Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-01-25 · Civilinė byla Nr. e2A-70-794/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-25
Bylos Nr.
e2A-70-794/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06032-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Visvaldas Kazakiūnas, Vaclovas Paulikas, Dainius Rinkevičius
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalis“
Atsakovas
V. K.
Trečiasis asmuo
UAB „Ryča“, UAB „Autosigmus“
Civilinė byla Nr. e2A-70-794/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06032-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos
: 2.4.2.12.1; 3.2.4.5; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Visvaldo Kazakiūno ir Dainiaus Rinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-18994-599/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ekvalis“ ieškinį atsakovei V. K. individualiai įmonei dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo, tretieji asmenys – UAB „Ryča“ ir UAB „Autosigmus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Ekvalis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K. individualiai įmonei, prašydama išreikalauti iš atsakovės ieškovei priklausantį turtą, t. y. 82 vienetus įrangos: pakėlėjas (modelis (duomenys neskelbtini), Italija, keliama galia iki 5 t, raudonos spalvos, mažai naudotas, 4 000,00 Eur vertės); suvedimo stendas (modelis (duomenys neskelbtini) Italija, 500,00 Eur vertės); variklio išėmimo stovas (raudonos spalvos, 100,00 Eur vertės); suvirinimo aparatas su vežimėliu (modelis (duomenys neskelbtini), Vokietija, naujas, 800,00 Eur vertės); suvirinimo aparatas su vežimėliu (modelis (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės); spoteris ((liet. taškinio-kontaktinio suvirinimo aparatas) modelis (duomenys neskelbtini), Prancūzija, 800,00 Eur vertės); spoteris ((liet. taškinio-kontaktinio suvirinimo aparatas) modelis (duomenys neskelbtini), Prancūzija, 500,00 Eur vertės); 10 vienetų detalių laikymo stendų, iš viso 300,00 Eur vertės; 2 vienetai kompresorių, iš viso 500,00 Eur vertės; 2 vienetai šlifavimo oblių, iš viso 100 Eur vertės; hidraulinis vežimėlis-keltuvas, 800,00 Eur vertės; laužtuvų komplektas, 80 Eur vertės; metalo lyginimo be dažymo įrankių komplektas, 150,00 Eur vertės; varstotas, 170,00 Eur vertės; 9 vienetai įrankių komplektų, iš viso 270,00 Eur vertės; 2 vienetai hidraulinių pompų, iš viso 500,00 Eur vertės; 12 vienetų automobilių tvirtinimo laikiklių ant stendo, iš viso 240,00 Eur vertės; 4 vienetai kėbulo lyginimo įrankių, iš viso 400,00 Eur vertės; aliuminio lyginimui skirtas plaktukas, 100,00 Eur vertės; siurblys SAGOLA, 1 000,00 Eur vertės; siurblys Feestul, 800,00 Eur vertės; 2 vienetai gruntavimo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 2 vienetai dažymo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 4 vienetai orinių filtravimo mašinėlių, iš viso 280,00 Eur vertės; detalių tvirtinimo stendas, 250,00 Eur vertės; infraraudonųjų spindulių lempa, 2 000,00 Eur vertės; 3 vienetai kampinių šlifuoklių Makita, iš viso 240,00 Eur vertės; kampinis šlifuoklis Makita, 70,00 Eur vertės; darbastalis (žalias su įrankiais, 500,00 Eur vertės); darbastalis (raudonas, 150,00 Eur vertės); elektrinis gręžtuvas Makita, 250,00 Eur vertės; dulkių pašalinimo nuo lako peiliukas, 120,00 Eur vertės; 2 vienetai poliravimo aparatų SAGOLA, iš viso 160,00 Eur vertės; poliravimo aparatas, 80,00 Eur vertės; rankinis hermetiko pistoletas, 30,00 Eur vertės; pneumatinis hermetiko pistoletas, 150,00 Eur vertės; fenas Boch, 200,00 Eur vertės; aukšto slėgio plovimo įrenginys Karcher, 120,00 Eur vertės; pneumatinis varžtų atsuktuvas, 200,00 Eur vertės; dinamometrinis raktas, 100,00 Eur vertės; nesant galimybės iš atsakovės išreikalauti įrangos natūra, ieškovė prašė teismo priteisti ieškovės naudai iš atsakovės šių daiktų vertę pinigais, t. y. 18 110,00 Eur sumą bei visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, jog ji ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ 2017 m. sausio 2 d. sudarė Įrangos panaudos sutartį Nr. EK-1 (toliau - Sutartis) ir nuomojamos įrangos bei darbo įrankių sąrašą. Pažymėjo, kad Sutarties 1.1. punkte buvo nurodyta, jog ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ suteikia teisę neatlygintinai naudotis įranga, be to, Sutarties 2.1. punkte taip pat nurodyta, kad Sutartis ir priedas kartu yra ir priėmimo perdavimo aktas ir Sutarties 2.2. punktu nustatyta, jog panaudos sutartis yra sudaroma dviem metams. Be to, Priede Nr. 1 prie Sutarties buvo išvardinti daiktai, jų kiekis ir kaina bei taip pat buvo nurodyta, jog yra perduoti 68 vienetai daiktų už 14 100,00 Eur sumą ir Priede Nr. 2 buvo nurodyta, kad yra perduota 20 vienetų įrangos už 4 730,00 Eur sumą. Ieškovės teigimu, iš viso trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ buvo perduota įrangos už 18 830,00 Eur sumą. Ieškovė paaiškino, jog trečiasis asmuo UAB „Ryča“ 2018 m. spalio 29 d. grąžino ieškovei šešis vienetus angliarūgštės balionų už 720 Eur sumą ir liko neperdavęs ieškovei 82 vienetų įrangos už 18 110,00 Eur sumą. Be to, tarp atsakovės V. K. individualios įmonės ir trečiojo asmens UAB „Ryča“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018-04-30/13 dėl 1 230 kv. m negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), nuomos. Pagal šios sutarties 6.1 punkto nuostatas trečiasis asmuo UAB „Ryča“ įsipareigojo už patalpas mokėti 2 100,00 Eur nuomos mokestį. Pažymėjo, kad tarp atsakovės ir trečiojo asmens kilo konfliktas dėl padidinto nuomos mokesčio ir pagal atsakovės pranešimą trečiasis asmuo UAB „Ryča“ buvo įpareigotas visiškai atsiskaityti iki 2018 m. rugpjūčio 25 d. (imtinai) ir iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (imtinai) visiškai išsikelti iš nuomojamų patalpų. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė 2018 m. liepos 30 d. rašto trečioje pastraipoje nurodė: „kol nebus pilnai atsiskaityta draudžiama išsivežti UAB „Ryčai“ ir UAB „Ekvaliui“ priklausantį turtą iš V. K. individualiai įmonei priklausančio garažo, esančio (duomenys neskelbtini)“ (civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019). Be to, 2018 m. rugpjūčio 8 d. atsakovė įteikė trečiajam asmeniui raginimą, kuriame buvo pakartotas 2018 m. liepos 30 d. pranešimo įspėjimas (civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019). Ieškovės teigimu, atsakovė, siekdama nuomos mokesčio sumokėjimo iš trečiojo asmens UAB „Ryča“ 2018 m. rugsėjo 13 d., užrakino 1 230 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir pakeitė kai kurių įėjimo į patalpas durų spynas, tokiu būdu ieškovei nuosavybės priklausantis turtas liko atsakovės patalpose ir trečiojo asmens UAB „Ryča“ darbuotojai savarankiškai negalėjo patekti į ginčo patalpas, kadangi neturėjo raktų. Ieškovė taip pat pažymėjo, kad 2019 m. liepos 26 d. išsiuntė registruotąją korespondencijos siuntą Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotą atsakovės savininkui V. K. adresu (duomenys neskelbtini), 11 su reikalavimu sumokėti nuomos mokestį už naudojamą įrangą ir reikalavimas buvo įteiktas 2019 m. liepos 27 d. asmeniškai, tačiau atsakovės savininkas į šį ieškovės reikalavimą nesureagavo. Ieškovės teigimu, šiai dienai dalies įrangos išreikalauti galimai yra neįmanoma, kadangi ji yra įbetonuota atsakovės patalpose (pakėlėjas), o kitos įrangos būklė yra visiškai nežinoma.

