Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. G. ir A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1027-153/2016 pagal ieškovų E. G. (R.) ir A. K. ieškinį atsakovei kooperatinei bendrovei Kauno kredito unijai, tretieji asmenys Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š., N. B., dėl vekselio laidavimo ir vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į teismą prašydami pripažinti E. R. ir A. K. laidavimo įrašus neprotestuotino vekselio, kuris išduotas 2008 m. gruodžio 22 d. ir kurio bendra suma yra 119 500 Lt, antroje lapo pusėje negaliojančiais kaip sudarytus iš esmės suklydus; panaikinti 2015 m. balandžio 23 d. vykdomąjį įrašą, išduotą solidariai E. R. ir A. K.; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.Ieškovai E. G. (R.) ir A. K. procesiniuose dokumentuose nurodė, kad 2008 m. gruodžio 22 d. E. R. ir A. K. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 08-00663-2 ir Nr. 08-00663-1, pagal kurias laidavo 45 000 Lt suteiktos vartojimo paskolos N. B. grąžinimą. 2015 m. balandžio 15 d. atsakovė ieškovams pateikė apmokėti 119 500 Lt vekselį. Šio vekselio lapo antroje pusėje yra ieškovų įrašas, jog laiduoja šį vekselį. 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono 7-ojo notarų biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį, kurio bendra suma – 34 609,88 Eur. Dėl atsakovės nesąžiningo elgesio ieškovai pasirašė vekselio antroje pusėje, kitaip tariant, tuščiame lape, nors Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – Vekselių įstatymas) nustatyta, jog vekselio davėjo duomenys įrašomi pirmoje vekselio lapo pusėje, o vekselio laiduotojas yra prilyginamas vekselio davėjui, todėl vekselio laiduotojo rekvizitai taip pat rašomi pirmoje lapo pusėje arba jo pratąsoje (Vekselių įstatymo 3 ir 77 straipsniai). Paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 punkte kaip papildoma sąlyga numatytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, tačiau laidavimo sutartyse nebuvo nurodyta, jog paskolos grąžinimas užtikrinamas vekselio laidavimu, todėl ieškovai buvo suklaidinti atsakovės veiksmų ir suklydę papildomai pasirašė vekselio laidavimą. Ieškovai teigė, kad akivaizdu, jog laidavimo įrašas, įrašytas kitoje lapo pusėje, kur nesimato visų būtinų vekselio rekvizitų, buvo padarytas suklydus. Ieškovų nuomone, atsakovė nepagrįstai reikalauja, kad ieškovai vykdytų sutartį, nors pagrindinė paskolos sutartis nėra nutraukta, ir, ieškovų žiniomis, skola siekia apie 5 000 Eur, nors vykdomasis įrašas parašytas visai vekselio sumai, t. y. 34 609,88 Eur, tad toks atsakovės reikalavimas pažeidžia sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, o 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi šį sprendimą panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2016 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį atmetė; priteisė atsakovei iš kiekvieno ieškovo po 400 Eur už advokato teisines paslaugas ir po 10,50 Eur žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad atsakovė kooperatinė bendrovė (toliau – ir KB) Kauno kredito unija ir trečiasis asmuo N. B. 2008 m. gruodžio 22 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 08-00663 dėl 45 000 Lt vartojimo paskolos, kurios galutinis grąžinimo terminas – 2023 m. gruodžio 29 d. Paskolos sutarties 2.12 punkte susitarta dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo – A. K. ir E. R. laidavimas, 2.18 punkte susitarta kaip papildoma sąlyga – neprotestuotinas paprastasis vekselis. E. R. ir A. K. 2008 m. gruodžio 22 d. pasirašė laidavimo sutartis Nr. 08-00663-2 ir Nr. 08-00663-1, kuriomis užtikrino prievolės – 45 000 Lt suteiktos vartojimo paskolos N. B. pagal 2008 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį Nr. 08-00663 – grąžinimo įvykdymą. 2008 m. gruodžio 22 d. N. B. išdavė paprastąjį vekselį KB Kauno kredito unijai, kuriuo įsipareigojo sumokėti 119 500 Lt pagal paskolos sutartį Nr. 08-00663. Šio vekselio kitoje lapo pusėje yra įrašas apie A. K. ir E. R. laidavimą. Vekselio turėtoja KB Kauno kredito unija kreipėsi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, ir 2015 m. balandžio 23 d. Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarė J. Š. išdavė vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. JŠ-3422) solidariai išieškoti iš skolininkės N. B. ir laiduotojų A. K. bei E. R. vekselio turėtojos KB Kauno kredito unijos naudai 34 609,88 Eur vekselį ir kitas išlaidas, 6 proc. metines palūkanas, apskaičiuotas iki prievolės įvykdymo. Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui N. B. suteiktos paskolos grąžinimas užtikrintas ieškovų laidavimu. 2008 m. gruodžio 22 d. paskolos sutarties Nr. 08-00663 specialiosios dalies 2.18 punkte nurodyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas neprotestuotinu paprastuoju vekseliu (b. l. 121, 129). 