Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Artemsta“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Tytus“, ieškinį atsakovams A. P. ir E. P. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir žalos atlyginimo, tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. S.. Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 str., 17 str., 178 str. šalys, laikydamosi rungimosi ir lygiateisiškumo principų turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.95 str. numato, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo valdymo, o pagal CK 4.98 str. savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu.

Nustatyta, kad 2012-07-25 Turto perdavimo išieškotojui BUAB „Artemsta“ aktu Nr. 0136/12/00993, kuris yra nenuginčytas ir galiojantis, BUAB „Artemsta“ už skolas vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2012-03-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-794/2012 perėmė iš atsakovo A. P. jam priklausiusį trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), u/n (duomenys neskelbtini) (I t. 13-22, 27-28, 94 b.l.). Vykdant BUAB „Artemsta“ bankroto procedūras šiuo metu jau likviduojama ši bendrovė kreditorių susirinkimo pritarimu butą 2013-02-28 pardavė iš varžytynių L. S. (I t. 147-149 b.l.). Kadangi BUAB „Artemsta“ prarado reikalavimo teisę iškeldinti atsakovus iš buto, kuris bankrutuojančiai ir šiuo metu likviduojamai bendrovei nebepriklauso, bankroto administratorius 2013-03-15 raštu pasiūlė naujai buto savininkei įstoti į Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamą bylą ir reikšti reikalavimus atsakovams dėl jų iškeldinimo ir minėto buto, o šio reikalavimo nagrinėjamoje byloje atsisakė (I t. 150-156 b.l.).

Įstatymas numato, kad kiekvienas asmuo turi elgtis taip, kad kitam asmeniui nepadarytų žalos, o padarytą žalą turi visiškai atlyginti atsakingas už ją asmuo (CK 6.263 str.).

Civilinei atsakomybei kilti būtina įstatyme nustatytų sąlygų visuma: neteisėti skolininko veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir nuostolių, skolininko kaltė (išskyrus įstatymų ar sutarčių išimtis), žala (nuostoliai) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Šiuo atveju ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kad dėl to ieškovas patyrė konkretaus dydžio nuostolius, t.y. 6293 Lt žalos.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-48/2005; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010).

Ieškovo teigimu kitas atsakovas – E. P. taip pat šioje byloje atsakingas už ieškovui padarytą žalą, nes tame bute buvo deklaravęs savo gyvenamą vietą ir remiantis atsakovo A. P. teiginiais parengiamajame teismo posėdyje galimai gyveno tame bute. Įvertinus šalių ir trečiojo asmens (dabartinės buto savininkės) paaiškinimus, byloje esančią medžiagą nenustatyta, kad atsakovas E. P. laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 faktiškai gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, taip trukdydamas ieškovui naudotis tuo metu šiam priklausiusia nuosavybe (CPK 185 str.). Kad šis atsakovas negalėjo gyventi minėtu laikotarpiu tame bute Šiauliuose, nes tuo metu gyveno ir dirbo Kaune, kad su sutuoktine V. P. mokėjo mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – šio atsakovo su atskiruoju skundu pateikti dokumentai - darbo ir kitos sutartys, mokesčių išrašai ir pažymos, kt. (I t. 98-113, 120-132 b.l.). A. P. vėliau teismo posėdžio metu patvirtino, kad jo sūnus E. P. minėtame bute yra tik deklaravęs savo gyvenamą vietą, o pastoviai šiame bute kartu su juo negyvena. Visa tai įvertinus, taip pat atsižvelgiant į Šiaulių apygardos teismo 2013-05-13 nutartį c.b. Nr. 2S-368-267/2013, kurioje konstatuota, kad ieškovo reikalavimai atsakovui E. P. tikėtinai nepagrįsti, nes jis ieškovo turėtame bute faktiškai negyveno, pripažintina, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas E. P. laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 gyveno ieškovui priklausiusiame bute, taigi tuo pačiu neįrodė neteisėtų šio atsakovo veiksmų, o tai kad atsakovas buvo iš GRT duomenimis tebėra tame bute deklaravęs savo gyvenamą vietą, dar neįrodo, kad tai buvo faktinė jo gyvenama vieta ir kad atsakovas E. P. atliko kažkokius neteisėtus veiksmus, t.y. be jokio teisinio pagrindo ar sutarties naudojosi jam nepriklausančia nuosavybe (CK 2.12 str. 1 d., 2.16 str., Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

