- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-24
- Bylos Nr.
- T-74-137/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Leipuvienė
- Civilinis atsakovas
- L. S.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nuteistosios - civilinės atsakovės L. S. ir jos atstovo R. A. prašymus dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo, dėl nuosprendžio dalies dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu L. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nuteista 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams ir pritaikius BK 67 str., 2 d. 1 p., 68 str., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Nuosprendžiu nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. R., A. R., L. Č. ir R. V. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, UAB „Rugelis”,- iš dalies ir iš L. S. priteista:
-nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. R. 98 273,6 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti;
-nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. R. 100 000 Lt neturtinės žalos ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms atlyginti;
-nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui L. Č. 12 000 Lt neturtinės žalos;
-nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. V. 5000 Lt neturtinės žalos.
Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteista: civiliniam ieškovui V. R. 4162,89 Lt turtinės ir 1726,4 Lt neturtinės žalos; civilinei ieškovei A. R. 18 909,15 Lt turtinės žalos; civiliniam ieškovui UAB „Rugelis“ - 3744 Lt.
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartimi nuteistosios L. S. apeliacinis ir kasacinis skundai atmesti. 2009 m. gruodžio 1 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi ji atleista nuo laivės atėmimo bausmės. Nuosprendis dalyje dėl iš nuteistosios priteistos neturtinės žalos atlyginimo neįvykdytas.
Nuteistoji – civilinė atsakovė L. S. ir jos atstovas R. A. teismo prašo:
1) nukentėjusiajai A. R. Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteistą išieškomą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti jai jau sumokėtomis 80 090,85 Lt ir 18 909,15 Lt sumomis;
2) nukentėjusiajam R. V. šiuo nuosprendžiu priteistą išieškomą sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinti ta dalimi, kuria jis atsisakė draudimo išmokos;
Žemesnės instancijos teismas
3) likusių šiuo nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistų ir pagal vykdomuosius dokumentus išieškomų neturtinės žalos dalių sumas, pradedant nuo 2009 m. kovo 1 d., išdėstyti po 1000 Lt kas mėnesį, mokant kiekvienam nukentėjusiajam proporcingai jam priteistai sumai (t. 1, b. l. 1-5);
4) sustabdyti nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 dalies dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems vykdymą iki bus išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl 2008-12-22 prašymo „Dėl priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumos sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007” (t. 1, b. l. 36, 159).
5) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria buvo nustatytas maksimalus 500 eurų draudiko atlygintinos neturtinės žalos dydis, prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui nustatymo (t. 1, b. l. 80-81, 154-155);
6) sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl: 1) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, tokio įskaitymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys, 2) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. 3 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimų įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, tokio taikymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 9 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui (t. 1, b. l. 156-158).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistoji (civilinė atsakovė) L. S. palaikė prašymus ir paaiškino, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki šio jos prašymo nagrinėjimo jokios priteistos žalos dalies nukentėjusiesiems nėra atlyginusi, nes neturėjo iš ko.
Nuteistosios atstovas R. A. palaikė pareikštus prašymus. Papildomai paprašė išreikalauti iš Valstybinės darbo inspekcijos medžiagą, susijusią su mokėjimo šaltiniais, iš kurių matytųsi, kam ir kokiu pagrindu yra išmokėti pinigai. Taip pat prašė atlikti auditą tam, kad nustatyti, ar nukentėję asmenys nėra gavę išmokų dėl to paties įvykio, kitais pagrindais, nes AB „Lietuvos draudimas“ pateiktoje medžiagoje nėra pranešimo apie nuostolių atlyginimą V., bei bendrovė atsisako Sodrai grąžinti apie 19 000 Lt, nurodydami, kad jie yra išmokėti. Paaiškino, kad kai kurie nukentėjusieji po nuosprendžio priėmimo iš skirtingų šaltinių skirtingais pagrindais gavo išmokas, apie kurias baudžiamojoje byloje nebuvo žinoma, todėl mano esant tikslinga nustatyti, kas ir kokias išmokas gavo, nes eismo įvykis neturėtų būti žmonių turtėjimo šaltiniu. A. R. UAB „Rugelis“ išmokėtos 30 000 Lt ir galbūt 6 000 Lt išmokos taip pat turėtų būti išskaitytos iš nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos. Nurodė, kad baudžiamojoje byloje yra areštuotas turtas, kurio vertės pakanka nukentėjusiesiems priteistai neturtinei žalai atlyginti. Šį turtą siekia realizuoti antstolis, tačiau iki šiol tai nepadaryta. Todėl šiuo metu nei vienam nukentėjusiajam nei kiek priteistos žalos atlyginimo nuteistoji savanoriškai nesumokėjo ir nei kiek neišieškota priverstine tvarka. Mano, kad dėl to, jog L. S. nuo eismo įvykio nėra sumokėjusi nukentėjusiesiems nei lito žalos atlyginimo „vienareikšmiškai“ kaltas antstolis, nes būtent jis nuteistosios nepasikviečia, jokių kitų žalos atlyginimo būdų nesiūlo, yra numatęs realizuoti byloje areštuotą turtą ir to nepadarė. Jei būtų nuimtas žemės sklypo areštas, nuteistoji kartu su kuo nors galėtų jame pastatyti namą ir taip gauti papildomų lėšų atsiskaitymui su nukentėjusiaisiais.
Nukentėjusysis (išieškotojas) L. Č. paaiškino, kad iš avarijos kaltininkės L. S. nei kiek iš priteisto žalos atlyginimo negavo. Priešingai, pats dar turi antstoliui mokėjo už vykdymą. Siūlo nuteistosios prašymų netenkinti ir vykdyti nuosprendį.