Atsiliepimas

3. Atsakovė V. K. individuali įmonė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškovės ieškininiais reikalavimais nesutinka ir prašo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą ir priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovė nurodė, jog UAB „Ekvalis“ ir UAB „Ryča“ faktiškai yra tapatus juridinis asmuo, vykdantis vienodą veiklą, t. y. teikiantis automobilių kėbulo remonto (dažymo) darbus ir abiejų bendrovių buveinės vietos yra tuo pačiu adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Be to, abi bendrovės yra susijusios glaudžiais giminystės ryšiais, t. y. bendrovės steigėjai, valdymo organai ir samdomi darbuotojai yra tos pačios šeimos nariai, sutuoktiniai ir vaikai. Atsakovė taip pat nurodė, kad 2010 metais ji su ieškove buvo sudariusi Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010-09-24/3 dėl 1 160 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone nuomos. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl 2014 metų pradžioje liko skolinga atsakovei 16 730 Lt sumą (4 845,34 Eur), todėl 2014 m. kovo 1 d. tarp atsakovės, trečiojo asmens UAB „Ryča“ bei ieškovės buvo sudaryta trišalė Skolos perkėlimo sutartis Nr. 1, pagal kurią ieškovė perkėlė trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ visas iš su atsakove sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2010-09-24/3 (Pradinė sutartis) kylančias prievoles, t. y. trečiasis asmuo UAB „Ryča“ įgijo pareigą sumokėti atsakovei susidariusį ieškovės įsiskolinimą pagal pirminę 2010 metų nuomos sutartį bei sudarė naują 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-03-01/4 (Nauja sutartis) dėl 1 160 kv. m bendrojo ploto negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomos, kur toliau vykdė tą pačią veiklą, kaip ir ieškovė, t. y. teikė autoserviso paslaugas. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad skolos perkėlimo metu tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Ryča“ direktorės pareigas ėjo tas pats asmuo, t. y. B. Ž. ir vėliau trečiojo asmens UAB „Ryča“ direktoriaus pareigas pradėjo eiti jos sutuoktinis, t. y. B. Ž. Ieškovė, perleidusi iš pradinės 2010 metų sutarties kylančias prievoles trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ bei siekdama tikslo toliau kartu su atsakove vykdyti ūkinę komercinę veiką, 2014 m. birželio 1 d. su ieškove sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-06-01/5, dėl 70 kv. m. ploto negyvenamųjų patalpų, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. išnuomojo autoserviso patalpose esantį kabinetą. Be to, 2018 m. balandžio 30 d. tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Ryča“ buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2018-04-30/13 dėl 1230 kv. m. negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) nuomos ir sudarius 2018 metų nuomos sutartį nustojo galioti 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 2014-03-01/4, sudaryta tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Ryča“. Atsakovė nurodė, jog per visą bendradarbiavimo laikotarpį tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo UAB „Ryča“ buvo skolingos atsakovei ir visada delsė apmokėti susidariusius įsiskolinimus, todėl atsakovė priėmė sprendimą nutraukti abi nuomos sutartis bei kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme pateikto ieškinio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019, kurioje šalys (V. K. individuali įmonė, UAB „Ekvalis“, UAB „Ryča“) sudarė taikos sutartį ir teismas 2019 m. gegužės 4 d. nutartimi ją patvirtino bei bylą nutraukė. Be to, minėtoje byloje UAB „Ryča“ buvo pateikusi priešieškinį, kurio reikalavimo dalykas buvo – sugadinti dažai, klientų pretenzijos, neteisėtai nusavinta įranga ir darbo įrankiai, darbuotojų prastova bei negautos bendrovės pajamos. Atsakovės teigimu, šiuo atveju ieškovė pareiškė ieškinį dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (t. y. dėl tų pačių daiktų), kuris jau kartą buvo išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019 ir kurioje sprendimas nutraukti civilinę bylą jau yra įsiteisėjęs. Atsakovė nurodė, kad nekyla abejonių, jog ginčo šalys yra tos pačios, kaip ir buvo civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019 pateiktame priešieškinyje, t. y. UAB „Ryča“, UAB „Ekvalis“ (ieškovai) ir V. K. individuali įmonė (atsakovas). Be to, šios civilinės bylos reikalavimo dalykas yra kaip ir civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019 pateiktame priešieškinyje, t. y. įrangos, kurios bendra vertė 18 830,00 Eur sumai neteisėtas nusavinimas ir šis ieškovės ieškinys yra grindžiamas tais pačiais rašytiniais įrodymais, kaip ir priešieškinio pagrindimas, t. y. buhalterine pažyma, suderinimo aktais, antstolio R. Vižainiškio protokolais ir visų su šiuo ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų kopijos buvo pateiktos kartu ir su pateiktu priešieškiniu jau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019, todėl atsakovės manymu, ieškovė, pateikdama šį ieškinį, neteisėtai kvestionuoja minėtoje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje priimtą ir jau įsiteisėjusį teismo sprendimą bei neleistinai pakartotinai kreipiasi į teismą dėl to paties ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko, tuo grubiai pažeisdama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto, 293 straipsnio 3 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB ,,Ekvalis“ 1 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo V. K. individualiai įmonei ir 14,14 Eur pašto išlaidų valstybei.

6. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą panaikino ir grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

7. Vilniaus miesto apylinkės teisme bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovės atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, o atsakovės atstovas taip pat palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei prašė teismo ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą bei neįrodytą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė bei ir priteisė iš ieškovės UAB ,,Ekvalis“ 2 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės V. K. individualiai įmonei ir 14,14 Eur pašto išlaidų valstybei.

9. Teismas nustatė, kad šioje civilinėje byloje tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, jog ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ yra tampriai susijusios įmonės, vykdančios tapačią ūkinę veiklą (automobilių kėbulo remonto darbai), be to, abiejų bendrovių buveinės vietos yra tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), abiejų šių bendrovių valdymo organai (asmenys) yra susiję glaudžiais giminystės ryšiais, t. y. bendrovės steigėjai, valdymo organai, samdomi darbuotojai yra tos pačios šeimos nariai, sutuoktiniai ir vaikai, todėl teismas laikė šią aplinkybę įrodytą.

10. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019 pagal V. K. individualios įmonės ieškinį UAB „Ekvalis“ ir UAB „Ryča“ dėl iškeldinimo iš negyvenamų patalpų ir iš UAB „Ryča“ 8 735,44 Eur skolos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pagal UAB „Ryča“ priešieškinį dėl įskaitymo atlikimo 8 189,59 Eur sumai ir 33 425,32 Eur nuostolių, 6 procentų metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Šioje civilinėje byloje UAB „Ryča“ teikto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo dalyku buvo: sugadinti dažai, klientų pretenzijos, neteisėtai nusavinta įranga ir darbo įrankiai, darbuotojų prastova, negautos bendrovės pajamos, t. y. įrodinėjami didžiąja dalimi rašytinių įrodymų, kurie analogiškai pateikti ir į šią nagrinėjamą civilinę bylą pagal šį ieškovės vindikacinį ieškinį atsakovei. Šalys minėtą civilinę bylą Nr. e2-1413-600/2019 baigė taikos sutartimi ir teismas šią šalių sudarytą taikos sutartį patvirtino bei civilinę bylą nutraukė. Iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, jog UAB ,,Ryča“ įsipareigojo per 20 mėnesių nuo taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos sumokėti V. K. individualiai įmonei 5 000,00 Eur dydžio įsiskolinimą ir UAB „Ryča“ atsisakė visų savo priešinių reikalavimų, pareikštų priešieškiniu, bei pareiškė, kad tuo atveju, jeigu ji tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, tai už ją atsako UAB „Ryča“ vadybininkas R. Ž., kaip laiduotojas (t. y. fizinis asmuo) ir kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis; be to, V. K. individuali įmonė atsisakė dalies savo ieškininių reikalavimų UAB ,,Ryča” ir taip pat atsisakė pareikšto reikalavimo dėl UAB ,,Ekvalis” iškeldinimo, kadangi UAB „Ekvalis“ jau yra išsikėlusi iš ginčo patalpų.

