Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2017-03-19 įvyko draudiminis įvykis - pastate, adresu (duomenys neskelbtini) (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), kilo gaisras, kurio metu nukentėjo pastatas ir jame esantys įrengimai. Dėl gaisro buvo nutraukta ir iki šiol negali būti vykdoma visa dedeklių skerdimo/virimo veikla. Broilerių išpjaustymo veikla tęsiama ir po draudiminio įvykio. 2017-03-20 Ieškovas pateikė pranešimą Atsakovui, kuriame nurodyta, kad 2017-03-19 pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) , Ausieniškės (pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) kilo gaisras, jo metu nukentėjo Pastatas ir jame esantys įrengimai. 2017-09-15 Ieškovas pateikė prašymą draudimo išmokai gauti , nurodė, jog buvo apdrausta visa įmonės veikla - dedeklių skerdimas/virimas bei broilerių išpjaustymas. Įmonės teigiamą bendrąjį pelną generavo išimtinai skerdimo/virimo veikla, kuri gaisro sekoje nutrūko. Atsižvelgiant į tai, kad veikla gali būti atkurta per 12 mėn. laikotarpį, prašoma draudimo išmoka lygi Draudimo polise nurodytai draudimo sumai, t. y. 1 373 000 Eur. Atsakovas apskaičiavo draudimo išmoką dėl 2017-03-19 kilusio gaisro, sąlygoto UAB „Agromėsa“ verslo nutrūkimo, kuri jo pradiniu skaičiavimu lygi 455 000 Eur, ir ją 2017 m. rugsėjo mėnesį išmokėjo. 2017-10-17 raštu Nr. 17/280-0100 Atsakovas pateikė atsakymą į Ieškovės prašymą išmokėti draudimo išmoką. Rašte nurodyta, kad mokėtina draudimo išmoka yra 482 588,75 Eur, o reikalavimas dėl 1 373 000 Eur išmokos atmetamas kaip nepagrįstas. Kadangi Atsakovas buvo išmokėjęs 455 000 Eur, papildomai išmokėjo 27 588,75 Eur, iš viso išmokėta 482 588,75 Eur draudimo išmoka.

2017-11-18 Ieškovė Atsakovui pateikė pretenziją dėl draudimo išmokos. Atsakovas 2017-12-06 raštu atsisakė patenkinti pretenziją. Tarp Ieškovės ir Atsakovų kilo ginčas dėl draudimo išmokos dydžio.

Ieškovė laikosi pozicijos, kad jai išmokėtinos draudimo išmokos dydis yra 1 373 000 Eur. Ieškovė poziciją dėl 1 373 000 Eur draudimo išmokos grindžia (1) 12 mėnesių veiklos atkūrimo laikotarpiu; (2) Ieškovo negautu bendruoju pelnu. Ieškovė nurodė, jog vykdydama Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 7. 3.1 punktą ir siekdama sumažinti žalą trumpinant veiklos atkūrimo laikotarpį, Atsakovui pateikė alternatyvų veiklos atkūrimo planą, kuriame buvo numatytas dedeklių skerdimo/virimo veiklos atkūrimas perkeliant veiklą į kitas patalpas. Nors remiantis Generalinės sutarties 2 dalies 5 p. draudėjas apsidraudė galimus persikraustymo kaštus bendrai 1,45 mln. Eur sumai, t.y. draudėjas susimokėjo už veiklos perkėlimo į kitas patalpas riziką, Atsakovas su pateiktu alternatyviu veiklos planu nesutiko, nurodydamas, kad atsižvelgiant į persikraustymui reikalingas investicijas, veiklos perkėlimą, nutrūkusios veiklos perkėlimas yra ekonomiškai netikslingas, nepagrįstas ir draudėjas neįrodė, kad veiklos perkraustymas būtų sumažinęs bendrojo pelno nuostolius. To išdavoje Ieškovas neturėjo galimybės perkelti veiklos į kitas patalpas nelaukdamas dėl draudiminio įvykio nukentėjusių patalpų atkūrimo ir taip sumažinti patiriamus nuostolius.

