- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-28
- Bylos Nr.
- I-3455-535/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01394-2017-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, dalyvaujant pareiškėjui A. Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Departamentas), solidariai 50 Eur turtinei ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-4).
Pareiškėjas paaiškina, kad Alytaus PN direktorius 2014-08-19 nutarimu Nr.49-2834 jam paskyrė drausminę nuobaudą už tai, kad 2014-08-15 po padarytos kratos „reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atlikta krata, nevykdė reikalavimų nusiraminti, pasakydamas pareigūnams, kad susitiksime teisme“.
Pareiškėjo teigimu nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes rėžimo reikalavimų nepažeidė. Mano, kad nuobauda buvo paskirta nes ketino teisiškai ginti pažeistus interesus ir apie tai pasakė pareigūnams. Nuobauda paskirta, norint jį įbauginti. Dėl įvykio ištyrimo ir nuobaudos panaikinimo kreipėsi į Alytaus PN direktorių, kuris prašymo netenkino. Ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamentą, kuris paskirtą nuobaudą pripažino pagrįsta. Dėl Alytaus PN direktoriaus ir Departamento administracinių aktų panaikinimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris jo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) panaikino Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą, taip pat ir Alytaus PN direktoriaus ir Departamento priimtus administracinius aktus.
Pareiškėjas remiasi LVAT praktika, kurioje konstatuota, kad nuteistojo pasakymas, jog jis pasinaudos jam įstatymo suteikta teise, negali būti laikomas grasinimu (psichiniu smurtu), todėl, pareiškėjo teigimu, jo atveju nebuvo pagrindo bausti jį už Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 110 str. 2 d. 8 p., įtvirtinančio draudimą naudoti psichinį smurtą prieš kitus asmenis, pažeidimą.
Šiais Alytaus PN ir Departamento neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta didelė žala. Jis jautėsi prislėgtas, neteisingai baudžiamas, tapo piktas ir irzlus. Prarado tikėjimą teisingumu, įstaigos, kuri privalo užsiimti perauklėjimu neatsakingais ir neteisėtais veiksmais, jų toleravimu. Sutriko miegas, pablogėjo bendravimas su artimaisiais, administracija. Taip pat atsirado dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, baimė būti nepagrįstai nubaustam ir dėl to netekti galimybės anksčiau išeiti į laisvę. Paaiškina, kad po minėto konflikto buvo perkeltas į kitą atskiro (izoliuoto) lokalinio sektoriaus 9 būrį, kur atskirai bausmę atlieka sunkiai auklėjami nuteistieji, nors Alytaus PN buvo žinoma, kad ten jam, kaip neįgaliajam, nesudarytos teisės aktais nustatytos kalinimo sąlygos. Dėl to prarado pasitikėjimą institucijomis, teisingumu, teismu, prarado motyvaciją tinkamai elgtis, tapo pažeidžiamas, realiai prarado teisę ir galimybę anksčiau laiko išeiti į laisvę. Pažymi, kad yra neįgalus, dėl to labiau pažeidžiamas. 2015-05-27 kreipėsi į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisiją. Jo prašymas buvo atmestas motyvuojant tuo, kad yra „baustas už grubius režimo reikalavimų pažeidimus“. Be moralinės žalos patyrė ir materialinių nuostolių, t. y. pašto ir kanceliarinės išlaidos, teismams sumokėti žyminiai mokesčiai.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-10) paaiškina, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų dėl pablogėjusios sveikatos ir remiasi tik savo abstrakčiais teiginiais. Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų skirstymo komisijai dėl perkėlimo į kitą būrį. Vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 65 str. Alytaus PN yra sudaryta skirstymo komisija, kuri atsižvelgdama į nuteistųjų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką, sveikatos būklę, amžių, kitas asmenines savybes, sprendžia apie nuteistųjų paskyrimo tikslingumą į atskirus būrius ar lokalinius sektorius. Nuteistasis gali būti perkeltas į kitą būrį jeigu yra konkrečios aplinkybės dėl kurios nuteistasis negali būti paskirtame būryje. Pareiškėjas konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų negalėjimą būti paskirtame būryje, Alytaus PN nepateikė. Duomenų apie pareiškėjo neįgalumą Alytaus PN neturi. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad 2014-08-19 nutarimas Nr. 49-2834 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ turėjo įtakos lygtiniui paleidimui. Pažymi, kad pareiškėjas iki 2015-05-27 turėjo 7 nuobaudas.