Nukentėjusysis (išieškotojas) R. V. paaiškino, kad nuteistoji jam žalos nei kiek nėra atlyginusi. Prašo kuo greičiau baigti begalinius nuteistosios prašymų nagrinėjimus ir vykdyti nuosprendį.
Šalies argumentai
Nukentėjusysis (išieškotojas) V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Prieš posėdį pateiktame rašytiniame prašyme nukentėjusysis nurodė, kad Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiajam (jo šeimos nariams) nenustatytas. Šią žalą privalo atlyginti už ją atsakingas asmuo (Teismų praktika Nr. 26, kasacinė byla Nr. 2K-587/2006). Eismo įvykis įvyko 2005-06-14, nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. lapkričio mėnesį. Iki šiol L. S. neatlygino ir net nerodė jokių pastangų bent iš dalies atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o jos prašyme nurodytas žalos atlyginimo išdėstymas yra nerealus ir neužtikrintu teismo sprendimo įvykdymo. Sprendžiant L. S. prašymus prašo atsižvelgti į jos elgesį ir tai, kad net dalis žalos nėra atlyginta (t. 3, b. l. 134).
Nukentėjusioji (išieškotoja) A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl ji nagrinėjama jai nedalyvaujant.
Nuteistosios ir civilinės atsakovės bei jos atstovo prašymai yra pareikšti nuosprendžio vykdymo metu. Jie visi susiję su baudžiamojoje byloje patenkintų civilinių ieškinių vykdymu, todėl nagrinėtini vadovaujantis BPK 361 str. 4 d., 113 str. 2 d. nustatyta tvarka, o ieškinių vykdymo klausimai, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, spręstini taikant atitinkamas CPK normas.
Motyvuojamoji dalis
Prašymai netenkintini.
Dėl bylos sustabdymo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą šiais klausimais:
1) Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai.
Nuteistoji ir civilinė atsakovė L. S. bei jos atstovas R. A. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalies ta apimtimi, kuria buvo nustatytas maksimalus 500 eurų draudiko atlygintino neturtinės žalos atlyginimo dydis, prieštaravimo Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui nustatymo (t. 1, b. l. 80-81, 90-91, 154-155).
Prašymą motyvuoja tuo, kad nuteistoji ir civilinė atsakovė jau visiškai atlygino neturtinę žalą, nes ją turi atlyginti draudikas įstatymo nustatytose ribose, o draudimo įmonei atsiskaičius su nukentėjusiuoju, kitas asmuo turi būti laikomas savo noru atlyginusiu žalą. Todėl mano, kad priimant 2007 m. kovo 20 d. nuosprendį civiliniai ieškiniai turėjo būti visiškai atmesti.
Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 110 str. 2 d., tiek bylų nagrinėjimą pagal galiojančią teisę reglamentuojančio CPK 3 str. 3 d. nustatyta, kad esant pagrindui manyti, jog įstatymas ar kitas teisės aktas ar jo dalis, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas ar teisės aktas atitinka Konstituciją. Šiuo gi atveju nuteistoji ir jos atstovas prašyme iš esmės nesutinka su Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydžiu. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2007 m. lapkričio 7 d. ir turi būti vykdomas. Todėl nagrinėjamoje byloje nebegali būti svarstomas nuosprendžiu priteistos materialinės ar moralinės žalos dydžio pagrįstumas, tame tarpe ir klausimai, kuriems būtų taikytinos Lietuvos Respublikos transporto priemonių privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. nuostatos. Pažymėtina, kad CPK 284 str. nustatyta tvarka gali būti sprendžiami tik sprendimo įvykdymo atidėjimo, išdėstymo ar vykdymo tvarkos pakeitimo klausimai, bet šia tvarka negali būti svarstomas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu priteisto žalos atlyginimo pagrįstumas, nes tai susiję su įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimu. Pagal Konstituciją ir Konstitucinio Teismo įstatymą teismas neturi kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja toks įstatymas (jo dalis) ar kitas teisės aktas (jo dalis), kuris neturėtų (negalėtų) būti taikomas to teismo nagrinėjamoje byloje (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. spalio 29 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), todėl prašymas šioje dalyje netenkintinas. Atitinkamai nėra pagrindo svarstyti klausimą, ar teismas turėtų vadovautis CPK 3 str. 5 d. (t.y. nagrinėdamas bylą, taikyti Europos Sąjungos teisės normas ir vadovautis Europos Sąjungos teisminių institucijų sprendimais, preliminariais nutarimais Europos sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais).
2) Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1 dalies, 3 dalies atitikties Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 30 straipsnio 2 daliai, 52 straipsniui, konsituciniam teisinės valstybės principui nustatymo.
Taip pat nuteistoji ir civilinė atsakovė L. S. bei jos atstovas R. A. prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 str. 1 d. ta apimtimi, kuria nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį ribos, tokio įskaitymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys. Šio kodekso 6.290 str. 3 d.,ta apimtimi, kuria nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimų įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, tokio taikymo atvejai ir sąlygos bei žalos/išmokos rūšys, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui (t. 1, b.l. 156-158). Prašymą grindžia tuo, kad nukentėjusiajai A. R. buvo išmokėta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 str. 2 d., 27 str. nurodyta vienkartinė draudimo išmoka, kurios rūšis (turtinė, neturtinė) įstatyme nenurodyta, 18 909,15 Lt laidojimo išlaidų suma galėjo būti išmokėta du kartus iš skirtingų šaltinių. Mano, kad įstatymu turėtų būti nustatytos asmens atsakomybės ribos, t. y. išmokos dalis, kurią išmokėjęs subjektas gali reikalauti iš kaltu pripažinto fizinio asmens.