Draudimo taisyklių 7.1 punkte nurodyta, kad draudimo objektas yra draudimo sutartyje aptarti draudėjo finansiniai nuostoliai atsiradę dėl priverstinio visiško ar dalinio vykdomo verslo nutrūkimo, kurį sąlygojo draudžiamasis įvykis pagal Draudimo taisykles, įvykęs draudimo vietoje sutarties galiojimo metu. Draudimo taisyklių 14 punkte numatytos nuostolių nustatymo nuostatos, kurių 14.1 punktu „nuostoliu dėl verslo nutrūkimo laikoma: 14.1.1. bendrajam pelnui: per nuostolių atlyginimo laikotarpį susidaręs skirtumas tarp planuoto bendrojo pelno, kuris būtų buvęs gautas, jei nebūtų įvykęs draudžiamasis įvykis, ir tarp faktiškai gauto bendrojo pelno“. Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad dėl draudiminio įvykio negalėjo ir bylos nagrinėjimo 1-os instancijos teisme metu negali vykdyti visos pelningos veiklos, remdamasi tuo, kad Draudimo sutartimi apdraudė savo turtinį interesą – bendrąjį pelną ir pastovius kaštus, kurių dydis (draudimo suma) 12 mėn. laikotarpiu yra 1 373 000 Eur, pateikė Atsakovams reikalavimą dėl 1 373 000 Eur draudimo išmokos. Ieškovė nurodė, kad jos veikla susideda iš dviejų veiklų: dedeklių skerdimo/virimo veiklos ir broilerių veiklos. Remiantis 2017 m. sudaryto metinio biudžeto duomenimis, Ieškovės planuotas bendrasis pelnas iš skerdimo/virimo veiklos sudarė 2 378 938 Eur. Kadangi 2017 m. Ieškovė turėjo galimybę vykdyti tik nuostolingą veiklą ir nevykdė pelningos veiklos, Ieškovė 12 mėnesių veiklos nutrūkimo laikotarpiu negavo viso planuoto 1 327 041 Eur bendrojo pelno. Ieškovė nurodė, jog iš Draudimo poliso jai yra akivaizdu, kad verslo pertraukimo draudimo apimtyje Ieškovas ir Atsakovai sudarė vadinamąją nuostolių draudimo sutartį, kuri yra turto draudimo sutartis, pagal kurią draudikas įsipareigoja įvykus draudžiamajam įvykiui išmokėti draudimo išmoką, lygią patirtiems nuostoliams. Ieškovė nurodo, kad remiantis Draudimo taisyklių 14.1.1punktu , nuostoliu dėl verslo nutrūkimo laikoma „bendrajam pelnui: per nuostolių atlyginimo laikotarpį susidaręs skirtumas tarp planuoto bendrojo pelno, kuris būtų buvęs gautas, jei nebūtų įvykęs draudžiamasis įvykis, ir tarp faktiškai gauto bendrojo pelno; remiantis šiuo apibrėžimu Ieškovės patirtas nuostolis lygus 1 373 000 Eur. Ieškovė taip pat nurodė, jog draudikas privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą. Kadangi bendrasis pelnas, nuostoliai bendrajam pelnui ir draudimo išmoka Draudimo taisyklėse skaičiuojami skirtingai, ieškovė nurodė, kad formuluodamas Draudimo taisykles Atsakovas neįvykdė jam tenkančios pareigos užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir suderinamumą. Atsakovai sudarydami sutartį patvirtino draudimo vertę ir sumą (LR CK 6.997-6.998 str.), atėjus laikui mokėti draudimo išmoką, ji buvo apskaičiuota remiantis Draudimo taisyklių 15.3.1 punkte įvardintais bendrojo pelno apskaičiavimo principais, t.y. pritaikius Atsakovo nustatytą formulę bendrajam pelnui apskaičiuoti. Ieškovė pažymėjo, kad Draudimo taisyklių 15.3.1 punkte įvardinta bendrojo pelno apskaičiavimo formulė aptariamu atveju negali būti taikoma: 1) šios formulės taikymas aptariamu atveju neatitinka tikrojo Draudimo sutarties tikslo ir akivaizdžiai pažeidžia Ieškovės interesus – pritaikius formulę bendrasis pelnas skaičiuojamas atsižvelgiant į faktinę toliau vykdomos nuostolingos veiklos apyvartą. Kitaip tariant, taikant 15.3.1 punkte nustatytą formulę negautas bendrasis pelnas yra mažinamas vykdomos nuostolingos veiklos generuojama apyvarta. To išdavoje gaunamas paradoksalus rezultatas – Ieškovė dėl draudiminio įvykio netekusi galimybės vykdyti visos pelningos veiklos ir tęsdama nuostolingą veiklą, gauna trečdalį draudimo sumos sudarančią draudimo išmoką vien tik dėl to, kad egzistuoja faktinė nuostolingos veiklos apyvarta; 2) Atsakovo pritaikyti bendrojo pelno apskaičiavimo principai negali būti taikomi nagrinėjamu atveju todėl, kad Ieškovės veikla susideda iš dviejų veiklų, kurių viena yra pelninga ir