- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- A-2419-442/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03890-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Dainius Raižys (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- V. O.
- Atsakovas
- Vilniaus pataisos namams, Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. O. skundą atsakovams Vilniaus pataisos namams ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl nutarimo ir sprendimo panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-478(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2S-3034; 2) priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas nurodė, kad, remiantis ginčijamo Vilniaus PN nutarimo turiniu, drausminė nuobauda – papeikimas – jam paskirta už tai, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus. Nurodė, kad ši teisės norma draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems pirkti, parduoti, keisti, dovanoti ar kitaip perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems nuteistiesiems ar pataisos įstaigos administracijai, taip pat atlikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai. Iš Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarime nurodytų aplinkybių, kuriomis remiantis kvalifikuotas pažeidimas, pareiškėjui nėra aišku, kokį pažeidimą jis padarė, kadangi BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punktas apima keletą draudimų. Tik Kalėjimų departamento 2015 m. liepos 10 d. sprendimo Nr. 2S-3034 turinys leidžia daryti išvadą, kad jo draudžiami veiksmai buvo tai, kad jis perleido savo turtą kitam nuteistajam, t. y. su jam priklausančia plaukų kirpimo mašinėle kitas nuteistasis kirpo jam plaukus. Pažymėjo, kad pažeidimas buvo konstatuotas atsižvelgiant tik į kito nuteistojo paaiškinimą, jog kirpimo mašinėlė priklausė jam, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nėra surinkta. Taip pat pareiškėjas nesutiko su aptariamoje teisės normoje nurodytos sąvokos „perleisti“ interpretavimu. Teigė, kad aplinkybė, jog jam priklausančia kirpimo mašinėle kitas nuteistasis kirpo jo plaukus, nepatvirtina daikto perleidimo fakto. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas manė, kad ginčijamas Vilniaus PN 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas yra nepagrįstas, todėl turi būti panaikintas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto ir nepagrįsto nubaudimo jis patyrė nepatogumų: informacija apie jam skirtą nuobaudą įrašyta asmeninėje kortelėje ir yra vertinama kaip neigiamai charakterizuojanti svarstant piniginių pašalpų-išmokų skyrimo, papildomo skambučio, pasimatymo skyrimo, lygtinio paleidimo klausimus. Pablogėjo jo reputacija. Todėl šiuo atveju yra įgyvendintos visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, dėl ko jam privalo būti atlyginta neturtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus pataisos namai, taip pat atstovaujantys atsakovui Lietuvos valstybei, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Vilniaus PN nurodė, kad ginčijamas 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas priimtas remiantis Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus prižiūrėtojo 2015 m. gegužės 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 43-730(1), 2015 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. 51-1309(1) „Dėl nuteistojo asmens kratos (patalpos apžiūros)“ ir septintojo būrio nuteistojo V. O. 2015 m. gegužės 9 d. pasiaiškinimu (reg. Nr. 50-924(1)), kuriais remiantis nustatyta, kad 2015 m. gegužės 9 d., 10.50 val., pirmojo gyvenamojo korpuso, ketvirto aukšto nuteistųjų daiktų sandėlyje septintojo būrio nuteistasis A. S. kirpo septintojo būrio nuteistąjį V. O.. Nuteistasis A. S. paaiškino, kad laidinė kirpimosi mašinėlė „Philips“ (juodos spalvos) priklauso V. O.. Pareiškėjas pažeidė BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą draudimą nuteistiesiems bet kokiu būdu perleisti tiek savo, tiek ir valstybės turtą kitiems nuteistiesiems.
