- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-95-264/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00154-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Aušra Baubienė
- Ieškovas
- Kauno teritorinės muitinės
- Atsakovas
- O. B., R. B.
- Kategorijos
- 2.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.1.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.8.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.1.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo atskiroji nutartis
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Evaldo Burzdiko ir Izoldos Nėnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Kauno teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-689-652/2016 pagal ieškovės Kauno teritorinės muitinės ieškinį atsakovams O. B., R. B., trečiajam asmeniui antstolei A. K. dėl povedybinės sutarties pripažinimo negaliojančia (actio Pauliana).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė ieškinyje prašė pripažinti 2015-11-25 povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Alytaus miesto 2-ajame notarų biure tarp atsakovų O. B. ir R. B. negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškinyje, dublike nurodė, kad pagal ieškovės priimtą sprendimą Nr.10000311711 (2015-05-22) dėl 10 718, 93 Eur ir 2015-08-18 sprendimą Nr. 10000320085 dėl 114 129, 11 Eur mokestinės nepriemokos antstolė vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdo 124 955, 93 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimą iš mokesčių mokėtojo (skolininko) R. B. turto. Šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, esant tokioms atsakovo prievolėms, pažeidė kreditoriaus (valstybės) interesus. Ši sutartis sudaryta po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nustatymo.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Atsiliepime į ieškinį, triplike nurodė, kad atsakovo R. B. mokestinė prievolė ieškovei yra jo asmeninė turtinė prievolė. Povedybine sutartimi kiekvienam sutuoktiniui asmenine nuosavybe tenka jo asmeniškai gaunamos pajamos, tačiau nei vienas iš sutuoktinių besąlygiškai neperleidžia teisės į gaunamas pajamas kitam sutuoktiniui, todėl ieškovės teisių nepažeidžia.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Nors šalys nurodė skirtingą mokėtiną sumą dėl jau įmokėtų įmokų, tačiau atsakovams savo nurodytų įmokų nepatvirtinus rašytiniais įrodymais, teismas vadovavosi ieškovės pateiktu paskaičiavimu ir darė išvadą, kad ieškovės neabejotina ir galiojanti reikalavimo teisė atsakovui R. B. yra 14 715,04 Eur (b. l. 76).
Teismas nurodė, kad povedybinės sutarties sudarymas, neįtakojo atsakovo R. B. mokumo, šalys nenuslėpė bendro turto, nenumatė pirmenybės kitiems kreditoriams, nesprendė dėl turto perleidimo kitiems asmenims, kitas sutuoktinis prievolės neprisiėmė ir pan. Taip pat nurodė, kad atsakovas dalį skolos yra sumokėjęs, turi draudžiamųjų pajamų, be to, šalys sutiko, kad būtų nustatyta dalis skolininkui R. B. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, t. y. ½ dalis 28 637,62 Eur piniginių lėšų, tą tvirtina 2016-05-18 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis (b. l. 29, 37-38), nurodytą sumą ieškovė yra areštavusi savo reikalavimų užtikrinimui (b. l. 61-63) ir šios sumos iš esmės pakanka ieškovei realizuoti savo reikalavimo teisę. Teismas darė išvadą, kad povedybinės sutarties sudarymas nepažeidė ieškovės teisių ir interesų.
Nors šalys neprivalėjo sudaryti povedybinės sutarties, tačiau, atsižvelgiant į tarp jų susiklosčiusius faktinius šeiminius santykius, į anksčiau sudarytas turto padalijimo sutartis, į sutarčių laisvės principą, į tai, kad nebuvo pažeisti kreditorių interesai, teismas darė išvadą, kad jie teisėtai realizavo savo turimas teises.