kuri draudiminio įvykio išdavoje visiškai nevykdoma, o kita, kuri dėl draudiminio įvykio nenukentėjo ir yra tęsiama, yra nuostolinga. Kiekviena iš visiškai atskirų veiklų, kurios viena nuo kitos visiškai nepriklauso ir gali būti vykdomos visiškai savarankiškai, vykdymas atitinkamai susijęs su savarankiška kiekvienos veiklos generuojama apyvarta ir pelnu/nuostoliais. Šios dvi veiklos Ieškovės finansinės apskaitos dokumentuose visada buvo apskaitomos kaip atskiros veiklos. Įvykus draudiminiam įvykiui dedeklių skerdimo/virimo veikloje nėra jokios apyvartos ir atitinkamai negaunamas joks pelnas. Tuo tarpu broilerių pjaustymo veikla dėl draudiminio įvykio nenukentėjo, yra tęsiama, generuoja apyvartą ir yra nuostolinga. Atitinkamai Atsakovo taikomas draudimo išmokos apskaičiavimo principas, kai nevykdomos pelningos veiklos pelnas mažinamas vykdomos nuostolingos veiklos apyvarta, visiškai iškreipia Draudimo sutarties tikslą; 3) 15.3.1 punkte numatyti bendrojo pelno nustatymo principai nebuvo vertinti ir atspindėti nustatant draudimo vertę ir sumą. Bendrasis pelnas draudimo išmokai apskaičiuoti turi būti apskaičiuotas remiantis tais pačiais principais kaip ir bendrojo pelno netekimu grindžiamas nuostolis nustatant draudimo vertę ir ja grindžiamą draudimo sumą. Ieškovės, pateikdama Atsakovams finansinius duomenis, rėmėsi praėjusio laikotarpio įmonės finansiniais duomenimis ir planuojamo veiklos biudžeto duomenimis. Atsakovai pasirašydami Draudimo sutartį sutiko su Ieškovės pateikta draudimo suma ir nekvestionavo bendrojo pelno ir pastovių kaštų sumų. Tačiau 2017-12-06 atsakyme į Ieškovės pretenziją Atsakovas nurodo, kad atsižvelgiant į daugelį faktorių, įmonių planuojamas bendrasis pelnas (net ir tuo atveju, jei draudžiamasis įvykis neįvyktų), retai tiksliai atitinka faktiškai uždirbto bendro pelno sumą konkrečiu planuotu laikotarpiu, todėl draudžiamojo įvykio atveju skaičiuojant/nustatant, kokio dydžio išmoka turėtų būti išmokėta draudikai dėl draudžiamojo įvykio pasėkoje patirtų bendro pelno nuostolių, būtina vertinti, ar apskritai įmonė, nesant draudžiamojo įvykio, būtų uždirbusi planuojamą bendrą pelną, vertinti praeito laikotarpio bendro pelno rodiklius ir kitus reikšmingus duomenis. Atsakovo teigimu, tuo atveju, jei būtų vertinamas išimtinai tik faktas dėl konkrečios planuotos bendro pelno sumos tam tikru laikotarpiu, tai reikštų ne realių nuostolių kompensavimą, o draudėjo nepagrįstą praturtėjimą. Pažymėjo, kad verslo nutrūkimo atveju tiksliai negauto pelno apskaičiuoti apskritai nėra įmanoma, nes jis yra grindžiamas prognoze, kuri remiasi praėjusiais įmonės veiklos laikotarpiais ir jų finansiniais rezultatais, atsižvelgiant į planuojamas gauti pajamas. Atsižvelgiant į tai, pelno apskaičiavimo principai, kurie taikomi apskaičiuojant draudimo išmoką, turi būti analogiški principams, kurie yra taikomi nustatant draudimo vertę ir draudimo sumą. Priešingu atveju draudimo sumos įvardijimas Draudimo sutartyje neturi jokios prasmės, nes jos pagrindu susiformavęs draudėjo teisėtas lūkestis turėti draudimo sumą atitinkančią vykdomos veiklos nutrūkimo rizikos apsaugą niekada negalės būti įgyvendintas. Be to, draudimo suma, kurios, remiantis Atsakovo pateikiamu Draudimo sutarties aiškinimu, gauti nėra net teorinės galimybės, turi įtakos ir draudimo įmokai, kuri tampa nepagrįstai didelė lyginant su realiai galima gauti draudimo išmoka. Taikant Draudimo taisyklių 15.3.1 punktą, kuriuo remdamasis Atsakovas apskaičiavo draudimo išmoką, yra visiškai iškreipiamas Draudimo sutarties tikslas apsaugoti draudėją nuo verslo nutrūkimo atveju patiriamų nuostolių ir pažeidžiama tokios sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyra. Ieškovės nuomone Draudimo taisyklių 15.3.1 punkte nustatytos formulės taikymas nagrinėjamu atveju pažeidžia Draudimo sutarties tikslą ir esmę, draudimo išmoka turi atitikti Ieškovės patirtus nuostolius remiantis Draudimo taisyklių 14.1.1 punktu ir yra lygi draudimo sumai.