11. Teismas darė išvadą, kad ginčo šalis siejo prievoliniai santykiai, t. y. tiek ieškovę nuo 2010 metų, tiek ir trečiąjį asmenį UAB „Ryča“ su atsakove, tiek ir ieškovę su trečiuoju asmeniu UAB ,,Ryča“ siejo sutartiniai įsipareigojimai (negyvenamųjų patalpų nuomos sutartys, įrangos perdavimo neatlygintinai naudotis sutartis ir kt.) bei iš jų kilusios kreditorinės prievolės, kurios ir suponavo tarp šalių kilusį ginčą.

12. Teismas sprendė, kad ieškovė šioje civilinėje byloje visgi neįrodė šių faktinį ieškinio pagrindą sudarančių esminių visų aplinkybių, t. y. ieškovė turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą valdo atsakovė; daiktą atsakovė valdo neteisėtai; daiktas yra natūra ir bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

13. Nors ieškovė pateikė rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas – faktūras, pirkimo – pardavimo sutartis ir kt.), kurių pagrindu ieškovė įrodinėja ginčo daiktų nuosavybės teisę, tačiau teismas sprendė, jog esant tarp šalių ginčui dėl daiktų identifikavimo ir ieškovės nuosavybės teisės buvimo ginčo daiktams, kad šiuo atveju ginčo daiktus identifikuoti konkrečiai ir aiškiai pagal ieškovės į šią civilinę bylą pateiktus rašytinius įrodymus nėra jokių galimybių. Teismas sutiko su atsakovės atstovų argumentais, jog esant tarp šalių ginčui dėl daiktų nuosavybės teisės turėjimo, ieškovė visgi privalėjo į šią civilinę bylą pateikti tinkamus ieškovės buhalterinius dokumentus, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai butų matyti, jog ginčo daiktai tikrai priklauso ieškovei nuosavybės teise ir šie ginčo daiktai tikrai yra ieškovės buhalterinėje apskaitoje, be to, taip pat yra paskaičiuotas ir šių ginčo daiktų nusidėvėjimas bei likutinė vertė ir kt., tačiau tokių rašytinių įrodymų ieškovė į šią civilinė bylą nepateikė.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė į šią civilinę bylą pateikė eilę PVM sąskaitų – faktūrų, tačiau nepateikė jokių jų apmokėjimo duomenų / įrodymų. Kai kurios ieškovės pateiktos PVM sąskaitos – faktūros galimai ir atitinka kai kurių prekių pavadinimus, tačiau visa tai neatitinka ieškinyje nurodytai daiktų vertei, be to, dalis PVM sąskaitų – faktūrų yra išrašyta ne ieškovei, o kitiems juridiniams asmenims (UAB „Ryča“, UAB „Pyragėlis“). Teismas pažymėjo, kad dalis ieškovės į šią civilinę bylą pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų nėra susijusios su ieškinio dalyku ir pagrindu, t. y. ieškovės prašomu išreikalauti ginčo turtu, ir didelė šių PVM sąskaitų – faktūrų dalis yra išrašyta prekėms, kurios net nėra išvardintos ieškinyje, todėl ieškovės argumentus šioje dalyje teismas atmetė kaip nepagrįstus bei neįrodytus.

15. Teismas vertino, jog dalis ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų, t. y. pirkimo - pardavimo sutartys (2017 m. gruodžio 12 d. pirkimo - pardavimo sutartis, sudaryta R. Ž., kaip pardavėjo, ir UAB „Ekvalis“, kaip pirkėjo, dėl suvirinimo aparato su vežimėliu, mod. (duomenys neskelbtini), vertė – 800,00 Eur; 3 vnt. kampinių šlifuoklių Makita, vertė – 240,00 Eur; kampinio šlifuoklio Makita, vertė – 70,00 Eur ; elektrinio gręžtuvo Makita, vertė – 250,00 Eur; 2010 m. balandžio 28 d. pirkimo - pardavimo sutartis, pagal kurią Juozas Važgys pardavė, o UAB „Ekvalis“ nupirko prekes: infraraudonųjų spindulių lempą, vertė – 2 000,00 Eur; darbastalį raudoną, vertė – 150,00 Eur; dulkių pašalinimo nuo lako peiliuką, vertė – 120,00 Eur; pneumatinį varžtų atsuktuvą, vertė – 200,00 Eur; 2017 m. rugsėjo 4 d. pirkimo - pardavimo sutartis su Danu Babrausku dėl suvirinimo aparato, mod. (duomenys neskelbtini), vertė – 800,00 Eur; feną Boch, vertė – 200,00 Eur), neturint apmokėjimo rašytinių įrodymų negali būti laikomos nuosavybės teisę įrodančiais objektyviais bei patikimais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais ieškovės nuosavybės įsigijimo faktą į ginčo daiktus.

16. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas – faktūras, kurios neturi apmokėjimą patvirtinančių dokumentų, ir galimai patvirtinančias nuosavybės teisę tik keliems vindikuojamiems daiktams, kuriuos yra prašoma išreikalauti iš atsakovės, t. y. pakėlėjas, modelis (duomenys neskelbtini), vertė – 4 000,00 Eur; suvedimo stendas mod. 5080 RAVTD, vertė – 500,00 Eur; spoteris, mod. (duomenys neskelbtini), vertė – 800,00 Eur ; spoteris, mod. (duomenys neskelbtini), vertė – 500,00 Eur; siurblys Feestul, vertė – 800,00 Eur ; 2 vnt. dažymo pistoletų Sagola, vertė – 150,00 Eur bei darbastalis žalias su įrankiais, vertė – 500,00 Eur, tačiau iš pateiktų PVM sąskaitų – faktūrų turinio yra matyti, jog šie išvardinti įrankiai buvo įsigyti prieš eilę metų ir tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens UAB „Ryča“, kurie vykdė tą pačią veiklą, buvo pastarųjų naudojami pagal jų tiesioginę paskirtį bei netrumpą laiką, tuo tarpu galima šių ginčo daiktų nusidėvėjimo aplinkybe ieškovė net nesirėmė ir šios aplinkybės neįrodinėjo visos šios civilinės bylos nagrinėjimo metu.

17. Teismas taip pat sutiko su atsakovės atstovų argumentais, jog ieškovė neįrodė ginčo daiktų nuosavybės turėjimo ir valdymo fakto, kadangi iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019 pagal V. K. individualios įmonės ieškinį UAB „Ekvalis“ ir UAB „Ryča“ dėl skolos priteisimo ir UAB „Ryča“ priešieškinį V. K. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir ši civilinė byla buvo nutraukta, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi teismui patvirtinus taikos sutartį, t. y. teismas jau yra pasisakęs dėl ginčo daiktų išreikalavimo ir nuosavybės fakto buvimo šios taikos sutarties nuostatuose. Teismas sprendė, jog esant tokiems neaiškumams ir nesutapimams dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės priklausymo / valdymo, ieškovė šioje civilinėje byloje privalėjo pašalinti šiuos neaiškumus ir nesutapimus, t. y. aiškiai bei nedviprasmiškai įrodant aplinkybę dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės egzistavimo ieškovės atžvilgiu, juolab, kad bendroves sieja / siejo artimi giminystės / šeimyniniai santykiai, kas teismui kėlė pagrįstų abejonių ieškovės dėstomų aplinkybių sąžiningumu bei teisingumu ir labiau suponuoja tą teismo nuomonę, kad visgi atsakovė pilnai įrodė savo atsikirtimų pagrįstumą bei teisėtumą. Be to, teismas taip pat sprendė, kad ieškovė neįrodė ir kitos esminės aplinkybės, t. y. kad ginčo daiktai yra / egzistuoja pas atsakovę, todėl ir šioje dalyje ieškovės argumentus teismas atmetė.

