Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-1761-505/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-11-15
Bylos Nr.: I-1761-505/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-01795-2015-4
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Rimantas Giedraitis, Daina Kukalienė, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas: R. B.
Atsakovas: Kauno teritorinės muitinės
Trečiasis asmuo: O. B., J. V.
Advokatai: Ona Klinavičienė, Vaitiekus Novikevičius

Kategorijos

10.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinė byla Nr. I-1761-505/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01795-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 10.8.;74. (S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 15 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Janinos Vitunskienės,

sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,dalyvaujant pareiškėjui R. B., pareiškėjo atstovei advokatei Onai Klinavičienei,atsakovo Kauno teritorinės muitinės atstovei Jelenai Kulešovai,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. B., J. V. (J. V.) bei jo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui,

viešame teismo posėdyje nagrinėdama administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno teritorinei muitinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims O. B., J. V. (J. V.) dėl administracinių aktų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje nutraukimo“; 2) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“ bei turto arešto aktus Nr. 39 ir Nr. 40; 3) panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“.

Pareiškėjas skunde (b. l. 5-9) ir jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 1 d. gavo Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S dėl mokestinės prievolės muitinėje registravimo (toliau - Sprendimas). Kartu gavo ir Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus pranešimą Nr.(l 1.105/28)-1 B-11989. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, 2015 m. rugpjūčio 19 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimą apskundė Muitinės departamentui.

2015 m. rugpjūčio 12 d. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir išieškojimo skyriaus viršininkė priėmė sprendimą dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje nutraukimo Nr. 10000319587. Su priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Pirmiausia, skundžiamas sprendimas priimtas sprendimo Nr.5KM19/42-0636S apskundimo laiku, t. y., neįsiteisėjus sprendimui. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Kauno teritorinė muitinė nustatė, jog pareiškėjas per LR Vyriausybės 1996 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėtojų muitinėje taisyklių nustatytą terminą pagal sprendimą Nr.5KM19/42-0636S mokesčių nesumokėjo, todėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Kaip minėta, sprendimas, iš kurio kildina teisę į priverstinį išieškojimą, - Nr.5KM19/42-0636S - apskųstas įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti vykdomas. Nei sprendime Nr. 5KM19/42-0636S, nei skundžiamame sprendime Nr. 10000319587 nenurodytas mokesčių sumokėjimo terminas, jeigu pareiškėjas būtų sutikęs su jam įregistruota mokestine prievole. Akivaizdu, jog nesutikdamas su sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S ir jį apskųsdamas įstatymų nustatyta tvarka, pareiškėjas neturėjo pareigos sumokėti sprendime nurodytų mokesčių. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstai buvo vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo 105 ir 106 straipsniais. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad sprendimas nurašyti nuo pareiškėjo sąskaitos 114237 Eur nepriemoką yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat nepagrįstas sprendimas nutraukti pinigų išdavimą ir perdavimą iš visų kitų sąskaitų kredito įstaigoje.

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 13 d. priėmė sprendimą Nr. 6444, kuriuo nusprendė areštuoti 16016,67 Eur pinigines lėšas, priklausančias pareiškėjui ir O. B., saugomas Alytaus apskrities VPK, bei keleivinį automobilį PEUGEOT BOXER, v. n. (duomenys neskelbtini) Su priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

Pirmiausia, skundžiamas sprendimas (kaip ir 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas Nr. 10000319587) priimtas sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S apskundimo laiku, t. y., neįsiteisėjus sprendimui. Skundžiamu sprendimu areštuojamos piniginės lėšos, priklausančios pareiškėjui ir O. B., nors sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S mokestinė prievolė taikoma pareiškėjui ir J. V. (J. V.). Skundžiamame sprendime nurodoma, kad Kauno teritorinė muitinė iš Alytaus apskrities VPK gavusi informaciją apie tai, kad pareiškėjas ir J. V. (J. V.) neteisėtai gabeno cigaretes, dėl ko jie įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199² straipsnio 1 dalyje, minėtus asmenis pripažino skolininkais muitinei, jiems apskaičiavo ir įregistravo 114237 Eur mokestinę prievolę, kuri per nustatytą terminą (iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.) nebuvo įvykdyta. Įvertinę išdėstytas aplinkybes, darė išvadą, kad sprendimas areštuoti turtą (lėšas) yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neteisėti ir nepagrįsti ir turto arešto aktai Nr. 39 ir Nr. 40, kurie surašyti skundžiamo sprendimo pagrindu.

