- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-03-13
- Bylos Nr.
- 2S-670-413/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04628-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- V. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje Nr. 2-262-90/2013 pagal ieškovės V. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio ir buto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties ir buto perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiais, kuriame, be kita ko, prašė teismo taikyti byloje laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį butą adresu (duomenys neskelbtini); uždrausti atsakovui iki sprendimo įsiteisėjimo gyventi bute (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą grąžinti buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktą ir atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas girtauja, jos atžvilgiu smurtauja, yra išvijęs ieškovę iš buto, kuriame likę jos asmeniniai daiktai, atsakovo atžvilgiu dėl smurto vartojimo yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir ieškovės interesams.
2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi teismas ieškovės prašymą patenkino, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo ginčo butą, uždraudė atsakovui gyventi bute iki byloje įsiteisės teismo sprendimas ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei V. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktą.
Atsakovas pateikė prašymą pakeisti 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo ir draudimo atsakovui sudaryti sandorius, susijusius su ginčo butu. Savo prašymą atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovė turi kitą gyvenamąjį būstą ir jis negali būti iškeldintas iš užimamų patalpų neišnagrinėjus bylos iš esmės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi patenkino atsakovo prašymą, pakeitė 2012 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5165-90/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir taikė kitas laikinąsias apsaugos priemones: įrašą Nekilnojamo turto registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į ginčo butą, uždraudė atsakovui sudaryti sandorius, susijusius su ginčo butu.
Teismas atsižvelgė į atsakovo prašyme nurodytus motyvus, kad ieškovė negyvena ir nesinaudoja ginčo butu nuo vasaros, nes turi butą adresu (duomenys neskelbtini), visus būsto mokesčius moka atsakovas, todėl iškeldinus atsakovą atsirastų nuostoliai dėl nesumokėtų mokesčių. Teismas taip pat sprendė, kad prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo esme ir sprendimo įvykdymu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atmesti (b. l. 21-23). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Teismas neišsprendė klausimo, ar liko galioti dalis 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. draudimas atsakovui gyventi bute (duomenys neskelbtini) bei įpareigojimas grąžinti ieškovei buto įėjimo durų raktą. Ieškovės nuomone, šioje situacijoje liko galioti dvi Alytaus rajono apylinkės teismo nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių: 2012 m. gruodžio 7d. nutarties dalis ir 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis.
2. Dėl ieškovės galimybių naudotis ginčo butu. Teismas rėmėsi atsakovo nurodytais argumentais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Teismas nurodė, kad ieškovė bute negyvena nuo 2012 m. vasaros, kad turi kitą gyvenamąjį plotą, kad iškeldinus atsakovą nebus kam mokėti buto mokesčių, kad laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo esme ir sprendimo įvykdymu. Apeliantė teigia, kad šiame bute, kurį apgaule iš jos išviliojo atsakovas, ji gyvena nuo pat buto gavimo. Tai jos tėvų butas, kuriame yra deklaruota apeliantės gyvenamoji vieta, joje yra visi asmeniniai ir bendrai su atsakovu įsigyti daiktai, kuriais ji naudotis nebegali, nes į butą atsakovas neįleidžia. Mokesčius už butą atsakovas mokėdavo ieškovės duotais pinigais, nes niekur nedirbo, be to, ieškovę nuolat terorizuodavo ir mušdavo. Todėl iki tol, kol vyksta teisminiai ginčiai, ieškovei tame bute gyventi pavojinga, ji ten negyvena šiuo metu dėl baimės. Aplinkybes, kad ieškovė yra atsakovo mušama, patvirtina baudžiamosios bylos duomenys. Nors jos vardu yra registruotas vieno kambario butas (duomenys neskelbtini), jame gyvena ieškovės invalidas tėvas su savo sugyventine, todėl kitiems asmenims čia gyventi galimybės nėra.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo jį atmesti (b. l. 31-38). Nurodo šiuos argumentus:
1. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Laikinosios apsaugos priemonės pakeitimas iš esmės reiškia dviejų procesinių sprendimų priėmimą: vienos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą bei kitos taikymą. 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje yra aiškiai pasakyta: pakeisti 2012-12-07 teismo nutartimi Nr. 2-5165-90/2012 taikytas laikinąsias apsaugos priemones, t. y. anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakeistos kitomis ir nė viena iš anksčiau taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalioja.