18. Teismas kritiškai vertino tiek 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek 2021 m. rugpjūčio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą šios civilinės bylos kontekste, kadangi šie antstolio priimti dokumentai nepatvirtina esminių šios civilinės bylos aplinkybių, t. y. esant tarp šalių ginčui dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės turėjimo / valdymo, šie antstolio priimti dokumentai neįrodo paties daiktų nuosavybės fakto buvimo / nebuvimo.

19. Teismas nustatė, kad dalis ginčo daiktų buvo perduota panaudos pagrindu trečiajam asmeniui UAB ,,Ryča“, tačiau šioje civilinėje byloje nėra pateikta jokio rašytinio įrodymo, patvirtinančio apie perduotos įrangos grąžinimą ieškovei ir galimai grąžinto turto būklę po panaudos, todėl ir šiuo aspektu vindikuojamų daiktų buvimo vieta nėra tiksliai žinoma ir nustatyta. Teismas pažymėjo ir tai, kad ieškovės į šią civilinę bylą pateikti inventorizavimo bei įrangos ir darbo įrankių suderinimo aktai, kuriuose vienašališkai yra užaktuota tik ieškovei reikšminga bei svarbi informacija, negali būti pakankamu bei leistinu rašytiniu įrodymu vindikaciniam ieškiniui pagrįsti, todėl ir šioje dalyje teismas ieškovės argumentus atmetė.

20. Teismas sprendė, kad šioje civilinėje byloje taip pat nėra įrodyta ir ta aplinkybė, jog ieškovė visgi prarado ginčo daiktų valdymo teisę be savo valios. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė jokių faktinį ieškinio pagrindą sudarančių esminių aplinkybių, kurias ieškovė visgi privalėjo įrodyti reikšdama vindikacinį ieškinį, todėl nėra jokių Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnio nuostatose numatytų taikymo sąlygų ir ieškovės ieškinį teismas atmetė, kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

22. Ieškovė UAB „Ekvalis“ (apeliantė) pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18994-599/2021 panaikinti visiškai ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

22.1. Ieškovės teigimu, teismas išklausęs liudytojų I. T., A. K., R. Ž. parodymus, nustatė, kad visas priklausęs turtas apeliantui liko pas atsakovę, tačiau šių liudytojų parodymų, teismas priimdamas sprendimą neįvertino.

22.2. Ieškovė nurodo, kad V. K. įmonė išskyrus melagingus žodinius pareiškimus, nepateikė V. K. individualios įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų: didžiosios knygos, banko sąskaitų išrašų, kasos knygos išrašų, sąskaitų išrašytų apeliantei ir neįrodė apeliantės skolos V. K. įmonei, bei raudono pakėlėjo „perdavimo už skolą”. Atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų, kad detalių laikymo stendai yra atsakovės nuosavybės teise valdomi daiktai, išskyrus melagingą žodinį pareiškimą antstoliui. Tokiu būdu, V. K. davė melagingus parodymus ir sulaužė priesaiką. Teismas turėjo pareigą nutartimi kreiptis į prokurorą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

22.3. Teismas neįvertino antstolio Rimanto Vižainiškio 2018 m. spalio 22 d., 2020 m. rugsėjo 10 d. ir 2021 m. rugpjūčio 18 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų kuriais nustatytas turto iš patalpų esančių (duomenys neskelbtini) dingimo faktas.

22.4. Apeliantės teigimu, teismas nustatė apeliantės turto perdavimo faktą trečiajam asmeniui, turto buvimą atsakovo patalpose, atsakovo disponavimą apeliantės daiktais, nustatė faktą, kad atsakovė neįrodinėjo turto grąžinimo apeliantei, neįrodinėjo turto perdavimo apeliantei, tačiau dėl nesuvokiamų priežasčių – ieškinį atmetė.

22.5. Teismas nenurodė konkrečiai ir aiškiai kokia prievolė siejo apeliantę ir atsakovę. Teismas sprendime nenurodė „prievolės“ dydžio, atsiradimo dienos, jos pabaigos dienos ir kokių dokumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad apeliantę ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai.

22.6. Pažymėjo, jog ginčo dėl daiktų indentifikavimo nėra. Taip pat atsakovė nepateikė jokių daiktų įsigijimo dokumentų: pirkimo – pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų – faktūrų, buhalterinių dokumentų: didžiosios knygos – nieko. Nei atsakovė, nei teismas nenurodė jokios teisės normos įpareigojančios apeliantę skaičiuoti ir teikti daiktų nusidėvėjimo ir likutinę vertę. Apeliantė pateikė gerai veikiančių daiktų jos įmonės apskaitos dokumentais pagrįstą vertę.

22.7. Atsakovė neįrodė, kad apeliantės buhalterinė pažyma, daiktų pirkimo – pardavimo sutartys, PVM sąskaitos – faktūros „be apmokėjimo dokumentų“ prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 4.47) straipsnio normoms. Teismas nenurodė, kokia CK 4.47 teisės norma nesant perteklinių mokėjimą patvirtinančių dokumentų paneigia nuosavybės įgijimą pagal sandorį (CK 4.47 straipsnio 1 punktas). Teismas sprendime taip pat nepaaiškino kodėl pirkimo – pardavimo sutartis neatitinka CK 4.47 straipsnio 1 punkto ir kaip jį pažeidžia.

22.8. Atsakovė neteikė jokių įrodymų, kad jos laikomas apeliantės turtas priklauso jai, atsakovė nepateikė jokių leistinų įrodymų disponuoti apeliantės buhalterinėje pažymoje nurodytais daiktais.

22.9. Apeliantė pateikė buhalterinę pažymą, sutartį ir eilę visų dokumentų įrodančių jos nuosavybės teisę į daiktus. Tiek UAB „Ryča“, tiek UAB „Pyragėlis“ perdavė apeliantei jų nupirktus lygiaverčius daiktus už jų sugadintus. Tokia ūkinė operaciją įformina pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir teismui pateikti visi tai patvirtinantys dokumentai, daiktų perdavimo sutartis, inventorizavimo aktai ir t.t.

22.10. Teismas darydamas išvadą, kad ieškovei buvo suteikta galimybė nevaržomai atsiimti visus ieškovei priklausančius daiktus, taip pat turėjo išspręsti ir kitą sąlygą – pasiėmė ar nepasiėmė daiktus, t. y. jei pasiėmė, tai turėjo nurodyti konkrečią dieną ir laiką, jei tik sudarė sąlygas, o daiktai liko – tai priteisti daiktus natūra arba pinigais jų vertę. Be to, atsakovė ne tik, kad nesinaudojo privaloma pareiga pateikti įrodymus, t. y. antstolio faktinių aplinkybių protokolą dėl daiktų „nebuvimo“ patalpose visą bylos nagrinėjimo laiką, bet to neleido padaryti ir apeliantei kol paslėpė turtą.

Atsiliepimas

23. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė V. K. individuali įmonė prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei iš apeliantės atsakovei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovė nurodo, jog liudytojai iš esmės nieko negalėjo nei patvirtinti nei paneigti apie įrangos buvimą. Taigi, minėtų asmenų liudijimai nei patvirtina nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, todėl jų papildomas vertinimas yra beprasmis

23.2. Kadangi dėl įrangos grąžinimo jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo), todėl pakartotinai kvestionuoti procesą neatnaujinus civilinės bylos Nr. e2-1413-600/2019 nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo.