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 24 d. priėmė sprendimą Nr. 6721 dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės. Šiuo sprendimu nuspręsta sustabdyti mokestinės prievolės priverstinį išieškojimą dėl 110033 Eur, kol tęsis mokestinis ginčas; tęsti 4204 Eur priverstinį išieškojimą. Su priimtu sprendimu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas. Pačiame sprendime nurodyta, kad skundo padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą. Manytina, jog nepagrįstai daroma išimtis Kauno teritorinės muitinės paskaičiuotam muito mokesčiui - 4204 Eur, paliekant šio mokesčio priverstinį išieškojimą galiojančiu. Sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės sudedamosios dalys yra susiję tarpusavyje nuo bazės, nuo kurios skaičiuojami mokesčiai, tiek skaičiavimo pagrindu. Visiškai nepagrįstas sprendimo teiginys, jog ta aplinkybė, kad pareiškėjas nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar dokumentų, įrodančių, kad 4204 Eur sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą, esą yra pagrindas šioje dalyje nestabdyti priverstinio išieškojimo. Paskaičiuota muito mokesčio suma negali būti vertinama atsietai nuo visų įrodymų ir aplinkybių viseto. Priėmus skundą ir sustabdžius priverstinį mokestinės prievolės išieškojimą, stabdymas taikytinas visai mokestinei prievolei, nes su visu jos dydžiu pareiškėjas nesutinka, skundas paduotas dėl viso sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S, bet ne dėl jo dalies.

Pažymėjo, kad tą pačią dieną – 2015 m. rugpjūčio 24 d. Kauno teritorinės muitinės Mokesčių apskaitos ir ieškojimo skyriaus viršininkė priėmė sprendimą Nr. 10000320628 dėl sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto vykdymo sustabdymo. Šiame grendime remiamasi 2015 m. rugpjūčio 24 d. Kauno teritorinės muitinės sprendimu Nr. 6721, nusprendžiama sustabdyti 110033 Eur mokestinės nepriemokos iš mokesčių mokėtojo turto vykdymą. Sprendime nenurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Pastebėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A556-100/2011 išaiškinta, jog pagal Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnį, kuriame reglamentuojamas vienas iš mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdo - turto arešto - taikymas, mokesčių administratorius negali areštuoti jokio kito asmens, t. y. asmens, kuris mokesčių teisės požiūriu nėra mokesčių mokėtojas, turto. Priešingas šios teisės normos aiškinimas pažeistų apmokestinimo aiškumo principą, nesant konkretaus įstatyminio pagrindo, leistų mokesčių administratoriui suvaržyti teisę į nuosavybę.

Skundžiamų sprendimų turinys neatitinka šių nuostatų, pažeidžia trečiojo asmens - O. B. teises, kuri nebūdama ginčo šalimi skundžiamų sprendimų atžvilgiu, neturi jokių procesinių teisių. Prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno teritorinė muitinė atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 28-29).

Atsiliepime į skundą bei teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, kad ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, kad pareiškėjas veikdamas bendrais veiksmais su J. V. (J. V.), kuris lydėjo jį lengvuoju automobiliu Audi A6, v. n. (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 8 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 2.1.1 p. kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka bei 3.4 p., kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta šių Taisyklių 3.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, reikalavimus, automobiliu VW Transporter, v. n. (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo ir importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, (duomenys neskelbtini) , vietinės reikšmės žvyruotu keliu, (duomenys neskelbtini) kaimo kryptimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 40000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais šie asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodekso (toliau - Bendrijos muitinės kodeksas) 202 straipsnio 1 dalies a punktas reglamentuoja, jog importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse taip pat pažymima, kad skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu, o skolininkais laikomi asmenys, neteisėtai įvežę tokias prekes; bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; ir bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos nacionalinėmis banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad šie asmenys turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad šios prekės buvo įvežtos neteisėtai, todėl vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3-ia įtrauka ir 213 straipsniu, kuris nustato, kad „jei vieną skolą muitinei privalo sumokėti keli asmenys, jie solidariai atsako už tokią skolą“, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S pareiškėjas ir J. V. (J. V.) pripažinti solidariais skolininkais muitinei bei vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 217 straipsnio 1 dalimi, minėtu sprendimu pareiškėjui ir J. V. (J. V.) už neteisėtai gabentas ir 2013 m. spalio 8 d. sulaikytas cigaretes „Fest“ (40000 pakelių) buvo įregistruota muitinėje 114 237,00 Eur mokestinė prievolė: muitas (A00) - 14515 Lt/4204 Eur, akcizas (100) - 200600 Lt/58 098,00 Eur, PVM (B00) - 50 466 Lt 14 616,00 Eur, akcizo delspinigiai (846) - 11 381,00 Eur, PVM delspinigiai (860) - 2 863,00 Eur ir bauda (894) - 23 075,00 Eur.