Bylos duomenimis, Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-16-732/2011 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui AB „Lietuvos draudimas“, trečiajam asmeniui L. S. dėl 18 909,15 Lt ir 1238,50 Lt žalos atlyginimo, 1474,06 Lt delspinigių ir 6 % metinių palūkanų nuo pretenzijų pateikimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo (t. 3, b. l. 141). Šioje byloje teismas tenkino AB „Lietuvos draudimas“ prašymą ir 2010-10-25 nutartimi kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą prašydamas spręsti, ar: 1) CK 6.290 str. 1 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatytos aiškios socialinio draudimo išmokų, mokamų sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitymo į atlygintinos žalos dydį, ribos, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str. bei Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą; 2) CK 6.290 str. 3 d. nuostata, ta apimtimi, jog nėra nustatyta aiški draudimo išmokas išmokėjusių socialinio draudimo įstaigų regreso teisės į žalą padariusį asmenį taikymo apimtis, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d., 30 str. 2 d., 52 str., taip pat Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą.
Taigi, nagrinėjamoje byloje nuteistoji ir civilinė atsakovė bei jos atstovas pateikė analogišką prašymą, kaip jau yra pareikštas ir patenkintas Molėtų rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-16-732/2011, kurioje ji dalyvauja kaip trečiasis asmuo. Šioje Vilniaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje atgręžtinio reikalavimo klausimai nėra svarstomi. Be to, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu iš nuteistosios ir civilinės atsakovės nėra priteista nukentėjusiajai A. R. turtinės žalos atlyginimas, t. y. 18 909,15 Lt laidojimo išlaidų. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus dėl Konstitucijos 110 str. 2 d. ir CPK 3 str. 3 d. taikymo pagrindų, prašymas šioje dalyje netenkintinas (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 22 d., 2007 m. birželio 27 d., 2007 m. liepos 5 d., 2009 m. spalio 29 d. sprendimai, 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Dėl bylos nagrinėjimo sustabdymo, kol Lietuvos Respublikos Seimas išnagrinės peticiją ir bus atliktas auditas.
Prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą kol Lietuvos Respublikos Seimas priims sprendimą pagal nuteistosios ir civilinės atsakovės ir jos atstovo peticiją „Dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. pakeitimo“ netenkintinas, nesant tam nėra įstatyminio pagrindo. Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje bus svarstomas klausimas dėl įstatymo normų pakeitimo ateityje (t. 4, b.l. 14-15). Tuo tarpu civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius įstatymus (CPK 3 str. 8 d.). Šiuo gi atveju ginčas jau yra išnagrinėtas 2007 m. kovo 20 d. Molėtų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir vyksta priimto procesinio sprendimo vykdymas.
Taip pat nėra pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą ir atlikti auditą dėl nukentėjusiesiems sumokėtų išmokų atlyginant eismo įvykio metu patirtą turtinę žalą, nes tokia žala jiems iš nuteistosios D. S. nuosprendžiu priteista nėra ir todėl nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Tuo tarpu CPK 284 str. tvarka sprendžiami tik priimto sprendimo vykdymo metu kylantys klausimai, bet ne keliami ir nagrinėjami nauji klausimai revizuojant sprendimo (nuosprendžio) pagrįstumą.
Dėl nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 dalyje dėl priteistų iš L. S. sumų nukentėjusiesiems vykdymo sustabdymo, kol bus išnagrinėtas 2008-12-22 prašymas ir priimtas sprendimas.
2009-02-23 nuteistoji ir civilinė atsakovė L. S. pateikė prašymą sustabdyti nuosprendžio vykdymą iki bus išnagrinėtas jos prašymas dėl nuosprendžiu priteistų sumų žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo (t. 1, b.l. 36). Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2011-02-24 nutartimi Vilniaus rajono apylinkės teismui nagrinėti perduota byla teisme gauta 2011-03-03 (t. 2, b.l. 72-73), o iš jos medžiagos bei paaiškinimų buvo akivaizdu, kad teismuose jau iškeltos bylos dėl vykdymo veiksmų bei kad vykdomosios bylos, iš kurių galima būtų spręsti apie vykdymo veiksmų sustabdymą, teisme gautos tik prieš teismo posėdį,- šis nuteistosios ir civilinės atsakovės prašymas iki teismo posėdžio sprendžiamas nebuvo, o baigus prašymus nagrinėti iš esmės,- pagrindo jį tenkinti nėra.
Dėl nuosprendžiu priteistų sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo.
1) Dėl nuosprendžiu priteistų sumų nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo).
