Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Baublio, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir restruktūrizacijos centras“, skundą atsakovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja likviduojama uždaroji akcinė bendrovė „Sakis“, atstovaujama nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir restruktūrizacijos centras“, (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: i) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas, Kauno AVMI) 2025 m. sausio 6 d. raštą „Dėl atsakymo į UAB „Sakis“ prašymą priimti patikslintas metines pelno mokesčio deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją pateikimo“ Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)(toliau – ir Raštas); ii) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl patikslintų PVM ir PM deklaracijų priėmimo.

2.1. Pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. mokesčių administratoriui pateikė prašymą priimti patikslintas 2011 - 2013 m. metines pelno mokesčio deklaracijas ((DUOMENYS NESKELBTINI) forma) bei laikotarpio nuo 2011-04-01 iki 2013-05-01 sandorių duomenų tikslinimą apimančią 2022 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (FR0600 forma). Kauno AVMI 2025 m. sausio 6 d. raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)informavo pareiškėją, kad pateiktos deklaracijos negali būti priimamos, nes dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022 taikytos restitucijos perskaičiuoti šių laikotarpių pelno ir pridėtinės vertės mokesčius 2024 metais nėra galimybės, nes jau yra suėjęs senaties terminas deklaracijų pateikimui bei mokesčių perskaičiavimui.

2.2. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame 2025 m. sausio 6 d. Rašte išdėstyta pozicija dėl senaties termino taikymo, teigdama, jog, vadovaujantis Europos Sąjungos teisingumo teismo formuojama praktika, Kauno AVMI negalėjo atmesti pareiškėjos prašymo priimti patikslintas PVM deklaracijas vadovaujantis vien tik faktu, jog naikinamasis terminas, skirtas pasinaudoti teise patikslinti PVM deklaracijas ir susigrąžinti permokėtą PVM, yra pasibaigęs.

2.3. Paaiškina, jog pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. sudarė licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės ženklo naudojimo (toliau – Licencinė sutartis) su bankrutavusia kredito unija „Vilniaus taupomoji kasa“ (toliau – Vilniaus taupomoji kasa). Licencinės sutarties galiojimo terminas pasibaigė 2013 m. gegužės 1 d. Licencinės sutarties pasirašymo ir vykdymo laikotarpiu Vilniaus taupomoji kasa vykdė veiklą ir neturėjo bankrutuojančios arba restruktūrizuojamos įmonės statuso. Licencinės sutarties pagrindu pareiškėja nuo 2011 m. balandžio 1 d. iki 2013 m. gegužės 1 d. iš viso gavo 2 312 905,48 Eur pajamų, iš kurių 401 626,19 Eur sudarė pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Pareiškėja 2011 m. balandžio 1 d. 2013 m. gegužės 1 d. laikotarpiu gautas pajamas iš Licencinės sutarties deklaravo PVM deklaracijose bei pajamas įtraukė į savo apskaitą ir nuo jų sumokėjo pelno mokestį (toliau – PM). Pažymi, kad Vilniaus taupomoji kasa sumokėta PVM nuo prekės ženklo naudojimo paslaugų neatskaitė ir negalėjo atskaityti, kadangi Vilniaus taupomoji kasa teikė finansines paslaugas, kurios pagal PVM įstatymo 28 straipsnio nuostatas yra neapmokestinama PVM, o Licencinės sutarties pagrindu įsigyjamos paslaugos buvo susijusios su tokių paslaugų teikimu. 2014 m. balandžio 7 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo sprendimu Vilniaus taupomoji kasa buvo iškelta bankroto byla. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus taupomosios kasos bankroto administratorius išnagrinėjęs Vilniaus taupomosios kasos sudarytus sandorius, patirtas išlaidas, uždirbtas pajamas ir kita, nusprendė, kad Licencijos sutarties pagrindu Vilniaus taupomosios kasos patirtos išlaidos yra perteklinės, nereikalingos, sudaryta Licencinė sutartis prieštaravo teisės aktų nuostatoms ir Licencinė sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia. Vilniaus taupomoji kasa pateikė ieškinį Vilniaus apygardos teismui su prašymu panaikinti Licencinę sutartį bei taikyti restituciją, t. y. grąžinti Vilniaus taupomąją kasą į tokią padėtį, lyg Licencinė sutartis išvis nebuvo sudaryta.

