Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. O. S. ieškinį atsakovei Č. S. dėl žalos atlyginimo. Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą privalo atlyginti kaltas asmuo. Asmuo laikomas kaltu, jeigu, atsižvelgiant į aplinkybes, jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Remiantis CK 6.38 straipsniu, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais.

CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą). CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys įpareigoja kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, o jei ją padaro, turi visiškai atlyginti. Civilinė atsakomybė taikytina esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (CK 6.245, 6.249 straipsniai), žalą padariusio asmens neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis) ir kaltei (CK 6.248 straipsnis), priežastiniam neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšiui (CK 6.247 straipsnis).

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tokią žalą objekto savininkas privalo atlyginti net ir nesant jo kaltės, nes savininkas turi pareigą užtikrinti saugų ir tinkamą nuosavybės teisės objekto naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, t. y. kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra preziumuojama.

Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto. Ieškovas neprivalo įrodinėti vandens atsakovo bute išsiliejimo priežasčių ir susiklosčiusių atsakovo bute aplinkybių, dėl kurių išlietas vanduo. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017). Įrodinėjimo našta žalos atlyginimo dėl turto sugadinimo bylose tenka ieškovui, kuris turi pateikti įrodymus, patvirtinančius nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1714-661/2020).

Apibendrinant nurodytą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad ieškovas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos, padarytos užpylus turtą vandeniu atlyginimo, turi įrodyti, kad žalą padaręs vanduo ištekėjo iš viršuje esančių patalpų ir, kad šios patalpos priklausė (buvo valdomos) atsakovui.Atsakovas nagrinėjamoje civilinėje byloje ginčija faktą, kad ieškovo butas buvo aplietas vandeniu irieškovoturtui padaryta ieškovo nurodyto dydžio žala.

Teismas ieškinį atmeta. Ieškovė M. O. S. kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad atsakovė Č. S. turi deliktinę prievolę atlyginti 2017-08-08 padarytą žalą 125,84 eurų sumai nuotekomis apliejus jos buto (duomenys neskelbtini), vonios patalpa, plane pažymėtą indeksu 6-5. Ieškovė padarytą žalą įrodinėja 2019-03-12 rašytu prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir 2019 m. balandžio mėnesio Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus nuotraukomis, kasos kvitu, remonto išlaidų sąskaita, atestuoto vertintojo T. M. parengta buto pažeidimų remonto kaštų įvertinimo ataskaita Nr.210331.Iš vertintojo T. M. parengtos buto pažeidimų remonto kaštų įvertinimo ataskaitos Nr.210331 išvados nustatyta, kad butas apžiūrėtas 2021-03-31, o pagal lubose dėmių išsidėstymą irjų kontūrus darytina išvada, kad dėmės yra užpylimo pasekmė, nurodo, kad žalos ištaisymo kaina 125,84 eurai. Teismas taiko LR CK 1.125 str. 8 d. numatytą sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmeta. Žala atsirado ir ieškovės nustatyta konkrečią dieną - 2019-08-08. Į teismą ieškovė ieškiniu kreipėsi 2021-09-20. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senaties terminą. Teismas, vadovaudamasisLR CK 1.125 str. 8 d., 1.127 str. 1 d., 1.131 str.1 d., pripažįsta, kad yra praleistas ieškinio senaties terminas ir ieškovės reikalavimą atsakovei dėl žalos 125,84 eurų sumai atlyginimo atmeta. LR CK 1.131 str. 2 d. numatytų svarbių priežasčių atnaujinti ieškinio senaties terminą nenustatyta. Derybos tarp šalių dėl palėpės patalpų išpirkimo nėra svarbi aplinkybė leidžianti atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Teismas ieškovės reikalavimą dėl žalos 125,84 eurų sumai atlyginimo atmeta ir kitu pagrindu – iš ieškovės pateiktų įrodymų – raštų, 2020-08-07 nuotraukų,2020-05-20 UAB „Depo“ kvito ventiliavimo sistema vonioje įrengta 2020 metais, kas rodo, kad vonios, dušo patalpose anksčiau iki ventiliacijos įvedimo kaupėsi drėgmė. Ties vamzdžiu lubose, sienoje dėmė galėjo atsirasti dėl drėgnų ir nevėdinamų patalpų dėl vandens kondensato susikaupimo. Teismo paskirtas ekspertas V. B. E. ekspertizės išvadoje nurodė, kad vonios patalpoje visas lubas reikia remontuoti, nes jų remontas yra būtinas dėl natūralaus susidėvėjimo, kuris nesietinas su užliejimo pasekmėmis. Nurodo, kad vonios patalpose reikia remontuoti ir sienas, nes yra susidėvėjusi ir sienų keramikinių plytelių danga. Eksperto nuotraukose užfiksuota, kad, atidengus medines lubas tualeto patalpoje, ties vamzdžiais, jų sujungimas sandarus, negalima duoti išvados, kad buvo patalpų užliejimas, nes nėra požymių. Teismas ieškovės reikalavimą dėl 125,84 eurų priteisimo atmeta, nes visuma įrodymų rodo, kad atsakovė nepadarė žalos ieškovei, todėl neturi deliktinės prievolės.