Nuteistoji ir civilinė atsakovė bei jos atstovas prašymą sumažinti (įskaityti) A. R. ir R. V. priteistas sumas grindžia tuo, kad visiems išieškotojams gydymo ir kitas išlaidas atlygino draudimo bendrovė. Taip pat prašo atsižvelgti į A. R. gaunamas dideles pajamas bei tai, kad ji įvykyje nedalyvavo ir gavo išmokas keliais pagrindais, t. y. pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą ir iš UAB „Rugelis“. Mano, kad galėjo būti ir kiti išmokų šaltiniai, t. y. nukentėjusioji gavo dėl šio eismo įvykio draudimo išmokas: 80 090,90,85 Lt išmoką iš socialinio draudimo įvykį pripažinus nelaimingu atsitikimu darbe, 18 909, 15 Lt išmoką, išmokėtą du kartus iš skirtingų šaltinių, t. y. iš AB „Lietuvos draudimas“ (2007-11-15 pranešimas apie nuostolių atlyginimą Nr. 166383/396021, 8 priedas) ir iš VSDFV Utenos skyriaus (2007-05-21 pažymos apie V. R. 2005-06-14 – 2007-05-31 išmokas Nr. (L3) – 590, 10 priedas), nes AB „Lietuvos draudimas“ atsisako grąžinti šią sumą VSDFF Utenos skyriui, dėl ko pastarasis padavė ieškinį. UAB „Rugelis“ V. R. (gim. 1955-01-28) priskaičiavo įvairias išmokas (atlyginimą, atostoginius ir kt.), kurias bei 30 000 Lt išmokėjo nukentėjusiajai A. R.. Nukentėjusysis R. V. draudimo išmokos atsisakė. Mano, kad pareiga atlyginti žalą įvykdoma ne tik tada, kai ją savo noru atlygina pats kaltinamasis, bet ir tada, kai jo valia žalą atlygina kiti asmenys, pavyzdžiui, civilinės atsakomybės draudimo atveju (CK 6.254 str.). Todėl prašo taikyti įstatymo analogiją pagal CK 6.283 str. 4 d., kur numatyta, kad CK 6.283 str. taikomas tik tada, jei nukentėjęs asmuo nėra apdraustas. Civilinės atsakomybės draudimo sutarties metu kaltininkas išreiškia savo valią atlyginti žalą, esant draudiminiam įvykiui. Draudimo įmonė, apdrausdama kito asmens civilinę atsakomybę, įsipareigoja žalą atlyginti. Jeigu žalą padariusį asmenį su draudimo įmone sieja sutartiniai santykiai, jis įvykdė Lietuvos Respublikos 2001-06-14 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 12 str. nustatytas sąlygas ir nėra šio įstatymo 22 str. nurodytų pagrindų, tai įmonei atsiskaičius su nukentėjusiuoju, nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis yra apsidraudęs, kitą asmenį galima laikyti savo noru atlyginusiu žalą. Todėl mano, kad VSDFV ir AB „Lietuvos draudimas“ išieškotojams išmokėdamas tam tikras pinigų sumas turtinei ir neturtinei žalai atlyginti, - atlygino žalą už ją (nuteistąją). Prašo šias sumas įskaityti, t. y. A. R. išieškomą priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti jai jau išmokėtomis 80 090,85 Lt ir 18 909,15 Lt sumomis bei UAB „Rugelis“ išmokėtomis 30 000 Lt ir, galbūt, 6 000 Lt sumomis. Taip pat R. V. išieškomą priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti, sumažinti ta dalimi, kuria jis atsisakė draudimo išmokos. Nurodo, kad priteisiant nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimą nebuvo atsižvelgta į nuteistosios ir civilinės atsakovės sveikatos būklę po eismo įvykio ir tai, kad ji buvo apvogta, o nusikaltimas iki šiol neišaiškintas ir žala jai neatlyginta, į nukentėjusiųjų elgesį eismo įvykio metu, t. y. kad automobilį vairavęs V. R. ir juo važiavę keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų, todėl priimant sprendimą teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. ir 6.253 str. 1 ir 5 d., BPK 106 str. 2 d. nuostatomis. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo įvertinti tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, nuteistoji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų, mirtis asmenį galėjo ištikti dėl medikų klaidos, t. y. prašo iš esmės peržiūrėti 2007 m. kovo 20 d. nuosprendžiu priteistos nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydį.
Vadovaujantis CK 6.283 str. 1 d., asmuo, suluošinęs ar kitaip sužalojęs sveikatą kitam fiziniam asmeniui, privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Tuo tarpu neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad Valstybinis socialinis draudimas – socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba apmokamos papildomos išlaidos. Taigi, pagal CK 6.290 str. 1 d. į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo išmokos, kuriomis kompensuojamos dėl draudiminių įvykių prarastos darbo pajamos arba papildomos išlaidos (t.y. ligos pašalpa, laidojimo pašalpa, vienkartinė kompensacija ir pan.), bet ne neturtinė žala.
Todėl pakartotinai pažymėtina, kad Molėtų rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 20 d. nuosprendis, kuriuo nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. R., A. R., L. Č. ir R. V. civiliniai ieškiniai patenkinti visiškai, įsiteisėjo ir turi būti vykdomas. Nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas apeliacine ir kasacine tvarka, o nuteistosios skundai atmesti (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. lapkričio 7 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 22 d. nutartys). Todėl aukščiau nuteistosios ir civilinės atsakovės bei jos atstovo nurodyti prašymo motyvai, kad nuosprendžiu priteisdamas žalą teismas turėjo vadovautis CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str. 3 d. ir 6.253 str. 1 ir 5 d., BPK 106 str. 2 d. nuostatomis, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalėjo įvertinti tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, nukentėjusiųjų elgesį, jų pajamas ir pan., nebegali būti svarstomi ir sprendžiami nuosprendžio vykdymo stadijoje šioje byloje. Priteistos žalos dydis yra išspręstas nuosprendžiu, o jo vykdymo stadijoje tik realizuojamas teismo priimtas sprendimas. CPK 284 str. nustatyta tvarka negali būti svarstomas priteisto žalos atlyginimo sumažinimo (tame tarpe ir socialinio draudimo ar kitokių išmokų įskaitymo) klausimas, nes tai būtų įsiteisėjusio nuosprendžio peržiūrėjimas ir keitimas, todėl prašymas sumažinti (įskaityti) A. R. ir R. V. priteistos neturtinės žalos dydį netenkintinas.
