Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5961-1027/2022, kuria nustatytas terminas A. B. atsakovui A. Z. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, reiškiamo ieškinio trūkumams pašalinti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teismui pateiktu ieškiniu ieškovė A. B. prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo A. Z. dukrai M. B. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės nuo kreipimosi į teismą dėl išlaikymo priteisimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. (14 mėn. 22 d. x po 100 Eur), nustatyti dukters M. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškove, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas už suteiktą valstybės antrinę teisinę pagalbą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai skundžiama 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartimi nustatė terminą, skaičiuojamą nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos, nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareikštas ieškinys turi trūkumų, todėl yra pagrindas nustatyti terminą šiems trūkumams pašalinti.

4. Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog, susumavus ieškinyje nurodytas sumas, reikalingas nepilnamečio vaiko išlaikymui, gaunama 350 Eur, nors ieškovė nurodo, kad reikalinga 400 Eur. Be to, ieškovė ieškinyje turėtų aiškiai nurodyti, kokią pagalbą jos šeima gauna iš valstybės, įskaitant pateikimą duomenų apie pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą (toliau – ir Išmokų vaikams įstatymas) valstybės mokamas išmokas nepilnamečiam vaikui M. B. bei kitas išmokas, jeigu tokių būtų. Teismas išaiškino, kad, jeigu visa vaiko išlaikymui reikalinga suma (įskaičiavus pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamas vaikui išmokas), viršija minimalią mėnesinę algą atskaičius mokesčius (apie 527– 549 Eur), tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių, nei minimalioji mėnesinė alga, išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

5. Kartu teismas nurodė, jog, prašydama priteisti iš atsakovo 1473 Eur išlaikymo įsiskolinimą, ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas nesirūpina tinkamu vaiko išlaikymu nuo 2021 m. liepos 1 d., iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. bei nurodo, kaip apskaičiuotas išlaikymo įsiskolinimas: 14 mėn. 22 d. x po 100 Eur. Tačiau iš ieškinio neaišku, kodėl, nors nurodoma, kad atsakovas neteikia išlaikymo (nesirūpina tinkamu vaiko išlaikymu) nuo 2021 m. liepos 1 d., išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti nuo 2020 m. birželio 1 d. Taip pat pateiktame išlaikymo įsiskolinimo skaičiavime galimai yra klaida, nes nurodytas laikotarpis (2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d.) apima daugiau nei 14 mėn. ir 22 d. Ieškinio rezoliucinėje dalyje prašoma priteisti periodinį išlaikymą po 200 Eur per mėnesį nuo 2022 m. rugsėjo 20 d., tačiau įsiskolinimą prašoma priteisti už laikotarpį iki 2022 m. rugsėjo 22 d., taigi šie laikotarpiai persidengia.

6. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad, nors nustatant išlaikymo dydį, vienas iš kriterijų yra tėvų turtinė padėtis, ieškovė ieškinyje aiškiai nenurodo faktinių aplinkybių iš ko susideda jos gaunamos pajamos, nepateikė duomenų apie turimą registruotiną kilnojamąjį turtą (transporto priemones) ir išlaikytinių skaičių. Šios aplinkybės, sudarančios ieškinio faktinį pagrindą, nurodytinos ieškinyje.

7. Be to, ieškinyje nurodyta ieškinio suma – 2400 Eur – apima tik ieškinio reikalavimą dėl periodinio išlaikymo (ieškinio rezoliucinės dalies 1 punktas), tačiau neapima išlaikymo įsiskolinimo sumos (1473 Eur, ieškinio rezoliucinės dalies 2 punktas). Šis neatitikimas turėtų būti pašalintas šalinant ieškinio trūkumus. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovė ieškinyje, prašydama priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir nustatyti gyvenamąją vietą su ieškove, ieškinyje nesuformulavo prašymo dėl išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

8. Ieškovė A. B. atskiruoju skundu prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo.

8.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, reikalaudamas tikslinti ieškinio reikalavimus, neturėjo jokio pagrindo išvadai, kad reiškiamas materialinis subjektinis reikalavimas nėra tiek aiškus ir konkretus, kad tai būtų kliūtis pradėti nagrinėti bylą. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovas tinkamai neteikia išlaikymo nuo 2021 m. liepos 1 d., tačiau ieškinio reikalavimu prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą tik už 14 mėn. ir 22 d. po 100 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. Kadangi nuo 2020 m. birželio mėnesio atsakovas teikė epizodinį išlaikymą vaikui, ieškovė paskaičiavo, kad prašant išlaikymo įsiskolinimo iš atsakovo nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. po 100 Eur kas mėnesį, išlaikymo įsiskolinimas būtų 2 673 Eur, tačiau kadangi atsakovas teikė epizodišką išlaikymą, tai iškovė įsiskolinimo sumą sumažino iki 1 473 Eur.

8.2. Apeliantė pažymi, kad įsiskolinimo netikslumas dviejų dienų skirtumu gali būti pašalintas pasirengimo nagrinėti bylą metu, be to, teismas turi atsižvelgti į vaiko interesų prioritetinę apsaugą bei pats būti aktyvus tokio pobūdžio bylose.