Vilniaus PN teigė, kad pareiškėjo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas užfiksuotas tinkamai, nurodant pažeidimo vietą, laiką, išdėstant esmines pažeidimo padarymo aplinkybes, fiksuojant nuteistojo A. S. pateiktą paaiškinimą dėl kirpimo mašinėlės priklausymo būtent V. O.. Nuteistajam buvo suteikta galimybė pateikti pasiaiškinimą dėl minėtų aplinkybių. Pažymėjo, kad 2015 m. gegužės 9 d. pasiaiškinime pareiškėjas pripažino faktą, jog 2015 m. gegužės 9 d. jį kirpimo mašinėle kirpo septintojo būrio nuteistasis A. S.. Aplinkybės, kad plaukų kirpimo mašinėlė „Philips“ priklauso būtent V. O., pareiškėjas neneigė. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu pareiškėjui skirta nuobauda. Vilniaus PN vertinimu, nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį (paskirta švelniausia nuobauda). Nuobauda paskirta pagrįstai ir teisingai pažeidimą padariusiam asmeniui, todėl nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus ir pateiktą dokumentinę medžiagą, Vilniaus PN laikėsi pozicijos, kad jokiais veiksmais pareiškėjo teisių laisvės atėmimo įstaiga nepažeidė ir pareiškėjui jokios neturtinės žalos nepadarė.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai patvirtina 2015 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 28-478(1) konstatuotas faktines aplinkybes, jog pareiškėjas 2015 m. gegužės 9 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą, t. y. perleido laidinę kirpimo mašinėlę A. S.. Tai, kad kirpimo mašinėlė priklausė pareiškėjui, jis pats pripažino teismo posėdyje. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nesutinka su BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojamos sąvokos „perleisti“ interpretavimu. Teismas išaiškino, kad Lietuvių kalbos žodynas žodžio „perleisti“ pirmąją reikšmę nurodo kaip „atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti“, antroji taip pat galima reikšmė – „parduoti“. Vis tik analizuojant BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatą (redakcija, galiojusi iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.), teismo vertinimu, sąvoka „perleisti“ turėtų būti aiškinama kaip draudimas atiduoti kitam, perduoti kitam naudotis, užleisti, juolab, kad ir draudimas parduoti yra aptartas atskirai. Todėl faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 9 d. perleido jam priklausantį turtą – laidinę kirpimo mašinėlę „Philips“ kitam nuteistajam. Pareiškėjo argumentai, kad A. S. davė kirpimo mašinėlę, jog jis jį nukirptų, nepaneigia kirpimo mašinėlės perleidimo fakto. Tikslas, dėl kurio yra perleidžiamas daiktas, nagrinėjamu atveju jokios reikšmės neturi. Tai, kad kitas nuteistasis kirpo pareiškėją su pastarajam priklausančia kirpimo mašinėle, padaryto pažeidimo nepašalina. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundžiamas Vilniaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 28-478(1) yra teisėtas ir pagrįstas, jame aiškiai išdėstytos nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtinančios pažeidimo faktą, nurodytas teisės aktas, kurį pažeidė pareiškėjas, išaiškinta jo apskundimo tvarka. Ginčijamas nutarimas priimtas įgalioto pareigūno, laikantis teisės aktuose numatytos nuobaudų skyrimo tvarkos ir terminų. Teismo vertimu, pareiškėjui paskirta nuobauda – papeikimas – nėra per griežta ir atitinka padaryto pažeidimo pobūdį. Kalėjimų departamento sprendimas taip pat yra pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų nuostatomis, jis yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, priimtas laikantis teisės aktuose numatytos tvarkos ir pasirašytas įgalioto asmens, todėl jo naikinti irgi nėra pagrindo.
Teismas pažymėjo, kad Vilniaus PN neteisėtų veiksmų nenustatyta, nes ši laisvės atėmimo įstaiga pagrįstai paskyrė pareiškėjui nuobaudą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos priteisimo negali būti tenkinamas.
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.
Pareiškėjas nurodo, kad sprendžiant dėl nuobaudos nuteistajam paskyrimo už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimus, turi būti nustatyta ne tik tai, kokį bendrojo pobūdžio reikalavimą, nurodytą blanketinėje įstatymo normoje, pažeidė nuteistasis, o ir tai, kokias būtent BVK normas įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatas jis pažeidė. Pareiškėjas teigia, kad tik Kalėjimų departamento 2015 m. liepos 10 d. sprendime Nr. 2S-3034 yra aiškiai nurodyta, kokį jis pažeidimą padarė. Faktinė aplinkybė dėl plaukų kirpimo mašinėlės perleidimo buvo išnagrinėta nevisapusiškai ir neobjektyviai. Pareiškėjas paprašė A. S. jį apkirpti kirpimo mašinėle, tai A. S. neatlygintinai ir padarė. Pareiškėjo nuomone, minėtos aplinkybės negalima laikyti pažeidimu, nes priešingu atveju tai prieštarautų žmogiškosioms vertybėms. Be to, A. S. paaiškinime nurodė, kad plaukų kirpimo mašinėlė priklauso pareiškėjui, tai yra faktinė aplinkybė, kuri patvirtina, jog pareiškėjas neperleido savo turto A. S. ir nedavė jam naudotis savo tikslams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Byla apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 28-478(1) dėl nuteistojo nubaudimo; Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2S-3034; priteisti 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl nepagrįsto nubaudimo.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 28-478(1) pareiškėjui buvo skirtas papeikimas už tai, kad jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimus, nes buvo nustatyta, kad 2015 m. gegužės 9 d. apie 10 val. 50 min. jį kirpo nuteistasis A. S. kirpimo mašinėle, priklausančia pareiškėjui (b. l. 5).
Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimu Nr. 2S-3034 netenkino pareiškėjo skundo ir pripažino, kad pareiškėjui nuobauda buvo paskirta teisėtai bei pagrįstai (b. l. 6-7).
Pirmosios instancijos teismas nusprendė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymai patvirtina, jog pareiškėjas padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų (Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto) pažeidimą, nes perleido kirpimo mašinėlę nuteistajam A. S. (b. l. 60–63).
Byloje iš esmės nėra ginčo dėl faktinių aplinkybių, nurodytų skundžiamame Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarime Nr. 28-478(1).
BVK 143 straipsnio 3 dalis nustato, kad nuobauda gali būti skiriama tik pažeidimą padariusiam asmeniui. Taigi nuobauda gali būti taikoma nustačius, kad asmens veikoje yra teisės pažeidimo sudėtis.
Nuobauda pareiškėjui buvo paskirta nustačius, kad jis 2015 m. gegužės 9 d. perdavė savo kirpimo mašinėlę nuteistajam A. S., kuris šia kirpimo mašinėle kirpo pareiškėją.
BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems draudžiama, bet kokiu būdu įgyti ar perleisti tiek savo, kitų suimtųjų ar nuteistųjų, tiek ir valstybės turtą kitiems suimtiesiems, nuteistiesiems ar pataisos įstaigų administracijai; taip pat teikti mokamas ar kitaip atlyginamas paslaugas tiek kitiems suimtiesiems ar nuteistiesiems, tiek pataisos įstaigų administracijai.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte vartojama sąvoka „turto perleidimas“ reiškia atlygintiną ar neatlygintiną jo perdavimą kito asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-224/2013).
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad nustatyta pareiškėjo veika nepatenka į BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytų draudimų ribas. Pagal nustatytas faktines aplinkybes nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas perleido savo turtą kitam asmeniui. Tai, kad kitas nuteistasis kirpo pareiškėją jam priklausančia kirpimo mašinėle, nėra turto perleidimas BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme.
Kadangi pareiškėjo veikoje, už kurią jam buvo paskirta nuobauda, nėra teisės pažeidimo, numatyto BVK 110 straipsnio 2 dalies 4 punkte, sudėties, todėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 28-478(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimas Nr. 2S-3034 naikintini, nes yra neteisėti iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl minėtų administracinių sprendimų panaikinimo.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-442-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga, todėl teismas privalo patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia priteistina suma gali būti teisinga.
Vilniaus pataisos direktorius, 2015 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 28-478(1) pareiškėjui nepagrįstai paskyręs papeikimą, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas, jausdamasis neteisingai nubaustas, teisėjų kolegijos vertinimu, patyrė nemalonius dvasinius išgyvenimus.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad kai kuriais atvejais teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99)). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose dėl žalos atlyginimo tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2014; 2016 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1779-575/2016).
Pažymėtina, kad nors pareiškėjas jautėsi nepagrįstai nubaustas, tačiau byloje nenustatyta, jog jis būtų realiai patyręs kokius nors konkrečius papildomus nepatogumus dėl neteisėtai paskirto papeikimo. Taip pat pabrėžtina, kad papeikimas yra lengviausio pobūdžio nuobauda iš numatytų galimų BVK 60 straipsnio 2 dalyje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pakankama satisfakcija patirtai pareiškėjo neturtinei žalai kompensuoti yra Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 28-478(1), kuriuo pareiškėjui paskirtas papeikimas, pripažinimas neteisėtu ir nepagrįstu bei jo panaikinimas. Todėl tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisti jam kokią nors pinigų sumą neturtinei žalai atlyginti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas. Tenkintinas pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą Nr. 28-478(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2S-3034. Kita skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII-1927 redakcija) 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo V. O. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Pareiškėjo V. O. skundą patenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 12 d. nutarimą dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 28-478(1) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015 m. liepos 10 d. sprendimą Nr. 2S-3034.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą“.
Nutartis neskundžiama.