Atsakovas žalos bylos administravimo metu kreipėsi į įmonę UAB „AIF LT“ , kuri parengė pastato, kuriame 2017-03-19 kilo gaisras, kapitalinio remonto projektą, prašydama pateikti termino, reikalingo atstatyti minėtą pastatą pagal parengtą projektą, vertinimą/nustatymą. UAB „AIF LT“ įvertinusi pastato, esančio adresu Ausieniškių km., Elektrėnų sav. ypatumus ir kitus duomenis, pateikė duomenis/grafiką, jog minėto pastato atstatymo terminas yra ne ilgesnis nei 6 mėnesiai.

Atsakovas analizavo ir vertino, per kokį laikotarpį yra atstatomi panašios paskirties objektai Lietuvoje. Ženkliai didesnis plotu (apie 10 000 kv.m.) UAB „Norvelita“ priklausančio objekto atstatymas ir veiklos atkūrimas (gamybos ir pramonės pastatas, kuriame buvo sumontuota moderniausia technologija) po ženkliai didesnio apimtimi gaisro buvo atstatytas per 5 mėnesius ir veikla atnaujinta.

Ieškovė dar iki 2017-03-19 įvykio buvo pateikęs atsakovui duomenis apie tai, jog draudžiamojo įvykio atveju būtų planuojama atstatyti ir atkurti veiklą per 5-6 mėnesius.

Dėl Ieškovės pateiktų bendro pobūdžio duomenų dėl veiklos perkraustymo galimybės į kitas patalpas Atsakovas (Draudikas) detaliai ištyręs ir įvertinęs pateiktus duomenis, Ieškovės pateiktą veiklos perkėlimo į kitas patalpas planą, apžiūrėjęs patalpas, įvertinęs, kad siekiant pritaikyti buvusį miltelių gamybos cechą naujoms reikmėms, būtina padidinti patalpų plotą, pritaikyti naujai veiklai esamą patalpų konfigūraciją, pertvarkyti esamą inžinerinę įrangą (elektros instaliaciją, dujotiekį, vandentiekį, nuotekas, trapus), sumažinti patalpų aukštį, įrengti grindis, pakeisti dalį sienų dangos į kitokią, pastatyti rampą ir atlikti kitus pertvarkymo darbus, bet nekeičiant išorės matmenų, būtų reikalingas kapitalinio remonto projektas su visomis projekto dalimis, įskaitant darbų organizavimu ir gaisrine sauga: šių projektų darbų trukmė būtų 3 mėnesiai, kas rodo veiklos perkėlimo netikslingumą, nes kito pastato pritaikymo terminas būtų ilgesnis nei sudegusios 2017-03-19 gaisro metu pastato dalies atstatymas. Vertinant ekonominį nurodytos veiklos dalies atkūrimo plano perkeliant veiklą į kitas patalpas pagrįstumą (reikalinga pastatyti priestatus, plėsti plotą, ilgesnis terminas ir pan.) padarė išvada, kad jis ir ekonomiškai nepagrįstas ir netikslingas lyginant su veiklos atkūrimu tame pačiame pastate. Draudėjas neįrodė, jog veiklos perkraustymas į kitas patalpas būtų sumažinęs bendro pelno nuostolius dėl 2017-03-19 įvykio.

