Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 6 d. nutarimu G. R. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 361 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi G. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo buvo netenkintas, konstatuojant, jog dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, taip pat nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pakankamas pagrindas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde G. R. prašo pakeisti teismo nutartį ir sutrumpinti teismo paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Skundo autoriaus manymu, apylinkės teismas nepilnai įvertino visas aplinkybes ir todėl jo prašymą atmetė visiškai nepagrįstai. Skunde jis nurodo, kad teismas nepagrįstai vertino jo padarytą pažeidimą, nes teismų praktikoje pasisakoma, jog pažeidimo pobūdis negali lemti išvados dėl nuobaudos tikslų. Priešingai apylinkės teismo motyvams, turėjo būti pasisakyta, kaip kito pažeidėjo mąstymas ir elgesys po nuobaudos skyrimo, o ne dar kartą vertinti jo sunkumą, pobūdį. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai vertino ir jo ankstesnius pažeidimus. Turi būti vertinamos aplinkybės, dėl ko pažeidėjui reikalinga teisė vairuoti, svarbu atsižvelgti į asmenį charakterizuojančią medžiagą. Apeliantas nurodo neneigiantis, kad jo padarytas pažeidimas yra vienas iš šiurkščiausių, tačiau jis suvokė savo elgesio neteisėtumo labai gailisi dėl to, kas rodo mąstymas pasikeitęs ir jis pasiryžęs koreguoti elgesį tinkama linkme. Pažymi, kad byloje nėra domenų apie naujai padarytus analogiškus pažeidimus, nėra jokių neigiamai G. R. charakterizuojančių duomenų ir tai duoda pagrindo išvadai, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų pažeidimų ir paskirtos nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Atsiliepimu į G. R. apeliacinį skundą Kauno apskrities Vyriausiojo Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo netenkinti G. R. skundo. Nurodo, jog pagal ATPK 329 straipsnio formuluotę teismas gali, tačiau neprivalo trumpinti teisės atėmimo termino. G. R. padarytas pažeidimas laikomas vienas iš grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Taip pat nurodo, jog įstatymo leidėjas sankcijoje už šį pažeidimą nustatė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kaip papildomą nuobaudą. Tokia nuobauda sukelia pažeidėjui neigiamas pasekmes, kuriomis ir siekiama auklėjamojo tikslo – atkreipti pažeidėjo dėmesį į padaryto pažeidimo sunkumą ir padėti jam suvokti atsakomybės neišvengiamumą. G. R. skundas netenkintinas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, pakeitęs iki tol galiojusį ATPK. Atsižvelgiant į tai, kad ANK nenumato specialiosios teisės atėmimo vykdymo stadijoje jo termino sutrumpinimo instituto, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio bei 5 straipsnio 4 dalies (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1896 redakcija) nuostatomis ir G. R. skundas nagrinėjamas vertinant teisines ir faktines aplinkybes pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., numatytą bylos nagrinėjimo tvarką. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka reglamentuojami ATPK 329 straipsnyje. Šiame straipsnyje nustatyta kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš ATPK 329 straipsnio nuostatų matyti, jog nuobaudos laiko sutrumpinimas yra institucijos (pareigūno), paskyrusios nuobaudą, diskrecijos teisė, bet ne pareiga. ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei jo elgesį nuobaudos vykdymo metu. Sprendžiant dėl galimybės sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad G. R. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas nebuvo sutrumpintas objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų specialiosios teisės sutrumpinimo taisyklių. Netenkinant prašymo sutrumpinti nuobaudos terminą, buvo atsižvelgta į formaliųjų pagrindų, numatytų ATPK 329 straipsnyje, buvimą (nuo nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo teisės atėmimo laiko, nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų), į padaryto pažeidimo pobūdį, kad padarė šiurkštų, pavojingą administracinį teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, į išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų galimas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas, nebuvimą, bei į tai, kad sutrumpinus nuobaudos terminą, nebus pasiekti nuobaudos tikslai. Skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo tikėti apelianto tvirtinimu, jog nuobaudos tikslai jau yra pasiekti, kadangi jis sumokėjo paskirtą baudą, nepadarė naujų teisės pažeidimų. Nesutiktina su skundo teiginiu, jog teismas neįvertino jį teigiamai apibūdinančių rodančių elgesio pokyčius, t. y. kad jis nepadarė daugiau naujų teisės pažeidimų, atspindi formaliųjų 329 straipsnio pagrindų buvimą, kuriam esant galima svarstyti galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, įvertinus ir materialiuosius pagrindus: pažeidėjo asmenybę, jo ir nuo jo finansiškai bei socialiai priklausančių asmenų padėtį ir atimtos teisės įtaką jų gyvenime. Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas matyti, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimus G. R. jau yra baustas ne vieną kartą. Jis šį pažeidimą padarė turėdamas galiojančią nuobaudą, kad buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, todėl sutinkinta su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog anksčiau teisės pažeidėjo atžvilgiu taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios, jos rodo šio didelę nepagarbą socialinėms normoms ir neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių paisymą bei tai, jog jo padaryti administraciniai pažeidimai nėra atsitiktinio pobūdžio. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad teismas neįvertino jo nurodytų aplinkybių, kurios yra reikšmingos. Skundo teiginiai, kad G. R., dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo negali tinkamai pasirūpinti nepilnamete savo dukra, nuvežti ją į mokyklą ir į lankomus būrelius, dėl ko jis ir jo šeimos nariai patiria nepatogumų, nėra išskirtinės aplinkybės bei nesudaro pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti. Be kita ko pažymėtina, kad apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių jo prašyme nurodytas aplinkybes, kad mažametė dukra lanko prašyme nurodytą mokyklą ir užklasinę veiklą, kurios buveinės yra prašyme nurodytu atstumu nuo namų, kad jo ir mažametės dukros gyvenamoji vieta ta pati ir išskyrus jį, daugiau niekas iš šeimos narių neturi galimybės pasirūpinti mažamečio asmens interesais ir poreikiais. Tačiau net ir laikant, jog prašyme nurodytos aplinkybės yra teisingos, jos nesudaro pagrindo pripažinti jas išskirtinėmis, leidžiančiomis daryti išvadą, kad dėl jų ypatingai kenčia ne tik pats pažeidėjas, bet ir jo šeimos nariai ir dėl to yra pagrindas taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Pažymėtina, jog darydamas administracinį teisės pažeidimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas ATPK 329 straipsnio taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kurią keisti G. R. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.