Kauno apygardos teismo nutartis

2017-11-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2171-657/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-22
Bylos Nr.
e2S-2171-657/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žibutė Budžienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“
Atsakovas
Nagell Full Truck B
Advokatai
Justas Jankauskas, Mindaugas Navickas
Civilinė byla Nr. e2S-2171-657/2017Teisminio proceso Nr. 2-22-3-00778-2017-1Procesinio sprendimo kategorijos (S) 3.4.1.12.5.; 3.3.1.14.; 3.3.2.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. lapkričio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eE2-1810-347/2017, kuria buvo paliktas nenagrinėtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“ ieškinys atsakovei Nagell Full Truck B. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ kreipėsi į teismą prašydama išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės Nagell Full Truck B. V. Kėdainių rajono apylinkės teismas prašymą tenkino ir 2017 m. kovo 23 d. išdavė Europos mokėjimo įsakymą dėl 16 924,48 Eur skolos, 468,78 Eur palūkanų ir 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės Nagell Full Truck B. V.Kėdainių rajono apylinkės teisme 2017 m. balandžio 18 d. gauti atsakovės Nagell Full Truck B. V. prieštaravimai dėl išduoto Europos mokėjimo įsakymo, todėl teismas 2017 m. balandžio 19 d. pranešimu nustatė ieškovei 14 d. terminą pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus.Ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ 2017 m. gegužės 5 d. pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 15 862,72 Eur skolos, 416,52 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiškos sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinys tos pačios dienos teisėjos rezoliucija buvo priimtas ir nustatytas 20 d. terminas atsiliepimams į ieškinį pareikšti.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškovės UAB „Transporto vystymo grupė“ ieškinį atsakovei Nagell Full Truck B. V. dėl skolos ir palūkanų priteisimo paliko nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovė savo reikalavimus kildina iš tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių. Tarptautinio krovinių vežimo teisinius santykius reglamentuoja Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencija, kurios susitariančios šalys yra ir Lietuvos Respublika, Nyderlandų Karalystė, taip pat visos kitos ieškinyje nurodytos šalys, kuriose buvo vykdomi pervežimai. CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teisines procedūras, kylančias iš pervežimų pagal šią Konvenciją, ieškovas gali pradėti bet kuriame šalių Konvencijos dalyvių teisme, pasirinktame susitarimu tarp šalių, taip pat teismuose valstybių – konvencijos dalyvių, kurių teritorijoje: atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ar pagrindinę verslo vietą, firmos filialą ar agentūrą, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, arba yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus pagal CMR Konvenciją kreiptis negalima. Šioje byloje duomenų, jog šalys buvo sudariusios susitarimą dėl ginčų nagrinėjimo Lietuvos Respublikos teismuose, teismui nepateikta, todėl sutartinis teismingumas nėra taikomas. Kadangi atsakovo buveinė yra ne Lietuvoje, byloje nėra duomenų, kad Lietuvoje atsakovas turėtų filialą ar agentūrą, per kuriuos buvo sudaryta vežimo sutartis, krovinių priėmimo vežti ir pristatymo vietos taip pat buvo ne Lietuvoje, ieškinys pagal CMR nuostatas nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Šis teisės aktas pakeitė 2000-12-22 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (toliau – Reglamentas Nr. 1215/2012). Reglamento 1215/2012 80 straipsnyje nustatyta, kad šiuo reglamentu panaikinamas reglamentas 44/2001. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šiš reglamentą ir skaitomos pagal III priede pateiktą atitikties lentelę. Reglamento Nr. 1215/2012 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis reglamentas nedaro poveikio jokioms konvencijoms, kuriose dalyvauja valstybės narės ir kurios konkrečiose bylose reglamentuoja jurisdikciją arba teismo sprendimų pripažinimą ir vykdymą (analogiška nuostata buvo įtvatinta Reglamento Nr. 44/2001 71 straipsnyje). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau - Teisingumo Teismas) pateiktą Reglamento Nr. 44/2001 71 straipsnio išaiškinimą (2014-09-04 sprendimas Nr. C-157/13), specialiosiose konvencijose, kurių šalys valstybės narės jau buvo šio reglamento įsigaliojimo momentu, nustatytomis jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo taisyklėmis iš esmės užkertamas kelias taikyti tą patį klausimą reglamentuojančias šio reglamento nuostatas. CMR Konvencija, prie kurios Lietuvos Respublika prisijungė 1993 m., - specialioji konvencija Reglamento Nr. 44/2001 (ir atitinkamai Reglamento Nr. 1215/2012) 71 straipsnio prasme. Vis dėlto Teisingumo Teismas pabrėžė, kad bylose, kurioms taikomos specialios konvencijos, jose numatytomis taisyklėmis negali būti pažeisti principai, kuriais Europos Sąjungoje grindžiamas teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose: laisvo teismų sprendimų, priimtų civilinėse ir komercinėse bylose, judėjimo; jurisdikcijos nuspėjamumo; teisės subjektų teisinio saugumo; gero teisingumo vykdymo; maksimalaus rizikos, kad vienu metu vyks keli teismo procesai dėl to paties ginčo, sumažinimo; taip pat tarpusavio pasitikėjimo teisingumu Sąjungoje. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad pagal CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punktą ieškovas turi teisę kreiptis į valstybės, kurios teritorijoje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kurioje yra krovinio priėmimo vežti vieta arba kurioje numatyta pristatymo vieta, teismus; tai iš esmės atitinka ieškovo galimybę, numatytą Reglamente Nr. 44/2001. Bylose dėl sutarčių ieškovas gali, kaip matyti iš Reglamento Nr. 44/2001 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 punkto (šiuo metu galiojančio Reglamento Nr. 1215/2012 4 straipsnis ir 7 straipsnio 1 punktas), rinktis, kur pareikšti ieškinį: valstybės narės, kurios teritorijoje atsakovas nuolat gyvena ar turi buveinę, teismuose arba prievolės, dėl kurios pareiškiamas ieškinys, vykdymo vietos teismuose. Vežimo sutarties, kuri priskirtina prie paslaugų teikimo sutarčių kategorijos, atveju ši vieta, kaip matyti iš šio reglamento 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antrosios įtraukos (Reglamento Nr. 1215/2012 7 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroji įtrauka), yra valstybės narės, kurioje paslaugos buvo arba turėtų būti suteiktos pagal sutartį, teritorijoje. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 44/2001 5 straipsnio 1 punkto b papunkčio antroji įtrauka, kurios tekste minima tik vykdymo vieta, ieškovui suteikia mažesnį pasirinkimą nei CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punktas, pagal kurį galima rinktis krovinio priėmimo vežti ar pristatymo vietą, tačiau konstatavo, jog ši aplinkybė negali paneigti CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punkto suderinamumo su principais, kuriais Europos Sąjungoje grindžiamas teismų bendradarbiavimas civilinėse ir komercinėse bylose. Taigi tuo atveju, kai ginčas patenka ir į Reglamento Nr. 44/2001, ir į CMR Konvencijos taikymo sritį, pagal šio reglamento 71 straipsnio 1 dalį valstybė narė gali taikyti CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 punkte numatytas jurisdikcijos taisykles. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas Lietuvoje neturi buveinės, čia nėra prievolės, dėl kurios pareikštas ieškinys, vykdymo vieta (krovinių pervežimai nebuvo vykdomi Lietuvos teritorijoje, t. y. čia nebuvo nei krovinių išsiuntimo, nei jų pristatymo vieta, ir byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios, jog paslaugų teikimo vieta bus laikoma esant Lietuvoje), nėra duomenų, kad Lietuvoje veikia atsakovo būstinė, filialas ar agentūra, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, darytina išvada, kad ginčo šalių teisiniams santykiams taikant tiek Reglamento Nr. Nr. 1215/2012, tiek CMR Konvencijos nuostatas dėl jurisdikcijos, ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams. Nustačius, kad ginčas nėra priskirtas Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijai, ir šiai aplinkybei paaiškėjus jau po bylos iškėlimo, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde apeliantė UAB „Transporto vystymo grupė“, atstovaujama advokato Justo Jankausko prašė panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodė: Teismas ieškinį paliko nenagrinėtu nepagrįstai. Teismas pažeidė pagrindinio teisės akto, reglamentuojančio Europos mokėjimo įsakymo išdavimo (ir atitinkamai priešingai šaliai pateikus prieštaravimus dėl išduoto Europos mokėjimo įsakymo) bei tolimesnio bylos nagrinėjimo eigą numatančio – 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą Nr. 1896/2006 (17 straipsnio nuostatas, numatančias prieštaravimo pateikimo pasekmės ir tolimesnę bylos eigą, bei LR civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 137-5366) 22 straipsnio 2 d. nuostatas, numatančias, jog po prieštaravimų gavimo, procesas tęsiamas CPK 439 str. 3, 5 ir 6 d. nustatyta tvarka. Teismas visiškai nepagrįstai, iš naujo sprendė Ieškovo teisės toliau kreiptis į teismą teisėtumą ir pagrįstumą, jau užvestoje civilinėje byloje pagal Europos mokėjo įsakymo procedūrą. Teismas turėjo toliau tęsti užvestos civilinės bylos nagrinėjimą, o ne pakartotinai ir iš naujo spręsti, pagal Europos mokėjimo įsakymą iškeltos civilinės bylos, Ieškovo teisės kreiptis į teismą teisėtumą ir pagrįstumą, kadangi šis klausimas jau buvo išspręstas Teismui išdavus Europos mokėjimo įsakymą. Pakartotinis teismingumo klausimo sprendimas vertintinas kaip perteklinis ir kartu pažeidžiantis tiek Europos Sąjungos teisės akto - Reglamento Nr. 1896/2006 17 straipsnio nuostatas, tiek nacionalinės teisės akto – LR Civilinio procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo nuostatas ir tikslus. Teismas nepagrįstai civilinės bylos teismingumo klausimą sprendė vadovaudamasis CMR konvencijos nuostatomis. Tarp bylos šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kurių viena pusė, šiuo atveju – atsakovas, neįvykdė savo piniginės prievolės ir neatsiskaitė už ieškovo suteiktas krovinių pervežimo paslaugas, todėl šalių ginčo santykiams taikomos Civilinio proceso kodekso, o ne CMR konvencijos nuostatos. Teismas neteisingai vertino ir aiškino Reglamento Nr. 1215/2012 71 straipsnio nuostatas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, todėl neteisingai nurodė, jog ginčui taikytinos CMR konvencijos nuostatos ir nagrinėjamos bylos teismingumas nustatomas pagal CMR konvencijos 31 straipsnio 1 dalį. Minėtoje civilinėje byloje ginčas kilo dėl vežimo teisinių santykių, kai ieškovas kreipėsi į teismą pagal ieškinį Lietuvoje bendra tvarka, šiuo atveju ieškovė (kreditorius) į teismą kreipėsi pagal Reglamentą Nr. 1896/2006, nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, kuris yra specialusis teisės aktas nagrinėjamam ginčo atvejui ir Lietuvai esant Europos Sąjungos nare, reglamentai taikomi visuotinai, tiesiogiai ir privalomi visa apimtimi.