Pareiškėjas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų (toliau – ABTĮ) 41 str. nuostatas praleido prašymo dėl išlaidų priteisimo teismui pateikimo terminą, nes paskutinė diena pateikti prašymą buvo 2015-11-04. Be to, pareiškėjas nedetalizuoja savo patirtų pašto ir kanceliarinių išlaidų, nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų.
Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Departamentas su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (b. l. 8-10) paaiškina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima matyti, jog ginčo laikotarpiu jam būtų kilusios sveikatos problemos, depresija, nemiga ir pan. Atkreipia dėmesį, kad atsižvelgiant į LVAT suformuotą teisminę praktiką, reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu. Vien teiginys, jog tam tikras pažeidimas sukėlė dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, nežmoniškas sąlygas, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu. ABTĮ normos pareiškėjui nustato pareigą įrodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiškėją ir ši įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (LVAT 2007-04-02 nutartis administracinėje byloje Nr. Nr. A4-246/2007; 2016-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-826-525/2016). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepatvirtintos įrodymais, todėl jis nepatyrė teismui pateiktame skunde minimos neturtinės žalos.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė, pareiškėjo teigimu, jam neteisėtai paskyrus nuobaudą.
Byloje nustatyta, kad Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimu pareiškėjui buvo paskirta drausminė nuobauda – papeikimas – už tai, kad jis 2014-08-15 10 val. 40 min. 18 būrio 1 miegamajame reiškė nepasitenkinimą pareigūnų atlikta krata, nevykdė pareigūnų reikalavimų nusiraminti, grubiai pasakė pareigūnams „susitiksime teisme“ ir tuo pažeidė BVK 110 str. 1 d. 2 p., 2 d. 8 p. Pareiškėjas minėtą nutarimą apskundė Departamentui, kuris, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2014-09-17 sprendime Nr. 2S-4827 konstatavo, kad skundžiamu nutarimu drausminė nuobauda jam yra paskirta pagrįstai bei teisėtai. Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl minėtų nutarimo ir sprendimo panaikinimo, skundą atmetė, sprendė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti nutarimą ir sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą. LVAT 2015-10-21 sprendime konstatavo, kad skundžiamu Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimu Nr. 49-2834 drausminė nuobauda – papeikimas – pareiškėjui paskirta nepagrįstai, todėl minėtą nutarimą ir Departamento 2014-09-17 sprendimą pripažino neteisėtais ir nepagrįstais. LVAT pareiškėjo A. Ž. apeliacinį skundą tenkino. LVAT teisėjų kolegija Kauno apygardos administracinio teismo 2015-01-28 sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą. Pareiškėjo A. Ž. skundą tenkino. Panaikino Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimą Nr. 49-2834 ir Departamento 2014-09-17 sprendimą Nr. 2S-4827.
Pareiškėjas teigia, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos jam buvo padaryta žala, nes jis išgyveno dėl neteisybės, nebuvo tenkintas prašymas dėl lygtinio paleidimo, buvo perkeltas į neskirtą neįgaliesiems, kuriuo jis yra, būrį.
Alytaus PN teigia, kad pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, kadangi pareiškėjas prašymų perkelti į kitą būrį neteikė, dokumentų, patvirtinančių jo neįgalumą, Alytaus PN administracija neturi, o prašymas dėl lygtinio paleidimo netenkintas, kadangi pareiškėjas turi visą eilę kitų nuobaudų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 str.: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
LVAT yra nurodęs, kad CK 6.271 str. nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti būtinos trys civilinės atsakomybės sąlygos: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atlikti neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) asmens patirta žala (CK 6.249 str.); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejantis priežastinis ryšys (CK 6.247 str.). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK6.271 str. nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (LVAT 2015-05-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015). Akcentuotina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti pareiškėjas (ieškovas) (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).