Įvertinus tai, jog nebuvo rasta mokesčių mokėtojo (pareiškėjo) sąskaita, Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10000319841 pripažino netekusiu galios savo 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587 dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje, todėl pareiškėjas savo skunde nepagrįstai išreiškė prašymą panaikinti minėtą Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 110 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos įskaitymą minėtoms skoloms padengti, tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio įstatymo 95 straipsnyje.

Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnis, kuris reglamentuoja muito mokesčio administravimą numato, kad skundo pateikimas nesustabdo apskųsto sprendimo įgyvendinimo. Tačiau muitinė visai arba iš dalies sustabdo tokio sprendimo įgyvendinimą, jeigu yra rimto pagrindo manyti, kad sprendimas neatitinka muitų teisės aktų arba kad dėl jo suinteresuotam asmeniui gali būti padaryta neatitaisoma žala. Jeigu vykdant apskųstąjį sprendimą turėtų būti sumokėti importo muitai, tokio sprendimo įgyvendinimas gali būti sustabdytas tik turint garantiją arba ją pateikus. Tačiau tokios garantijos neturi būti reikalaujama, jeigu toks reikalavimas, atsižvelgiant į skolininko nurodytas aplinkybes, galėtų jam sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų.

Pareiškėjas nepateikė muitinei Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą, bei dokumentų, įrodančių, kad muito sumokėjimas padarytų neatitaisomą žalą. Be to, nebuvo pateikta ir jokių įrodymų, kad toks garantijos pateikimas jam galėtų sukelti rimtų ekonominių arba socialinių sunkumų. Šiuo atveju, sustabdžius skundžiamo sprendimo vykdymą, neesant Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsnyje numatytos garantijos, nei jokių kitų įrodymų, kad tuo atveju, jei ginčui pasibaigus ginčijamas sprendimas nebus panaikintas, pareiškėjas galės įvykdyti mokestinę prievolę muitinei, būtų neišlaikomas proceso šalių interesų balansas, pažeidžiamas proporcingumo principas.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, muito (4204,00 Eur), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S priverstinis išieškojimas nestabdytas pagrįstai, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 244 str. nuostatomis. Taip pat pažymėjo, jog Muitinės departamentas 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. 1A-426, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl į Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S, patvirtino minėtą Kauno teritorinės muitinės sprendimą.

Pagal Įstatymo 101 straipsnio 3 dalį mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.

Taigi, visiškai pagrįstai 2015 m. rugpjūčio 13 d. buvo surašyti turto arešto aktai Nr. 39 ir Nr. 40, nes Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S pareiškėjui įregistruota 114 237,00 Eur mokestinė prievolė viršija 250 bazinių socialinių išmokų (anksčiau - MGL) sumą (9500,00 Eur), todėl yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Be to, pareiškėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjo apskaičiuotų mokesčių bei su jais susijusios sumos.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2015 m. rugpjūčio 21 d. pateikė skundą Muitinės departamentui dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės, Kauno teritorinė muitinė, vadovaudamasi Įstatymo 110 straipsniu bei Bendrijos muitinės kodekso 244 straipsniu, savo 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 6721 sustabdė 110033,00 Eur mokestinės prievolės (akcizo (100) - 58 098,00 Eur, PVM (B00) - 14 616,00 Eur, akcizo delspinigiai (846) - 11 381,00 Eur, PVM delspinigiai (860) - 2 863,00 Eur ir bauda (894) - 23 075,00 Eur) priverstinį išieškojimą kol bus išspręstas mokestinis ginčas ir tęsė muito 4204,00 Eur priverstinį išieškojimą, ir todėl pagrįstai Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 10000320628 nusprendė sustabdyti 2015 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo Nr. 10000320085 „Dėl sprendimo (jo dalies) išieškoti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo turto vykdymo sustabdymo“ vykdymą dalyje dėl mokestinės nepriemokos 110033,00 Eur sumoje išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.

Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas.

Į teismo posėdį neatvyko tretieji suinteresuotieji asmenys O. B., J. V. (J. V.), jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 78 str.).