Nustačius, kad povedybinės sutarties sudarymas nepažeidė kreditorių interesų, esant atsakovo R. B. asmeninei prievolei, jo sutuoktinei O. B. neprisiėmus atsakovo prievolės, esant tarp šalių susiklosčiusioms faktinėms dalinio prisidėjimo prie bendro ūkio vedimo aplinkybėms, teismas darė išvadą, kad abi šalys, sudarydamos povedybinę sutartį, buvo sąžiningos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ištirtus įrodymus, teismas darė išvadą, jog byloje nėra aplinkybių, atitinkančių būtinas actio Pauliano ieškinio sąlygas, todėl ieškinį atmetė (CK 6.66 str.).
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2016 m. birželio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo prijungti naujus įrodymus, kurie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ir kurių pateikimas turi svarbią reikšmę šioje byloje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pagal pateiktą antstolės A. K. 2016-06-30 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-16010065, vykdant Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-05-18 nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-2482-179/2016, kuria R. B. nustatyta areštuotų piniginių lėšų dalis, muitinei, esant ne vieninteliam kreditoriui, galės būti padengta tik dalis įsiskolinimo (8259,02 Eur). Nepriemoka šioje dalyje sudarys 6 456,02 Eur, todėl teismas nepagrįstai savo sprendime konstatuoja, kad padalintos areštuotų piniginių lėšų sumos, t.y. 14 318,81 Eur iš esmės pakanka ieškovei realizuoti savo reikalavimo teisę. Kritiškai vertintinas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, kad povedybinės sutarties sudarymas, neįtakojo atsakovo R. B. mokumo, šalys nenuslėpė bendro turto, nenumatė pirmenybės kitiems atsakovo kreditoriams, nesprendė dėl turto perleidimo kitiems asmenims, kitas sutuoktinis prievolės neprisiėmė ir pan. Teismas nepagrįstai sprendime padarė išvadą, kad povedybinės sutarties sudarymas nepažeidžia ieškovės teisių ir interesų.Atsakovo turtinė padėtis nėra gera: asmeninio nekilnojamojo turto, į kurį būtų galimas išieškojimo nukreipimas, atsakovas neturi, registruotinas kilnojamasis turtas-automobiliai, kurių skolininko dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatinėjama civilinėje byloje Nr.2-553-652/2016, vertine išraiška sudaro tik 2220 Eur. Nors atsakovas oficialiai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau realiai pajamų iš darbo užmokesčio, iš kurių būtų galima efektyviai vykdyti skolos išieškojimą, negauna. Kaip informavo antstolė, iš skolininko R. B. darbo užmokesčio pagal antstolės A. K. patvarkymus nebuvo išskaičiuota ir pervesta, akivaizdu, kad pilnai padengti atsakovo įsiskolinimą ieškovei, realizavus atsakovui tenkančią turto dalį, nebūtų įmanoma. Nors povedybinės sutarties sudarymo metu atsakovo turto dalis jo sutuoktinės gaunamame darbo užmokestyje nustatyta nebuvo, tačiau procesas dėl jos nustatymo jau buvo pradėtas iki povedybinės sutarties sudarymo. Atsakovui ir jo sutuoktinei 2015-11-25 povedybinėje sutartyje (įsigaliojusioje 2015-11-25) sutarus, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės ir kt. veiklos, po šios sutarties įsigaliojimo bus šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1.6 p.), atsakovo skolos ieškovei išieškojimas iš atsakovo sutuoktinės darbo užmokesčio dalies tapo nebegalimas, nes O. B. nuo 2015-11-25 gaunamas darbo užmokestis yra asmeninė jos nuosavybė. Taigi, šia povedybine sutartimi panaikinama vienintelė reali galimybė efektyviai išieškoti atsakovo skolą ieškovei. Nors šia povedybine sutartimi iki jos sudarymo įgyto turto teisinis režimas nekeičiamas, privilegijų kitiems kreditoriams nesuteikiama, tačiau, apeliantės vertinimu, 2015-11-25 povedybine sutarties dalyje dėl sutuoktinių pajamų, gautų