23.3. Atsakovė nurodo, jog apeliaciniame skunde pateikiamos skundžiamo teismo sprendimo citatos yra iškraipytos ir vertintinos tik kaip apeliantės skundžiamo sprendimo interpretacijos.

23.4. Nesant jokių duomenų apie atitinkamų daiktų apskaitymą ieškovės apskaitoje tikėtina, kad atitinkami daiktai yra nusidėvėję arba jų nėra (ji sunaikinti, perleisti ar pan.), t. y. ieškovė neįrodė ir net neįrodinėjimo pačių daiktų egzistavimo ir priklausymo jai ginčo laiku. Istorinis vieno ar kito daikto įgijimas savaime nieko nereiškia. Būtini dokumentai kurie pagrįstų jo turėjimą aktualiu laiku, juo labiau, kai buhalterijoje tokia informacija būti privalo.

23.5. Atsakovės teigimu, ieškovė ne tik, kad neįrodė, bet net ir neįrodinėjo paties ginčo daiktų egzistavimo ir priklausymo ieškovui fakto, todėl mano, kad likę apeliacinio skundo motyvai teisiškai nereikšmingi ir yra neaktualūs.

23.6. Pažymėjo, jog byloje pateiktas ir atsakovės 2018 m. spalio 25 d. raginimas/prašymas UAB ,,Ryča“ ir UAB ,,Ekvalis“, kuriuo prašoma pasiimti paliktas šiukšles, o taip pat kai kuriuos daiktus. UAB ,,Ryča“ pateikė 2018 m. spalio 31 d. atsakymą į minėtą raginimą/prašymą, kuriame nurodė, kad 2018 m. spalio 25 d. raginime/prašyme nurodyti daiktai jiems nepriklauso, tačiau jau pradedami reikalauti identiški daiktai kaip ir ieškinyje.

24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Ryča“ prašo apelianto apeliacinį skundą tenkinti visiškai ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18994-599/2021 panaikinti visiškai ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą ir ieškinį patenkinti visiškai. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Trečiasis asmuo nurodo, kad sutinka su visais apeliacinio skundo argumentais. Papildomai nurodė, kad nežino jokios skolos „už pakėlėją“ ir atsakovė neįrodinėjo trečiojo asmens skolos susidarymo dienos, laiko, dydžio. Atsakovė nepateikė į bylą skolos „už pakėlėją“ dokumentų. Trečiasis asmuo atsakovui niekada neperdavė pakėlėjo. Taikos sutartyje patvirtintoje civilinėje byloje Nr. e2-1413-600/2019 nėra jokių duomenų apie pakėlėjo perdavimą „už skolą“.

24.2. Atsakovės atstovas 2020 m. lapkričio 24 d. prašymu pateiktu į bylą pripažino, kad apeliantės turtas yra pas atsakovę ir patvirtino, kad apeliantės apeliacinis skundas yra visiškai pagrįstas. Taip pat atsakovės atstovas pateikė į bylą 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymą su priedais. Šio prašymo 4 punkte nurodyta: „2018 m. rugsėjo 17 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo ir išsikraustymo termino pratęsimo Nr. 01 su priedu Nr. 1, iš kurio matosi, kad UAB ,,Ryča“ už skolas perdavė atsakovei pakėlėją, kurio keliamoji galia iki 5 tonų ir kurio gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu yra atsakovės priklausančiose patalpose (šį daiktą savu laiko ir ieškiniu prisiteisti siekia ir UAB ,,Ekvalis“, ieškiniu prašomas priteisti 1 daiktas), o taip pat variklio išėmimo stovas (šį daiktą savu laiko ir ieškiniu prisiteisti siekia ir UAB ,,Ekvalis“, ieškiniu prašomas priteisti 3 daiktas), darbastalis žalias be įrankių (šį daiktą savu laiko ir ieškiniu prisiteisti siekia ir UAB ,,Ekvalis“, ieškiniu prašomas priteisti 29 daiktas. Taigi, atsakovo atstovai, dviem prašymais pripažino, kad apeliantės turtas yra pas atsakovę. Trečiasis asmuo nurodo, kad minėtas 2018 m. rugsėjo 17 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo yra suklastos ir gautas apgaule. Trečiasis asmuo įspėjo atsakovą, kad jei jis panaudos šį dokumentą, trečiasis asmuo kreipsis į teisėsaugos organus.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

26. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

28. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Ekvalis“ ir atsakovė V. K. individuali įmonė 2010 m. rugsėjo 24 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2010-09-24/3, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei laikinai valdyti ir naudoti 1 160 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais. Pagal šios sutarties 5.1 punkto nuostatas ieškovė įsipareigojo tvarkingai ir tinkamai naudoti patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), bei pagal paskirtį.

29. Taip pat tarp ieškovės UAB „Ekvalis“, atsakovės V. K. individualios įmonės ir trečiojo asmens UAB „Ryča“ 2014 m. kovo 1 d. buvo sudaryta trišalė skolos perkėlimo sutartis Nr. 1 ir šios skolos perkėlimo sutarties 1 punkto nuostatomis šalys susitarė, kad pagal šią sutartį ieškovė, t. y. kaip pradinė atsakovės skolininkė, perkelia trečiajam asmeniui UAB „Ryča“, t. y. kaip naujajai skolininkei, o trečiasis asmuo UAB „Ryča“ perima iš ieškovės visas prievoles, kylančias iš tarp atsakovės ir ieškovės 2010 m. rugsėjo 24 d. sudarytos Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2010-09-24/3 bei iš 2011 m. kovo 31 d. priedo prie sutarties, t. y. ieškovės pareigą sumokėti patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos mokestį bei įvykdyti kitas prievoles, atsirasiančias iš naujos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties.

30. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ 2014 m. kovo 1 d. sudarė naują Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-03-01/4, kuri iš esmės yra tapati 2010 m. rugsėjo 24 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčiai Nr. 2010-09-24/3, išskyrus tai, jog naujosios negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nuomininkė buvo ne ieškovė, o trečiasis asmuo UAB „Ryča“, kuris nurodytose patalpose vykdė iš esmės tokią pat veiklą, kurią vykdė ir ieškovė, t. y. teikė automobilių remonto (autoserviso) paslaugas ir šios naujai sudarytos sutarties 2 dalimi nuomotojas įsipareigojo perduoti nuomininkui sutartyje įvardintas patalpas tvarkingas ir tinkančias darbui pagal priėmimo - perdavimo aktą, kuriame turi būti surašyti visi įrengimai bei jų likutinė vertė pinigine išraiška litais, be to, nuomininkas įgijo teisę savo lėšomis įsirengti patalpas, pagerindamas jų būklę, prieš tai raštiškai suderinęs su nuomininku. Šios sutarties 5.5 punkto nuostatose numatyta galimybė nuomininkui (UAB ,,Ryča) savo sąskaita atlikti patalpų patobulinimus ir pertvarkymus, reikalingus veiklai vykdyti, taip pat tik gavus raštišką nuomotojo pritarimą.

31. Ieškovė ir atsakovė 2014 m. birželio 1 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2014-06-01/5, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti ieškovei laikinai valdyti ir naudoti 70 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o ieškovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais ir pagal šios sutarties 1.2 punkto nuostatas ieškovei buvo išnuomotos 70 kv. m patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kurios buvo skirtos prekių sandėliavimui.

32. Taip pat nustatyta, kad ieškovė UAB „Ekvalis“ ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ yra tarpusavyje susijusios įmonės ir vykdančios tapačią ūkinę veiklą, t. y. abi šios įmonės teikia automobilių kėbulo remonto (dažymo) darbus, abiejų bendrovių buveinės vietos yra tuo pačiu adresu ((duomenys neskelbtini)), be to, abiejų bendrovių valdymo organai (t. y. asmenys) yra tarpusavyje susiję glaudžiais giminystės ryšiais ir tai yra bendrovės steigėjai, valdymo organai, samdomi darbuotojai yra tos pačios šeimos nariai, sutuoktiniai ir vaikai.