Ieškovo atstovas nurodo, kad ieškovas negalėdamas naudotis 67,13 kv.m. butu, esančiu Sodo g. 35-7, Šiauliuose, laikotarpiu nuo 2012-07-26 iki 2013-02-28 už 217 dienas patyrė viso 6293 Lt žalos (29 Lt per dieną). Prie ieškinio pridėjo internetinį www.ecodomus.lt išrašą apie butų Šiaulių vidutines kainas už kvadratą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėn. iki spalio mėn., kur kainos buvo apie 13 Lt/ kv.m. (I t. 23 b.l.). Jei remtis tokiu paskaičiavimu, už šį butą paskaičiuotas mėnesinis mokestis yra apie 873 Lt. Tačiau ieškovas visiškai nieko nekomentavo apie faktinę minėto buto būklę (koks jo stovis, kada paskutinį kartą darytas remontas, koks buto apstatymas ir t.t.), už kokią sumą realiai tokį butą galima būtų išnuomoti (CPK 178 str.). Ieškovas nepateikė teismui nuomos sutarties, kurią kaip teigia jis siūlė sudaryti ieškovui, plačiau nekomentavo kokiomis sąlygomis siūlė sudaryti sutartį, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, kad ketino šį butą išnuomoti kitiems asmenims. Nors Įmonių bankroto įstatymo nuostatos nedraudžia bankroto administratoriui nuomoti bankrutuojančios ar likviduojamos bendrovės turtą, tačiau ieškovas nepateikė teismui bankroto administratoriaus anksčiau sudarytų panašių nuomos sutarčių, iš kurių būtų matyti kokiomis sąlygomis ir įkainiais bankroto proceso metu galima bankrutuojančios bendrovės turto nuoma iki kol toks turtas bus realizuotas bankroto proceso metu ir ar vykstant bankroto procesui, kurio tikslas yra kuo geresnėmis sąlygomis realizuoti bankrutuojančios bendrovės turtą, ir ar apskritai tokios laikinos nuomos sutartys buvo sudaromos. Pažymėtina tai, kad atsakovo A. P. neišsikraustymas iš ieškovo bankroto administratoriaus parduodamo buto nesutrukdė BUAB „Artemsta“ bankroto proceso metu šio buto parduoti trečiajam asmeniui L. S.. Ieškovo atstovas nieko nepasisakė, kas mokėjo mokesčius už butą, nereiškė daugiau kažkokių reikalavimų dėl ko ieškovas galėjo patirti žalos. Atsakovo teigimu jis, bet ne atsakovas ar vėliau L. S. ir toliau mokėjo ir moka už butą visus mokesčius. Kad atsakovas A. P. per visą tą laikotarpį kai butas (duomenys neskelbtini), jam jau nebepriklausė gyveno ir tebegyvena patvirtina ir tai, kad AB Šiaulių energija yra prisiteisus skolas iš jo tiek 2012 m. tiek 2013 m. (Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėję teismo įsakymai 2013-05-30 c.b. Nr. L2-4165-901/2012 ir 2013-08-29 c.b. Nr. L2-7304-901/2013).

Kaip teisingai pastebėjo atsakovo A. P. atstovas ieškovas nepagrįstai skaičiuoja tariamą nuomos mokestį už laikotarpį nuo sekančios dienos nuo 2012-07-25 turto perdavimo akto sudarymo iki kol atsakovas A. P. ieškovo bankroto administratoriaus reikalavimu faktiškai turėjo išsikelti iš šio buto, nes 2012-08-30 pranešimu-prašymu buvusio buto savininko pareikalauta ne nedelsiant, bet per 1 mėnesį atlaisvinti šį butą (I t. 25-26). Taigi atsakovui buvo suteiktas terminas, po kurio įpareigojimų neįvykdymo galima būtų kalbėti apie šio asmens neteisėtus veiksmus ir tik po to termino galima pradėti skaičiuoti ieškovo galimai patiriamus nuostolius (CK 6.53 str., 6.60 str.).

Kiti šalių argumentai, rašytiniai įrodymai bei nustatytos bylos aplinkybės, teismo nuomone, sprendimui įtakos neturi.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių ir jų atstovų bei trečiojo asmens paaiškinimus, pripažįsta, kad ieškovas neįrodė, kad ieškovas dėl atsakovo A. P. neteisėtų ir atsakovo E. P. tariamai neteisėtų veiksmų patyrė ieškovo ieškinyje ir vėlesniuose jo ieškinio reikalavimo patikslinimuose nurodyto dydžio žalą (6293 Lt), kad yra priežastinis ryšys tarp nurodytų atsakovų veiksmų ir ieškovo nurodyto tariamo nuomos dydžio, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.).

Kadangi ieškinys atmetamas, naikintinos 2012-11-14 teismo nutartimi šioje byloje atsakovo A. P. turtui ir piniginėms lėšoms taikytos laikinosios apsaugos priemonės 10617,85 Lt sumai (CPK 149 str., 150 str.). 2013-02-12 teismo nutartimi atsakovo E. P. turtui ir piniginėms lėšoms taikytas laikinąsias apsaugos priemones, išnagrinėjus šio asmens atskirąjį skundą, panaikino Šiaulių apygardos teismas 2013-05-13 nutartimi c.b. Nr. 2S-368-267/2013.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas (CPK 96 str. 2 d.). Kadangi šiuo atveju ieškovas nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo buvo atleistas, bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos atsakovui A. P. bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos) apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str., 99 str., I t. 82, 117-119, 140-146, II t. 34-35, 42-43 b.l.).

Ieškinį atmestus, atsakovui E. P. iš ieškovo priteistina 1104,30 Lt jo turėtų išlaidų už advokato teisinę pagalbą – už konsultavimą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į ieškinį surašymą (I t. 124-125 b.l., II t. 5-7 30-33 b.l., CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., 98 str.). Šis išlaidų paskaičiavimas neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 8.6 p. nustatytų už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259 str., 260 str., 263 str.-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Artemsta“, į.k. 300603186, atsakovo E. P., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1104,30 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturis litus, 30 centų) išlaidų už advokato teisinę pagalbą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2012-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-7915-901/2012 (dabartinė civilinė byla Nr. 2-167-901/2013) atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginėms lėšoms, nekilnojamam bei kilnojamam turtui ir turtinėms teisėms 10 617,85 Lt sumai taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.