iš sutuoktinių darbinės ir kt. veiklos, priskyrimo šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninėn nuosavybėn pažeidžia ieškovės, kaip 1 atsakovo kreditorės, teises, nes po povedybinės sutarties sudarymo galimybė išieškoti 1 atsakovo skolą ieškovei akivaizdžiai sumažėja. Tai, kad sutartis buvo sudaryta būtent po antstolės patvarkymo areštuoti 1 atsakovo sutuoktinės darbo užmokestį, tik patvirtina jų nesąžiningumą. Pirmos instancijos teismo argumentas, jog atsakovai, sudarydami ginčijamą sutartį, buvo sąžiningi, atmestinas, kaip nepagrįstas. Vertinant šalių sutarties laisvės principą, kreditorės teisių pažeidimą ir skolininko nesąžiningumą kompleksiškai, įvykusių aplinkybių visumoje, kai tokio turinio povedybinė sutartis sudaroma akivaizdžiai siekiant išvengti galimo išieškojimo iš dalies apelianto sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio, kaip skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tokiu būdu akivaizdžiai pažeidžiant atsakovui žinomos kreditorės interesus, muitinės nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas galėjo sudaryti tokią povedybinę sutartį atsižvelgiant į tarp sutuoktinių susiklosčiusius faktinius šeimyninius santykius, į ankščiau sudarytas turto padalijimo sutartis, į sutarčių laisvės principą ir pan. Nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sąlygą - apeliantės teisių pažeidimą, buvo būtina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti ir tie sandoriai, kurie nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės skolininko nuosavybės teise valdomo turto neužtenka jo kreditoriaus, kuris pareiškė teisme tokį ieškinį, finansiniams reikalavimams patenkinti. Todėl kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes dėl ginčijamo sandorio sudarymo likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2A-1030/2014).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomi šie argumentai:
Atsakovams, nekilo abejonių dėl 10 718,93 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo. Kitos mokestinės nepriemokos ieškovės naudai nepatvirtintos įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais, todėl negali būti pagrindu teisiniams ginčams civilinio proceso tvarka, taip pat ir šioje civilinėje byloje. 114 237 Eur mokestinė prievolė yra ginčijama, todėl sprendimo priėmimo metu nebuvo pagrindo tokiai prievolei atsirasti, nes nebuvo teismo procesinio dokumento, kuriuo būtų pripažinti atsakovo R. B. neteisėti veiksmai, iš kurių galėtų būti kildinama mokestinė prievolė. Apeliantė prie apeliacinio skundo prideda 2016-06-15 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. nutarimą, kuriuo atnaujinamas ikiteisminis tyrimas. Atsakovai, 2016-06-15 prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo atnaujinimo apskundė. 2016-07-15 Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos S. J. nutartimi skundas patenkintas, 2016-06-15 prokuroro E. Z. nutarimas panaikintas, paliekant galioti 2016-06-08 prokuroro D. S. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Iš R. B. darbo užmokesčio buvo išskaityta: 2016-03-16 – 230,06 Eur; 2016-03-31 – 148 Eur; 2016-05-25 – 296 Eur, po teismo sprendimo priėmimo išskaityta: 2016-06-27 – 148 Eur; 2016-07-19– 148 Eur. Šiuos teiginius patvirtina antstolės A. K. 2016-07-29 pažyma. Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas sprendime nepagrįstai konstatavo, jog atsakovui R. B. nustatyta piniginių lėšų dalis - 14 318,81 Eur iš esmės yra pakankama reikalavimo teisės realizavimui. Teismo sprendimo priėmimo dieną - 2016-06-22 nebuvo priimtas patvarkymas dėl išieškotų sumų paskirstymo. Neginčijama R. B. mokestinė prievolė ieškovei 2015-05-22 buvo 10 718,93 €, neįvertinus išieškotų piniginių sumų. Nustatyta dalis turte yra pakankama vykdant mokestinę prievolę ieškovei, įvertinant ir tą aplinkybę, kad daromos išskaitos iš darbo užmokesčio. Taip pat 4 204 Eur muito mokesčio išieškojimą pripažinus neteisėtu, išieškota pinigų sumą turėtų būti grąžinama R. B. arba užskaitoma vykdomam 10 718,93 Eur išieškojimui. Apeliantė pripažįsta, jog atsakovas R. B. oficialiai dirba (duomenys neskelbtini), tačiau daro visiškai nepagrįstą išvadą, jog iš darbo užmokesčio realiai nevykdomas išieškojimas. Toks teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir rašytiniams įrodymams. Svarbi yra ir ta aplinkybė, kad 10 718,93 Eur išieškojimas pagal išieškojimo eilę priskiriamas 3-jai eilei. Taigi, įstatymų leidėjas pasisakė dėl tokių išieškojimų svarbos - tai nėra skubos tvarka vykdomas išieškojimas. Vykdomojo rašto pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla. CPK nenustatytas terminas, per kurį turi būti įvykdytas išieškojimas, todėl vykdomos išskaitos iš darbo užmokesčio yra tinkamas vykdymo būdas. Apeliantė pripažino, kad atsakovo R. B. mokestinė prievolė yra asmeninė atsakomybė, tačiau nevertina svarbių faktinių ir teisinių aplinkybių: 10 718,93 € mokestinės nepriemokos pagrindas yra konkretaus asmens - R. B. - pripažinimas kaltu baudžiamajame procese. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese civiliniai ieškiniai nebuvo pareikšti. Iš baudžiamųjų teisinių santykių atsiradę kiti teisiniai santykiai (muitinėje pripažinimas skolininku) yra R. B. asmeninė atsakomybė, kuri negali būti perkelta kitiems asmenims. Apeliantė visiškai nepagrįstai prieštarauja teismo sprendimo teiginiui, kad povedybinę sutartį atsakovai galėjo sudaryti, atsižvelgiant į susiklosčiusius faktinius šeiminius santykius, anksčiau sudarytas turto padalijimo sutartis, sutarčių laisvės principą. Apeliantė nenurodo jokių leistinomis įrodinėjimo priemonėmis grindžiamų įrodymų savo teiginiams pagrįsti. Dėl apeliantės teikiamų papildomų dokumentų pateikimo ir jų prijungimo atsakovai neprieštarauja, išskyrus 2016-06-08 prokuroro D. S. nutarimą, kuris jau yra byloje. Atsakovai reiškia prašymą dėl rašytinių įrodymų prijungimo, nes po teismo sprendimo priėmimo buvo priimtas procesinis sprendimas - 2016-07-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartis. Taip pat šioje byloje yra svarbi antstolės A. K. pažyma. Įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl priedai turėtų būti prijungiami prie bylos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Dėl naujų įrodymų.
Apeliantė (ieškovė) Kauno teritorinė muitinė prie apeliacinio skundo pateikė naujus rašytinius įrodymus: 2016-06-08 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo įtariamajam R. B. ir kt. asmenims; 2016-06-15 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. nutarimą, kuriuo atnaujintas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2016-06-29 nutarimą, kuriuo skirtas nuosavybės teisių apribojimas; 2016-06-30 antstolės A. K. patvarkymą Nr. S-16010065 dėl 13901, 76 Eur išieškotų lėšų iš skolininko R. B. paskirstymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 134-140), kuriuos prašo prijungti prie bylos. Apeliantė 2017-01-31 pateikė paaiškinimus raštu dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo, reg. Nr. E1-4330, ir prie paaiškinimų naujus rašytinius įrodymus: Kauno teritorinės muitinės sprendimų, priimtų2017-01-16Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-18-Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, antstolės A. K. 2017-01-27 informaciją Kauno teritorinei muitinei apie 2016-03-16 – 2016-08-31 paskirstytas lėšas, 2016-07-04 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, 2016-08-31 atsakovės O. B. prašymo dėl areštų jos turtui panaikinimo kopiją, kuriuos prašo priimti į bylą.