2. Dėl ieškovės galimybių naudotis ginčo butu. Nors ieškovė teigia, kad bute (duomenys neskelbtini), gyvena nuo pat jo gavimo ir šiame bute yra jos deklaruota gyvenamoji vieta, tačiau šie teiginiai yra neteisingi, kadangi butas (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovės motinai M. K.. Ieškovė 2004-2011 metais gyveno Airijoje, iš Airijos grįžo tik 2012 metais. Taip pat ieškovė klaidina teismą nurodydama, kad bute (duomenys neskelbtini), yra likę visi ieškovės asmeniniai bei bendrai su atsakovu įgyti daiktai, kuriais ieškovė negali naudotis, nes į butą atsakovas jos neįleidžia. 2012 m. lapkričio 15 d. susitarus su ieškove, jai buvo nuvežti ir atiduoti visi jos asmeniniai daiktai. 2012 m. lapkričio 19 d. ieškovė atvyko į butą su antstoliu Saulium Virbicku ir pasiėmė visus asmeninius savo daiktus ir dalį bendrai įgytų daiktų, kuriuos gera valia šalys pasidalijo. Po tokių ieškovės atliktų veiksmų nėra pagrindo teigti, kad bute liko ieškovės asmeniniai daiktai. Be to, Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal A. M. ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kurioje bus išspręsti visi reikalavimai, susiję su santuokoje įgyto turto padalijimu.
3. Dėl buto išlaikymo. Ieškovė klaidina teismą, kad visus mokesčius už butą atsakovas visada mokėjo ieškovės duotais pinigais. Teigdama, kad ji turėjo lėšų buto išlaikymui, ieškovė privalo pagrįsti šiuos savo argumentus (CPK 178 str.). Tačiau tokių įrodymų ieškovė nepateikė ir negali pateikti, kadangi nuo pat santuokos įregistravimo dienos ji niekur nedirbo, išskyrus trumpą laiko tarpą Airijoje. Visą ieškovės darbo stažą sudaro 1 metai ir 2 mėnesiai, išdirbti Airijoje. Visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas mokėjo vienas iš savo asmeninių lėšų, gautų iš darbinės veiklos iki santuokos su ieškove įregistravimo. Tai patvirtina byloje pateiktos DNSB „Dobilas“ sąskaitos, AB „Lietuvos dujos“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ sąskaitos ir jų apmokėjimo kvitai. Ieškovei ir toliau teigiant, jog ji mokėjo mokesčius už butą, teismui iš DNSB „Dobilas“ bus pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad už butą mokesčius mokėjo ir moka atsakovas vienas nuo pat buto įgijimo dienos, t. y. nuo 2006 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas nurodo, kad jis turėjo lėšų būsto išlaikymui, nes 2004-2008 metų laikotarpiu dirbo Airijoje: 1) 2004 m. birželio mėn. - 2005 m. birželio mėn. dirbo kompanijoje M‘Cann and Sons; 2) 2005 m. rugpjūčio mėn. - 2005 m. gruodžio mėn. dirbo kompanijoje Pyramid Limited; 3) 2006 m. sausio mėn. - 2006 m. rugpjūčio mėn. rugpjūčio mėn. dirbo kompanijoje Atlantic Developments; 4) 2006-09-22 - 2006-09-26 dirbo įmonėje FGK Contractions; 5) 2006-09-26 - 2007 m. balandžio mėn. dėl traumos gavo nedarbingumo pašalpą (illness benefit); 6) 2007 m. balandžio mėn. - 2008 m. kovo mėn. dirbo kompanijoje Avena Developments. Šiuos duomenis jis patvirtins rašytiniais įrodymais. Taigi gautos pajamos iš darbinės veiklos buvo pakankamos būsto mokesčiams sumokėti.
