- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-377-828/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Pareiškėjas
- L. L.
- Atsakovas
- individualiajai įmonei “Linla”, L. L.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjo L. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės likviduojamos V. L. įmonės "Edva" ieškinį atsakovams individualiajai įmonei “Linla” ir L. L. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas L. L. kreipėsi į teismą ir prašė pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi atsakovo L. L. turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones - nekilnojamojo, kilnojamojo ir pinigini lėšų areštą, įrašų viešame registre dėl atsakovui L. L. priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleidimo draudimo.
2. Nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės V. L. įmonei „Edva“ subsidiariai iš atsakovų individualios įmonės (toliau – IĮ) „Linla“ ir L. L. buvo priteista 20 344,08 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, ieškovės prašymu teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį turtą: nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 20 344,08 Eur sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovams neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 20 344,08 Eur sumą, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas bendrai 20 344,08 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-10480-452/2017, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui. Vykdant teismo nutartį, buvo areštuotas L. L. priklausantis žemės sklypas 30 989 Eur vidutinės rinkos vertės ir gyvenamasis namas 54 738 Eur vidutinės rinkos vertės, esantys adresu (duomenys neskelbtini); butas su rūsiu vidutinės 54 159 Eur vidutinės rinkos vertės, esantis (duomenys neskelbtini), jo Swedbank, AB sąskaitoje esančios 1 548,24 Eur piniginės lėšos. Areštuoto turto bendra vertė 141 343,24 Eur, nors skolą sudaro 20 344,08 Eur ir procesinės palūkanos. Pareiškėjas 68 570,38 Eur yra skolingas Swedbank, AB, kuriam paskolos grąžinimo užtikrinimui, hipoteka yra įkeitęs namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Bankas sutinka dėl įkeistos namų valdos pardavimo. Atsiskaičius su banku, nuo įkeitimo butų išlaisvintas butas ir suinteresuotas asmuo (ieškovė) netrukdomai galėtų išsiieškoti skolą iš skolininkui priklausančio buto. 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi areštuota nekilnojamojo turto, kurio vertė kelis kartus didesnė už skolos sumą ir piniginės lėšos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. vasario 26 d. nutartimi pareiškėjo L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo civilinėje byloje Nr. e2-10480-452/2017 netenkino.
4. Teismas nurodė, kad areštuoto buto vidutinė rinkos vertė 54 159 Eur, areštuotų piniginių lėšų suma yra 1 548,24 Eur. Šie esami įrodymai paneigė pareiškėjo nurodytą galimybę atsiskaityti su banku, nes buto vertės ir areštuotoje sąskaitoje esančios pinigų sumos ( 54 159 Eur + 1 548,24 Eur = 55 707,24 Eur) nepakaktų padengti 68 570,38 Eur skolą bankui. Neginčijamų įrodymų apie tai, kad areštuoto buto vertė yra didesnė už masinio vertinimo būdu nustatytą vidutinę rinkos vertę, pareiškėjas nepateikė.
5. Teismas įvertinto suinteresuoto asmens Swedbank, AB sutikimą parduoti bankui įkeistą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą su sąlyga, jog viso parduodamo turto kaina ne mažesnė nei 65 000 Eur būtų pervesti tiesiogiai bankui. Tokį banko raštišką patvirtinimą, nelaikė sutikimu parduoti atsakovui priklausantį butą ar naikinti areštą sąskaitai.
6. Išieškotojos (ieškovės) atstovas, nurodęs, jog prašymo sprendimo klausimą palieka teismo nuožiūrai. Prašė atsižvelgti į tai, jog skolininkas nėra sumažinęs įsiskolinimo ir nėra pagrindo vertinti, kad atsiskaitęs su banku, pradės geranoriškai gražinti skolą įmonei.
7. Teismas darė išvadą, kad panaikinus areštą butui ir banko sąskaitai būtų neužtikrintas likviduojamos V. L. įmonės „Edva“ skolos išieškojimas.
8. Teismas nenustatė, kad prašymas dėl laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo yra susijęs su viešojo intereso ginimu ar asmens, visuomenės ar valstybės teisėmis ar teisėtais interesais.
9. Pareiškėjo argumentus, kad ginčas dėl skolos išieškojimo yra kilęs tarp artimų giminaičių, laikė teisiškai nereikšmingais bylos nagrinėjimo dalykui.
10. Teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pareiškėjo (skolininko) pageidaujamu būdu būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir galimai pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus, neužtikrintų protingo ginčo šalių interesų pusiausvyros, nes nebūtų užtikrintas sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
11. Atskiruoju skundu pareiškėjas L. L. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atsakovo L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo patenkinti.