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje nustatyta, jog Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate nuo 2013 m. atliekamo ikiteisminio tyrimo Nr.52-1-01068-13 (toliau- ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ) metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas, veikdamas bendrais veiksmais su trečiuoju suinteresuotu asmeniu J. V. (J. V.), kuris lydėjo jį lengvuoju automobiliu Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) 2013 m. spalio 18 d. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos vietos, pažeisdamas 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (su vėlesniais pakeitimais) 2.1.1 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei 3.4 punkto, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims leidžiama gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka tabako gaminių didesnius kiekius, negu nustatyta šių Taisyklių 3.3 punkte, turėdami importo muitų, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, reikalavimus, automobiliu VW Transporter, v/n (duomenys neskelbtini) neturėdamas cigarečių įgijimo, gabenimo ir importo mokesčių sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, (duomenys neskelbtini) , vietinės reikšmės žvyruotu keliu, Užukalnio kaimo kryptimi, gabeno akcizais apmokestinamas prekes - 40000 pakelių cigarečių „Fest“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kol buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Tokiais savo veiksmais šie asmenys įtariami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 199² straipsnio 1 dalje. Šiame ikiteisminiame tyrime 2014 m. sausio 29 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 189¹ straipsnio 1 dalį, t. y. dėl to, kad R. B. ir O. B. turi didesnės vertės negu 500 MGL turtą, kuris negalėjo būti įgytas teisėtomis pajamomis (b.l.35-41).

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. S. 2016 m. birželio 8 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) . Tokio nutarimo pagrindu nurodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- BPK) 3 straipsnio 1 dalies 8 punktas (baudžiamasis procesas nutraukiamas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu) (b.l.131-134).

Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Z. 2016 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą panaikinti prokuroro D. S. minėtą 2016 m. birželio 8 d. nutarimą ir ikiteisminį tyrimą atnaujino visų įtariamųjų atžvilgiu, t. y. R. B. atžvilgiu dėl veikų, numatytų BK 199²straipsnio 1 dalyje, 189¹ straipsnio 1 dalyje, J. V. (J. V.) atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 199¹ straipsnio 1 dalyje, O. B. atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 189¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 117-120).

Pareiškėjas R. B., tretieji suinteresuoti asmenys O. B., J. V. (J. V.) pateikė skundus dėl vyriausiojo prokuroro E. Z. minėto 2016 m. birželio 15 d. nutarimo, panaikinančio žemesniojo prokuroro nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs minėtų asmenų skundus, 2016 m. liepos 15 d. nutartimi (Byla ITS-61-470/2016, ITS-62-470/2016) pareiškėjų J. V. (J. V.) skundą (suteiktas Nr. ITS-62-470/2016) ir pareiškėjų O. B. ir R. B. skundą (suteiktas Nr. ITS -61-470/2016) tenkino ir panaikino Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. 2016 m. birželio 15 d. nutarimą, paliekant galioti Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro D. S. 2016 m. birželio 8 d. nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo (b. l. 135-136).

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutarties, 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. skundą atmetė ir paliko galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartį. Nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama (b. l. 137- 141).

Rezoliucinė dalis

Žemesnės instancijos teismas

Kauno teritorinė muitinė, gavusi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Alytaus apskrities VPK) 2015 m. liepos 2 d. raštą Nr. 52-S-35207 su 2015 m. gegužės 8 d. ir 2013 m. spalio 9 d. pranešimais apie įtariamą nusikaltimą R. B. ir J. V. (J. V.) ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 52-1-01068-13, 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“ vadovaudamasi 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr.2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 20 straipsniu, 31 straipsnio 1 dalimi, 202 straipsnio 1 dalimi (a) įtrauka, 2 dalimi, 3 dalies 3-ąja įtrauka, 213 straipsniu, 214 straipsnio 2 dalimi, 217 straipsnio 1 dalimi, 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo, I priede nustatytąja Kombinuotąja nomenklatūra ir Kombinuotosios nomenklatūros bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis, 1999 m. spalio 28 d. Komisijos reglamento Nr.2204/99, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr.2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą, nuostatomis, Sutarties dėl 1994 m. bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo 7 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 21 straipsnio 3 dalimi ir 30 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 32 dalimi, 3 straipsnio 3 dalimi, 15 straipsnio 15 dalimi, 18 straipsniu, 19 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 97 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr.748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muitinėje taisyklių 10 punkto nuostatomis, nusprendė:

1. Pripažinti Lietuvos Respublikos piliečius R. B. ir J. V. (J. V.), solidariais skolininkais muitinei.

2. Nustatyti, vadovaujantis Muitinės kodekso 31 straipsnio 1 dalimi, neteisėtai įgytų, gabentų Bendrijos teritorijoje ir konfiskuotų (Muitinės kodekso 202 straipsnio prasme) cigarečių „Fest“ vieno pakelio muitinę vertę 0,63 Lt, viso kiekio (40000 pakelių) muitinę vertę - 25200,00 Lt/7298,42 Eur.