2.4. 2021 m. spalio 12 d. Vilniaus apygardos teismas 2021-10-12 civilinėje byloje Nr. e2-2501-580/2021 priėmė sprendimą, kuriuo, be kita ko, nutarė ieškinį tenkinti ir: i) pripažino Vilniaus taupomoji kasa ir pareiškėjos 2007-06-29 sudarytą prekės ženklo nuomos sutartį Nr. 20070629/01 ir 2011-04-01 sudarytą Licencinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl prekės ženklo naudojimo negaliojančiomis; ii) taikė restituciją ir iš pareiškėjos priteisė Vilniaus taupomosios kasos naudai 2 365 193,47 Eur bei 709 558,04 Eur palūkanas, iš viso 3 074 751,51 Eur.

2.5. 2022 m. birželio 28 d. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022 priėmė nutartį, kuriuo paliko Vilniaus apygardos teismo sprendimą nepakeistą, t. y. liko galioti teismo pritaikyta restitucija. Atitinkamai, tai reiškia, kad nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos yra laikoma, kad Licencinės sutarties pagrindu tarp pareiškėjos ir Vilniaus taupomosios kasos nevyko jokie sandoriai, nebuvo teikiamos jokios paslaugos ir Pareiškėja turi gražinti Vilniaus taupomajai kasai 2 312 905,48 Eur pajamų, iš kurių 401 413,32 Eur sudaro PVM.

2.6. Teigia, kad pareiškėjos pateiktos patikslintos PVM ir PM deklaracijos turėtų būti priimtos VMI, kadangi tokios deklaracijos nekeistų pareiškėjos mokestinės prievolės už atitinkamus mokestinius laikotarpius. Jos teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad teisiniai santykiai Licencinės sutarties pagrindu tarp pareiškėjos ir Vilniaus taupomosios kasos neegzistavo, todėl ir mokestinės prievolės, kilusios iš tokių neegzistuojančių teisinių santykių, negali kilti. Atitinkamai, patikslintų deklaracijų pateikimas nepakeistų pareiškėjos mokestinių prievolių, nes Licencinė sutartis pripažinta negaliojančia.

2.7. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) 2021 m. kovo 3 d. sprendime Nr. C-507/20 nurodė, kad mokesčių neutralumo principas reiškia, kad apmokestinamąją vertę PVM prasme sudaro (i) faktiškai gautas atlygis ir (ii) dėl to mokesčių administratorius negali gauti didesnės PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo. Be to, ESTT nurodė, kad Europos Sąjungos teisė draudžia valstybės narės teisės aktus, pagal kuriuos apmokestinamajam asmeniui atsisakoma suteikti teisę į PVM grąžinimą, motyvuojant tuo, kad šiuose teisės aktuose numatytas naikinamasis terminas, skirtas pasinaudoti šia teise, prasidėjo nuo prekių tiekimo dienos ir baigėsi prieš pateikiant prašymą grąžinti. Atitinkamai ESTT padarė išvadą jog, kai valstybė narė numato, jog kreditoriaus teisei į PVM direktyvos 90 straipsnyje numatytą apmokestinamosios vertės sumažinimą taikomas senaties terminas, šis terminas pradedamas skaičiuoti ne nuo iš pradžių numatytos mokėjimo prievolės įvykdymo dienos, o nuo tos dienos, kai skola pripažįstama beviltiška.

2.8. Pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, kad deklaracijų tikslinimo terminas jau yra pasibaigęs. Turi būti vertinama visuma aplinkybių tam, kad būtų išlaikytas PVM neutralumo principas ir mokesčių administratorius negautų didesnės PVM sumos nei ta, kuria gavo apmokestinamasis asmuo. Kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra vykdytina ir turi bylos šalims įstatymo galią, pareiškėjai aplinkybės, kurių pagrindu reikėtų tikslinti PVM ir PM deklaracijas atsirado tik 2022 m. birželio 28 d. Todėl pareiškėja nepažeisdama MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje bei 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijų tikslinimo termino, kreipėsi į VMI su prašymu priimti patikslintinas deklaracijas tam, kad deklaracijose būtų tiksliai atspindėtos pareiškėjos mokestinės prievolės.