2) Dėl nuosprendžiu nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistų sumų neturtinei žalai atlyginti išdėstymo.
Prašydama išdėstyti nuosprendžiu išieškotojams priteistas sumas, nuteistoji ir civilinė atsakovė pagrindine priežastimi nurodo pablogėjusią savo šeimos turtinę padėtį bei jos ir sutuoktinio sveikatą ir gerą nukentėjusiųjų turtinę padėtį, o būtent kad:
- eismo įvykyje patirtų traumų pašalinimui jai reikės už savo lėšas atlikti sąnario ir kitas operacijas, bus reikalinga speciali įranga judėjimu, nuolat reikalingi vaistai. Ji ir jos sutuoktinis yra netekę 50 procentų darbingumo, todėl jiems reikalingas brangus ir nuolatinis medikamentinis ir reguliarus sanatorinis gydymas už savo lėšas. Jai nustatyti ir kiti susirgimai (2008-12-16 išrašas iš medicininių dokumentų, 18 priedas), kurių gydymui bus reikalingos papildomos išlaidos;
- šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, kurie lanko mokamus būrelius, dukrai reikalinga mokama psichologo ir logopedo pagalba;
- šeima gyvena dviejų kambarių bendrabutyje, patalpos akivaizdžiai per ankštos, todėl planavo statyti namą;
- jos ir sutuoktinio gaunamų darbo atlyginimų visiškai nepakanka sveikatos atstatymui, šeimos poreikiams, gyvenamųjų patalpų išlaikymui ir šeimos gyvenimo sąlygų pagerinimui;
- į byloje areštuotą žemės sklypą negalima nukreipti išieškojimo, nes jis priklauso ne tik jai, bet ir kitiems savininkams, kurie davė lėšų jam įsigyti.
- VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės 2005-07-21 išrašu iš medicininių dokumentų Nr. 2005-10943, kuriame nurodyta, kad L. S., po traumos eismo įvykio metu operuota, atlikta k. rankos alkūnkaulio sintezė 2 plokštėmis ir sraigtais. Žaizda užgijo. Pervestas skeletinis tempimas per kairio blauzdikaulio šiurkštumą, dėl uždegiminio proceso apie buvusio skeleto tempimo vietą. Nurodyta, kad negalimas fizinis krūvis kairei rankai 8 sav. po operacijos, negalima remtis kaire koja iki 4 mėn. Tikslinga slauga, nes ligonė negali savęs apsitarnauti (t. 1, b. l. 13);
- Darbingumo lygio pažyma Nr. 0244990 ir neįgaliojo pažymėjimu NP Nr. 0446884, iš kurių matyti, kad dėl Centrinės nervų sistemos sužalojimo padarinių ir sėdimojo nervo neuralgijos L. S. nuo 2007-07-26 iki 2009-07-25 bei nuo 2009-07-28 iki 2011-07-27 nustatytas 50 % darbingumas (t. 1, b. l. 18, 87;.
- Darbingumo lygio pažyma Nr. 0279425 ir Neįgaliojo pažymėjimu NP Nr. 0549294, iš kurių matyti, kad A. S. dėl inkstų ligų baigties, inksto cistos nuo 2008-01-23 iki 2010-01-22 ir nuo 2010-01-13 iki 2012-01-12 nustatytas 50 % darbingumas (t. 1, b. l. 19, 86).
- 2010-03-05 Echoskopo tyrimu Nr. 81 ir epikrize VšĮ Vilkpėdės ligoninės 2010-04-06, iš kurių matyti, kad V. S. nustatytos kepenų ir inkstų cistos, pilvo aortos aneurizma, prostatos hiperplazija (t. 1, b. l. 73-74).
- 2008-12-16 UAB „Karoliniškių šeimos klinikos“ išrašu iš medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad L. S. diagnozuota gimdos mioma, kiaušidės cista. Rekomenduotas medikamentinis gydymas (t. 1, b. l. 32).