Dėl verslo nutrūkimo laikotarpiu negauto bendrojo pelno atsakovas nurodo, jog Draudimo taisyklių 9.1 punktas numato, kad draudimo išmoka mokama už Draudėjo patirtus ir apdraustus finansinius nuostolius, atsiradusius dėl to, kad Draudėjas turėjo nutraukti apdraustą veiklą ar sumažinti apdraustos veiklos apimtis dėl turto, esančio draudimo sutartyje nurodytoje draudimo vietoje ir apdrausto ta pačia draudimo sutartimi pagal šių Taisyklių A dalį sunaikinimo, sugadinimo ar praradimo dėl įvykių, kurie yra draudžiamieji pagal Taisyklių A dalį ar nurodytų draudimo liudijime (polise), jo prieduose ar papildymuose (jeigu tokie yra).

Vienas iš esminių draudimo išmokos mokėjimo dėl verslo pertraukimo sąlygų pagal Draudimo taisykles yra faktinis Ieškovės veiklos atkūrimas. Draudimo taisyklių 15.6 punktas numato, kad jei po draudžiamojo įvykio Draudėjas neatkuria pagal draudimo sutartį draustos veiklos, nors veiklos atkūrimas yra ekonomiškai tikslingas ir įmanomas, verslo nutrūkimo nuostoliai nėra atlyginami. Ši nuostata Ieškovei buvo ir yra žinoma. Šiuo atveju Ieškovė, reikalaudama draudimo išmokos, privalo įrodyti, jog nutrūkusi veiklos dalis yra atkurta. Ieškovės nurodomos nutrūkusios veiklos dalis (virimas) nėra atkurta, tai yra savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

Draudimo taisyklių 17.2p. numato, kad Draudėjas (Ieškovė) turi laikytis saugumo reikalavimų, nurodytų draudimo liudijime (polise) ir Bendrosiose draudimo sutarties sąlygose, o taip pat šių saugumo reikalavimų, tarp jų: priešgaisrinės saugos priemonės ir sistemos turi atitikti galiojančius teisės aktų reikalavimus bei draudimo sutarties sąlygas, jos turi būti tinkamos naudoti, laikomos matomoje ir prieinamoje vietoje, patikrintos, pagal reikalavimus privalo būti vykdomas jų aptarnavimas (Draudimo taisyklių 17.2.16p). Bendrųjų draudimo sutarties sąlygų 9.3.8.3 punktas numato, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jei draudėjas (Ieškovė) nesilaiko draudimo sutarties sąlygų (...); jeigu nuostolio atsiradimo ir padidėjimo priežastis yra draudimo sutartyje numatytų saugumo reikalavimų nesilaikymas, tai atsitikus žalai draudikas turi teisę mažinti draudimo išmoką arba jos visai nemokėti (Draudimo taisyklių 17.3p.). Atsakovas nurodo, jog UAB „Gaisriniai tyrimai“ specialisto išvadoje Nr. GE-17.253 (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 16) konstatuojama, kad pagal pateiktą Gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos registracijos žurnalą, paskutinį kartą gaisro aptikimo sistemos patikra buvo atlikta 2015-09-23, sekanti planinė patikra turėjo būti atlikta 2016-09-24. Nurodo, jog 2017-03-19 gaisro dienai objekte adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo galiojančių reikalavimų atitinkančios, veikiančios, patikrintos gaisro aptikimo ir signalizavimo sistemos (jei apskritai tokia sistema ar jos dalis buvo), o tai sudaro pagrindą konstatuoti Ieškovės (Draudėjo) pareigų pagal Draudimo sutartį pažeidimą. Šiuo pagrindu Atsakovui nekyla pareiga mokėti reikalaujamą draudimo išmoką.