2008 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartyse Nr. 08-00663-1, Nr. 08-00663-2 (2.1 punktas) nurodyta, kad laidavimo sutartimi ieškovai užtikrino prievolę – 2008 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį Nr. 08-00663. Tų pačių laidavimo sutarčių 3 punkte nurodyta (b. l. 131, 133), kad šia sutartimi laiduotojas (šiuo atveju ieškovai) laiduoja už paskolos gavėją ir įsipareigoja atsakyti visu savo turtu kredito unijai, jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys kredito unijai visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį. Laiduotojui išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (tolau – CK) 6.81 straipsnį laiduotojas (-ai) ir paskolos gavėjas atsako kredito unijai kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, t. y. jeigu paskolos gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal paskolos sutartį, laiduotojas atsakys kredito unijai ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, konkrečiai imant, už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Teismas pažymėjo, kad paskolos gavėja N. B., pasirašiusi paskolos sutartį (sutarties specialiąją dalį), patvirtino, jog paskolos grąžinimą užtikrina laidavimo sutartimis (2.12 punktas) ir neprotestuotinu paprastuoju vekseliu (2.18 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovams, laidavusiems N. B. paskolos grąžinimą KB Kauno kredito unijai, teismo vertinimu, galioja tos pačios taisyklės paskolos grąžinimui užtikrinti taip, kaip nurodyta 2008 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartyse Nr. 08-00663-1, Nr. 08-00663-2 (3 punktas), kad laiduotojas (-ai) atsako kredito unijai ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas, t. y. už paskolos grąžinimą, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimą bei nuostolių atlyginimą. Ieškovų argumentą, kad jie nežinojo apie jiems taikytinas turtines sankcijas dėl paskolos negrąžinimo, teismas atmetė kaip nepagrįstą.Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad vekselio neteisėtumą patvirtina tai, kad laidavimo sutartyje nebuvo numatytas laidavimas vekseliu už N. B. suteiktą paskolą. Teismas nurodė, kad tais atvejais, kai vekselis naudojamas kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, asmenys, laidavę už vekselį pasirašiusį asmenį, padarydami apie tai įrašą vekselyje, užtikrina, jog vekselį pasirašęs asmuo įvykdys savo prievolę. Teismo vertinimu, ginčo situacija patvirtina, kad ieškovai laidavo N. B. vekselyje nurodytos sumos grąžinimą, o N. B. nesumokėjus vekselyje nurodytos sumos, ieškovai besąlygiškai įsipareigojo sumokėti atsakovei 119 500 Lt (b. l. 129). Teismas sutiko su atsakovės paaiškinimu, kad teisiniai santykiai, kylantys vekselio pagrindu, negali būti tapatinami su teisiniais santykiais, kylančiais iš laidavimo sutarčių, nes prievolė, kylanti iš vekselio, yra abstrakti, savarankiška ir jos nesieja teisinis ryšys su atsiradimo pagrindu.Teismas atmetė ieškovų argumentą dėl atsakovės nesąžiningumo, dėl atsakovės pasinaudojimo ieškovų nepakankama gyvenimiška patirtimi sudarant finansinius sandorius. Teismo vertinimu, ieškovų ir atsakovės paaiškinimai duoda pagrindą pripažinti, kad atsakovė sudarė ieškovams tinkamas sąlygas susipažinti su ieškovų ir N. B. pasirašomais dokumentais ir prisiimtais įsipareigojimais pagal paskolos, laidavimo sutartis ir vekselį. Ieškovai aiškina, kad jie kartu su N. B. atvyko į atsakovės būstinę, ten dalyvaujant atsakovės darbuotojai vienu metu kartu su N. B. pasirašė visus su ginčo sutartimis susijusius dokumentus, aiškiai suvokė, kad atsakovė sudarė paskolos sutartį su N. B., o ieškovai laiduoja savo turtu N. B. paimtą paskolą iš atsakovės unijos tokiomis sąlygomis, kokiomis atsakovė suteikė paskolą N. B.. Kadangi ieškovai, būdami unijos būstinėje, turėjo savo žinioje teikiamus jiems pasirašyti sutarčių dokumentus, vekselį, tai teismas konstatavo, kad ieškovai galėjo su jais tinkamai supažinti ir įvertinti jų prisiimtą turtinę atsakomybę atsakovei. Teismas pažymėjo, kad ieškovai neginčija, jog žinojo, kokią sumą N. B. pasiskolino iš atsakovės unijos, tačiau pasitikėdami trečiuoju asmeniu N. B. sutiko laiduoti paskolos grąžinimą. Visos nurodytos aplinkybės teismui sudarė pagrindą spręsti, jog kredito unija faktiškai tik įformino ir investavo lėšas į ieškovų ir trečiojo asmens N. B. susitarimą dėl paskolos suteikimo ir garantijų paskolos grąžinimui taip, kaip ieškovai susitarė su trečiuoju asmeniu N. B.. Todėl ieškovai, teismo vertinimu, neturi pagrindo kaltinti atsakovės nesąžiningumu. Teismas konstatavo, kad ieškovai visiškai aiškiai suvokė visą paskolos ir laidavimo, vekselio pasirašymo procedūrą ir sutiko gera valia prisiimti atsakomybę už negrąžintą paskolą. Teismas nesutiko su ieškovų argumentu, jog ieškovai nesitikėjo, kad atsakovė pareikalaus iš ieškovų turtinės atsakomybės po 7 metų ir kad ieškovai privalo sumokėti negrąžintą N. B. įsiskolinimą pagal vekselį. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad ieškovams buvo žinoma, jog trečiojo asmens N. B. turtinė padėtis komplikavosi, ji nevykdo turtinių įsipareigojimų kreditoriams, nutraukė santykius su ieškovais. Todėl ieškovai galėjo numatyti, kad atsakovė gali pradėti skolos išieškojimo procedūrą iš laiduotojų, tarp jų ir pagal išduotą ginčo vekselį.Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad pasirašydami vekselyje jie nematė ginčo vekselio teksto. Teismas akcentavo, kad priešingai, nei aiškina ieškovai, vekselio lapo viršutinėje dalyje (b. l. 9) ieškovai savo ranka įrašė žodį ,,laiduota“, toliau parašė savo vardą, pavardę, asmens kodą ir pasirašė. Be to, teismas pažymėjo, kad paskolos, laidavimo sutartys bei vekselis buvo surašyti tą pačią dieną – 2008 m. gruodžio 22 d., atsakovės unijoje dalyvaujant ieškovams ir trečiajam asmeniui N. B.. Todėl mažai tikėtina, kad ieškovai nematė ginčo dokumento (vekselio) teksto, juo labiau kad tekstą vekselio kitoje pusėje ieškovai išdėstė, jų manymu, tinkamu būdu, kad nebūtų galima padaryti jokio prierašo puslapio viršutinėje dalyje. Teismo vertinimu, ieškovai nėra nuoseklūs aiškindami ginčo situaciją, todėl labiau tikėtina, jog ieškovai vis dėlto matė vekselio tekstą, todėl teismas nesivadovavo ieškovų paaiškinimais sprendime, jog ieškovai nesusipažino su vekselio tekstu ir nežinojo, jog laidavo 119 500 Lt grąžinimą atsakovei. Teismo vertinimu, ieškovų argumentas, kad, pasirašydami mokestinius dokumentus, ieškovai jų neskaitė, nevartė, nors esamomis aplinkybėmis ieškovams būnant atsakovės būstinėje tai nebuvo sudėtinga atlikti, patvirtina ieškovų neapdairumą ir neprotingą elgesį, neatleidžia ieškovų nuo turtinės atsakomybės pagal vekselį. Ginčo situacijoje ieškovų elgesys vertinamas kaip nesąžiningas, o ieškovų nurodytos suklydimo aplinkybės – ginčo dokumento (vekselio) pasirašymas jo neapžiūrėjus ir jame neperskaičius surašyto teksto, laikomos neatsargumo, neprotingos rizikos rezultatu, todėl ieškovų argumentas dėl suklydimo pasirašant vekselį, teismo vertinimu, negali būti pateisintas ieškovų nurodytais motyvais ir kvalifikuotas kaip vekselio pasirašymas suklydus. Teismas, nenustatęs byloje objektyvių aplinkybių, sudariusių kliūtį ieškovams tinkamai įvertinti ginčijamo sandorio turinį ir tinkamai išreikšti savo valią, ieškovų reikalavimą dėl pripažinimo sudarius ginčo sandorį (vekselio pasirašymą) suklydus atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.Teismas nesutiko su ieškovų argumentais, kad atsakovė, būdama juridinis asmuo, kuris verčiasi finansinių paslaugų teikimo veikla, pažeidė jai taikytinus didesnio atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimus, parengė ginčo vekselį su trūkumais – ieškovai mano, kad vekselio laiduotojų, kaip ir davėjo, duomenys turėjo būti įrašyti pirmoje vekselio lapo pusėje, o ne kitoje lapo pusėje, kur nesimato visų būtinų vekselio rekvizitų. Atsakovės paaiškinimu, kredito unijoje praktikuojama vekselių surašymo ir pasirašymo tvarka, kai skolininkas pasirašo vekselio tekstą, o laiduotojai daro prierašą apie laidavimą to paties dokumento kitoje lapo pusėje. Teismo įsitikinimu, šis atsakovės paaiškinimas atitinka Vekselių įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad laidavimas gali būti įrašomas vekselyje arba jo pratąsoje. Teismas laikė, kad ieškovai pasirašė ginčo vekselio pratąsoje. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad atsakovė informavo ieškovus apie notarinį išrašą pagal vekselį ir ketina išieškoti iš ieškovų visą vekselyje nurodytą sumą, nors skola yra daug mažesnė. Atsakovei 2015 m. balandžio 23 d. buvo išduotas 34 786,12 Eur vykdomasis įrašas (b. l. 7). Teismo vertinimu, priešingai, nei aiškina ieškovai, byloje pateikta antstolio surašyta 2015 m. lapkričio 3 d. pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė prašo išieškoti iš skolininkų 6 537,11 Eur (b. l. 120). Teismas konstatavo, kad ieškovai neįrodė, jog atsakovė reikalauja vykdyti išieškojimą iš ieškovų turto pagal ginčo vekselį. Teismas atmetė ieškovų argumentą, kad skolą sudaro 5 000 Eur, o ne kaip nurodyta antstolio pažymoje, nes nurodytą pažymoje dieną paskolos dydis buvo 1 478,06 Eur, palūkanos –4 293,53 Eur, delspinigiai – 781,53 Eur, bendra grąžintina 2015 m. lapkričio 6 d. suma – 17 017,30 Eur. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, kad negrąžintinos išmokos didėja, kadangi, atsižvelgiant į sudarytą su N. B. paskolos grąžinimų ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (b. l. 122–126), taip pat į atsakovės patirtas skolos išieškojimo išlaidas, ginčo skolos dydis nuolat didėja (b. l. 27–29). Teismo vertinimu, ši situacija ieškovams finansiškai nenaudinga ir tiesiogiai priklauso nuo jų pasirengimo bendradarbiauti su atsakove, tačiau ieškovai byloje laikosi finansinių įsipareigojimų neigimo pozicijos ir dėl to nemoka skolos atsakovei.Teismas taip pat atmetė ieškovų argumentą, kad įsipareigojimų suma didėja vien dėl to, kad atsakovė nenutraukė paskolos sutarties su N. B.. Paskolos sutarties 5.6 punkte nurodyta, kad, vienašališkai nutraukus paskolos sutartį, atsakovė gali pareikalauti, kad paskolos gavėjas grąžintų paskolą prieš terminą, sumokėtų palūkanas, delspinigius ir kitas sumokėti priklausančias sumas. Teismas padarė išvadą, kad, nutraukus paskolos sutartį su N. B., atsakovė gali pareikalauti, kad ieškovai grąžintų atsakovei visą paskolą su mokesčiais 119 501 Lt, o ne numatytos skolininkei mokėti skolos ir kitų išmokų, nurodytų skolos mokėjimo tvarkaraštyje, dalį, kaip nurodo ieškovai. Teismo vertinimu, paskolos sutarties, sudarytos su N. B., nutraukimas nebūtų finansiškai naudingas ieškovams.Teismui nepatenkinus ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu E. R. ir A. K. 2008 m. gruodžio 22 d. paprastojo vekselio, išduoto N. B. Kauno kredito unijai pagal paskolos sutartį Nr. 08-00663 (vekselio vertė yra 119 501 Lt), laidavimą ir ieškovų reikalavimą dėl panaikinimo Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2015 m. balandžio 23 d. išduoto vykdomojo įrašo (notarinio registro Nr. JŠ-3422) dalies dėl išieškojimo iš skolininkų E. R. ir A. K., iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas atsakovei ir valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96, 98 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio, kad E. G. ir A. K. 2008 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartyse Nr. 08-00663-2 ir Nr. 08-00663-1, kuriomis užtikrintas prievolės – 45 000 Lt suteiktos vartojimo paskolos N. B. pagal 2008 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartį Nr. 08-00663, nebuvo numatyta, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas vekselio laidavimu. Todėl ieškovai tikri, jog buvo suklaidinti atsakovės veiksmų ir suklydę papildomai pasirašė vekselio laidavimą. Ieškovai atkreipė dėmesį į tai, jog paskolos sutarties specialiosios dalies 2.18 punkte numatytas neprotestuotinas paprastasis vekselis, o ieškovų pasirašytose laidavimo sutartyse apie vekselio laidavimą įrašų nėra. Ieškovai įsitikinę, jog tai rodo atsakovės nesąžiningumą. Jų nuomone, akivaizdu, kad kitoje lapo pusėje, kur nesimato visų būtinų vekselio rekvizitų, įrašytas laidavimo įrašas buvo atliktas suklydus. Ieškovų vertinimu, Kauno apygardos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškinys buvo tenkintas.Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, ieškovai papildomai paaiškino aplinkybes, kuriomis pasirašė laidavimo dokumentus. Jie teismui paaiškino, kad sutiko apskritai būti laiduotojais dėl to, kad žinojo, jog N. B. ir jos vyras yra šeima, abu gauna geras pajamas, todėl buvo tikri, kad paskolos gavėja N. B. bus pajėgi vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. O atsiradus kliūčių jai vykdyti finansinius įsipareigojimus, juos vykdys jos vyras (sutuoktinis). Ieškovai teismui minėjo, kad apie vekselio laidavimą nebuvo kalbėta ir jie nebuvo supažindinti su vekselio laidavimo padariniais.Atsakovė teismui naujų įrodymų nepateikė, ir to teismas galėjo nežinoti priimdamas preliminarų sprendimą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai atmetė ieškovų argumentą, kad jie nežinojo apie ieškovams taikytinas turtines sankcijas dėl paskolos negrąžinimo. Paaiškino, jog jiems buvo ir yra suprantama atsakomybė pagal laidavimo sutartis visa apimtimi, tačiau, jų nuomone, negalima tapatinti įsipareigojimų pagal laidavimą ir vekselį, nes apie vekselio laidavimą su jais nebuvo kalbėta ir jie nesutiko laiduoti vekselio. Ieškovai nurodė, kad jie sutiko laiduoti įvertinę paskolos išieškojimo procedūrą, kuri pirmiausia turėtų būti vykdoma iš paskolos gavėjos N. B., vėliau iš jos sutuoktinio ir tik paskiausiai iš apeliantų. Dėl to ieškovai pasirašė laidavimo sutartis.Aplinkybių visuma, o būtent laidavimo sutartyse nenumatyta papildoma sąlyga, kad laiduotojai dar papildomai laiduoja ir už vekselį, taip pat nepaaiškinti laidavimo vekseliu padariniai, laidavimo įrašas kitoje vekselio lapo pusėje, liudija atsakovės nesąžiningumą apeliantų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju vekselio pirmoje lapo pusėje buvo pakankamai vietos padaryti įrašus. Laidavimo įrašas padarytas pažeidžiant Vekselių įstatymo reikalavimus, kad pratąsa galima tik tada, jeigu netelpa tekstas. Atsakovei tinkamai pateikus vekselio laidavimą, t. y. jį numačius laidavimo sutartyse, davus daryti laidavimo įrašą pirmoje vekselio pusėje, būtų galima daryti išvadą, kad buvo išaiškinti vekselio laidavimo padariniai. Tačiau nagrinėjamu atveju to nebuvo padaryta. Atsakovė vekselio turėtoja yra juridinis asmuo, kuris verčiasi finansinių paslaugų teikimo veikla, todėl atsakovei taikytini didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai, taigi jai turi būti žinomos ir suprantamos tiek teisinių santykių dalyvių teisės, pareigos, jų įgyvendinimo tvarka, tiek iš jų kylančių padarinių rizika. Todėl atsakovė privalėjo imtis visų priemonių, kad finansiniai dokumentai būtų tinkamai parengti ir užpildyti.Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybes, nepagrįstai sprendė, kad atsakovė tinkamai atliko veiksmus ir sudarė visas sąlygas apeliantams susipažinti su pasirašomais dokumentais. Atsakovė, naudodamasi savo, kaip stipresniosios šalies, padėtimi, suklaidinusi apeliantus, pateikė pasirašyti vekselio laidavimą, todėl toks laidavimas turi būti pripažintinas sudarytu suklydus dėl atsakovės kaltės.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, argumentais ir išvadomis. Papildomai pažymima, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog įrašas kitoje vekselio pusėje yra teisėtas ir galiojantis. Taip pat nurodoma, kad ieškovų teiginiai dėl apvilto pasitikėjimo N. B. ir jos vyro finansine bei šeimine padėtimi nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant ginčą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis). Iš apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindų matyti, kad apeliantai prašo įvertinti: 1) ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantai nesuklydo laiduodami pagal vekselį, yra pagrįsta; 2) ar nebuvo pažeista įrašų atlikimo tvarka. Šie teisės bei fakto klausimai sudaro apeliacinio proceso nagrinėjimo dalyką.

Dėl vekselio paskirties ir laiduotojų suklydimo

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarka bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykiai reglamentuojami Vekselių įstatyme, kuriame vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 2 punktas, 77 straipsnio 2 punktas), reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007). Išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė. Kasacinis teismas yra nurodęs (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. U. v. UAB „Romada“, bylos Nr. 3K-3-433-378/2015), kad kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustatyta įstatyme.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vekselis buvo išduotas vadovaujantis paskolos sutarties 2.18 punktu, kuriame susitarta dėl paskolos grąžinimo užtikrinimo – neprotestuotino paprastojo vekselio. Taigi pačioje paskolos sutartyje nustatyta, kad vekselis išduodamas paskolos sutarties vykdymui – paskolos grąžinimui – užtikrinti. Paskolos sutarties pagrindu N. B. sutarties pasirašymo dieną išdavė vekselį (119 500 Lt) KB Kredito unijos naudai. Paskolos grąžinimas taip pat buvo užtikrintas ir apeliantų laidavimu (paskolos sutarties 2.12 punktas).Ginčijamas vekselio laidavimas išrašytas galiojant paskolos sutarčiai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų, trečiojo asmens ir kredito unijos sudarytų sutarčių sąlygas, sprendžia, kad tarp paskolos sutarties, laidavimo sutarčių, vekselio ir vekselio laidavimo egzistuoja ryšys, t. y. šie susitarimai yra vientiso derybų proceso rezultatas ir juos lydi vieninga šalių valia.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovų įrašas apie vekselio laidavimą neatitinka jų valios. Apeliantai teigia, kad jie neužtikrino paskolos grąžinimo vekselio laidavimu, manė, kad jie paskolos grąžinimą užtikrina laidavimo sutartimis. Apeliantai nurodo, kad jie nežinojo, jog pasirašo būtent vekselio laidavimą, nes paskolos sutartyje neįrašyta, kad paskola užtikrinama vekselio laidavimu, jiems pateiktas pasirašyti tuščias lapas ir jie nežinojo, kad pirmoje lapo pusėje yra neprotestuotinas paprastasis vekselis. Ieškovai teigia, kad jie buvo suklaidinti atsakovės, nes būtent atsakovė paskolos sutartyje neįrašė, kad paskolos grąžinimas užtikrinamas vekselio laidavimu, be to, ji neinformavo apie vekselio laidavimo padarinius, išieškojimo procedūrą.Suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008). Kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, kodėl buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje L. L. v. V. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-974/2000; 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje AB „Lietuvos dujos“ v. AB „Kauno energija“, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009). Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai).Pirmosios instancijos teismas su apeliantų dėstomomis vekselio laidavimo įrašo atsiradimo aplinkybėmis nesutiko, pažymėjo, jog jos nėra nuoseklios ir nepatvirtina apeliantų argumentų, todėl pripažino, jog ieškovai suvokė visą paskolos ir laidavimo, vekselio pasirašymo procedūrą ir sutiko gera valia prisiimti atsakomybę už negrąžintą paskolą. Nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliantai teigia, jog pirmosios instancijos teismo išvados priimtos pažeidus įrodymų vertinimo taisykles: neįvertinus byloje esančių įrodymų, patvirtinančių apeliantų dėstomas aplinkybes visumos, išvadas priėmus nepašalinus egzistuojančių abejonių dėl vekselio laidavimo įrašo atsiradimo. Įrodinėdami ginčijamo sprendimo neteisėtumą, apeliantai išskiria, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad vekselis buvo išduotas užtikrinant paskolos sutarties įvykdymą, tačiau vekselio laidavimas pagal paskolos sutarties nuostatas nebuvo numatytas. Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2008 m. gruodžio 22 d. paskolos sutartimi, vekseliu, vekselio įrašu, laidavimo sutartimis, kurias sudarė N. B. ir KB Kredito unija, sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad byloje esantys įrodymai teikia pagrindą daryti išvadą, jog apeliantai sutiko paskolą užtikrinti vekselio laidavimu.Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, padarydamas išvadą, kad apeliantai išreiškė valią užtikrinti paskolą vekselio laidavimu. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, padarydamas minėtą išvadą, rėmėsi rašytiniais įrodymais (paskolos, laidavimo sutartimis, vekseliu ir vekselio įrašu apie laidavimą) bei žodiniais paaiškinimais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje esantys įrodymai, vekselio laidavimo pasirašymo aplinkybės teikia pagrindą daryti išvadą, kad ieškovai išreiškė valią laiduoti už paskolą ir vekselį (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliantai pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jie kartu su trečiuoju asmeniu N. B. atvyko į atsakovės būstinę, ten dalyvaujant atsakovės darbuotojai vienu metu kartu su N. B. pasirašė visus su ginčo sutartimis susijusius dokumentus. Jie suvokė, kad atsakovė sudarė paskolos sutartį su N. B., o ieškovai laiduoja savo turtu N. B. paimtą paskolą iš atsakovės unijos tokiomis sąlygomis, kokiomis atsakovė suteikė paskolą N. B.. Dėl to darytina išvada, kad ieškovai aiškiai suvokė visą paskolos ir laidavimo, vekselio laidavimo pasirašymo procedūrą ir sutiko prisiimti atsakomybę už negrąžintą paskolą. Be to, pastebėtina ir tai, kad apeliantai neginčija, kad jie sutiko laidavimo sutartimis prisiimti laiduoti už paskolą, palūkanas ir delspinigius. Kadangi vekselis yra šios paskolos, palūkanų ir delspinigių užtikrinimo priemonė, tai darytina išvada, kad vekselio laidavimu prisiimti įsipareigojimai neprieštarauja apeliantų valiai laiduoti už trečiojo asmens prievoles pagal paskolos sutartį, nes vekselio laidavimu prisiimtų įsipareigojimų apimtis nėra didesnė nei paskolos laidavimo sutartimis prisiimti įsipareigojimai.Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atkreipia dėmesį, jog apeliantai, aiškindami vekselyje esančio įrašo apie laidavimą atsiradimą, teigia, jog jie buvo suklaidinti atsakovės, nes pasirašė ne tik laidavimo sutartis, bet ir atliko įrašą kitoje vekselio pusėje. Taigi apeliantai pripažino, kad patys atliko įrašą kitoje vekselio pusėje (CPK 186, 187 straipsniai). Ši aplinkybė patvirtina, kad jie išreiškė valią užtikrinti vekselį laidavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog įrašas atliktas kitoje vekselio pusėje, o ne jo pratąsoje, nedaro įtakos įrašo galiojimui, svarbu įvertinti, ar apeliantai patys pasirašė ties laidavimu ir ar jie reiškė savo asmeninį laidavimą už N. B. prisiimtas prievoles pagal paskolos sutartį ir vekselį. Be to, apeliantai, atlikdami įrašą kitoje vekselio pusėje apie laidavimą, turėjo galimybę apsvarstyti bei įvertinti tokio teisinio veiksmo padarinius, o abejodami dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, prieš atlikdami tą veiksmą, galėjo pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu ar susilaikyti nuo tokio veiksmo atlikimo. Atsižvelgiant į tai, apeliantų argumentai, jog jie nesuprato vekselio laidavimo padarinių, laikytini neturinčiais įtakos jų pareigai vykdyti laidavimo įrašu prisiimtus įsipareigojimus.Nagrinėjamoje byloje nurodytos vekselio laidavimo sandorio sudarymo aplinkybės bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo konstatuoti, jog atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių apeliantai buvo paskatinti sudaryti vekselio laidavimo sandorį, t. y. buvo apgauti (CK 1.91 straipsnis). Teisėjų kolegija sutinka su šia teismo išvada ir pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų siekdama suklaidinti apeliantus), dėl kurių apeliantai buvo paskatinti sudaryti ne tokį sandorį, kokį jie iš tikrųjų siekė sudaryti.