Atsakovų atstovė advokatė O. K. prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė antstolės A. K. 2016-07-29 pažymą apie išieškotas lėšas iš skolininko R. B. vykd. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 718, 93 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 114 237 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7379 Eur baudos išieškojimo ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-07-15 nutartį bylose Nr. ITS-61-470/2016ITC-62-470/2016, kuria panaikintas 2016-06-15 Kauno Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. nutarimas ir paliktas galioti 2016-06-08 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo (b.l. 150-152), kuriuos prašo prijungti. Apeliacinės instancijos teismui atsakovė O. B. 2016-12-30 pateikė papildomus dokumentus, reg. Nr.E1-49475, 2016-08-23 Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo A. P. nutartį, 2016-09 Muitinės departamento sprendimą „Dėl R. B. skundo „Nr.1A-, 2016-11-15 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą Nr.I-1761-505/2016, 2016-12-20 Kauno teritorinės muitinės sprendimą „Dėl sprendimų ir turto arešto aktų panaikinimo“, kuriuos prašo prijungti (b. l. 163-180) ir kurie 2017-01-10 nutartimi išsiųsti apeliantei susipažinti bei nuomonei per 10 dienų pareikšti (b.l. 183-184). Apeliantė raštu 2017-01-31, reg. Nr. E1-4330, pranešė, kad neprieštarauja dėl atsakovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo. Atsakovė O. B. 2017-01-26 prašymu, reg. Nr.E1-3578, pateikė naują rašytinį įrodymą - Kauno teritorinės muitinės 2017-01-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo kopiją, kurią prašo prijungti, nurodo, kad jis tiesiogiai susijęs su nagrinėjamu ginču.
Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.). Visgi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės (ieškovės) Kauno teritorinės muitinės prie apeliacinio skundo pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b. l. 134-140) ir prie apeliantės 2017-01-31prašymo, reg. Nr. E1-4330 pateiktą Kauno teritorinės muitinės sprendimo priimto 2017-01-16 Nr. (duomenys neskelbtini) kopiją (kurią taip pat prašo prijungti atsakovė O. B.) bei atsakovų atstovės prie atsiliepimo į apeliacinį skundą ir atsakovės O. B. 2016-12-30 pateikti nauji rašytiniai įrodymai (b. l.150-152, 163-180) ir atsakovės O. B. 2017-01-26 prašymu, reg. Nr.E1-3578, gali turėti įtakos vertinant apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, todėl jie prijungtini prie bylos.
Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apeliantės 2017-01-31 pateiktus paaiškinimus raštu dėl įsiskolinimo dydžio patikslinimo, reg. Nr. E1-4330, ir prie paaiškinimų pateiktus naujus rašytinius įrodymus: Kauno teritorinės muitinės sprendimų, priimtų 2017-01-18-Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-19 Nr. (duomenys neskelbtini) kopijas, kadangi apeliantė nepateikė jokių objektyvių įrodymų apie šių sprendimų įteikimą atsakovams bei jų įsiteisėjimą, o paaiškinime nurodytos naujos aplinkybės dėl skolos dydžio pasikeitimo dėl muitinės 2017-01-19 sprendimu Nr. 132 priskaičiuotų delspinigių ir reikalavimo R. B. sumokėti 572 Eur delspinigius, yra naujos aplinkybės, kuriomis apeliacinis skundas nebuvo grindžiamas ir išeina už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (CPK 320 str.1d.), o antstolės A. K. 2017-01-27 informacija Kauno teritorinei muitinei apie 2016-03-16 – 2016-08-31 paskirstytas lėšas, 2016-07-04 patvarkymo dėl išieškotų lėšų paskirstymo, nėra nauji rašytiniai įrodymai, galėjo būti gauti ir pateikti kartu su apeliaciniu skundu, 2016-08-31 atsakovės O. B. prašymas dėl areštų jos turtui panaikinimo, apeliantės gautas 2016-09-02, nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakoma jį priimti.