33. Ieškovė ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ 2017 m. sausio 2 d. sudarė Įrangos panaudos sutartį Nr. EK-1 (Sutartis) ir šios Sutarties 1.1 punkto nuostatomis ieškovė įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ laikinai ir neatlyginai valdyti ir naudoti įrangą, kurios vertė šalių susitarimu yra 18 830,00 Eur sumai, šios įrangos perdavimą patvirtina Sutarties priedai Nr. 1 (perduota įranga, kurios vertė iš viso 14 100,00 Eur) bei Nr. 2 (perduota įranga, kurios vertė iš viso 4 730,00 Eur). Sutarties priedais Nr. 1 bei Nr. 2 ieškovė trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ perdavė šią autoserviso paslaugų teikimui reikalingą įrangą: 1) keltuvą (modelis (duomenys neskelbtini), Italija, keliama galia iki 5 t, raudonos spalvos, mažai naudotas, 4 000,00 Eur vertės); 2) suvedimo stendą (modelis (duomenys neskelbtini) Italija, 500,00 Eur vertės); 3) variklio išėmimo stovą (raudonos spalvos, 100,00 Eur vertės); 4) suvirinimo aparatą su vežimėliu (modelis (duomenys neskelbtini), Vokietija, naujas, 800,00 Eur vertės); 5) suvirinimo aparatą su vežimėliu (modelis (duomenys neskelbtini), 800,00 Eur vertės); 6) spoterį ((liet. taškinio-kontaktinio suvirinimo aparatas) modelis (duomenys neskelbtini), Prancūzija, 800,00 Eur vertės); 7) spoterį ((liet. taškinio-kontaktinio suvirinimo aparatas) modelis (duomenys neskelbtini), Prancūzija, 500,00 Eur vertės); 8) 10 vienetų detalių laikymo stendų, iš viso 300 Eur vertės; 9) 2 vienetus kompresorių, iš viso 500,00 Eur vertės; 10) 2 vienetus šlifavimo oblių, iš viso 100,00 Eur vertės; 11) hidraulinį vežimėlį-keltuvą, 800,00 Eur vertės; 12) laužtuvų komplektą, 80,00 Eur vertės; 13) metalo lyginimo be dažymo įrankių komplektą, 150,00 Eur vertės; 14) varstotą, 170,00 Eur vertės; 15) 9 vienetus įrankių komplektų, iš viso 270,00 Eur vertės; 16) 2 vienetus hidraulinių pompų, iš viso 500,00 Eur vertės; 17) 12 vienetų automobilių tvirtinimo laikiklių ant stendo, iš viso 240,00 Eur vertės; 18) 4 vienetus kėbulo lyginimo įrankių, iš viso 400,00 Eur vertės; 19) aliuminio lyginimui skirtą plaktuką, 100,00 Eur vertės; 20) siurblį SAGOLA, 1 000,00 Eur vertės; 21) siurblį Feestul, 800,00 Eur vertės; 22) 2 vienetus gruntavimo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 23) 2 vienetus dažymo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 24) 4 vienetus orinių filtravimo mašinėlių, iš viso 280,00 Eur vertės; 25) detalių tvirtinimo stendą, 250,00 Eur vertės; 26) infraraudonųjų spindulių lempą, 2 000,00 Eur vertės; 27) 3 vienetus kampinių šlifuoklių Makita, iš viso 240,00 Eur vertės; 28) kampinį šlifuoklį Makita, 70,00 Eur vertės; 29) darbastalį (žalias su įrankiais, 500,00 Eur vertės); 30) darbastalį (raudonas, 150,00 Eur vertės); 31) elektrinį gręžtuvą Makita, 250,00 Eur vertės; 32) dulkių pašalinimo nuo lako peiliuką, 120,00 Eur vertės; 33) 2 vienetus poliravimo aparatų SAGOLA, iš viso 160,00 Eur vertės; 34) poliravimo aparatą, 80,00 Eur vertės; 35) rankinį hermetiko pistoletą, 30,00 Eur vertės; 36) pneumatinį hermetiko pistoletą, 150,00 Eur vertės; 37) feną Boch, 200,00 Eur vertės; 38) aukšto slėgio plovimo įrenginį Karcher, 120,00 Eur vertės; 39) pneumatinį varžtų atsuktuvą, 200,00 Eur vertės; 40) dinamometrinį raktą, 100,00 Eur vertės; ir 41) 6 vienetus angliarūgštės balionų, 720,00 Eur vertės.

34. Ieškovės teigimu, 2018 m. spalio 29 d. trečiasis asmuo UAB „Ryča“ ieškovei grąžino tik 6 vnt. angliarūgštės balionus už 720,00 Eur sumą ir liko neperdavęs ieškovei 82 vnt. įrangos už 18 110,00 Eur sumą, t. y. būtent yra ta įranga, kurią ieškovė šiuo ieškiniu ir prašo išreikalauti iš atsakovės.

35. Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Ryča“ 2018 m. balandžio 30 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2018-04-30/13, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ laikinai valdyti ir naudoti 1 230 kv. m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), o trečiasis asmuo UAB „Ryča“ įsipareigojo mokėti nuomos mokestį šioje sutartyje nurodytomis sąlygomis bei terminais, tokiu būdu tarp atsakovės ir trečiojo asmens UAB „Ryča“ sutartiniai teisiniai santykiai iš esmės nepasikeitė, kadangi nurodytų 1 230 kv. m negyvenamųjų patalpų nuomos tikslas yra analogiškas 2014 m. kovo 1 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 2014-03-01/4 1.2 punkto nuostatose nurodytam tikslui, t. y. trečiasis asmuo UAB „Ryča“ toliau vykdė tą pačią veiklą (teikė autoserviso paslaugas). Atsakovė ir trečiasis asmuo UAB „Autosigmus“ 2019 m. gruodžio 16 d. sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2019/12/16, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo perduoti UAB „Autosigmus“ laikinai naudotis ir valdyti 1 230 kv. m bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir pagal šios sutarties 1.2 punkto nuostatas negyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), buvo išnuomotos UAB „Autosigmus“ veiklos vykdymo tikslais (lengvųjų automobilių remonto paslaugų teikimui) ir šias patalpas atsakovė naujajai nuomininkei UAB „Autosigmus“ perdavė kartu su UAB „Autosigmus“ veiklos vykdymui reikalinga įranga.

36. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019 pagal ieškovės (atsakovės) V. K. individualios įmonės ieškinį atsakovei (ieškovei) UAB „Ekvalis“ ir atsakovei (trečiajam asmeniui) UAB „Ryča“ dėl skolos priteisimo ir atsakovo (trečiojo asmens) UAB „Ryča“ priešieškinį ieškovei (atsakovei) V. K. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir ši civilinė byla buvo nutraukta, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi teismui patvirtinus taikos sutartį. Šios taikos sutarties 5.1 punkto nuostatomis atsakovė (trečiasis asmuo) UAB „Ryča“ įsipareigojo per 20 mėnesių nuo šios Taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos sumokėti ieškovei (atsakovei) V. K. individualiai įmonei 5 000,00 Eur dydžio įsiskolinimą, o taikos sutarties 5.2 punkto nuostatomis atsakovė (trečiasis asmuo) UAB „Ryča“ atsisakė visų savo priešieškininių reikalavimų, pareikštų ieškovei (atsakovei) V. K. individualiai įmonei, ieškovė (atsakovė) atsisakė dalies reikalavimų, pareikštų trečiajam asmeniui UAB „Ryča“ (taikos sutarties 6.1 punktas) bei atsisakė pareikšto ieškininio reikalavimo dėl atsakovės (ieškovės) UAB „Ekvalis“ iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kadangi atsakovė (ieškovė) Taikos sutarties sudarymo dieną jau buvo išsikėlusi iš ginčo patalpų.

