- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 2A-218-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06842-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laisvė Aleknavičienė, Rasa Bartašienė, Vilija Valantienė
- Ieškovas
- BUAB „Artemsta“
- Atsakovas
- A. P., E. P.
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Rasos Bartašienės, Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo BUAB „Artemsta“ apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimo bei 2013m.lapkričio 13 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-167-901/2013 pagal ieškovo BUAB „Artemsta“ ieškinį atsakovams A. P. ir E. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų L. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas ieškiniu (1 t., 1 – 6 b. l.) ir patikslintu ieškiniu (1 t., 58–64 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas iškeldinti atsakovus A. P. ir E. P. iš ieškovui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)priteisti iš atsakovų po 29,09 Lt per dieną ieškovo patiriamų nuostolių už neteisėtą naudojimąsi butu už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki atsakovų iškeldinimo iš buto ir bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškimu dėl dalies reikalavimų atsisakymo (2 t., 63 b. l.) ieškovas atsisakė dalies reikalavimų, t.y. reikalavimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir 4324,85 Lt dalies reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2012-07-25 Turto perdavimo išieškotojui akto pagrindu perėmė skolininkui A. P. nuosavybės teise priklausiusį butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas nuosavybės teises į šį turtą įregistravo 2012-08-08, tačiau iki šiol atsakovas A. P., ir jo sūnus E. P. iš buto neišsikėlė ir butu naudojasi iki šiol. Ieškovo bankroto administratorius UAB „Tytus“ 2012-08-30 atsakovui išsiuntė pranešimą-prašymą, kuriuo pareikalavo per 1 mėnesį nuo pranešimo gavimo atlaisvinti BUAB „Artemsta“ nuosavybės teise priklausantį butą arba atvykti pasirašyti buto nuomos sutartį, tačiau atsakovas dėl tokios sutarties sudarymo į ieškovą nesikreipė. Atsakovai butu naudojosi be jokio teisinio pagrindo, be to, atsakovams buvo žinoma, kad šiam turtui buvo taikytas areštas ir kad butas perduotas ieškovui, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovų žalos atlyginimo po 29 Lt už dieną už neteisėtą naudojimąsi ieškovui nuosavybės teise priklausančiu butu. Ieškovas, atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso metu ieškovui priklausantis butas buvo parduotas trečiajam asmeniui L. S., patikslinęs savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, žalą prašo solidariai priteisti iš atsakovų už laikotarpį nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 (už 217 dienų), kas sudaro 6293 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į patikslintą ieškinį (1 t., 120–124 b. l.) atsakovas E. P. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Šiauliuose jis nebegyvena nuo 2004 metų, kai išvyko mokytis į Kauno kolegiją. Nuo 2007 m. su savo sutuoktine jis gyvena A. J. priklausančiame bute, Kauno mieste, už butą moka komunalinius mokesčius, dirba taip pat Kaune. Pateikti įrodymai patvirtina, kad jis seniai negyvena adresu (duomenys neskelbtini) todėl ir netrukdo ieškovui gauti pajamų už šį butą. Gyvenamosios vietos deklaracija šiuo adresu yra formali. Kadangi atsakovas šiame bute negyveno ir šiuo metu negyvena, naudotis šiuo butu ieškovui niekada netrukdė, todėl akivaizdu, kad ieškovui žalos nėra padaręs.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. sprendimu (2 t., 72–75 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo BUAB „Artemsta“ atsakovo E. P. naudai 1104,30 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą.
Teismas nurodė, kad atsakovas A. P. buto, esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai išieškotojui neperdavė, tuo butu ir toliau naudojosi, sudaryti nuomos sutartį atsisakė, jis ir toliau gyveno ir iki šiol gyvena šiame bute. Taigi, teismas nustatė neteisėtus atsakovo A. P. veiksmus – trukdymą naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28.