- 2009-06-15 VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos Universitetinės ligoninės 2009-06-15 išrašu dėl L. S. po traumos jaučiamų galvos skausmų, pykinimo, orientacijos apsunkintu suvokimu, greito nuovargio, atminties. Atlikus galvos smegenų branduolio magnetinio rezonanso tomografiją, rekomenduotas medikamentinis gydymas ir darbingumo klausimo sprendimas (t. 1, b. l. 54);
- UAB „Karoliniškių šeimos klinikos“ 2009-01-14 medicininiu pažymėjimu Nr. 2/18 su išvada, kad L. S. po dauginio dubens kaulo lūžimo prasidėjo klubo sąnario artrozė, stuburo osteochondrozė. Rekomenduota riboti klubų fizinį krūvį (vaikščiojimą, šuolius) (t. 1, b. l. 108);
- J. G. 2010-06-22 patvirtinimu, kad A. S. praėjo stuburo ligų gydymo programą, kainuojančią 1200 Lt (t. 1, b. l. 117);
- duomenimis iš internetinių tinklapių apie vaistų ir gydymo sanatorijoje kainas (t. 4, b. l. 17-19),
- VšĮ Vilniaus universitetinės greitosios pagalbos ligoninės išrašu iš medicininių dokumentų Nr. 2011/7376 (t. 2, b. l. 92);
2) dėl pablogėjusios finansinės padėties ir žemės, esančios Pagirių gyvenvietėje, Vilniuje, priklausomybės:
- 2007-01-31 darbo sutarties Nr. 563 sąlygų pakeitimu, kuriuo L. S. buvo nustatytas apmokėjimo koeficientas 11.0 bazinės mėnesinės algos (t. 1, b. l. 57);
- Vyriausybės 2009-08-19 nutarimo Nr. 844 išrašu dėl bazinės mėnesinės algos patvirtinimo nuo 2009-09-01 (t. 3, b. l. 58);
- 2005-05-24 Darbo sutartimi Nr. 44 tarp VšĮ „Vilkpėdės ligoninė“ ir A. S., iš kurios matyti, kad darbdavys įsipareigojo jam mokėti nuo 2007-03-19 (nuosprendžio priėmimo metu) – 1250 Lt, nuo 2007-05-01 – už 1 etatą - 2875 Lt ir už 0,5 etato – 1475 Lt, nuo 2007-10-26 – už 1 etatą - 2875 Lt, nuo 2008-05-01 – 2450 Lt, nuo 2009-10-01 – 3071 Lt, nuo 2010-04-15 – 2764 Lt (t. 1, b. l. 59-64);
- VSDFV Vilniaus skyriaus 2-ojo pensijų skyriaus 2010 m. pažyma dėl netekto darbingumo pensijos, iš kurios matyti, kad nuo 2008-01-01 iki 2008-07-31 A. S. buvo mokama 305,04 Lt, nuo 2008-08-01 iki 2009-12-31 – 336,11 Lt, nuo 2010-01-01 iki 2010-05-31 – 324,59 Lt (t. 1, b. l. 110-112).
- VSDFV Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriaus 2010 m. pažyma, iš kurios matyti, kad L. S. nuo 2009-01-01 iki 2010-06-30 gavo 6974,58 Lt išmoką, kurią sudaro netekto darbingumo pensija ir ligos pašalpa (t. 1, b. l. 113-114). A. V. ir M. V. paaiškinimas, kad žemės sklypui įsigyti davė L. S. investicinius čekius (t. 1, b. l. 77-78).
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008-07-11 raštu Nr. S20-1320 „Dėl įmokų už žemės sklypą“ ir prie jo pridėtais mokėjimo pranešimais, iš kurių matyti, kad L. S. už žemės sklypą Pagirių gyvenamųjų namų kvartale, Vilniuje, įsigijo už 1272,44 Lt (t. 2, b. l. 88-90).
3) dėl išlaidų nepilnamečiams vaikams: Vilniaus m. psichologinės pedagoginės tarnybos 2004-12-28 pažyma Nr. 04-678, kurioje pateikta logopedo išvada dėl A. S. (gim. 1995-02-22) kalbos ir komunikacijos, skaitymo bei rašymo sutrikimų (t. 1, b. l. 20); Lietuvos vaikų ir jaunimo centro 2010-06-11 pažyma Nr. (1.19.)-V5-59, kad A. S. 2009-2010 m. lankė Vaizduojamosios dailės būrelį, kur mokslas mokamas (t. 1, b. l. 67); Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos 2010-06-10 pažyma Nr. SD-336, kad A. S. mokosi Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos trimito spec. V klasėje, kur mokslas mokamas (t. 1, b. l. 68-72).
CPK 284 str. 1 d. nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Tačiau sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (LAT 2004-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-495/2004, 2011-04-04 nutartis c. b. Nr. 3K-7-61/2011). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjant šį prašymą būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (LAT 2006-11-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-594/2006). Prašant taikyti sprendimo įvykdymo atidėjimą ar išdėstymą būtina įrodyti, kad skolininkas dėl tuo metu esančios sunkios ekonominės padėties tam tikrą laiką negali vykdyti teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo, tačiau, tokiam laikui praėjus, asmens turtinė padėtis pagerės ir jis galės įvykdyti prievolę. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, teismo sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas galimas tais atvejais, kai skolininko turtinė padėtis yra tokia komplikuota, kad sprendimo vykdymas įstatymo numatytais terminais gali pažeisti gyvybiškai svarbius jo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų kolegijos nutartys civ. bylose Nr.3K-3-764/2002, Nr.3K-3-301/2006).
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, ištyrus visus byloje buvusius, nuteistosios – civilinės atsakovės ir jos atstovo bei nukentėjusiųjų papildomai pateiktus ir jų prašymu bei teismo iniciatyva papildomai pareikalautus įrodymus nagrinėjamu klausimu pripažintina, kad nuteistosios ir jos atstovo argumentų ir teismui pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo prašymo tenkinimui.