Tai, kad pareiškėjui Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimu Nr. 49-2834 buvo neteisėtai paskirta nuobauda buvo konstatuota įsiteisėjusiu LVAT 2015-10-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2103-624/2015, todėl teismas nuobaudos paskyrimo aplinkybių nenagrinės ir jų nevertins.
Įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas pareiškėjui paskirtos nuobaudos neteisėtumas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju CK 6.271 str. prasme yra pirmoji viešosios atsakomybės sąlyga – valdžios institucijos (Alytaus PN) neteisėti veiksmai.
Kaip minėta, pareiškėjas teigia, kad dėl Alytaus PN neteisėtų veiksmų nebuvo tenkintas prašymas dėl lygtinio paleidimo, jis buvo perkeltas į 9-ą būrį, kuris nepritaikytas neįgaliesiems, kuriuo jis yra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas vertina, kad šie pareiškėjo teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, nepagrindžiantys ir neįrodantys priežastinio ryšio tarp Alytaus PN neteisėtų veiksmų ir galimai padarytos žalos pareiškėjui.
Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad ginčo laikotarpiu pagal pareiškėjo pateiktus prašymus būtų neigiamai išspręsti klausimai dėl jo perkėlimo į kitą būrį ir dėl 2014-08-19 nutarimu paskirtos nuobaudos netenkintas prašymas dėl lygtinio paleidimo.
Kaip atsiliepime nurodė Alytaus PN, pareiškėjas nebuvo pateikęs prašymų skirstymo komisijai dėl perkėlimo į kitą būrį, taip pat jie neturi duomenų apie pareiškėjo neįgalumą. Teismas neturi pagrindo abejoti Alytaus PN paaiškinimu. Pareiškėjas teismui nenurodė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų teikęs prašymus dėl jo perkėlimo į kitą būrį ir šie prašymai būtų netenkinti.
Byloje pateikta 2017-05-18 pažyma apie nuteistojo nuobaudas ir paskatinimus (b. l. 13) patvirtina, kad pareiškėjas iki 2015-05-27, teikiant prašymą dėl lygtinio paleidimo, turėjo 7 nuobaudas, todėl spręstina, kad sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl lygtinio paleidimo buvo atsižvelgiama ir į šią aplinkybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgia į daugybę aplinkybių, o paskirta 2014-08-19 nuobauda yra tik viena iš jų. Taigi, sutikti su pareiškėjo argumentu, kad būtent Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimas Nr. 49-2834 skirti nuobaudą turėjo įtakos netenkinti jo prašymo dėl lygtinio paleidimo, nėra pagrindo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo vertinimu, nesant duomenų apie atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą ar perkelti į kitą būrį, teismas išsamiau nenagrinės pareiškėjo hipotetinio pobūdžio svarstymų apie tai, kad neteisėtai paskirta nuobauda užkirto jam kelią įgyvendinti teisę į lygtinį paleidimą ar perkėlimą į kitą būrį, kadangi tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba. Teismas pažymi, kad tokią praktiką formuoja LVAT (LVAT 2013-08-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1105/2013, 2013-09-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-1174/2013 ir kt.).
Taigi, teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad 2014-08-19 neteisėtai paskirta nuobauda sąlygojo tai, kad jam nebuvo taikytas lygtinis paleidimas ir jis nebuvo perkeltas į kitą būrį.