Ieškovė M. O. S. kreipėsi į teismą dėl padarytos žalos atlyginimo, įrodinėdama, kad atsakovė Č. S. turi deliktinę prievolę atlyginti 536,03 eurų žalą 2021-03-20užliejus vandeniu jos buto (duomenys neskelbtini), du kambarius, plane pažymėtus indeksais 6-3 ir 6-4. Ieškovė padarytą žalą įrodinėja atestuoto vertintojo T. M. parengta buto pažeidimų remonto kaštų įvertinimo ataskaita Nr.210331-1, remonto išlaidas patvirtinančiomis sąskaitomis. Specialisto išvada kaip atskiras rašytinis įrodymas civilinio proceso kodekse nėra išskirtas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Tačiau jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Valviktė“ v. UAB „Laugina“, bylos Nr. 3K-3-575/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Fabrikantcorparation“ v. UAB „Vilniaus ūkas“, bylos Nr. 3K-3-130/2009; 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Refosa“ v. UAB ,,Veho“, UAB ,,Swedbank lizingas“, bylos Nr. 3K-3-133/2010; kt.).

Teismas byloje paskyrė techninę-ekonominę ekspertizę, kurioje ekspertas V. B. E. ekspertizės išvadoje duoda vienareikšmę išvadą, kad dėl bendro patalpų nusidėvėjimo užliejimo pėdsakų užfiksuoti - vandens užliejimo pėdsakų, nėra galimybės. Patalpose 6-4 esanti dėmė su užliejimu vandeniu nesusijusi. Dėmės esančios ties kaminu kilmė susijusi, tikėtina, su degimo produktų sieros junginių dervos reakcija. Ekspertas nurodo,kad pažeistos vietos dėmė yra menkesnės vertės, nei itin nudėvėta visos patalpos būklė. Pažeisto ploto skaičiavimas yra beprasmis. Atsakovės pateiktas į bylą rašytinis įrodymas 2021-03-23 „Slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktas Nr.01 rodo,kad vamzdynai sandarūs ir tinkami eksploatuoti.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021-04-02 Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas nurodo, kad stogo medinės konstrukcijos paveiktos drėgmės, stogo danga yra asbestinis šiferis, kuris suskilęs, skylėtas, palėpės švieslangis sudužęs, kamino mūras aptrupėjęs, laiptinės sienos sutrūkinėjusios. Rašytinis įrodymas rodo, kad stogas blogas, nėra sandarumo nuo kritulių, todėl 2021-03-20 patalpose bute (duomenys neskelbtini), kambariuose, plane pažymėtuose indeksais 6-3 ir 6-4, ties kaminu, kuris neapskardintas, dėmės galėjo atsirasti ir nuo kamino dervų cheminės reakcijos, ir nuo prinešto sniego, ledo tirpimo, nes palėpė nesandari, kaminas neapskardintas, namas pastatytas 1940 metais. 2021-03-23 „Slėginio (savitakio) vamzdyno stiprumo ir sandarumo hidraulinio bandymo aktas Nr.01 rodo, kad vamzdynai sandarūs ir tinkami eksploatuoti. Įrodymų visuma rodo, kad tarp atsakovo veiksmų ir atsakovės buto kambariuose, plane pažymėtuose indeksais 6-3 ir 6-4, atsiradusių dėmių priežastinio ryšio nėra. Teismas, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais, ieškinį atmeta, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir tariamai atsiradusios žalos ieškovei. Žala, jos dydis padarytas ieškovei byloje neįrodytas (LR CK 6.249 str.1d.).

Ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei priteisiamos bylinėjimosi išlaidos 525 eurų už advokato teisinę pagalbą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 ¹ str. 2 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės M. O. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei Č. S., gim. (duomenys neskelbtini), 525Eurų bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.