Pagal šalių 2017-01-31d. sudarytą visų rizikų draudimo sutartį Nr. 280 0002549/2017 draudžiamasis objektas : atsargos, gatava produkcija, įrengimai ir verslo pertraukimas adresu (duomenys neskelbtini) Kaunas. Apdraudžiamo objekto Bendras pelnas ir pastovūs kaštai draudimo suma 1 373 000,00Eur, draudimo variantas –Atstatomoji; nuostolių atlyginimo laikotarpis – 12 mėnesių. Bendra draudimo suma 2 959 237,00 Eur, visa draudimo įmoka – 1065,00Eur.

Ieškovei 2017-09-15d. pateikus prašymą pagal polise nurodytą draudimo sumą 1 373 000,00 Eur išmokai gauti už 12 mėnesių, kuris baigiasi, kai apdrausti finansiniai nuostoliai dėl verslo nutraukimo nebepatiriami, taip pat 2017-11-8 d. pretenziją, Atsakovas pateikęs išsamų ir motyvuotą paaiškinimą, nurodė, jog verslo nutrūkimo nuostoliai yra skaičiuotini už 8 mėnesius, t.y. objektyvų laikotarpį, reikalingą atkurti verslą po 2017-03-19 kilusio gaisro. Nurodė, jog Draudimo taisyklių 15.3 punkte yra numatyti draudimo išmokos už draudėjo negautą bendrąjį pelną skaičiavimo principai. Nurodė, jog dėl apyvartos sumažėjimo negautas bendrasis pelnas (NBP) yra skaičiuojamas grynojo pelno normą (BNP) padauginus iš standartinės apyvartos (SA) ir faktinės apyvartos (FA) per nuostolio įvertinimo laikotarpį skirtumo (Draudimo taisyklių 15.3.1punktas). BPN (bendrojo pelno norma) – bendro pelno ir apyvartos santykis, apskaičiuotas pagal paskutinių pasibaigusių finansinių metų, esančių prieš draudžiamojo įvykio dieną, duomenis ir patikslintas koeficientas (KVT), atspindinčių verslo tendencijas iki draudžiamojo įvykio bei įvertinant veiksnius, kurie būtų darę įtaką apdraustam verslui atsakomybės laikotarpiu, jei draudžiamasis įvykis nebūtų įvykęs (apibrėžimas teikiamas Draudimo taisyklių 15.3.7 p.). Atsakovas, vadovaudamasis Draudimo taisyklėse nurodytais draudimo išmokos apskaičiavimo principais, remdamasis Ieškovės pateiktais duomenimis apie įmonės veiklos finansinius rodiklius, apskaičiavo, kad negautas bendrasis pelnas už 8 mėnesius yra lygus 492 713 Eur. Pritaikius Draudimo sutartyje numatytą franšizę, nustatė, kad draudėjui mokėtina draudimo išmoka lygi 482 048,75 Eur.

Ieškovė nesutikdama su Atsakovo pozicija dėl nurodytos išmokos dydžio, nurodo, jog Atsakovas netinkamai aiškina ir taiko Draudimo taisyklių ir to išdavoje netinkamai apskaičiuoja draudimo išmoką.

Atsakovas nurodė, jog tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad Ieškovės priešgaisrinės saugos priemonės ir bendra priešgaisrinės saugos būklė neatitiko keliamų reikalavimų 2017-03-19 gaisro dienai, nebuvo įrodyta, jog tikėtina gaisro priežastimi buvęs elektrinis garintuvas buvo techniškai tvarkingas, tinkamai prižiūrėtas ir eksploatuojamas. Atsakovas nurodė, kad Ieškovei pažeidus Draudimo sutartyje numatytas pareigas yra pagrindas nemokėti draudimo išmokos.