Pareiškėjas teigia, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, pasireiškusi tuo, kad neteisėtai paskyrus nuobaudą, jis išgyveno dėl neteisybės, kuri sukėlė jam dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, nežmoniškas sąlygas, pažemino orumą bei sutrikdė sveikatą ir t. t.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl neteisėtai paskirtos nuobaudos būtų pablogėjusi jo sveikata, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi dėl depresijos, nemigos ar kitokių panašaus pobūdžio susirgimų ir jie buvo diagnozuoti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas daro išvadą, kad pareiškėjui dvasiniai sukrėtimai, nebuvo tokie, dėl kurių būtų reikalinga medicininė pagalba bei konsultavimasis pas atitinkamos srities specialistus. Todėl pareiškėjo nurodyta neturtinė 5 000 Eur žala nėra adekvati padarytam pažeidimui.
Neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėtų institucijos veiksmų nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo būdas, pakankama bei teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 7508/02; LVAT 2008-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LAT 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008 ir kt.). Ne visada tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė, turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, o tokia žala priteisiama konkrečiu atveju nustačius, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti.
Nors pareiškėjas jautėsi nepagrįstai nubaustas, tačiau byloje nenustatyta, jog jis būtų realiai patyręs kokius nors konkrečius papildomus nepatogumus dėl neteisėtai paskirto papeikimo. Taip pat pabrėžtina, kad papeikimas yra lengviausio pobūdžio nuobauda iš nustatytų galimų BVK 142 str. 1 d.
Pagal LVAT formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, kai pareiškėjui yra neteisėtai paskiriama nuobauda ir jis prašo neturtinės žalos atlyginimo, teismai konstatuoja, kad pakankama satisfakcija patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra nutarimo, kuriuo pareiškėjui paskirtas papeikimas, pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimas (LVAT 2014-04-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-215-14, 2016-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2419-442/2016).
Tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą dėl neteisėtos nuobaudos paskyrimo, pareiškė atskiroje administracinėje byloje, teismo vertinimu nesudaro pagrindo nesivadovauti nurodyta LVAT praktika. Kadangi nagrinėjamu atveju Alytaus PN direktoriaus 2014-08-19 nutarimas Nr. 49-2834, LVAT 2015-10-21 sprendimu buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, minėtas LVAT sprendimas buvo įvykdytas ir pareiškėjui neteisėtai paskirta nuobauda buvo panaikinta, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisės yra apgintos, todėl jo skundas dalyje priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 50 Eur turtinės žalos, kurią sudaro žyminiai mokesčiai, pašto ir kanceliarinės išlaidos.
ABTĮ 40 str. 1 d. nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 41 str. 1 d. dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pagal ABTĮ 41 str. 2 d. iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Pagal to paties straipsnio 3 d. pirmosios instancijos teismo nutartis dėl išlaidų atlyginimo per septynias kalendorines dienas nuo paskelbimo gali būti skundžiama LVAT.
Minėtų ABTĮ nuostatų analizė, leidžia daryti išvadą, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas pateikia teismui, kuris nagrinėjo ginčą, ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl Alytaus PN ir Departamento priimtų aktų panaikinimo kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, vėliau su apeliaciniu skundu į LVAT. Taigi, LVAT patenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, pareiškėjas, vadovaudamasis ABTĮ 41 str. 1 d., turėjo teisę per keturiolika kalendorinių dienų pateikti prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas Kauno apygardos administraciniam teismui dėl pirmoje instancijoje patirtų teismo išlaidų ir LVAT dėl ginčą nagrinėjant apeliacine tvarka patirtų teismo išlaidų ir pateikti detalų išlaidų apskaičiavimą ir jų pagrindimą.
Nagrinėjamu atveju LVAT sprendimas, kuriuo remiantis pareiškėjas siekia turtinės žalos atlyginimo, įsiteisėjo 2015-10-21, todėl pareiškėjas, vadovaujantis ABTĮ 41 str. 1 d. nuostatomis, praleido prašymo atlyginti teismo išlaidas pateikimo terminą, kuris pagal ABTĮ nuostatas nėra atstatomasis.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas nedetalizuoja savo patirtų pašto ir kanceliarinių išlaidų ir nepateikia jas pagrindžiančių įrodymų.
Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.