3. Įregistruoti Lietuvos Respublikos piliečiams: R. B. ir J. V. (J. V.) muitinėje 114237 Eur mokestinę prievolę, t. sk. muitą (A00) - 4204 Eur, akcizą (100) - 58098 Eur, PVM (B00) - 14616 Eur, akcizo delspinigius (846) - 11381Eur, PVM delspinigius (860) - 2863 Eur, ir baudą (894) - 23075 Eur skolos atsiradimo datai – 2013 m. spalio 8 d.

4 Įpareigoti Lietuvos Respublikos piliečius: R. B. ir J. V. (J. V.) teisės nustatyta tvarka sumokėti: muitą (A00) - 4204 Eur, akcizą (100) - 58098 Eur, PVM (B00) - 14616 Eur, akcizo delspinigius (846) - 11381 Eur, PVM delspinigius (860) - 2863 Eur ir baudą -23075 Eur (b. l. 33, 34).

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau- Muitinės departamentas) 2016 m. rugsėjo (diena neįskaitoma) sprendimu Nr.1A (skaičiai neįskaitomi) “Dėl R. B. skundo” (ginčo tarp bylos šalių dėl šio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo byloje nėra, ir jis minimas Kauno teritorinės muitinės 2016 m. spalio 3 d. rašte Nr. (9.5/14)-1B-10550 (b.l.148)) nustatęs, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas mokestinį ginčą tarp pareiškėjo R. B. ir Kauno teritorinės muitinės bei Muitinės departamento dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19 42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo" ir Muitinės departamento 2015 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. 1A-426 “D. R. B. skundo" panaikinimo, 2016 m. vasario 22 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-4468-790/2016 nusprendė pareiškėjo skundą iš dalies tenkinti ir įpareigojo Muitinės departamentą pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo, bei įvertinęs mokestinio ginčo faktines aplinkybes, šiuo sprendimu nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo" ir pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (b. l. 143-146, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys).

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 10000319587 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje nutraukimo“ nustačiusi, kad R. B. per Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintų Mokesčių mokėjimo muilinėje taisyklių nustatytą terminą pagal 2015 m. liepos 25 d. sprendimą Nr.5KM19/42-0636S mokesčių nesumokėjo, todėl vadovaudamasi Europos Bendrijos muitinės Kodekso 232 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau - Įstatymo) 105 straipsnio nuostatomis, 2015 m. rugpjūčio 12 d. įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką. Todėl vadovaujantis Įstatymo 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė mokestinę nepriemoką nurašyti iš R. B. sąskaitos kredito įstaigoje. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Europos Bendrijos muitinės kodeksą, 232 straipsnio 1 (a) dalimi, Įstatymo 33 straipsnio 8 ir 15 punktais, 34 straipsniu, 95 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 102 straipsniu ir 106 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Kauno teritorinė muitinė nusprendė nurašyti iš mokesčių mokėtojo sąskaitos kredito įstaigoje nurodytą mokestinę nepriemoką- 114237.00 Eur ir nutraukti 114237.00 Eur išdavimą ir pervedimą iš visų kitų šio sprendimo gavimo metu esančių R. B. sąskaitų kredito įstaigoje (b. l. 20).

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10000319841 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“, vadovaudamasi Įstatymo 34 ir 106 straipsniais, 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 10000319587 pripažino netekusiu galios, kadangi nerasta mokesčių mokėtojo sąskaita (b. l. 44).

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“ nustačiusi Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis, jog R. B. vardu yra įregistruotas keleivinis automobilis PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) , pirma registracijos data 1998 m. sausio 6 d. (vidutinė rinkos kaina 1500 Eur) ir atsižvelgdama į tai, kad šiame sprendime nurodytų lėšų nepakanka mokestinės prievolės išieškojimui užtikrinti ir su turto areštu bei išieškojimu susijusioms išlaidoms padengti, vadovaudamasi Įstatymo 95 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 101 straipsnio 1, 2, 3, 5, 6 dalimis, nusprendė areštuoti 16016,67 Eur pinigines lėšas, priklausančias R. B. ir O. B., saugomas Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, bei keleivinį automobilį PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracijos data 1998-01-06) Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42- 0636S įregistruotos 114237,00 Eur mokestinės prievolės išieškojimui užtikrinti (b. l. 46).

Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“, 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“ pagrindu Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu Nr. 39 buvo areštuotos piniginės lėšos- 16016,67 Eur (b. l. 47), o Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu Nr. 40 buvo areštuotas keleivinis automobilis PEUGEOT BOXER, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) (pirma registracijos data 1998 m. sausio 6 d.)(b. l. 48).

Kauno teritorinė muitinė 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“ vadovaudamasi Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92 (1992 m. spalio 12 d.), nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą 244 straipsniu, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 110 straipsnio 1 dalimi, nusprendė stabdyti 110033 Eur mokestinės prievolės, įregistruotos Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S priverstinį išieškojimą kol bus išspręstas mokestinis ginčas, ir tęsti R. B. 4204,00 Eur muito (A00), įregistruoto Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimu 5KM19/42-0636S, priverstinį išieškojimą, nes R. B. nepateikė garantijos, užtikrinančios mokestinės prievolės įvykdymą ar dokumentų, įrodančių, kad 4204 Eur muito sumokėjimas jam padarytų neatitaisomą žalą (b. l. 52).

Kauno teritorinė muitinė 2016 m. spalio 3 d. raštu Nr.(9.5/14)-1B-10550 „Dėl informacijos pateikimo“ Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui nurodė, jog Muitinės departamentas, gavęs Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. galutinę ir neskundžiamą nutartį dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 52-1-01068-13 nutraukimo, atnaujino sustabdytą skundų dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimo Nr, 5KM19/42- 0636S nagrinėjimą.

Muitinės departamentas, įvertinęs, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartyje dėl ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo nurodyta, jog nėra jokio pagrindo atnaujinti ikiteisminį tyrimą, kuris nuo 2015 m. gruodžio 17 d. tapo negalimas, nepaaiškėjus naujoms aplinkybėms, esminėms tyrimo eigoje buvusioms nežinomoms aplinkybėms, ir išnagrinėjęs pateiktus skundus, sprendimais Nr. 1A-322 (2016-09-12) ir Nr. 1A-323 (2016-09-12) nusprendė panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“ ir pavedė Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą bei priimti naują sprendimą, pagrįstą surinktais ir įvertintais įrodymais bei ginčo teisinius santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Kadangi ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje N r. (duomenys neskelbtini) , kurio duomenimis, iš esmės rėmėsi Kauno teritorinė muitinė 2015 m. liepos 23 d. priimdama sprendimą Nr. 5KM19/42-0636S, yra nutrauktas, o Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus kartu su raštu Nr. 52-35207 (2015-07-02) pateikta informacija nėra pagrįsta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu ir negali būti tinkamu įrodymu pripažįstant J. V. (J. V.) ir R. B. solidariais skolininkais muitinei, prašė pateikti visus įrodymas, iš kurių būtų galima konstatuoti, kad ginčui aktualios (ikiteisminiame tyrime minimos) cigaretės buvo įvežtos neteisėtai, ir nustatinėjant skolininką (skolininkus) būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju J. V. (J. V.) ir R. B. (ar kiti asmenys), įsigijo arba laikė neteisėtai įvežtas cigaretes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojo arba, yra pagrindo manyti, turėjo žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai, t. y., kad aktualiu laikotarpiu egzistavo Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies 3-toje įtraukoje nurodytos aplinkybės ir jos patvirtintos nustatytais faktais ir surinktais įrodymais (b. l. 148).

Nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuoja Muitinės kodeksas, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, Akcizų įstatymas, Mokesčių administravimo įstatymas bei su šių teisės aktų įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.

1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), kuris tiesiogiai taikomas Lietuvoje, 202 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad importo skola muitinei atsiranda neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes arba neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Šio straipsnio prasme neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 straipsnius ir 177 straipsnio antrąją įtrauką. Taigi prekės, kurios kirtusios Bendrijos išorės sieną sausuma yra minėtoje teritorijoje jau už pirmosios muitinės įstaigos, tačiau kurios nebuvo pristatytos į šią įstaigą, o už pranešimą muitinei apie šių prekių įvežimą atsakingi asmenys apie tai nepranešė, yra neteisėtai (į šią teritoriją) įvežtos prekės Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio prasme.

Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečioje įtraukoje nustatyta, kad importo skolos muitinei atsiradimo atveju skolininku laikomas inter alia asmuo, įgijęs arba laikęs neteisėtai įvežtas prekes (1) ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinojęs arba, yra pagrindo manyti, turėjęs žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai (2). Teisėjų kolegija pažymi, jog taikant šią nuostatą būtina nustatyti abiejų sąlygų egzistavimą, kad pareiškėjas pagrįstai buvo pripažintas muitinės skolininku Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu ir kad jam pagrįstai buvo įregistruota mokestinė prievolė muitinei.

Administracinių teismų praktikoje nagrinėjant analogiškas bylas yra konstatuota, kad „iš <...> Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos loginės konstrukcijos matyti, kad joje nustatytos dvi kumuliatyvios (t. y. turinčios egzistuoti kartu) sąlygos asmenį pripažinti skolininku: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai. Netenkinant bent vienos iš šių sąlygų, asmuo negali būti pripažįstamas privalančiu mokėti importo skolą muitinei (importo muitus) minėtos nuostatos pagrindu.“ <...> „ta aplinkybė, jog ginčo prekės vėliau buvo sunaikintos minėtai prievolei (dėl importo (muitų) skolos muitinei) jokios reikšmės neturi. Iš Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje C-230/08 matyti, kad aptariamu atveju skola muitinei dėl prekių konfiskacijos ir sunaikinimo galėtų išnykti tik tuo atveju, jei prekės būtų buvusios sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos.“ <...> Importuotoju, vadovaujantis Akcizų įstatymo 8 straipsnio 11 dalimi (ginčui aktuali 2007 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-1355 redakcija), „laikomas asmuo, kuris turi sumokėti už prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos“. Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkte apibrėžiamą muitinės skolininko sąvoką („skolininkas – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei“), galima vienareikšmiškai teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju Akcizų įstatymo 8 straipsnio 11 dalies (ginčui aktuali 2007 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-1355 redakcija) prasme. Kadangi šiame sprendime jau yra konstatuota, jog pareiškėja pagristai buvo pripažinta skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos pagrindu, ji taip pat pripažintina importuotoju ir Akcizų įstatymo prasme. Vadinasi, vadovaujantis Akcizų įstatymo 8 straipsnio 11 dalimi (ginčui aktuali 2007 m. gruodžio 6 d. įstatymo Nr. X-1355 redakcija), būtent jai tenka pareiga sumokėti akcizą už ginčo prekes (cigaretes). Pasisakant dėl pareiškėjos prievolės sumokėti importo PVM už įsigytas (gautas) ir laikytas ginčo prekes, pažymėtina, kad prekės importuotojas, kuriam, vadovaujantis minėta PVM įstatymo 94 straipsnio 3 dalimi, tenka pareiga mokėti importo PVM, yra apibrėžiamas, kaip „prekes šalies teritorijoje importuojantis asmuo, kuris turi sumokėti už importuojamas šalies teritorijoje prekes nustatytą importo skolą muitinei arba turėtų sumokėti importo skolą muitinei, jeigu importuojamoms prekėms būtų nustatyti importo muitai, žemės ūkio ar kitos rinkliavos“ (PVM įstatymo 2 str. 25 d. (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija).“ <...> „Atsižvelgiant į Bendrijos muitinės kodekso 4 straipsnio 12 punkte apibrėžiamą muitinės skolininko sąvoką („skolininkas – bet kuris asmuo, privalantis sumokėti skolą muitinei“), galima teigti, kad asmuo, kuris pripažįstamas muitinės skolininku dėl prekių importo, laikomas ir importuotoju Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 25 dalies (2009 m. gruodžio 3 d. įstatymo Nr. XI-518 redakcija) ir 94 straipsnio 3 dalies (2004 m. sausio 15 d. įstatymo Nr. IX 1960 redakcija) prasme.“ (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011).

Apskųsdamas išvardytus atsakovo sprendimus ir turto arešto aktus, pareiškėjas nurodė iš esmės du pagrindinius argumentus, dėl kurių, jo manymu, skundžiami sprendimai ir turto arešto aktai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais: 1) tai, kad šie sprendimai buvo priimti ir areštuotas jo turtas dar neįsiteisėjus paminėtam atsakovo 2015 m. liepos 23 d. sprendimui Nr. 5KM 19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo“, dėl kurio jis 2016 m. rugpjūčio 19 d. buvo padavęs skundą Muitinės departamentui (b. l. 12-15), ir kuris Muitinės departamento 2016 m. rugsėjo d. sprendimu Nr. 1A- buvo panaikintas ir pavesta Kauno teritorinei muitinei atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą (I t., b. l. 143-146); 2) kad šie sprendimai buvo priimti tinkamai neįvertinus faktinių ir teisinių aplinkybių.