Dėl vykdomojo įrašo teisėtumo

Išduoto vekselio, kaip reikalavimų pagal paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės, panaudojimas priklauso nuo sutartyje aptartų sąlygų. Kadangi paskolos sutarties 2.12 punkte nustatyta, jog paskolos grąžinimas užtikrinamas vekseliu, o 5.2 punkte numatyta, kad paskolos davėjas turi teisę išieškoti iš paskolos gavėjo sąskaitų lėšas, reikalingas paskolai padengti, palūkanoms ir delspinigiams sumokėti pagal pateiktus debeto pavedimus, jei paskolos gavėjas nesumokėjo eilinio mokėjimo pagal sutartį, nesumokėjo palūkanų ir delspinigių praėjus 15 kalendorinių dienų po mokėjimo termino, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju išieškojimas pagal vekselį yra galimas ta apimtimi, kokia negrąžinta paskola, palūkanos ir delspinigiai. Kadangi apeliantų laidavimu buvo užtikrintas vekselio įvykdymas, jų, kaip laiduotojų, įsipareigojimų apimtis yra analogiška įsipareigojimų pagal vekselį apimčiai, t. y. laidavimu buvo užtikrintas paskolos grąžinimas, palūkanos ir delspinigiai.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog paskolos gavėja N. B., pasirašiusi paskolos sutartį (sutarties specialiąją dalį), patvirtino, jog paskolos grąžinimą užtikrina laidavimo sutartimis (2.12 punktas) bei neprotestuotinu paprastuoju vekseliu (2.18 punktas), sprendžia, kad ieškovams, laidavusiems už trečiojo asmens N. B. paskolos grąžinimą KB Kauno kredito unijai, galioja paskolos grąžinimo užtikrinimo taisyklės, nurodytos 2008 m. gruodžio 22 d. laidavimo sutartyse Nr. 08-00663-1, Nr. 08-00663-2 (3 punktas), t. y. kad laiduotojas (-ai) atsakys kredito unijai ta pačia apimtimi kaip ir paskolos gavėjas. Teismas sprendė, kad būtent tokios apimties kreditoriaus reikalavimas (paskolos grąžinimas, palūkanų, delspinigių ir kitų pagal paskolos sutartį priklausančių sumų sumokėjimas bei nuostolių atlyginimas) galėjo būti patenkintas panaudojant vekselį arba nukreipiant išieškojimą į vekselių laiduotojus (apeliantus). Pagal Vekselių įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselio turėtojas, prieš įgyvendindamas savo teisę pradėti priverstinį vykdymo procesą pagal jam išduotus vekselius, t. y. prieš kreipdamasis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, turi atlikti du savarankiškus veiksmus: pateikti vekselį apmokėti (šiuo atveju – Vekselių įstatymo 40 straipsnio 1 dalis) ir pranešti apie jo neapmokėjimą (Vekselių įstatymo 47 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kai vekselis pateikiamas apmokėti jo davėjui, o jis šios pareigos neįvykdo, pareiga apmokėti vekselį atsiranda laiduotojui; vekselio turėtojas, pateikęs vekselį apmokėti mokėtojui ir šiam jo neapmokėjus, privalo apie neapmokėtą vekselį pranešti laiduotojams, tačiau tokiu atveju neturi pareigos atskirai pateikti vekselį apmokėti laiduotojui, nes laiduotojo solidarioji pareiga kyla vekselio mokėtojui neįvykdžius prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Minvesta“ v. L. N., M. N., D. T., V. I. (V. I.), bylos Nr. 3K-3-429-313/2015). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl Vekselių įstatymo 40 ir 47 straipsniuose nustatytų reikalavimų laikymosi. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad notarė patikrino visas būtinas Vekselių įstatyme ir Notarų vykdomųjų įrašų atlikimo tvarkoje nurodytas vykdomojo įrašo išdavimo sąlygas. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nepanaikino notarės atlikto vykdomojo įrašo, nes jo teisėtumas nenuginčytas. Nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog sutarties šalys, susitardamos, kad skolininkas pateiks kreditoriui kelis prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus, o vekselis – vienas iš jų, gali sutartyje nustatyti jų (užtikrinimo būdų) tarpusavio santykį, realizavimo eiliškumą ir kt. Tokiu atveju sutarties šalys privalo laikytis sutartyje nustatytų taisyklių, joms taip pat privalomos imperatyvios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2014).Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad vykdomasis įrašas pagal vekselį ir jo laidavimą išduotas visai vekselyje nurodytai sumai – 34 609,88 Eur. Kadangi byloje nustatyta, jog vekselis ir jo laidavimas yra paskolos vykdymo užtikrinimo priemonės, darytina išvada, kad vekselio turėtoja KB Kauno kredito unija gali vykdomąjį įrašą pateikti antstoliui išieškojimui vykdyti tik tą skolos, palūkanų ir delspinigių sumos dalį, kuri yra nesumokėta. Šiuo atveju atsakovė akcentavo, kad ji nepateikė antstoliui vykdyti visos vykdomajame įraše nurodytos sumos išieškojimo. Tai, kad atsakovė KB Kredito unija nepateikė visos vykdomajame įraše nurodytos 34 609,88 Eur sumos išieškojimui vykdyti, pagrindžia antstolio R. B. 2015 m. lapkričio 3 d. pažyma, iš kurios matyti, kad antstoliui pateikta išieškojimui vykdyti suma yra 6 537,11 Eur. Pažymėtina, kad apeliantai nepateikė į bylą įrodymų, jog vykdomasis įrašas buvo pateiktas antstoliui vykdyti visa apimtimi (34 609,88 Eur). Be to, nagrinėjamu atveju skolos suma yra kintanti dėl skaičiuojamų palūkanų, delspinigių. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovė gali pateikti antstoliui išieškojimui vykdyti tik tą skolos, palūkanų ir delspinigių sumos dalį, kuri yra nesumokėta. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, t. y. į tai, kad vekseliu ir jo laidavimu buvo užtikrintas paskolos grąžinimas, palūkanų ir delspinigių mokėjimas, į tai, kad skolos suma nuolat kinta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 34 609,88 Eur vykdomasis įrašas atliktas pagrįstai. Dėl to atsakovų argumentai, kad vekselio laidavimas ir vykdomasis įrašas turi būti pripažinti negaliojančiais, laikytini nepagrįstais.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje buvo priėmęs pagrįstą preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinys buvo tenkintas. Ieškovų nuomone, preliminarus sprendimas turėjo likti nepakeistas.Nagrinėjamu aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad byloje Kauno apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą už akių (o ne preliminarų sprendimą, kaip nepagrįstai nurodo apeliantai), kuriuo ieškinys tenkintas. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 1 dalimi, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais šiame Kodekse numatytais atvejais. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. CPK 287 straipsnyje nustatyta, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 287 straipsnio 1 dalis). Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodytos aplinkybės, kuriomis patvirtinama neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarba, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (CPK 287 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja, kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Vadovaujantis CPK 288 straipsnio 6 dalimi, dėl nutarties, kuria atsisakoma tenkinti pareiškimą, gali būti duodamas atskirasis skundas.Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas CPK nuostatas, yra nurodęs, kad, teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinta su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Net esant ir visoms CPK nustatytoms sąlygoms sprendimui už akių priimti, teismas turi teisę, o ne pareigą priimti tokį sprendimą. Šią savo teisę teismas turi įgyvendinti taip, kad nebūtų pažeistos neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N., E. G., R. G., V. S. ir V. S. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010). Nagrinėjamu atveju po Kauno apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. sprendimo už akių priėmimo atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Kauno apygardos teismas 2015 m. lapkričio 27 d. nutartimi sprendimą už akių panaikino ir atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės. Nagrinėjamu atveju ieškovai apeliaciniame skunde nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, panaikindamas sprendimą už akių, pažeidė proceso teisės normas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimus, skundžiamu sprendimu turėjo teisę priimti priešingą nei sprendimu už akių procesinį rezultatą, t. y. atmesti ieškinį.Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylinėjimosi išlaidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.Atmetus apeliacinį skundą, ieškovų apeliacinio skundo parengimo ir surašymo išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).Atsakovė nagrinėjamoje byloje patyrė 484 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir surašymo išlaidų. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš apeliantų atsakovei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublik?s civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2016 m. sausio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovės kooperatinės bendrovės Kauno kredito unijos (j. a. k. 112046615) naudai iš apeliantų E. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus), t. y. iš kiekvieno apelianto po 242 Eur, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.