Byloje kilo ginčas dėl actio Pauliana taikymo sąlygų.
CK 6. 66 straipsnyje įtvirtinta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Tam, kad būtų galima pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, būtina nustatyti visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Viena iš tokių būtinų sąlygų yra ta, jog ginčo sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė šios sąlygos neįrodė.
Nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovė apeliaciniame skunde akcentuoja, jog teismas neteisingai sprendė, kad padalintos areštuotų piniginių lėšų sumos, t.y. 14 318,81 Eur iš esmės pakanka ieškovei realizuoti savo reikalavimo teisę, kad ginčo sandoris nesumažino skolininko mokumo.
Kaip minėta, viena iš actio Pauliana taikymo sąlygų – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai: ar dėl sudaryto ginčijamo sandorio susidaro faktinis skolininko nemokumas, nulemiantis skolininko nesugebėjimą vykdyti prievoles, ar kreditoriaus teisės ir interesai pažeidžiami kitais būdais, pasunkinant galimybę kreditoriui nukreipti reikalavimus į skolininką. Kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Actio Pauliana instituto paskirtis – užtikrinti kreditoriaus teisių į skolininko turtą išsaugojimą. Kaip teisių gynimo būdas, actio Pauliana ieškinys gali būti naudojamas tais atvejais, kai ginčijami skolininko asmeniškai atlikti veiksmai (sudaryti sandoriai), kuriais perleistas jam priklausantis turtas ar / ir turtinė teisė trečiajam asmeniui.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2015-11-25 povedybinę sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą Alytaus miesto 2-ajame notarų biure tarp atsakovų O. B. ir R. B., argumentuodama tuo, kad atsakovai pažeidė kreditorės interesus, nes esant atsakovo R. B. neįvykdytoms prievolėms pagal ieškovės priimtą sprendimą Nr.10000311711 (2015-05-22) dėl 10 718, 93 Eur ir 2015-08-18 sprendimą Nr. 10000320085 dėl 114 129, 11 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 124 955, 93 Eur mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo (skolininko) R. B. turto, nebus galimybės nukreipti išieškojimo į atsakovės O. B. darbo užmokestį, taip pablogino skolininko finansinę būklę.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovui R. B. į 14 715,04 Eur sumos išieškojimą (b. l. 76), kad vykdomojoje byloje skolininkui tenkanti ½ dalis areštuotų piniginių lėšų yra 14 318,81 Eur. Iš ginčijamos sutarties turinio matyti, kad 2015-11-25 povedybinėje sutartyje atsakovai susitarė, kad pajamos, gautos iš sutuoktinių darbinės ir kt. veiklos, po šios sutarties sudarymo bus šias pajamas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė (1.6 p.).
Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai nepakankami konstatuoti kreditorės teisių pažeidimo ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad povedybinės sutarties sudarymas neįtakojo atsakovo R. B. mokumo (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju povedybinė sutartis buvo sudaryta po to, kai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuotas atsakovams priklausantis bendras turtas 27 803, 52 Eur sumai bei antstolė pasiūlė šalims kreiptis dėl turto dalies nustatymo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sutuoktinių povedybinės sutarties sąlyga, jog jų pajamos, gautos iš darbo ir intelektualinės veiklos, pensijos, pašalpos ir kitokios išmokos yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, nepažeidžia kreditoriaus interesų atgauti skolą, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006).