8.3. Papildomai pažymi, kad ieškovė yra neįgali, vaiko mėnesio poreikio išlaidų paskaičiavimus rengėsi pateikti parengiamajame posėdyje bei paaiškinti aplinkybes dėl gaunamų išmokų vaikui. Taigi šioje proceso stadijoje materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovės teise į reiškiamų reikalavimų patenkinimą, neturi būti analizuojamos, kadangi tai yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

10. Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimą. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas vertino, kad egzistuoja pareikšto ieškinio trūkumai – pagal išvardintus poreikius apskaičiuojama nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių suma yra 50 Eur mažesnė, nei nurodoma ieškovės mėnesinių poreikių suma; ieškovė nenurodė, ar nepilnamečio vaiko kasmėnesinių poreikių suma yra apskaičiuojama įskaičius gaunamas šalpos pensiją ir valstybės išmoką vaikams; yra neatitikimų dėl nurodomos išlaikymo įsiskolinimo sumos ir laikotarpių, už kuriuos susidarė išlaikymo įsiskolinimas; ieškovė nepateikė duomenų apie savo turtinę padėtį; netiksliai nurodė ieškinio sumą bei nesuformulavo prašymo dėl išlaikymui skirtų lėšų tvarkymo uzufrukto teise.

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, o taip pat skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties bei atskirojo skundo turinį, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nurodyti ieškinio trūkumai neužkerta kelio civilinės bylos nagrinėjimui bei leidžia patikslinti ir pašalinti neaiškumus pasirengimo nagrinėti bylą metu.

12. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą. Siekiant užtikrinti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, reikalaujama, kad suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą atitiktų įstatyme nustatytus procesiniam dokumentui keliamus formos ir turinio reikalavimus. Tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinyje, be kita ko, turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas); įrodymai, patvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Imperatyvūs reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kurių atžvilgiu reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su reiškiamų reikalavimų esme; kad priešinga šalis tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2-218-943/2018). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnis 2 dalis).

13. Kartu pastebėtina, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu. Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas.

14. Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pareikšto ieškinio turinio galima spręsti, kad ieškovės pareikšto ieškinio trūkumai (išlaikymui prašomos priteisti sumos skirtumas, įsiskolinimo laikotarpio skirtumas, ne visų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas įrodymų pateikimas ir kt.), kaip pagrįstai nurodoma atskirajame skunde, faktiškai neužkerta kelio nagrinėti civilinę bylą bei jos pasiruošimo nagrinėti bylą metu pašalinti egzistuojančius netikslumus.

15. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 straipsnio 1 dalis), viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 straipsnio 4 dalis). Proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-231/2014). Šiuo atveju pareikštu ieškiniu yra reikalaujama užtikrinti nepilnamečio asmens interesus, todėl aplinkybės, kad ieškovė netiksliai apskaičiavo ar nurodė išlaikymo dydį ar įsiskolinimo laikotarpį, taip pat nepateikė turtinę padėtį pagrindžiančių įrodymų ar nesuformulavo reikalavimo dėl priteisiamų išlaikymo sumų tvarkymo uzufrukto teise, neleidžia konstatuoti ieškinio trūkumų egzistavimą bei civilinės bylos negalimumą nagrinėti šiais pagrindais.

16. Papildomai pažymėtina, kad CPK 179 straipsnio 2 dalies nuostatos įtvirtina teismo teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva CPK ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas, o pagal šio straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Taigi nagrinėjamu atveju teismas turi ne tik teisę atitinkamai rinkti įrodymus savo iniciatyva, užtikrinti viešo intereso gynimą, naudotis informacinėmis sistemomis, tačiau ir pareigą būti aktyvus, todėl nagrinėdamas šią civilinę bylą turi galimybę pasinaudoti informacinių sistemų duomenimis nustatydamas ieškovės turtinę padėtį, taip pat savo iniciatyva nustatyti lėšų tvarkymą uzufrukto teise ar pašalinti išlaikymo įsiskolinimo laikotarpio netikslumus. Kartu pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nurodyti ieškinio trūkumai gali būti pašalinami pasirengimo nagrinėti bylą metu, o taip pat jie nesukuria ieškinio reikalavimų neapibrėžtumo, kuris užkirstų kelią atsakovui gintis nuo pareikšto ieškinio. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 115 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, teismo pavadinimo nenurodymas, atsiskaitomosios sąskaitos numerio ar kredito įstaigos rekvizitų nenurodymas, procesinio dokumento surašymo datos nenurodymas arba kiti netikslumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra kliūtis atlikti procesinius veiksmus, kurių yra prašoma pateiktame procesiniame dokumente, ir nėra pagrindas taikyti šio straipsnio 2 dalį.

17. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju ieškovės pateikto ieškinio turinys neatitinka jam keliamų procesinių reikalavimų, kad ieškinys yra nepakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos nesuprantami, o ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas negali būti atliekamas pasirengimo nagrinėti bylą metu. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio trūkumų institutą bei be pakankamo pagrindo nustatė terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugsėjo 30 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškovės A. B. ieškinio priėmimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.