendė, kad prašyme nebuvo pagrįstos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, kadangi pareiškėjas nepateikė duomenų, įrodančių, jog vykdymo procese vykdymo veiksmai atliekami neteisėtai, nepateikė jokių motyvų ar rašytinių įrodymų, leidžiančių neginčijamai teigti, kad vykdymo procese veiksmai nuo 2008 metų nebuvo atliekami, be to, pareiškėjas neįrodė ir neįtikino, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių jo, kaip skolininko, teisės bus pažeistos. Dėl nurodytų priežasčių teismas nurodė neturintis galimybės įsitikinti, ar dėl paduoto skundo pareiškėjui galėtų/negalėtų būti priimtas palankus procesinis sprendimas, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių preliminariai pagrįstų reikšmingų faktų, kurie sudarytų pagrindą taip vertinti preliminarų jo skundo pagrįstumą, dėl ko nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių kiltų grėsmė pareiškėjo atžvilgiu galimam neigiamų pasekmių atsiradimui bei nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp šalių atsirasti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas už reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesumokėjo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 5 dalyje numatyto žyminio mokesčio.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5. Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nebuvo atsižvelgta į esamą proceso stadiją, kuri iš esmės keičia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir jų vertinimo kriterijus. Pareiškėjo vertinimu, yra pakankamos abejonės dėl antstolės tolimesnių ir jau atliktų veiksmų pagrįstumo, šis klausimas yra sprendžiamas Marijampolės apylinkės teisme ir Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Nutartyje teismas labiau vertino ginčo teisenai būdingus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aspektus, o ne šio instituto pritaikymą vykdymo procese. Prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo tikslas – apsauga nuo galbūt neteisėtų antstolės veiksmų, kuriuos ji toliau inicijuoja, nevertindama aplinkybės, kad jos veiksmų pagrįstumą vertina kitos valstybės institucijos, iš esmės sprendžiančios klausimą dėl vykdymo proceso nutraukimo.

5.2. Teismas visapusiškai neįvertino visų faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas. Ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios. Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo abejonių dėl antstolės atliekamų veiksmų teisėtumo, kokiu pagrindu ir kokiais procesiniais dokumentais ginčijami antstolės vykdomi veiksmai, jis turėjo galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir gauti informaciją klausimui dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo išspręsti.

5.3. Teismas neturėjo žyminio mokesčio sumokėjimo ar nesumokėjimo fakto vertinti kaip motyvo atmesti pareiškėjo prašymą, šį klausimą jis turėjo spręsti per trūkumų šalinimo institutą.

Atsiliepimas

2. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

4. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

5. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės – tai teismo pritaikyti apribojimai, draudimai, teisių ir veiksmų sustabdymas, įpareigojimai ir kitos CPK ar kituose įstatymuose nustatytos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Skundų dėl antstolio veiksmų padavimą reglamentuoja CPK 510 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, jog nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė; teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Spręsdamas laikinosios apsaugos priemonės taikymo galimybę, teismas turi vadovautis teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 straipsnis), taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Be to, taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina užtikrinti tokį teisinį režimą, kuris garantuotų abiejų proceso šalių teisių ir teisėtų interesų gynimo pusiausvyrą.

6. Pareiškėjas teigia, jog antstolė nepagrįstai atlieka vykdymo veiksmus, suėjus vykdymo senačiai, pareiškėjas pagrindė būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais.

7. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė teismui duomenų ir įrodymų, patvirtinančių, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti pareiškėjo interesai, jam bus padaryta nepataisoma žala (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad antstolė atlieka vykdymo veiksmus, pareiškėjui atitinkamoms institucijoms pateikus prašymus nutraukti vykdomųjų dokumentų, kurie yra antstolės atliekamų vykdymo veiksmų pagrindu, vykdymą suėjus vykdymo senačiai, nesudaro pagrindo stabdyti antstolės atliekamus vykdymo veiksmus, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nenustatyta, kad nors vienas pareiškėjo prašymas yra patenkintas. Nurodytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad antstolės atliekami vykdymo veiksmai nekelia realios grėsmės pareiškėjo interesams, kadangi šią grėsmę pats pareiškėjas grindžia aplinkybe, jog, įsiteisėjus sprendimams dėl vykdymo proceso nutraukimo suėjus senačiai, pareiškėjo padėtis bus apsunkinta, jis turės inicijuoti sprendimo įvykdymo atgręžimo procesą, tai pareikalaus didelių laiko sąnaudų ir kitų išteklių. Akcentuotina ir tai, kad šiuo metu nevyksta pareiškėjui priklausančio turto realizavimo procesas.

8. Apeliacinės instancijos teismas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatė, jog pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų išnagrinėtas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4393-329/2020, atmetant pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas, yra ieškinio tikėtiną nepagrįstumą patvirtinanti procesinė aplinkybė, o jos atsiradimas iki klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo apeliacine tvarka sudaro savarankišką procesinį teisinį pagrindą netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių arba jas panaikinti, jeigu tokias priemones taikė pirmosios instancijos teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-398-943/2016). Taigi išdėstyti argumentai nepatvirtina vykdymo veiksmų sustabdymo būtinybės.

9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog vykdymo procesas vykdomas nepagrįstai, nes suėjęs senaties terminas, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, kadangi tai yra skundo dėl antstolės veiksmų dalykas. Kita vertus, antstolės veiksmai, susiję su atliekamų vykdymo veiksmų pagrįstumu, įvertinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2YT-4393-329/2020, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo dėl jų pasisakyti.

10. Pareiškėjas pagrįstai nurodo, kad žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjimo klausimą pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti per trūkumų šalinimo institutą, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo apeliacine tvarka revizuojamą pirmosios instancijos teismo nutartį vertinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

11. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti iš esmės pagrįsto teisinio rezultato, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nepakeistą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Lozoraitytė