Atsakovė Nagell Full Truck B. V., atstovaujama advokato Mindaugo Navicko prašė ieškovės atskirąjį skundą atmesti ir Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Atsiliepime į skundą nurodė, kad atskirasis skundas yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas. Ieškovė nepateikė teismui esminės informacijos, reikalingos tinkamam klausimo dėl ieškinio teismingumo išsprendimui, ir visiškai nepagrįstai remiasi šiuo atveju netaikytinomis teisės normomis. Teismas tinkamai sprendė ieškinio teismingumo klausimą, ieškinys yra neteismingas Lietuvos teismams, nes ieškovė ir atsakovas yra susitarę dėl ginčų teismingumo, o materialinis teisinių santykių pobūdis neturi reikšmės šio ginčo teismingumui.Kartu su atsiliepimu pateikė Krovinių vežimo paslaugų sutarties kopiją.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio arba atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnis reglamentuoja naujų įrodymų priėmimą apeliacinės instancijos teisme. Minėta norma nustato, kad teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus ir kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas teismingumo klausimą nevertino šalių sudarytos Krovinio vežimo sutarties, nes ieškovė jos teismui nepateikė. Šalių sudarytos sutarties sąlygos dėl ginčų, kylančių iš sutarties teismingumo yra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl teismo jurisdikcijos, todėl ji priimtina ir vertintina, nagrinėjant ieškovės atskirąjį skundą.Apeliacijos objektą sudaro keliami klausimas dėl teismingumo, t. y. ar Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti ieškovės reikalavimus dėl skolos, atsiradusios iš tarptautinio krovinių vežimo teisinių santykių priteisimo atsakovei Nyderlanduose registruotai įmonei, kai byla buvo pradėta Lietuvos teisme dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė UAB „Transporto vystymo grupė“ 2017 m. kovo 21 d. kreipėsi į Kėdainių rajono apylinkės teismą, prašydama išduoti Europos mokėjimo įsakymą dėl 16 924,48 Eur skolos, 468,78 Eur palūkanų ir 340,00 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovės Nagell Full Truck B. V. Šio teismo jurisidikciją nagrinėti ginčą ieškovė grindė tuo, jog prievolė turi būti įvykdyta Lietuvos Respublikoje. Kėdainių rajono apylinkės teismas prašymą tenkino ir 2017 m. kovo 23 d. išdavė Europos mokėjimo įsakymą. Atsakovei pareiškus prieštaravimus, teismas 2017 m. gegužės 9 d. nutartimi Europos mokėjimo įsakymą panaikino, priėmus ieškinį. Teismas 2017 m. gegužės 10 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtu, motyvuodamas tuo, jog byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, nes atsakovė Lietuvoje neturi buveinės, čia nėra prievolės, dėl kurios pareikštas ieškinys, vykdymo vieta (krovinių pervežimai nebuvo vykdomi Lietuvos teritorijoje, t. y. čia nebuvo nei krovinių išsiuntimo, nei jų pristatymo vieta, ir byloje nėra duomenų, jog šalys buvo susitarusios, jog paslaugų teikimo vieta bus laikoma esant Lietuvoje), nėra duomenų, kad Lietuvoje veikia atsakovo būstinė, filialas ar agentūra, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis.Apeliantė atskirajame skunde, nesutikdama su teismo nutartimi nurodė, jog teismas nepagrįstai jau iškeltoje byloje pakartotinai sprendė teismingumo klausimą ir taip pažeidė 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr.1896/2006 nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūrą 17 straipsnio bei LR CPK 22 straipsnio 2 dalies nuostatas. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Tarptautinį civilinį procesą reglamentuoja CPK VII dalies nuostatos. CPK 780 straipsnyje nustatyta, kad šio kodekso VII dalies nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra vienas iš esminių sąlygų tinkamai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą. CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jis neteismingas tam teismui. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismingumo taisyklių laikymasis yra viena iš teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, todėl pagal nacionalinę teisę teismas tikrina jurisdikciją bylos iškėlimo metu. Tai reiškia, kad iškeldamas bylą teismas turi turėti pakankamą pagrindą spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra jam teismingi. Teismas, nustatęs, kad pateiktas ieškinys jam teismingas, jį priima. Nustatęs, kad pareikšti reikalavimai ar jų dalis jam neteismingi, teismas atsisako priimti ieškinį ar jo dalį dėl konkrečių reikalavimų (CPK 137 str. 2 d. 2 p.