Teismas konstatavo, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas E. P. laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 faktiškai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), taip trukdydamas ieškovui naudotis tuo metu jam priklausiusia nuosavybe. E. P. tuo metu gyveno ir dirbo Kaune, su sutuoktine V. P. mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kad šis atsakovas negalėjo gyventi minėtu laikotarpiu tame bute Šiauliuose, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Šalies argumentai
Ieškovas, prašydamas priteisti iš atsakovų žalą, nepateikė teismui nuomos sutarties, kurią jis siūlė sudaryti ieškovui, plačiau nekomentavo kokiomis sąlygomis siūlė sudaryti sutartį, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kad ketino šį butą išnuomoti kitiems asmenims. Ieškovas nepasisakė, kas mokėjo mokesčius už butą, nereiškė reikalavimų dėl ko ieškovas galėjo patirti žalos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų A. P. ir E. P. tariamai neteisėtų veiksmų patyrė 6293 Lt dydžio žalą, kad yra priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodyto tariamo nuomos dydžio, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Šiaulių apylinkės teismas 2013-11-13 Papildomu sprendimu įpareigojo ieškovą BUAB „Artemsta“ Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimu priteistas 1104,30 Lt išlaidas advokato pagalbai E. P. išmokėti iš ieškovo administravimui skirtų lėšų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovas UAB „Artemsta“ apeliaciniu skundu (96–103 b. l.) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti 6293,00 Lt žalą ir visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą priėmė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, klaidingai interpretavo materialinės teisės normas. Dėl šių aplinkybių buvo priimtas neteisėtas ir nemotyvuotas sprendimas.
2. Šiaulių apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovas E. P. laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 gyveno ieškovui priklausiusiame bute. Pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu atsakovas A. P. pats pripažino, kad ginčo bute gyvena jo sūnus, tik vėliau pakeitė savo poziciją. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas E. P. nurodytu laikotarpiu galėjo faktiškai gyventi skyrium nuo sutuoktinės V. P., tuo labiau, kad beveik dauguma mokėjimų už komunalines paslaugas per ginčo laikotarpį buvo atlikti V. P.. Nors E. P. darbovietė yra registruota Kaune, tačiau UAB „T.c.“, kurios direktoriumi yra E. P., užsiima interneto svetainių kūrimo ir talpinimo veikla, kuri nereikalauja atsakovui darbinę veiklą vykdyti tik Kauno miesto teritorijoje. Taigi, šiuo atveju yra nustatyti akivaizdūs atsakovo E. P. neteisėti veiksmai ir tai pagrindžia pirminiai atsakovo A. P. parodymai bei Gyventojų registro tarnybos duomenys.
3. Bankroto bylos nagrinėjimas visuomet susijęs su viešu interesu, todėl siekiant apginti tiek viešąjį interesą, tiek kreditorių teises, Šiaulių apylinkės teismas turėjo būti aktyvus.
Šalies argumentai
4. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė 6293 Lt žalą. Atsakovams nuo 2012-07-25 nebeturint teisės naudotis ginčo butu ir neišsikrausčius iš buto, t. y. trukdant naudotis ieškovui priklausančia nuosavybe, jų veiksmai traktuotini kaip neteisėti. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime pripažino atsakovo A. P. neteisėtus veiksmus.
5. Atsakovams neišsikėlus iš buto, nesudarius nuomos sutarties ir iš jo neišsikėlus, neabejotinai ieškovui buvo padaryta žala – iš buto nuomos negautos pajamos, kurios pagal vidutinę rinkos kainą už 217 dienų sudaro 6293 Lt.
6. Pirmosios instancijos teismas privalėjo būti aktyvus, nes ši byla yra su viešojo intereso elementu. Teismas, žinodamas, kad butas nuo 20121-07-25 priklausė ieškovui, privalėjo vertinti tai, kad bankrutuojančiai įmonei priklausantis turtas bus parduotas, o gautos lėšos bus skirtos kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, darytina išvada, kad išnuomojant butą iš anksto buvo numatyta gauti pajamas iš buto nuomos, tuo labiau, kad A. P. 2012-08-30 buvo prašoma atvykti sudaryti nuomos sutartį. Šių aplinkybių teismas nevertino.
7. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas nepagrįstai skaičiuoja tariamą nuomos mokestį nuo 2012-07-26 iki atsakovų iškeldinimo. Atsakovams buvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-08 nutartį, kuria iš atsakovo A. P. priteista žala, apie antstolio T. U. turto arešto aktą, o taip pat apie turto perdavimą išieškotojui t.y. BUAB „Artemsta“. Taigi, akivaizdu, kad atsakovams buvo žinoma, kad jau nuo 2012-07-25 jie neteko teisės naudotis ginčo butu, todėl jau nuo sekančios dienos po 2012-07-25 Turto perdavimo išieškotojui akto priėmimo, atsakovų veiksmai laikytini neteisėtais.