37. Ieškovė pateikė PVM sąskaitas – faktūras, išrašytas laikotarpyje nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2014 m. rugsėjo 10 d. (imtinai), bei pirkimo - pardavimo sutartis, sudarytas laikotarpyje nuo 2021 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 12 d. (imtinai).

38. Iš byloje esančio 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-18-2060 turinio nustatyta, kad antstolis vykdė ieškovės pavedimą pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 128-238-18-F konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. užfiksuoti ieškovės kilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrą vaizdą (užfiksuojant vaizdo bei garso fiksavimo priemonėmis) ir kitas su šiuo pavedimu susijusias aplinkybes. Antstolis konstatavo, jog šiose patalpose nėra šios ieškovei priklausančios įrangos: 1) 10 vienetų detalių laikymo stendų, iš viso 300,00 Eur vertės; 2) laužtuvų komplekto, 80,00 Eur vertės; 3) metalo lyginimo be dažymo įrankių komplekto, 150,00 Eur vertės; 4) 9 vienetų įrankių komplektų, iš viso 270,00 Eur vertės; 5) 2 vienetų hidraulinių pompų, iš viso 500,00 Eur vertės; 6) 12 vienetų automobilių tvirtinimo laikiklių ant stendo, iš viso 240,00 Eur vertės; 7) 4 vienetų kėbulo lyginimo įrankių, iš viso 400,00 Eur vertės; 8) siurblio SAGOLA, 1 000,00 Eur vertės; 9) siurblio Feestul, 800,00 Eur vertės; 10) 2 vienetų gruntavimo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 11) 2 vienetų dažymo pistoletų SAGOLA, iš viso 150,00 Eur vertės; 12) 4 vienetų orinių filtravimo mašinėlių, iš viso 280,00 Eur vertės; 13) detalių tvirtinimo stendo, 250,00 Eur vertės; 14) dulkių pašalinimo nuo lako peiliuko, 120,00 Eur vertės; 15) vieno poliravimo aparato SAGOLA, iš viso 80,00 Eur vertės bei 16) poliravimo aparato, 80,00 Eur vertės.

39. Ieškovės atstovas R. Ž. kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį, jog jis užfiksuotų ieškovei nuomotų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), perdavimo nuomotojui faktą ir kilnojamojo turto iš šių patalpų paėmimo faktą bei kitas su šiuo pavedimu susijusias aplinkybes ir antstolio Rimanto Vižainiškio 2018 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 128-18-2078 yra užfiksuota, kad atsakovė vienašališkai, be įspėjimo bei nenurodžiusi priežasties nutraukė nuomos sutartį, pakeitė patalpos durų spynas, be to, ieškovės atstovas savo raktais bandė atrakinti lauko duris į 70 kv. m patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, tačiau raktas prasisuko spynoje du kartus ir durys neatsidarė. Ieškovės atstovas paaiškino antstoliui, kad šių durų spyna nėra pakeista, bet ji yra užrakinta iš vidaus arba durys užblokuotos. Tarp rastų daiktų ieškovei priklauso tik ultravioletinių spindulių lempa ir suvedimo stendas ir kitų kilnojamųjų daiktų, priklausančių ieškovei, patalpoje nebuvo, bei kur jie yra išvežti, ieškovės atstovams nebuvo žinoma. Užėjus į kitą patalpos dalį pro šoninėje sienoje esančias duris buvo konstatuota, kad šioje patalpos dalyje vyko kitos bendrovės veikla ir čia buvo ieškovei priklausantys kilnojamieji daiktai: vienas aliuminio virinimo aparatas, vienas automobilių keltuvas ir vienas padėklų vežimėlis, tačiau šių daiktų buvęs nuomotojas ieškovei neatiduoda ir juos naudoja be savininko leidimo ūkinei – komercinei veiklai vykdyti.

40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo leista ieškovės atstovui kartu su antstoliu nuvykti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo pavesta antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. užfiksuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), esančią autoserviso paslaugų teikimui reikalingą įrangą, bendrą visų šių patalpų vaizdą bei ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus. Iš byloje esančio 2021 m. rugpjūčio 18 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-21-2417 turinio nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksavo bendrą patalpų vaizdą bei susirinkusiųjų žodinius pareiškimus: R. Ž. nurodė į patalpose esantį raudonos spalvos pakėlėją ir pareiškė, jog šis pakėlėjas priklauso ieškovei, tačiau V. K. pareiškė, kad šis pakėlėjas yra perduotas atsakovei už skolas pagal aukščiau minėtą taikos sutartį. Taip pat R. Ž. nurodė į patalpose esantį detalių laikymo stendą (savadarbį) ir pareiškė, jog šis laikymo stendas priklauso ieškovei, tačiau V. K. pareiškė, kad šį laikymo stendą jisai pasidarė pats. R. Ž. nurodė ir į kitose patalpose esančius detalių laikymo stendus ir pareiškė, jog šie laikymo stendai taip pat priklauso ieškovei. Taip pat konstatuota, jog R. Ž. apžiūrėjo visas patalpas ir daugiau kito ieškovei priklausančio turto nebuvo rasta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

41. Trečiasis asmuo kartu atsiliepimu į apeliaciniu skundą pateikė papildomus rašytinius įrodymus – atsakovės atstovų 2020 m. lapkričio 24 d. ir 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymai bei 2021 m. rugpjūčio 19 d. prašymo 7 priedas ir trečiojo asmens atsakymas atsakovei ir reikalavimas grąžinti 82 vnt. daiktų.

42. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

43. Nagrinėjamu atveju matyti, jog minėtų įrodymų priėmimo klausimas pirmosios instancijos teisme nespręstas. Pažymėtina, jog trečiasis asmuo nenurodo jokių kitų konkrečių aplinkybių, dėl kurių šie įrodymai nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į šį pridedamus įrodymus, sprendžia, kad šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, o nesant duomenų, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šiuos įrodymus, trečiojo asmens pateiktų naujų įrodymų nepriima, jų nevertina ir dėl jų nepasisako (CPK 314 straipsnis).

Dėl įrodymų vertinimo

44. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku (CPK 176 straipsnis). Remiantis CPK 12 ir 178 straipsniais, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.).

45. Apeliantės teigimu, teismas išklausęs liudytojų parodymus, nustatė, kad visas priklausęs turtas apeliantui liko pas atsakovę, tačiau šių liudytojų parodymų, teismas priimdamas sprendimą neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog liudytojai I. T. ir A. K. 2021 m. gruodžio 7 d. teismo posėdžio metu iš esmės nieko negalėjo nei patvirtinti nei paneigti apie įrangos buvimą, t. y. liudytojas I. T. parodė, kad jis nematė, kad UAB „Ekvalis“ ar UAB „Ryča“ būtų vežę kokius nors daiktus bei teigė, jog išėjus iš darbo servise, visi įrankiai buvo sukrauti kampe. Liudytojas A. K. nurodė, kad neatsimena apie buvusią įrangą, nežinojo kam ši įranga prikluso. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės argumentais, jog minėtų asmenų liudijimai nei patvirtina nei paneigia bylai reikšmingų aplinkybių, todėl jų papildomas vertinimas yra beprasmis. Be to, ieškovės argumentai, jog atsakovės atstovas V. K. davė melagingus parodymus ir sulaužė priesaiką yra nepagrįsti jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis) bei deklaratyvaus pobūdžio, todėl atmestini kaip nepagrįsti.

46. Taip pat apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nenurodė „prievolės“ dydžio, atsiradimo dienos, jos pabaigos dienos ir kokių dokumentų pagrindu teismas padarė išvadą, kad apeliantę ir atsakovę siejo prievoliniai teisiniai santykiai.