Iš byloje apeliantės pateikto antstolės A. K. 2016-06-30 patvarkymo Nr. S-16010065 kopijos matyti, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas 10718, 93 Eur sumos, o vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomas išieškojimas 4204, Eur sumos (b. l. 138). Antstolės A. K. 2016-07-29 pažymoje apie išieškotas lėšas iš skolininko R. B. vykd. bylose Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 718, 93 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 4204 Eur skolos, Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 7379 Eur baudos išieškojimo pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą (b. l. 150) nurodyta, kad iš viso pagal Kauno teritorinės muitinės sprendimus į VMI sąskaitą pervesta 9061, 53 Eur, o pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą baudos pervesta 4387, 46 Eur. Iš Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-07-15 nutarties bylose Nr. ITS-61-470/2016ITC-62-470/2016 turinio matyti, kad panaikintas 2016-06-15 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. nutarimas ir paliktas galioti 2016-06-08 Kauno apygardos prokuratūros 2-jo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo, ši nutartis palikta galioti Kauno apygardos teismo 2016-08-23 nutartimi (b. l.150-152, 165-167), šiuose nutarimuose nėra jokių duomenų apie ieškovės sprendimais išieškotinas iš atsakovo R. B. mokestines nepriemokas valstybei.
Iš atsakovės į bylą pateikto Kauno apygardos administracinio teismo 2016-11-15 sprendimo turinio matyti, kad šiuo sprendimu buvo panaikintas 2015-08-13 Kauno teritorinės muitinės sprendimas Nr. 6444, kuriuo Kauno teritorinė muitinė buvo areštavusi 16 016, 67 Eur pinigines lėšas, priklausančias atsakovams R. B. ir jo sutuoktinei O. B. bei atsakovo R. B. vardu įregistruotam keleiviniam automobiliui Peugeot Boxer valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė 1500 Eur, 2015-08-13 turto arešto aktai Nr. 39 ir Nr. 40 bei 2015-08-24 sprendimas Nr. 6721, kuriuo Kauno teritorinė muitinė nusprendė sustabdyti mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą dėl 110 033 Eur, kol tęsis mokestinis ginčas ir tęsti 4204 Eur priverstinį išieškojimą (b. l. 172-177), o Kauno teritorinė muitinė 2016-12-20 sprendimu Nr. 3372 šį Kauno apygardos administracinio teismo 2016-11-15 sprendimą įvykdė panaikindama savo pačios priimtus sprendimus Nr. 6444, Nr. 6721. Todėl šios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai konstatuoti, jog ieškovės neabejotina reikalavimo teisė buvo vykd. byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 718, 93 Eur skolos išieškojimo. SODROS duomenimis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), gauna netekto darbingumo pensiją, todėl turi pajamų. Iš atsakovės pateikto Kauno teritorinės muitinės 2017-01-16 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl pakartotinio patikrinimo atlikimo kopijos (b.l. 186-189) matyti, kad jame konstatuota, jog Kauno teritorinė muitinė nusprendė, kad atsakovas R. B. nėra muitinės skolininku. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog apeliantė neįrodė jos kaip kreditorės teisių pažeidimo (CPK 185 str.).
Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė egzistavus jos kaip kreditorės teisių pažeidimą, kaip būtiną actio Pauliana sąlygą. Todėl nenustačius, kad ginčo sandoris pažeidė ieškovės kaip kreditorės teisių, kaip būtinos actio Pauliana sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino ginčo sandorio negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų actio Pauliana sąlygų, nes nepriklausiamai nuo jų egzistavimo, nebūtų pagrindo pripažinti povedybinę sutartį negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovės reikalavimus neįrodytais, tinkamai taikė CK 6.66 straipsnį, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nagrinėjamu teisės klausimu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti, o ieškovo apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš priešingo šalies nepriteisiamos.
Atsakovė O. B. turėjo 200 Eur išlaidas už advokatės O. K. teiktą pagalbą parengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 153-154).
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 1031, 30 Eur (793,30 x 1,3 = 1031, 30 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2016K3 – 793,30 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl iš apeliantės (ieškovės) atsakovei O. B. priteistinas 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteisiamos 5, 81 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš apeliantės Kauno teritorinės muitinės (juridinio asmens kodas - 190734952) priteisti 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme atsakovei O. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Iš apeliantės Kauno teritorinės muitinės priteisti valstybei 5, 81 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.
Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.