Šalies argumentai
8. Teismas nepasisakė kodėl jo vertinimu ieškovas neįrodė nei žalos fakto, nei jos dydžio, įvertinant tai, kad pats teismas pripažino A. P. veiksmus neteisėtais, kad A. P. nurodė, jog 2-3 kambarių buto mėnesio nuomos kaina yra nuo 100 Lt iki 300 Lt, taip nurodydamas konkrečias sumas, kuriomis pats atsakovas įvertino ieškovui padarytą žalą. Nurodytų aplinkybių teismas nevertino. Teismo sprendimas dalyje dėl žalos fakto ir dydžio yra be motyvų, o tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
9. Egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Jei atsakovai būtų išsikraustę iš ieškovui priklausančio buto, ieškovas nebūtų patyręs žalos, kadangi butas būtų buvęs išnuomotas ir gautos pajamos.
Šalies argumentai
10. Atsakovai žinojo, kad nuo 2012-07-26 jie neturi teisės naudotis ieškovui priklausančiu butu, privalėjo išsikraustyti, tačiau to nepadarė, dėl ko jų kaltė yra akivaizdi. Ieškovas įrodė, kad, būtent, dėl atsakovų kaltės jis patyrė 6293 Lt žalą, t. y. įrodė visas civilinei atsakomybei kilti būtinas sąlygas.
Apeliaciniu skundu (108–109 b. l.) dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-13 papildomo sprendimo ieškovas BUAB „Artemsta“ prašo panaikinti papildomą sprendimą. Nurodo, kad ieškovas apskundė Šiaulių apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimą apeliacine tvarka, kadangi ieškinys yra pagrįstas, atitinkamai ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovo naudai. Ieškovas prašo panaikinti papildomą sprendimą, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus dėl 2013-10-16 sprendimo panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (115–117 b. l.) atsakovas A. P. prašo apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad ieškovas neįrodė visų sąlygų atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Žala nėra preziumuojama, jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Ieškovo žalos paskaičiavimas pagrįstas tik prielaidomis, o teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Apeliaciniu skundu apeliantas nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo, teismas teisingai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų, todėl priėmė teisiškai pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (119–124 b. l.) atsakovas E. P. prašo apylinkės teismo 2013-10-16 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti 500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, įpareigojant ieškovą šias išlaidas sumokėti iš administravimui skirtų lėšų. Nurodė, kad jis pateikė eilę įrodymų, kurie neabejotinai rodo, kad jis bute adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 negyveno. Vertindamas įrodymų visumą pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nurodytu laikotarpiu negalėjo gyventi, nes tuo metu gyveno ir dirbo Kaune, kartu su sutuoktine mokėjo mokesčius už butą. Nors E. P. nurodytu adresu yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 2004-11-26, tačiau faktinė gyvenamoji vieta buvo Kaune. Ieškovas, nesutikdamas su įrodymų vertinimu, nenurodo jokių pirmosios instancijos teismo padarytų konkrečių procesinės teisės pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų. Ieškovo pateikti samprotavimai dėl E. P. gyvenamosios vietos yra tik prielaidos, kurias paneigė pateikti įrodymai. Tai, kad įmonei yra iškelta bankroto byla ir tokio pobūdžio bylos turi viešą interesą, neatleidžia ieškovo nuo įrodinėjimo pareigos. Byloje surinkti įrodymai neginčijamai rodo, kad E. P. jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškinį. Ieškovas nepateikė ir įrodymų, kad jis ketino ginčo butą išnuomoti kitiems asmenims, nepateikė įrodymų, kad buvo sudaręs su kuo nors tokias sutartis, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo nevertino to fakto, kad šį butą išlaikė E. P..
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas dėl 2013m. spalio 16 d. sprendimo tenkintinas iš dalies, apeliacinis skundas dėl 2013m. lapkričio13 d.papildomo sprendimo atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo BUAB „Artemsta“ apeliacinio skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.). Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos 2013m spalio 16 d. sprendimu, nurodo, kad šis netinkamai vertino įrodymus bei klaidingai interpretavo materialinės teisės normas, su kuo iš dalies sutiktina, .ty. sutiktina iš dalies A. P. atžvilgiu.