47. Kaip jau buvo nustatyta byloje, Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1413-600/2019 pagal V. K. individualios įmonės ieškinį UAB „Ekvalis“ ir UAB „Ryča“ dėl skolos priteisimo ir UAB „Ryča“ priešieškinį V. K. individualiai įmonei dėl nuostolių atlyginimo ir ši civilinė byla buvo nutraukta, 2019 m. gegužės 7 d. nutartimi teismui patvirtinus taikos sutartį. Teismas minėtoje byloje pasisakė dėl ginčo daiktų išreikalavimo ir nuosavybės fakto buvimo minėtos taikos sutarties nuostatuose. Minėtoje civilinėje byloje UAB „Ryča“ teikto priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo dalyku buvo sugadinti dažai, klientų pretenzijos, neteisėtai nusavinta įranga ir darbo įrankiai, darbuotojų prastova, negautos bendrovės pajamos, t. y. buvo įrodinėjamos aplinkybės didžiąja dalimi rašytinių įrodymų, kurie analogiškai pateikti ir į šią nagrinėjamą civilinę bylą pagal šį ieškovės vindikacinį ieškinį atsakovei. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog esant tokiems neaiškumams ir nesutapimams dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės priklausymo / valdymo, ieškovė šioje civilinėje byloje privalėjo pašalinti šiuos neaiškumus ir nesutapimus.

48. Be to, kaip matyti iš teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio, tai UAB ,,Ryča“ įsipareigojo per 20 mėnesių nuo Taikos sutarties teisme patvirtinimo dienos sumokėti V. . individualiai įmonei 5 000,00 Eur dydžio įsiskolinimą ir UAB „Ryča“ atsisakė visų savo priešinių reikalavimų, pareikštų priešieškiniu, bei pareiškė, kad tuo atveju, jeigu ji tinkamai ir laiku neįvykdys visos savo prievolės ar jos dalies, tai už ją atsako UAB „Ryča“ vadybininkas R. Ž., kaip laiduotojas ir kaip solidariąją prievolę turintis bendraskolis. Taip pat V. K. individuali įmonė atsisakė dalies savo ieškininių reikalavimų UAB ,,Ryča” ir atsisakė pareikšto reikalavimo dėl UAB ,,Ekvalis” iškeldinimo.

49. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tiek Vilniaus apylinkės teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-1413-600/2019 aplinkybes bei minėtoje byloje patvirtintos taikos sutarties nuostatas, akivaizdu, jog ginčo šalis siejo prievoliniai santykiai, t. y. tiek ieškovę nuo 2010 metų, tiek ir trečiąjį asmenį UAB „Ryča“ su atsakove, tiek ir ieškovę su trečiuoju asmeniu UAB ,,Ryča“ siejo sutartiniai įsipareigojimai bei iš jų kilusios kreditorinės prievolės, kurios ir suponavo tarp šalių kilusį ginčą. Dėl šios priežasties ieškovės argumentai, dėl galimo šalių prievolinių santykių nebuvimo yra atmestini kaip nepagrįsti.

50. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pabrėžti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas be kitą ko nurodė, jog netinkamą įrodymų vertinimą lėmė būtent tai, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovė negalėjo pateikti į bylą reikšmingų įrodymų.

51. Vadovaujantis minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teismui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nutartimi buvo leista ieškovės atstovui kartu su antstoliu nuvykti į atsakovei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) ir buvo pavesta antstoliui konstatuoti faktines aplinkybes, t. y. užfiksuoti atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), esančią autoserviso paslaugų teikimui reikalingą įrangą, bendrą visų šių patalpų vaizdą bei ieškovei nuosavybės teise priklausančius daiktus. Taigi, ieškovei buvo suteikta galimybė rinkti ieškinio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus byloje.

52. Ieškovė, pasinaudodama teise rinkti byloje įrodymus, 2021 m. rugpjūčio 23 d. pirmosios instancijos teismui pateikė 2021 m. rugpjūčio 18 d. antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 128-21-2417. Iš šio protokolo turinio nustatyta, kad antstolis Rimantas Vižainiškis vaizdo fiksavimo priemonėmis užfiksavo bendrą patalpų vaizdą bei susirinkusiųjų žodinius pareiškimus: R. Ž. nurodė į patalpose esantį raudonos spalvos pakėlėją ir pareiškė, jog šis pakėlėjas priklauso ieškovei, tačiau V. K. pareiškė, kad šis pakėlėjas yra perduotas atsakovei už skolas pagal taikos sutartį. Taip pat R. Ž. nurodė į patalpose esantį detalių laikymo stendą (savadarbį) ir pareiškė, jog šis laikymo stendas priklauso ieškovei, tačiau V. K. pareiškė, kad šį laikymo stendą jisai pasidarė pats. R. Ž. nurodė ir į kitose patalpose esančius detalių laikymo stendus ir pareiškė, jog šie laikymo stendai taip pat priklauso ieškovei. Taip pat konstatuota, jog R. Ž. apžiūrėjo visas patalpas ir daugiau kito ieškovei priklausančio turto nebuvo rasta.

53. Nors apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino antstolio Rimanto Vižainiškio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų, kuriais nustatytas turto iš patalpų esančių (duomenys neskelbtini) dingimo faktas, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutikdama su tokiais apeliantės argumentais pažymi, jog pirmosios instancijos teismas kritiškai vertintino tiek 2018 m. rugsėjo 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, tiek 2021 m. rugpjūčio 18 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą šios civilinės bylos kontekste, nes akivaizdu, jog šie antstolio priimti dokumentai nepatvirtina esminių šios civilinės bylos aplinkybių, t. y. esant tarp šalių ginčui dėl ginčo daiktų nuosavybės teisės turėjimo / valdymo, šie antstolio priimti dokumentai neįrodo paties daiktų nuosavybės fakto buvimo / nebuvimo (CPK 176 straipsnio – 179 straipsnio).

54. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, antstolio kompetencijoje yra tik – smulkiai konstatuoti tam tikras faktines aplinkybes, yra / nėra daiktai patalpose ir kt., tačiau tų daiktų nuosavybės teisės priklausymo fakto nustatymas yra išimtinai ne antstolio, o teismo kompetencijoje. Antstolis gali konstatuoti tik pačių šalių subjektyvius paaiškinimus.

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė, kad ginčo daiktai yra / egzistuoja pas atsakovę, todėl pagrįstai ieškovės argumentus pirmosios instancijos teismas atmetė, kaip neapgrįstus bei neįrodytus (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

57. Taip pat apeliantės teigimu, nei pirmosios instancijos teismas, nei atsakovė nenurodė jokios teisės normos įpareigojančios apeliantę skaičiuoti ir teikti daiktų nusidėvėjimo ir likutinę vertę.

58. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 4 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). Ilgalaikio turto nusidėvėjimo minimalius ir maksimalius ekonominius normatyvus viešojo sektoriaus subjektams nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atsakovės argumentais, jog tikėtina, kad apeliantė neapskaitė apskaitoje ir nevertino turto nusidėvėjimo, o taip pat ir priklausomybės. Taigi, apeliantė neįrodė ginčo daiktų egzistavimo ir priklausymo jai fakto (CPK 178 straipsnis).

59. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė šiuo atveju neįrodė faktinį ieškinio pagrindą sudarančių esminių aplinkybių, kurias privalėjo įrodyti reikšdama vindikacinį ieškinį. Kadangi šiuo atveju nėra CK 4.95 straipsnio nuostatose numatytų taikymo sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė kaip nepagrįstą bei neįrodytą (CPK 176 straipsnis – 179 straipsnis).

60. Kiti apeliantės argumentai vertintini kaip neturintys esminės reikšmės sprendžiant dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Dėl procesinės bylos baigties

61. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

62. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, atsakovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

64. Atsakovė prašė priteisti iš ieškovės 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia priteisti iš apeliantės atsakovei 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

65. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

66. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekvalis“ atsakovei V. K. individualiai įmonei 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasVisvaldas KazakiūnasDainius Rinkevičius