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016). Be to, CPK 782 straipsnyje nustatyta, jog bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (CPK 296 str. 2 d. 12 p.). Taigi, užsienio elementą turinčioje byloje jurisdikcijos klausimą teismas sprendžia ex officio (pagal pareigas) ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantės argumentai dėl to, jog teismas pakartotinai sprendė ginčo teismingumo klausimą atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantė taip pat atskirajame skunde nurodė, jog teismas nepagrįstai teismingumo klausimą sprendė vadovaudamasis CMR konvencijos, o ne 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 nustatančio Europos mokėjimo įsakymo procedūras 17 straipsnio bei CPK 439 nuostatomis.Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat ne kartą yra nurodęs, kad Europos Sąjungos teisės sistemoje reglamentai yra tiesiogiai taikomi ir veikiantys antrinės teisės aktai, suteikiantys galimybę asmenims reglamentais garantuojamas teises ginti nacionaliniuose teismuose (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 288 str.). Jie yra nacionalinės teisės sudėtinė dalis, o siekiant užtikrinti vienodą ES teisės aktų aiškinimo ir taikymo praktiką, valstybės narės, aiškindamos ir taikydamos ES teisės aktus, turi vadovautis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose pateiktais išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-685-219/2015; kt.).Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad jei yra galiojanti Lietuvos Respublikos tarptautinė sutartis, kurioje išspręsti teismingumo klausimai, turi būti taikomos tarptautinės sutarties nuostatos, o ne teismingumo taisyklės, nustatytos vidaus teisėje (CPK 780 str.). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi nustatyti, koks teisės aktas (Lietuvos vidaus teisė, tarptautinė dvišalė sutartis, tarptautinė daugiašalė sutartis, Europos Sąjungos teisės aktai) reglamentuoja nagrinėjamos bylos teismingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25-695/2016). Nagrinėjamu atveju ieškovė pradėdama procesą dėl skolos priteisimo vadovavosi 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (ES) Nr.1896/2006 nustatančiu Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, teigdama, jog asmeniui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje narėje, ieškinys gali būti pareiškiamas kitoje valstybėje narėje, jei joje yra atitinkamos prievolės įvykdymo vieta. Ieškovė pasirinko jurisdikcijos pagrindą – piniginės prievolės įvykdymo vietą. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitomis – faktūromis. Pagal 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr.1896/2006 nustatantį Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (6 str. 1 d.). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 str. 1 d.). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (5 str. 1 d.). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta teikiant paslaugas yra vieta valstybėje narėje, kurioje pagal sutartį paslaugos buvo arba turėjo būti suteiktos (7 str. 1 d. b p.). Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas spręsdamas jurisdikcijos klausimą turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo. Nagrinėjamu atveju savo reikalavimui pagrįsti ieškovė pateikė PVM sąskaitas – faktūras.Pažymėtina, jog šiuo atveju ginčas yra kilęs iš tarptautini krovinių vežimo teisinių santykių. CMR Konvencijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad visais ginčytinais klausimais, kilusiais dėl vežimo, patenkančio į šios Konvencijos veikimo sritį, ieškovas, be teismų, esančių Konvencijos šalyse – dalyvėse, gali kreiptis į teismus valstybės, kurios teritorijoje: a) atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, firmos būstinę ar filialą arba agentūrą, kuriems tarpininkaujant buvo sudaryta vežimo sutartis, arba b) yra krovinio priėmimo vežti vieta arba numatyta pristatymo vieta. Į kitus teismus kreiptis negalima.Iš kartu su ieškiniu pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų, kuriose nurodyta paslaugų teikimo vieta (maršrutai) nėra susiję su Lietuvos Respublika. Atsakovės nuolatinė vieta taip pat nėra susijusi su Lietuvos Respublika. BBe to, iš atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktos tarp ieškovės UAN „Transporto vystymo grupė“ ir atsakovės Nagel European Full Truck