Dėl ieškinio E. P.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo civiliniame procese taisyklių, atmesdamas ieškinį šiam atsakovui, pripažindamas, jog E. P. faktiškai negyveno ginčo bute ieškinyje nurodytu laikotarpiu, todėl niekaip negalėjo pažeisti ieškovo teisių. Vertindamas įrodymų visumą teismas pagrįstai padarė išvadą, kad šis atsakovas negalėjo gyventi ginčo laikotarpiu bute adresu (duomenys neskelbtini), nes tuo metu dirbo ir gyveno Kaune adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktine V. P. mokėjo mokesčius už minėtą butą, teikiamus komunalinius patarnavimus. Gyvenamosios vietos ginčo bute deklaravimas neįrodo šio atsakovo faktinės gyvenamosios vietos. Sutinkamai su CK 2.12, 2.16 straipsniais fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta pripažįstama ta vieta, kur jis nuolatinai ar daugiausia gyvena, o deklaravimo vieta yra tik vienas iš fizinio asmens gyvenamąją vietą apibūdinančių kriterijų. Šiuo atveju tai vertintina kaip formalus gyvenamosios vietos deklaravimas, nes atsižvelgiant į įrodymų gausą, visumą byloje teismas pagrįstai nustatė, jog ginčo laikotarpiu atsakovas E. P. gyveno Kaune, kur ir laikytina jo gyvenamąja vieta. Ieškovas jokiais kitais įrodymais nenuneigė atsakovo pateiktų įrodymų apie E. P. gyvenamąją vietą Kauno mieste. Apeliantas skunde pateikia tik savo prielaidas, samprotavimus dėl E. P. gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kuo teismas negali remtis. Pažymėtina, kad ieškovas iki parengiamojo posėdžio ir nelaikė, kad E. P. būtų pažeidęs jų interesus, į bylą atsakovu įtraukė tik po atsakovo A. P. pareiškimo apie sūnaus deklaravimo vietą ginčo bute. Tačiau atsakovas A. P. taip pat patvirtino, kad sūnus ginčo laikotarpiu bute negyvena (2 t.,69 b. l.). Pateikti įrodymai –darbo sutartys, komunalinių paslaugų mokėjimo dokumentai, DNB pažymos, interneto paslaugų sutartys, asmens kortelės išdavimo vieta Kauno mieste, E. P. darbo vietos Kauno mieste patvirtina atsakovo E. P. nurodomas aplinkybes apie ilgalaikę jo gyvenamą vietą Kauno mieste (duomenys neskelbtini).
Įvertinus visumą įrodymų sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada ir su ieškinio atmetimu atsakovui E. P.. Gyvenamosios vietos deklaravimas ginčo bute netrukdė ieškovui naudotis savininko teisėmis, nes remiantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktu savininkas turi teisę nepriklausomai nuo deklaravusio asmens valios pateikti deklaravimo įstaigai prašymą panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis.
Dėl ieškinio A. P.
Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliaciniu skundu šio atsakovo atžvilgiu. Atsakovas A. P. buvo nekilnojamo turto-buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas, šis butas nuosavybės teisėmis perėjo ieškovui bankrutuojančiai įmonei „Artemsta“. Ieškovas teigia, kad atsakovas, buvęs šio buto savininkas A. P., neatlaisvino buto , o taip pat nesudarė nuomos sutarties iki jo pardavimo. Tokiu būdu atsakovui neišsikėlus iš buto, ieškovas neturėjo galimybės jo išnuomoti ar kitaip realizuoti, gaunant pajamų. Nors ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, tačiau ir bankrutuojanti įmonė turi teisę užsiimti ūkine veikla, gauti pajamas, juo labiau turint nekilnojamo turto. Teismas nustatė, kad atsakovas A. P. buto išieškotojui (ieškovui) buto neperdavė, juo naudojosi iki pat buto pardavimo, t.y. iki 2013 m. vasario 28 dienos. Sutiktina su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas šio atsakovo atžvilgiu netinkamai taikė materialinės teisės normas.
