- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- e2-118-302/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Kreditorius
- I. P.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės I. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eB2-5895-866/2015 atsisakyta priimti I. P. ieškinį dėl bankroto bylos uždarajai akcinei bendrovei „Bonerta“ iškėlimo , bei
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas ginčas, ar teismas privalo nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, jeigu prie pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nėra pridėti įrodymai, kad pareiškėjas yra įspėjęs skolininką apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Šalies argumentai
Ieškovė I. P., buvusi UAB „Bonerta“ darbuotoja, prašo iškelti UAB „Bonerta“ bankroto bylą, kadangi ši įmonė nesumokėjo priklausančio darbo užmokesčio, yra skolinga ieškovei 868,67 Eur. Tą patvirtina Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimas Nr. DGKS-361/2.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės I. P. pareiškimą atsakovui UAB „Bonerta“ dėl bankroto bylos iškėlimo ir išaiškino, jog šis teismo atsisakymas priimti pareiškimą nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti procesinį dokumentą.
I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pirmosios instancijos teismas nepriėmė kaip paduoto nesilaikius privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), kadangi teismui nebuvo pateikti duomenys apie Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 6 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (informuoti skolininką apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos jam iškėlimo) įvykdymą.
Pirmosios instancijos teismas taip pat ieškovei išaiškino, kad pagal ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalį kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė I. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškimas turi trūkumų, turėjo pirmiausia imtis priemonių juos pašalinti, t.y. nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, o ne iš karto atsisakyti priimti ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas
Pirmosios instancijos teismas išsamiai bei tinkamai ieškovei išaiškino veiksmus, kuriuos ji kaip UAB „Bonerta“ potenciali kreditorė turi atlikti prieš kreipdamasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalimi, kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu. Pranešime nurodomi įmonės neįvykdyti įsipareigojimai ir įspėjama, kad, jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, kreditorius (kreditoriai) kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įsipareigojimams įvykdyti turi būti nustatytas ne trumpesnis kaip 30 dienų laikotarpis. Tokią tvarką įstatymų leidėjas nustatė atsakovo interesų apsaugos tikslais bylose dėl bankroto bylos iškėlimo. Skolininko tinkamas informavimas apie tai, kad nepadengus įsiskolinimo, kreditorius ketina kreiptis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo, sudaro skolininkui prielaidas atsiskaityti su kreditorium ir taip išvengti bankroto bylos inicijavimo teisme. Kartu tokiu reguliavimu siekiama bankroto proceso esminio tikslo – pašalinti iš apyvartos tik nemokius rinkos dalyvius ir išsaugoti tuos rinkos dalyvius, kurie turi tik laikinų finansinių sunkumų (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr.2-745/2010, 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-330/2015). Išankstinis skolininko informavimas užtikrina, kad ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-08-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1985/2013, 2014-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-844/2014), be to, kaip jau minėta, sudaro galimybę atsiskaityti su bankroto bylą ketinančiu inicijuoti kreditoriumi ir taip išvengiama bankroto bylos iškėlimo proceso teisme, taupomas kreditoriaus, skolininko bei valstybės institucijų laikas ir finansai.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2014-2015 metais UAB „Bonerta“ kreditoriai ne kartą kreipėsi į teismus dėl įsiskolinimo iš šios įmonės priteisimo ir kreditorių ieškiniai buvo tenkinti. Tai patvirtina, kad įmonė laiku nevykdo atsiskaitymų, tačiau ieškovės I. P. reikalavimas yra santykinai nedidelis ir, iš anksto, kaip to reikalaujama ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, nepranešus įmonei apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, t.y. nesudarius galimybės pačiai įmonei atsiskaityti su ieškove, negalima daryti išvados, kad sudėtinga, skolininko bei teismo laiko reikalaujanti bankroto bylos inicijavimo procedūra nagrinėjamu atveju tikrai yra tikslinga.
ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta (aukščiau nurodyta) galimai nemokaus įmonės – skolininko informavimo apie ketinimą kreiptis į teismą tvarka atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą, todėl jos nesilaikius, teismas atsisako ieškinį priimti (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), tačiau, kaip teisingai nurodoma atskirajame skunde, nustatęs, kad prie ieškinio nepridėti įrodymai apie ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos laikymąsi, t.y. neturėdamas duomenų, ar šios tvarkos laikytasi, teismas pirmiausia turėtų nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-08-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1201-330/2015, 2015-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-542-464/2015, 2015-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-541-464/2015 ir kt.).
Bylos duomenys patvirtina, kad jau po skundžiamos nutarties priėmimo ir atskirojo skundo dėl jos padavimo, 2015 m. gruodžio 10 d. antstolė B. B. išdavė pažymą apie išieškojimo I. P. naudai pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. DGKS-3612 negalimumą (vykdomoji byla Nr. 0018/15/01317), todėl pirmosios instancijos teismas, iš naujo spręsdamas I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Bonerta“ iškėlimo priėmimo klausimą, turėtų papildomai įvertinti, ar nagrinėjamu atveju nėra ĮBĮ 6 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, netaikant ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyto reikalavimo apie tai iš anksto informuoti kreditorių.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti I. P. pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Bonerta“ priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.