12. Nurodo, kad teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas - skolininkas, prašydamas sumažinti pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą, tikslu atsiskaityti su hipotekos kreditoriumi Swedbank, AB, kuriam yra įkeistas visas pareiškėjo - skolininko nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su namu ir butas), prašė panaikinti areštą butui ir banko sąskaitai. Tokia teismo išvada prieštarauja pareiškėjo - skolininko prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
13. Prašoma pakeisti 2017 m. gruodžio 27 d. teismo nutartimi teismas neareštavo konkretaus pareiškėjo - skolininko turto, t. y. taikė bendrąjį skolininkų turto areštą 20 344,08 Eur sumai, kurį įvykdyti privalėjo antstolis. Tai antstolis, vykdydamas teismo nutartį areštavo pareiškėjo -skolininko turto kelis kartus didesnei sumai, nei nurodė teismas prašomoje pakeisti nutartyje. Kadangi kelis metus buvo areštuotas visas pareiškėjo - skolininko nekilnojamasis turtas ir piniginės lėšos sąskaitoje, o priteistos sumos išieškojimas net nebuvo pradėtas vykdyti, pareiškėjas - skolininkas teismo prašė pakeisti nutartimi taikytą bendrąjį pareiškėjo - skolininko turto areštą į kitą laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl konkretaus pareiškėjo - skolininko nekilnojamojo turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Atsižvelgiant į tai, kad šio buto vertė daugiau kaip du kartus yra didesnė nei teismo preliminariu sprendimu priteista suma, pareiškėjo-skolininko nuomone, jo žemės sklypo su namu bei sąskaitoje esančių piniginių lėšų areštavimas yra perteklinis.
Šalies argumentai
14. Taigi, pareiškėjas - skolininkas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo neprašė teismo panaikinti arešto butui, o prašė butui taikytą areštą pakeisti kita laikinąja apsaugos priemone - įrašu viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje.
Žemesnės instancijos teismas
15. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoto asmens (išieškotojos) atstovas sutiko dėl arešto panaikinimo žemės sklypui su namu. Sutiko ir su pareiškėjo - skolininko nuomone, kad pardavus antstolio areštuotą ir bankui įkeistą žemės sklypą su namu, ir tokiu būdu atsiskaičius su banku, suinteresuoto asmens (išieškotojos) padėtis pagerėtų, nes neliktų pareiškėjo - skolininko buto įkeitimo.
16. Taigi, pareiškėjas - skolininkas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo iš esmės siekė žemės sklypo su namu arešto panaikinimo, bet ne butui taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Apie jokias galimybes pareiškėjui - skolininkui parduoti įkeistą butą ir atsiskaityti su banku, bylos nagrinėjimo metu nebuvo net kalbama. Bankas buvo davęs sutikimą parduoti žemės sklypą su namu, bet ne butą, todėl buto vertė (54 159 Eur) ginčo atveju negali būti siejama su skolos bankui dydžiu, kas visiškai nepagrįstai priešingai konstatuota skundžiamoje teismo nutartyje. Teismas neatskleidė ginčo esmės, todėl priėmė visiškai nepagrįstą teismo nutartį.
17. Teismas skundžiamoje nutartyje visiškai nepasisakė dėl 30 989 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypui ir 54 738 Eur vidutinės rinkos vertės gyvenamajam namui arešto panaikinimo, nors tai akivaizdus laikinųjų apsaugos priemonių masto pažeidimas, todėl teismas skundžiama nutartimi neišsprendė visų pareiškėjo - skolininko reikalavimų.
18. Skundžiamos teismo nutarties išvada, kad „laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pareiškėjo - skolininko pageidaujamu būdu būtų neadekvatus siekiamam tikslui ir galimai pažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principus, neužtikrintų protingo ginčo šalių interesų pusiausvyros“, prieštarauja ne tik pareiškėjo - skolininko, bet ir suinteresuoto asmens (išieškotojos) nuomonei ir valiai, todėl teismas visiškai nepagrįstai pareiškėjo - skolininko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nutarė netenkinti..
19. Atsiliepimų į pareiškėjo atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
21. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
22. CPK 148 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus.
23. Teismų praktikoje pažymima, jog taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimą reglamentuojančias teisės normas yra užtikrinama abiejų bylos šalių teisių apsauga: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis, o jeigu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, jis gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Taip pat nurodoma, jog kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi įvertinti, kokie padariniai kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir kokie padariniai kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Be to, visais atvejais teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-51-464/2019).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pagrindą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones sudaro naujų aplinkybių atsiradimas ar aplinkybių pasikeitimas, atsiradęs po laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei lemiantis, jog laikinosios apsaugos priemonės yra neefektyvios ar pažeidžiančios proporcingumo, ekonomiškumo principus. Nagrinėjamu atveju apeliantas prašo pakeisti byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, leidžiant parduoti hipoteka įkeistą turtą bei atsiskaityti su banku, tuo pačiu apeliantas galės atsiskaityti su ieškove. Kitokiu būdu nei parduodant įkeistą turtą, atsiskaityti su išieškotoju skolininkas neturi galimybės. Todėl prašo pakeisti šioje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones įrašu viešame registre dėl atsakovui L. L. priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleidimo draudimo.
25. Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2017 m. gruodžio 27 d. preliminariu sprendimu ieškovės V. L. įmonei „Edva“ subsidiariai iš atsakovų IĮ „Linla“ ir L. L. priteisė 20 344,08 Eur skola, 6 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šio sprendimo įvykdymo užtikrinimui, 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovams priklausantį turtą: nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus 20 344,08 Eur sumai, uždraudžiant atsakovams areštuotus daiktus parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti kitiems asmenims. Atsakovams neturint areštuotinų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, ar turint jų mažiau kaip už 20 344,08 Eur sumą, nutarė areštuoti atsakovų pinigines lėšas bendrai 20 344,08 Eur sumai (įskaitant ir areštuotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų vertę), uždraudžiant atsakovams vykdyti bet kokius atsiskaitymus areštuotomis piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su ieškove civilinėje byloje Nr. e2-10480-452/2017, darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, privalomus mokėjimus valstybei, savivaldybei ir įmokas valstybinio socialinio draudimo fondui.
26. Antstolis, vykdydamas teismo nutartį, areštavo L. L. priklausantį žemės sklypą 30 989 Eur vidutinės rinkos vertės ir gyvenamąjį namą 54 738 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį adresu (duomenys neskelbtini); butą su rūsiu vidutinės 54 159 Eur vidutinės rinkos vertės, esantį (duomenys neskelbtini), apelianto Swedbank, AB (toliau bankas) sąskaitoje esančius 1 548,24 Eur pinigines lėšas. Tai patvirtina vieši Nekilnojamojo turto registro duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) ir atsakovo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, banko sąskaitos išrašas.
27. 2018 m. lapkričio 12 d. raštu Bankas sutiko, kad pagal pirkimo - pardavimo sutartį, atitinkančią žemiau nurodytas sąlygas, būtų parduotas Bankui įkeistas (hipotekos identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei sutiko, kad Turtas būtų pakartotinai įkeistas kitai kredito įstaigai.
Žemesnės instancijos teismas
28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino, kadangi sprendė, jog areštuoto buto vidutinė rinkos vertė 54 159 Eur, areštuotų piniginių lėšų suma yra 1 548,24 Eur, todėl šios sumos nepakaktų padengti 68 570,38 Eur skolą bankui.
29. Apeliacinio teismo manymu, 25-27 nutarties punktuose išdėstytos faktinės aplinkybės ir į bylą apelianto pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pritarti pirmosios instancijos išvadoms.
30. Kaip jau minėta, apeliantas siekia parduoti hipoteka įkeistą žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), t. y. apeliantas nesiekia parduoti buto, esančio (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad hipoteka įkeisto turto pardavimas ieškovės interesų nepažeis, kadangi, pardavus jau hipoteka įkeistą turtą, ieškovei byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesuteiktų pirmenybės teisės į lėšas, gautas, pardavus turtą. Be to, taikytų byloje laikinųjų apsaugos priemonių mastas yra 20 344,08 Eur, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė - 54 159 Eur. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones tik šiam turtui, to pilnai pakaktų išieškotojo interesams užtikrinti. Be to, atsižvelgus į tai, kad areštuoto žemės sklypo vertė yra 30 989 Eur, gyvenamojo namo - 54 738 Eur, manytina šio turto pakaktų ir 68 570,38 Eur skolai įkaito turėtojui padengti, kas nuo įkeitimo išlaisvintų areštuotą butą, adr. (duomenys neskelbtini), kurio kaip minėta, pilnai pakaktų ir išieškotojo šioje byloje interesams užtikrinti.
31. Taigi, kaip minėta, akivaizdu, jog, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones žemės sklypui, gyvenamajam namui bei banko sąskaitai, ieškovės interesai nenukentėtų, nes, išlaisvinus nuo įkeitimo butą, adr. (duomenys neskelbtini), iš šio turto ji turėtų galimybę išsiieškoti priteistą skolą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas iš esmės atitinka visų nurodytų susijusių asmenų (skolininko, išieškotojo, įkaito turėtojo) interesus.
32. Taip pat pažymėtina, jog, nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, apeliantas negalėtų atsiskaityti su banku, kas nepagrįstai apsunkintų jo padėtį ir nebūtų suderinama su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ekonomiškumo ir proporcingumo principais.
33. Atsižvelgtina ir į tai, kad laikinoji apsaugos priemonė – įrašas viešajame registre, uždraudžiantis disponuoti ginčo turtu, yra prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo, t. y. užkertanti kelią bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo objektu esančio turto savininkams, kurių (sąžiningų įgijėjų) atsiradimas, kaip minėta, apsunkintų ar net padarytų neįmanomu atsakovui palankaus sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017; kt.). Tokiu būdu - pakankama priemonė išieškotojo interesams užtikrinti.
34. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi teismas nevisapusiškai įvertino byloje susiklosčiusią faktinę situaciją ir dėl to priėmė nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o pareiškėjo prašymas pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones tenkintinas - taikytą kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą pakeičiant įrašu viešame registre dėl atsakovui L. L. priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleidimo draudimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo tenkinti.
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2017 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10480-452/2017 taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto areštą.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įrašą viešajame registre dėl atsakovui L. L. priklausančio nekilnojamojo turto - buto su rusiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teises perleidimo draudimo.