4. Dėl smurto šeimoje. Ieškovė šmeižia atsakovą teigdama, kad jis yra neprognozuojamas, ieškovę terorizuoja ir muša. Tokių teiginių ieškovė nepagrindžia ir jie atsakovą žemina kaip asmenį. Ieškovė yra alkoholikė, siekdama materialinės naudos, iš savanaudiškų paskatų, teikia prieš atsakovą nepagrįstus skundus. Šią aplinkybę pagrindžia 2012 m. rugpjūčio 21 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad ieškovė gyvena su savo tėvu adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kad keletą kartų nuvykus į butą tikslu papildomai apklausti V. M. ir nustatyti įvykio aplinkybes, visada ją ir jos tėvą pareigūnai rasdavo girtus, todėl nebuvo galimybės jos apklausti. Kviečiama atvykti papildomai apklausai, V. M. neatvyko. 2012 m. rugpjūčio 21 d. ieškovės tėvas nurodė, kad su dukra 9 dienas gėrė alkoholį ir ji išėjo nežinia kur. Nors, kaip nurodo ieškovė, vyksta baudžiamosios bylos nagrinėjimas pagal ieškovės skundą dėl jos atžvilgiu pavartoto smurto, tačiau ieškovės teiginiai dar neįrodo, kad atsakovas yra kaltas dėl to, kuo ieškovė jį kaltina. Atsakovas yra sulaukęs eilės ieškovės grasinimų susidoroti, dėl ko 2012 m. spalio 15 d. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK. Dėl ieškovės veiksmų atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.20-9-00306-12 pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 145 str. 2 d. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas). Kaip pripažįsta pati ieškovė, ji negyvena ir nesinaudoja butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tačiau to priežastimi yra ne menamas atsakovo smurtas prieš ieškovę, bet ieškovės pasirinktas gyvenimo būdas. 2012 m. rugpjūčio mėnesį ieškovė nusprendė apsigyventi pas vyriškį vardu V. J., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime, Alytaus rajone. Ieškovė faktiškai gyvena pas sugyventinius, ilgą laiką vartoja alkoholį. Šiuo metu Alytaus rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos su ieškove nutraukimo. Teismui santuokos nutraukimo byloje yra pateikti įrodymai apie ieškovės piktnaudžiavimą alkoholiu, neištikimybę, dėl ko iširo šeima. Tai, kad atsakovas nevartoja alkoholio, įrodo 2012 m. birželio 22 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Byloje kilo ginčas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis ir taikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 148 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie galimi padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario mėn. 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-817/2013).
Nagrinėjamoje byloje laikinosios apsaugos priemonės atsakovo A. M. atžvilgiu taikytos ieškovės prašymo pagrindu. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi nutarta areštuoti ginčo butą, uždrausta atsakovui gyventi bute iki byloje įsiteisės sprendimas, atsakovas įpareigotas grąžinti ieškovei V. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktą. Skundžiamos Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutarties esmė – 2012 m. gruodžio 7 d. teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas kitomis, t. y. ginčo turto (buto) perleidimo draudimo įrašu ir draudimu atsakovui sudaryti sandorius, susijusius su ginčo butu.
Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Bylos duomenimis, tarp šalių kilo ginčas dėl buto nuosavybės teisių, o ieškovė savo reikalavimą kildina vadovaudamasi apsimestinio sandorio negaliojimo pagrindais. Taigi, atsižvelgdamas į ginčo dalyką ir jo pobūdį, teismas gali taikyti įvairaus pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, kurios užtikrintų būsimo ir ieškovui galimais palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Šiuo atveju ieškovės prašomos taikyti ir 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo ne tik ginčo turto areštas, tačiau ir draudimas atsakovui ginčo bute gyventi bei įpareigojimas ieškovei atiduoti buto raktus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pastarosios dvi laikinosios apsaugos priemonės, t. y. draudimas atsakovui ginčo bute gyventi bei įpareigojimas grąžinti ieškovei buto raktus, yra perteklinės, kadangi nėra tiesiogiai susiję su reiškiamais reikalavimais, ir nepatenka į CPK 145 straipsnio reguliavimo sritį. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tuomet, jeigu realizuojamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai. Nagrinėjant asmens, prašančio pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, argumentus būtina nustatyti, ar pakeitus laikinąją apsaugos priemonę kita, ši apsaugos priemonė vis dar atliks savo funkciją – užtikrins realų galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymą, o taip pat tai, ar nebus pažeisti šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principai. Šiuo atveju teismas, pakeisdamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir nurodydamas, kad atsakovui uždraudžiama perleisti ginčo buto nuosavybę ir sudaryti sandorius, susijusius su ginčo turtu, pilnai užtikrino byloje reiškiamus ieškovės reikalavimus ir toks procesinis sprendimas atitinka paminėtus proporcingumo bei ginčo šalių interesų pusiausvyros principus.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, kad skundžiama teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas yra klaidinantis, nes nutartyje nepasisakyta dėl to, ar liko galioti ankstesne teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ar šių priemonių dalis. Skundžiama teismo nutartimi buvo pakeistos anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės, taigi tiek lingvistine, tiek teisine prasme (aiškinimu) tai reiškia, kad anksčiau taikytos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti, o jų vietoje buvo nustatytos kitos laikinosios apsaugos priemonės.
Kiti atskirojo skundo argumentai nesudaro nagrinėjamo ginčo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo dalyko, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Remiantis tuo, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK normas, reglamentuojančias vienos laikinosios apsaugos priemonės pakeitimą kita, dėl ko naikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.