Pažymėtina, kad kai kuriais nuteistosios ir jos atstovo pateiktais dokumentais teismas priimdamas nutartį nesivadovauja, o būtent: medicininėmis pažymomis ir išrašais iš medicininių dokumentų, nes jie neįskaitomi ir teismui nesuprantami (t. 1, b. l. 53, 56, 74, 109, 115-116, t. 4, b. l. 11, 12); ambulatorine odontologine kortele dėl nuteistosios dantų gydymo (t. 4, b. l. 1-10), nes dalis dantų gydyti 2004 m., t. y. iki eismo įvykio ir tik vienas dantis – praėjus 4 mėnesiams po jo; 2004-12-28 Vilniaus m. psichologinės pedagoginės tarnybos 2004-12-28 Nr. 04-678 pažyma, kurioje pateikta logopedo išvada dėl A. S. (gim. 1995-02-22) kalbos ir komunikacijos, skaitymo bei rašymo sutrikimų, kurioje nurodyta, kad įvertinimas turi būti kartojamas mokslo metų pabaigoje. Kadangi nauja pažyma teismui nepateikta, todėl nėra aišku, ar logopedo pagalba iki šiol yra reikalinga ir realiai teikiama; 2007-01-31 darbo sutarties Nr. 563 sąlygų pakeitimu, kuriuo L. S. buvo nustatytas apmokėjimo koeficientas 11.0 bazinės mėnesinės algos (t. 1, b. l. 57) ir Vyriausybės 2009-08-19 nutarimo Nr. 844 išrašu dėl bazinės mėnesinės algos patvirtinimo nuo 2009-09-01 (t. 3, b. l. 58), nes jie nesuteikia informacijos, kiek realiai paskeitė jos atlyginimas. Teismas pasiūlė nuteistajai ir jos atstovui pateikti įskaitomus ir informatyvius bylos nagrinėjimo metu dokumentus, tačiau šia teise nebuvo pasinaudota (t. 2, b. l. 95).
Nuteistoji ir civilinė atsakovė prašyme išdėstyti priteistos žalos mokėjimą nurodo, kad antstolio I. G. vykdomojoje byloje Nr. 8/08/00673, 2011-02-18 areštuotas žemės sklypas, esantis Vilniaus m., Pagirių k. (u. n. 0101-0160-5752), į kurį jis yra numatęs nukreipti išieškojimą, priklauso ne jai vienai, bet ir kitiems savininkams, todėl į šį turtą nukreipti išieškojimo negalima. Be to mano, kad nukreipus išieškojimą į pinigines lėšas, ji galėtų šiame sklype su kuo nors statyti du sujungtus namus ir taip atsirastų lėšų atsiskaityti su nukentėjusiaisiais. Išieškojimo iš skolininko pajamų ar turto tvarką reglamentuojantis CPK 662 str., nustato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis, laikydamasis CPK 664-665 straipsniuose nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą. Todėl šiuo atveju, vadovaujantis CPK 664 str., skolininkei neturint pakankamai piniginių lėšų, žalos atlyginimas turi būti išieškomas iš jai priklausančio nekilnojamojo turto. Iš VĮ Registrų centro duomenų banko išrašo matyti, jog 0,1927 ha bendro ploto žemės sklypo, adresu Pagirių k., Vilniaus m. savininkė yra tik viena L. S. (t. 3, b. l. 21). Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str., visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Teismui pateikti A. V. ir M. V. paaiškinimai, kad jie davė L. S. investicinius čekius žemės sklypui įsigyti, neįrodo jų nuosavybės teisės į minėtą sklypą. Pagal CPK 603 str. kiti asmenys gali pareikšti ieškinį dėl civilinės teisės, jeigu jis yra susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, tačiau duomenų, kad šiuo metu toks ginčas būtų nagrinėjimas (išnagrinėtas) teismuose, nėra. Todėl teismui nekyla abejonių dėl šio sklypo priklausomybės ir šis klausimas nagrinėjamoje byloje nesvarstytinas. Kadangi pati L. S. nurodo, kad jos bei jos vyro gaunamų lėšų neužtenka net jų šeimos būtiniems poreikiams tenkinti, todėl išieškomos pinigų sumos negalint išieškoti per šešis mėnesius, išieškojimas gali būti nukreipiamas į nekilnojamąjį turtą (CPK 663 str. 1 d. Teismas pripažįsta, kad L. S. sveikata po eismo įvykio pablogėjo, todėl jos pajamos sumažėjo. Taip pat reikalingas gydymas ir jos sutuoktiniui. Jie turi nepilnamečių vaikų. Tačiau sprendimo įvykdymo išdėstymas negali būti grindžiamas vien šiomis aplinkybėmis. L. S. primygtinai reikalauja išieškojimą vykdyti iš jos gaunamų pajamų, tačiau asmens turtinę padėtį rodo ne tik gaunamos pajamos, bet ir kitas turimas turtas (nekilnojamasis, kilnojamasis, tame tarpe ir registruotinas, kaip transporto priemonės ir pan.). Tuo tarpu L. S. pateikiami argumentai yra prieštaringi. Iš vienos pusės ji nurodo, kad jos bei jos vyro gaunamų lėšų neužtenka net jų šeimos būtiniausioms poreikiams tenkinti, tačiau tuo pačiu teigia norinti areštuotame sklype statyti net du sujungtus namus. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistoji ir civilinė atsakovė turi ir kito (ne vien antstolio areštuoto), nekilnojamojo turto, t. y. 84/250 dalis iš bendro 2,5000 ha ploto miško ūkio žemės sklypo Nr. 4400-0169-2671 (atitinkamai jai priklausančių dalių rinkos vertė 4864,608 Lt) ir 507/1514 dalis iš bendro 15,1400 ha ploto miško ūkio žemės sklypo Nr. 4400-0169-2717 (atitinkamai jai priklausančių dalių rinkos vertė 40596,166 Lt) Vilniaus r., Marcinkonių k. (t. 3, b. l. 16, 17-18, 19-20). Antstolio areštuotas 0,1927 ha ploto jai priklausantis mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties žemės sklypas Nr. 0101-0160-5752 Vilniaus m., Pagirių k., kurio vidutinė rinkos vertė 2005-11-14 nustatyta 67508 Lt, o įstatymo nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, įvertintas 270 000 Lt (t. 3, b. l. 61-65). Šio turto įvertinimo pagrįstumas šioje byloje nėra svarstomas, tačiau neabejotinai būtent skolininkui naudingiau kuo brangiau įvertinti priverstinai realizuojamą turtą. Todėl pripažintina, kad nuteistosios ir civilinės atsakovės prašymo išdėstyti žalos atlyginimą motyvas, jog ji nepajėgi atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimu padarytos žalos, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kurios sudaro pagrindą manyti, kad realizavus nors dalį jai priklausančio, akivaizdžiai pakaktų lėšų atsiskaityti su visais nukentėjusiaisiais. Tuo tarpu nuteistoji nesiekia to padaryti, o atvirkščiai, bando išvengti atlyginti nusikaltimu (nors ir netyčiniu, tačiau sukėlusiu labai sunkias pasekmės) padarytą žalą. Kaip nurodė nukentėjusieji (išieškotojai) bei pripažino nuteistosios atstovas, nei vienam jų neatlyginta net po mažą dalį priteistos žalos. Tuo tarpu įvertinus nuteistosios ir jos šeimos turtinę padėtį pripažintina, kad ji nėra tokia ypatingai bloga, kad per beveik 6 metus nuo nusikalstamos veikos padarymo ir daugiau kaip per 4 metus nuo nuosprendžio priėmimo, nebūtu buvę galima atlyginti nei vienam iš 4 nukentėjusiųjų nei po litą už padarytą žalą. Be to, nuteistoji ir civilinė atsakovė neatsakė į teismo klausimą, kada ir kaip ateityje jos finansinė padėtis gali pagerėti ir kaip numato atlyginti žalą jei jos mokėjimas būtų išdėstytas. Šių aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo atsižvelgti ir į kitus L. S. argumentus dėl sunkios turtinės padėties, t. y. jos sutuoktinio gaunamas pajamas (kurios, beje, kintamos, o iš darbo sutarčių matyti, kad jo sutartas atlyginimas ne tik mažėjo, bet ir didėjo), į būtinybe jai pačiai gydytis, išlaikyti vaikus ir suteikti jiems gerą išsilavinimą, ko nuteistoji pati nesiekia iš vienos pusės vengdama išieškojimo į nekilnojamąjį turtą, kurio turi pakankamai, bet tuo pačiu teigdama, kad žemės sklype pajėgi pastatyti net du namus. Todėl tampa neaišku, kuo grindžiami šie ketinimai ir teiginiai, jog jos ir sutuoktinio gaunamų pajamų nepakanka būtiniausiems poreikiams. Beje, šis nuteistosios argumentas sudaro pagrindą daryti išvadai, kad eilę metų savanoriškai nevykdydama nuosprendžio ir vilkindama jo priverstinį vykdymą ji siekia pagerinti tik savo gyvenimo sąlygas, o žalos atlyginimą nori nukelti į kuo tolimesnę ateitį. Tuo tarpu nukentėjusiųjų turtinę padėtį, įrodo ne tik jų gaunamos pajamos. Nevienoda kiekvienos iš šalių turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. 1 d. ir CK 1.2 str. 1 d. įtvirtintą lygiateisiškumo principą lemiančia aplinkybe. Pripažintina, kad teismo priteisto žalos atlyginimo išdėstymui po to, kai nuosprendis šioje dalyje iš viso nebuvo vykdomas eilę metų, turi būti nustatytos ypatingos išimtinės sąlygos, priešingu atveju, išdėsčius žalos atlyginimą nuteistosios ir civilinės atsakovės prašomu būdu, nuosprendžio vykdymas užsitęstų dar labai daug metų, kas prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, o teismo sprendimas prarastų prasmę.
Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ištyrus visus esančius įrodymus, išimtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas CPK 284 str. nustatyta tvarka išdėstyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimą, nenustatyta, todėl nuteistosios (civilinės atsakovės) ir jos atstovo prašymai atmestini. Tuo pačiu pripažintina, kad nuteistoji turi realią galimybę nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą atlyginti jos neišdėstant.
Bylos nagrinėjimui iš AB „Lietuvos draudimas“ pareikalauti dokumentai grąžintini priėmus nutartį, nes būtini kitose nagrinėjamose bylose, o visi kiti juos pateikusioms institucijoms grąžintini nutarčiai įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 361 str. 4 d., 113 str. 2 d., CPK 284 str. 2 ir 3 d., 269 str. 1 d.,
nutarė:
Nuteistosios L. S. ir jos atstovo R. A. prašymus atmesti.
Priėmus nutartį skubiai grąžinti AB „Lietuvos draudimui“ žalos bylas dėl L. Č., V. R., A. R., R. V. ir UAB „Rugelis“.
- Antstoliui I. G. vykdomąsias bylas Nr. 8/08/00895, 8/08/00896;
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Molėtų skyriui R. V. ir L. Č. bylas (2 bylos) dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo;
- Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus mirtino nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio 2005-06-14, kurio metu žuvo UAB „Rugelis“ direktorius V. R. tyrimo medžiagą;
- Panevėžio apygardos administraciniam teismui administracinę bylą Nr. 1-670-320-2006;
- Molėtų rajono apylinkės teismui baudžiamąją bylą Nr. 1-1-7-732/2007 (2 tomai);
- Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui civilinę bylą Nr. 2-2058-614/2009;
-VSDFV Utenos skyriui 4 bylas dėl V. R. (gim. 1975 m.) ligos ir nelaimingo atsitikimo darbe, V. R. (gim. 1955 m.) mirties ir A. R. vienkartinės išmokos apdraustajam mirus.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.