3. Atsakovė VMI atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti.

3.1. Nurodo, kad mokesčių apskaičiavimo ir (arba) perskaičiavimo terminus ir atvejus nustato MAĮ 68 straipsnis. Šioje teisės normoje yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta mokesčių mokėtojo teisė perskaičiuoti mokesčius. Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta MAĮ 68 straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau, kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau, kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima MAĮ 68 straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais. Pagal MAĮ 68 straipsnio 4 dalies apibendrintą paaiškinimą (komentarą), už ilgesnį, nei komentuojamo

straipsnio MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nurodytą mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminą (einamieji ir 3 praėję kalendoriniai metai), MAĮ 68 straipsnio 4 dalies 2 bei 3 punkte nurodytais atvejais mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti turi teisę tik mokesčių administratorius, o 1, 4 – 7 punktuose nurodytais atvejais mokestį apskaičiuoti ar perskaičiuoti gali tiek mokesčių mokėtojas, tiek mokesčių administratorius. Vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 5 dalies nuostata, mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

3.2. Kauno AVMI 2025 m. sausio 6 d. informavo pareiškėją, jog atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas taikė restituciją UAB „Sakis“ ir Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sandoriui, o ankščiau nurodytuose teisės aktuose nenumatytos išimtys ar kitokia mokesčių

perskaičiavimo senatis restitucijos atvejais, taip pat Pelno mokesčio įstatymas nenustato atskiros

mokesčio perskaičiavimo tvarkos, UAB „Sakis“ taikomi bendri pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai. UAB UAB „Sakis“ kreditinės pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros išrašymui bei Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-04-02 ir 2011 - 2013 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų ((DUOMENYS NESKELBTINI) forma) tikslinimui jau yra suėjęs senaties terminas.

3.3. Pažymi, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs teisės aktuose išimties, kad dėl anksčiau įvardintų priežasčių teikiant patikslinančias PVM ir pelno mokesčio deklaracijas mokesčių administratoriui galima būtų nesilaikyti MAĮ nustatytų senaties terminų.

4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti, atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

5. Byloje ginčas kilęs dėl Kauno AVMI 2025 m. sausio 6 d. rašto „Dėl atsakymo į UAB „Sakis“ prašymą priimti patikslintas metines pelno mokesčio deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją pateikimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2024 m. gruodžio 3 d. mokesčių administratoriui pateikė prašymą priimti patikslintas 2011 - 2013 m. metines pelno mokesčio deklaracijas ((DUOMENYS NESKELBTINI) forma) bei laikotarpio nuo 2011-04-01 iki 2013-05-01 sandorių duomenų tikslinimą apimančią 2022 m. birželio mėn. PVM deklaraciją (FR0600 forma).

6.1. Kauno AVMI 2025 m. sausio 6 d. raštu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)informavo pareiškėją, kad pateiktos deklaracijos negali būti priimamos, nes dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022 taikytos restitucijos perskaičiuoti šių laikotarpių pelno ir pridėtinės vertės mokesčius 2024 metais nėra galimybės, nes jau yra suėjęs senaties terminas deklaracijų pateikimui bei mokesčių perskaičiavimui.

7. Pareiškėja nesutinka su skundžiamame Rašte išdėstyta pozicija ir teigia, jog, vadovaujantis Europos Sąjungos teisingumo teismo formuojama praktika, atsakovė negalėjo atmesti pareiškėjos prašymo priimti patikslintas PVM deklaracijas vadovaujantis vien tik faktu, jog naikinamasis terminas, skirtas pasinaudoti teise patikslinti PVM deklaracijas ir susigrąžinti permokėtą PVM, yra pasibaigęs. Jos teigimu, turi būti vertinama visuma aplinkybių tam, kad būtų išlaikytas PVM neutralumo principas ir mokesčių administratorius negautų didesnės PVM sumos nei ta, kurią gavo apmokestinamasis asmuo. Taip pat teigia, kad ji kreipėsi dėl deklaracijų patikslinimo nepraleidusi MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje bei 80 straipsnio 1 dalyje nustatyto deklaracijų tikslinimo termino, nes nuo aplinkybės, kai paaiškėjo, kad Licencinė sutartis nebuvo sudaryta, nepraėjo treji metai.

8. Teisėjų kolegija su šiais pareiškėjos teiginiais nesutinka.

9. Pagal nagrinėjamam ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, mokesčių apskaičiavimo ir (arba) perskaičiavimo terminus ir atvejus nustato MAĮ 68 straipsnis. Šioje teisės normoje yra nustatytas naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus išnyksta mokesčių mokėtojo teisė perskaičiuoti mokesčius.

Pagal MAĮ 68 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu kitaip nenustatyta MAĮ 68 straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau, kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos.