Civilinė atsakomybė kyla tuo atveju, kai yra nustatytos atitinkamos sąlygos jai kilti, t.y. esant neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltei, žalai (CK 6.246-6.249 str.).Civilinei atsakomybei atsirasti kilti būtinas visų šių sąlygų buvimas. Žalos ir nuostolių samprata įtvirtinta ir jų taisyklės suformuluotos CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu,
Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje yra visos sąlygos atsakomybei kilti. Tai iš dalies pripažino ir pirmosios instancijos teismas, kuris nustatė neteisėtus atsakovo A. P. veiksmus. Šie veiksmai pasireiškė tuo, jog laikotarpiu nuo 2012m. liepos 26 dienos iki 2013m. vasario 28 dienos atsakovas A. P. trukdė ieškovui naudotis priklausančia nuosavybe. CK 4.39 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymu ar teismo sprendimu. Taigi ieškovas, nebeturint teisės naudotis nekilnojamu turtu-butu, iš jo neišsikrausčius, jo neperdavus ieškovui, trukdė šiam naudotis nuosavybės teise, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad ieškovas 2012 m. rugpjūčio 30 d. raštu reikalavo per 1 mėnesį išsikelti arba atvykti pas bankroto administratorių ir pasirašyti buto nuomos sutartį, šis laiškas įteiktas atsakovui (1 t.,25- 26 b. l.). Atsakovas iki ginčo buto pardavimo, nuomos sutarties nesudarė, iš buto neišsikėlė, taigi atliko neteisėtus veiksmus. Ieškovas laikotarpiu nuo 2012 m. rugsėjo 30d. tikėjosi iš buto nuomos gauti pajamų iki turto pardavimo, tam atliko nurodytus veiksmus. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų –neišsikėlus iš buto, ieškovui buvo padaryta žala, nes jis iš buto negavo pajamų, kurias tikėjosi gauti. LAT formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, kad patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos ir tai spręstina pagal tokius kriterijus: ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto, ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai, ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (LAT civ. byla Nr. 3-P-382/2006).Ieškovas siūlė atsakovui A. P. išsinuomoti butą iki jo pardavimo(1 t.,25- 26 b. l.).Tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir pajamų negavimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nors ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, tačiau siekiant kuo geriau patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus interesus, jis turi teisę vykdyti ir ūkinę veiklą, iš jos gauti atitinkamas pajamas. Kadangi turtas perduotas išieškotojui-ieškovui, tai atsakovui nesutikus išsikelti, jis privalėjo nedelsiant atvykti ir sudaryti nuomos sutartį, ieškovas šias pajamas tikėjosi gauti nuo turto perėmimo, t.y. nuo 2012-07-26 d.(1 t., 94,147 t. b. l.).
Teisėjų kolegija pripažįsta esant įrodytoms visoms civilinės atsakomybės sąlygoms, tik nesutinka su žalos dydžiu. Ieškovas teikia įrodymus iš internetinės svetainės apie nekilnojamojo turto nuomos kainas. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad Šiaulių mieste nuomos kainos sudarė nuo 100 iki 300 Lt, atsižvelgiant į tai, koks turtas ir kur yra išnuomojamas. LR CK 6.249 str.1 d. numato, kad tais atvejais, kai nuostolių dydį šalis negali tiksliai įrodyti, jos dydį nustato teismas. Šiuo atveju šalys teikė išrašus iš internetinių svetainių, skelbimų. Pažymėtina, kad butas yra nepaklausiame, pramoniniame rajone, turinčiame susisiekimo problemų. Pripažintina, kad ieškovo pateikti įrodymai neatitinka realios butų nuomos kainos Šiauliuose. Atsakovo nurodyta butų nuomos kaina nuo 100 iki 300 Lt daugiau atitinka realią rinkos padėtį Šiaulių mieste, todėl esant civilinės atsakomybės sąlygoms, pripažintina, ieškovo teisė į 200 Lt nuomos mokestį kas mėnesį už laikotarpį nuo turto perleidimo dienos iki jo pardavimo, t.y. nuo 2012m liepos 26 d. iki 2013m. vasario 28 dienos, priteisiant už šį laikotarpį 1400 Lt. Likusioje dalyje ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas (CPK 178 str.).
Nors apeliantas prašo panaikinti ir papildomą sprendimą, priimtą 2013-11-13 šioje byloje, tačiau nenurodo jokių argumentų. Šio papildomo sprendimo panaikinimą sieja su ieškinio apeliacinio skundo atsakovui E. P. patenkinimu. Kadangi apeliacinis skundas atsakovui E. P. atmestinas, todėl netenkintinas ir apelianto apeliacinis skundas dėl papildomo sprendimo panaikinimo.
Ieškovas yra bankrutuojant įmonė, todėl iš jos nėra priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei. A. E. P. patyrė 500 L t atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Netenkinus ieškovo apeliacinio skundo atsakovui E. P., jam yra atlygintinos patirtos atstovavimo išlaidos, jas priteisiant iš administravimui skirtų lėšų (2 t., 126-127 b. l.)(CPK 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu ,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 spalio 16 d. sprendimą panaikinti iš dalies ir ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš A. P. 1400 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus litų) atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Artemsta“ žalai atlyginti ir 50 Lt (penkiasdešimt litų ) žyminį mokestį valstybei.
2012 m. lapkričio 14d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo A. P. turtui (a.k(duomenys neskelbtini) palikti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Likusioje dalyje sprendimą dėl ieškinio atmetimo E. P., bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Artemsta“ atsakovui E. P. 500 Lt (penkis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, jas priteisiant iš administravimui skirtų lėšų.