B.V., NL 2015 m. sausio mėn. Krovinių vežimo paslaugų sutarties 13 straipsnio 2 punkto nustatyta, jog šalys susitarė dėl teismingumo, numatydami, jog sutarčiai ir visiems teisiniams ginčams, kildinamiems iš šios sutarties arba su ja siejamiems taikytina Vokietijos teisė, o Vokietijos teismas suteikiama išimtinė jurisdikcija. Teismo vieta Vokietijos Federacinėje Respublikoje: Bylefeldas. Jurisdikcijos taisyklės civilinėse ir komercinėse bylose, taikytinos Europos Sąjungos valstybėms narėms, yra išdėstytos 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija). Remiantis reglamento Nr. 1215/2010 81 straipsniu, šis reglamentas privalomas visas ir pagal Sutartis tiesiogiai taikomas valstybėse narėse.Susitarimus dėl tarptautinės jurisdikcijos nustato reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra susitarusios, kad valstybės narės teismas arba teismai turi jurisdikciją spręsti bet kuriuos ginčus, kilusius arba galinčius kilti iš konkrečių teisinių santykių, tas teismas (tie teismai) turi jurisdikciją, išskyrus atvejus, kai pagal tos valstybės narės teisę susitarimas yra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu. Tokia jurisdikcija yra išimtinė, jeigu šalys nesusitarė kitaip. Susitarimas dėl jurisdikcijos sudaromas arba paliudijamas raštu (reglamento 25 str. 1 d. a punktas).Taigi šalys, neatsižvelgiant į jų nuolatinę gyvenamąją (buveinės) vietą, yra laisvos susitarti dėl konkrečios valstybės narės teismo jurisidikcijos nagrinėti jų civilinius ir komercinius ginčus, išskyrus tiesiogiai reglamente Nr. 1215/2012 nurodytas išimtis. Toks šalių susitarimas, jeigu jis nėra niekinis turinio galiojimo atžvilgiu ir atitinka jam keliamus formos reikalavimus, yra privalomas ne tik pačioms šalims, bet ir valstybės narės teismui (teismams), kurio jurisdikciją nagrinėti ginčus yra pasirinkusios šalys. Tokią išvadą, be kita ko, patvirtina ir reglamento Nr. 1215/2012 19 straipsnio konstatuojamosios dalies nuostata, kad, atsižvelgiant į reglamente nustatytus išimtinės jurisdikcijos pagrindus, turėtų būti paisoma sutarčių šalių autonomijos, išskyrus draudimo, vartojimo arba darbo sutarčių atvejus, kai laisvė nustatyti teismo jurisdikciją yra ribota.Nagrinėjamu atveju, kaip šalys Krovinių vežimo paslaugų sutartyje sudarė rašytinį susitarimą dėl Vokietijos teismų jurisidikcijos nagrinėti ginčus, kylančius iš šios sutarties. Taigi šalių sudarytas susitarimas dėl jurisidikcijos atitinka jam formos keliamus reikalavimus, nustatytus reglamento Nr. 1215/2012 25 straipsnio 1 dalies a punkte. Todėl ši nurodyta sąlyga vertintina kaip šalių susitartas teismingumas dėl visų klausimų, kylančių nevykdant pagrindinės Krovinių vežimo sutarties. Lietuvos jurisdikcija šia sutartimi nenumatyta. Apeliantas nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, jog Krovinio vežimo sutartimi sulygtas teismingumas pakeistas (CPK 178 str.). Todėl esant aiškiam ir nenuginčytam šalių susitarimui dėl teismingumo pasirinkimo, į jį turi būti atsižvelgta.Pažymėtina, jog Teisingumo Teismas yra išaiškinęs, kad susitarimas dėl jurisdikcijos gali būti susijęs tik su ginčais, kurie kilo arba gali kilti dėl konkrečių teisinių santykių, ir tai apriboja susitarimo dėl jurisdikcijos taikymo sritį tik ginčais, kurie kilo iš teisinio santykio, dėl kurio šis susitarimas buvo sudarytas. Šiuo reikalavimu siekiama, kad šalis netikėtai nesužinotų, jog visi ginčai, kurių gali kilti dėl jos santykių su kontrahentu ir kurie susiję su kitais santykiais nei tie, dėl kurių sutarta pasirinkti teismą, priskirti nagrinėti konkrečiam teismui (1992 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Powell Duffryn, C?214/89, EU:C:1992:115, 31 punktas).Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą išsamiai įvertino ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė Nagel European Full Truck B.V., NL prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, todėl atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos atsakovei nepriteistinos. Atskirąjį skundą atmetus iš apeliantės UAB „Transporto vystymo grupė“ valstybei priteistina 4,20 Eur išlaidų, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 – 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Transporto vystymo grupė“, juridinio asmens kodas 161438434, valstybei 4,20 Eur (keturis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas: Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Žibutė Budžienė