Pagal MAĮ 68 straipsnio 4 dalį, apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais atvejais:

1) kai apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (išskyrus fizinio asmens mokamo pajamų mokesčio nuo pajamų iš individualios veiklos dalį); 2) kai mokesčių administratorius apskaičiuoja ar perskaičiuoja mokesčių mokėtojo, neatitinkančio minimalių patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų, mokesčius; 3) kai, remiantis šio Įstatymo 61¹ straipsniu, mokesčių administratorius mokesčius apskaičiuoja ar perskaičiuoja pagal automatinių informacijos mainų pagrindu gautą informaciją; 4) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas taikant Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalį, taip pat tikrinant Pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 7 dalies ir 46¹ straipsnio taikymo pagrįstumą. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe; 5) kai siekiama įrodyti skolų beviltiškumą ir pastangas susigrąžinti šias skolas pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89¹ straipsnį, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 18 straipsnį, Pelno mokesčio įstatymo 25 straipsnį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe; 6) kai mokestis apskaičiuojamas ar perskaičiuojamas teismui pripažinus mokesčio mokėtojo bankrotą tyčiniu; 7) kai pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo VIII skyriaus nuostatas daroma ilgalaikio turto, kuris nėra nekilnojamasis turtas, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį negu šio straipsnio 1 dalyje numatytas terminas galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

Vadovaujantis MAĮ 68 straipsnio 5 dalies nuostata, mokesčių administratorius apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali tuo atveju, kai baudžiamojoje byloje būtina nustatyti padarytą žalą valstybei ir nėra pasibaigę Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatyti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai.

Apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, bet ne daugiau kaip už einamuosius ir dešimt praėjusių kalendorinių metų, skaičiuojamų MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, galima šiais MAĮ 68 straipsnio 6 dalyje

įtvirtintais atvejais: 1) kai pagal PVMĮ VIII skyriaus nuostatas daroma nekilnojamojo turto, pripažinto ilgalaikiu turtu, atskaita. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe; 2) kai vykdomos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo procedūros, numatytos Lietuvos Respublikos sudarytose ir taikomose dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse, Lietuvos Respublikos dvigubo apmokestinimo ginčų sprendimo įstatyme, Konvencijoje 90/436/EEB dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo koreguojant asocijuotų įmonių pelną arba Daugiašalėje konvencijoje, taip pat kai mokesčių administratorius apskaičiuoja arba perskaičiuoja mokestį. Šiuo atveju apskaičiuoti ar perskaičiuoti mokestį už ilgesnį, negu MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas, galima tik tiek, kiek tai susiję su šiame punkte nurodytąja aplinkybe.

Pagal PVM įstatymo 83 straipsnio nuostatas, kai pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas tikslina pridėtinės vertės mokesčio sąskaita faktūra įformintą prekių (paslaugų) apmokestinamąją vertę, kiekį, mokėtiną atlygį ar pan., ar dėl kokių nors priežasčių grąžinamos prekės (ar jų dalis) ar atsisakoma paslaugų, tokiu atveju jis privalo išrašyti kreditinę pridėtinės vertės mokesčio sąskaitą faktūrą.

Nagrinėjamu atveju iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-420-467/2022 dėl prekių ženklų savininko teisių gynimo taikė restituciją UAB „Sakis“ ir Kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ sandoriui. Kadangi aukščiau paminėtuose teisės aktuose nenumatytos išimtys ar kitokia mokesčių perskaičiavimo senatis restitucijos atvejais, taip pat Pelno mokesčio įstatymas nenustato atskiros mokesčio perskaičiavimo tvarkos, todėl, teismo vertinimu, atsakovė pagrįstai nurodė, jog UAB „Sakis“ taikomi bendri pridėtinės vertės ir pelno mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pritaria atsakovės pozicijai, jog pareiškėjos kreditinės pridėtinės vertės mokesčio sąskaitos faktūros išrašymui bei Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijų (FR0600 forma) už laikotarpį nuo 2011-04-01 iki 2013-04-02 ir 2011 - 2013 m. metinių pelno mokesčio deklaracijų ((DUOMENYS NESKELBTINI) forma) tikslinimui jau yra suėjęs senaties terminas.

Apibendrinant, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamo dėl Kauno AVMI 2025 m. sausio 6 d. rašto, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos UAB „Sakis“ prašymą priimti patikslintas metines pelno mokesčio deklaracijas ir pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją, todėl pareiškėjos skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai konstatuotina, jog nėra pagrindo tenkinti ir išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Sakis“, atstovaujamos nemokumo administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Verslo ir restruktūrizacijos centras“, skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.