Kolegija pažymi, kad pirmas iš pareiškėjo nurodytų argumentų yra susijęs su nagrinėjamai bylai reikšmingo fakto nustatymo klausimu (fakto, ar pareiškėjas atliko veiksmus, teisės taikymo požiūriu leidžiančius pripažinti jį (solidariu) skolininku muitinei). Savo poziciją šiame mokestiniame ginče pareiškėjas, be kita ko, grindžia tuo, jog Europos Sąjungos teisės taikymo prasme jis nėra tinkamas mokestinės atsakomybės subjektas. Todėl nagrinėjamoje byloje pirmiausia yra aktualus Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies taikymo klausimas.

Kaip matyti iš byloje nustatytų ir pagrįstų aplinkybių, ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas, Muitinės departamento 2016 m. rugsėjo d. sprendimu Nr. 1A-„Dėl R. B. skundo“ buvo panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinėje įregistravimo", todėl atsižvelgiant į minėtą administracinių teismų praktiką vertintina, jog pareiškėjas nėra skolininkas muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 straipsnio 3 dalies trečios įtraukos taikymo prasme. Tai reiškia, kad pareiškėjui nustatytas solidaraus skolininko (mokestinės prievolės) muitinei statusas yra panaikintas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 08 01 iki 2016 01 01) 95 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatė, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas yra turto areštas.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnis 1 dalis numato, kad turto areštas – šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas mokesčių mokėtojo nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi, disponavimo – priverstinis laikinas apribojimas siekiant užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą. Pagal šio straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojo turto areštuojama ne daugiau negu tiek, kad būtų galima realiai ir visiškai užtikrinti mokestinių nepriemokų išieškojimą ir padengti su turto areštu bei išieškojimu susijusias išlaidas. Šio straipsnio 3 dalis numato, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymo nustatyta tvarka nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų arba jeigu mokesčių administratoriui priėmus sprendimą, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, yra pavojus, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Pagal šio straipsnio 5 dalį mokesčių administratorius įkainoja areštuojamą turtą rinkos kainomis. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus įkainojimu, turi teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o pagal 6 dalį mokesčių administratoriaus vykdomam turto areštui mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus 675 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalyse, 677, 678, 679, 680, 683, 684 straipsniuose, 686 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 688 straipsnyje nustatytos taisyklės. Šiuo atveju mokesčių administratoriaus pareigūnas turi visas teises ir pareigas dėl mokesčių mokėtojo ir trečiųjų asmenų, kaip ir šio kodekso nustatyta tvarka turtą areštuojantis antstolis.

ąLietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti.

Esant panaikintam Kauno teritorinės muitinės 2015 m. liepos 23 d. sprendimui Nr. 5KM19/42-0636S „Dėl mokestinės prievolės muitinei įregistravimo“, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką muitinei iš pareiškėjo R. B., todėl mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimas ir išieškojimas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu Nr. 6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu Nr. 39 areštuoti pinigines lėšas, Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktu Nr. 40 areštuoti keleivinį automobilį bei Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“, kuriuo buvo tęsiamas muito (A00) išieškojimas panaikintini, o kita skundo dalis dėl Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo Nr. 10000319587 „Dėl mokestinės nepriemokos nurašymo bei pinigų išdavimo ir pervedimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje nutraukimo“ panaikinimo netenkintina, nes jis yra panaikintas Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu Nr. 10000319841 „Dėl sprendimo nurašyti mokestinę nepriemoką bei nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitų kredito įstaigoje pripažinimo netekusiu galios“.

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. sprendimą Nr. 6444 „Areštuoti turtą (lėšas)“.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktą Nr. 39 areštuoti pinigines lėšas.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 13 d. turto arešto aktą Nr. 40 areštuoti keleivinį automobilį.

Panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2015 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą Nr. 6721 „Dėl Kauno teritorinės muitinės 2015-07-23 sprendimu Nr. 5KM19/42-0636S įregistruotos mokestinės prievolės“.

Kitos skundo dalies netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rimantas GiedraitisDaina KukalienėJanina Vitunskienė